Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2025-05-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-245-949/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-05-05
Bylos Nr.
eII-245-949/2025
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00181-2025-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rima Gudienė
Pažeidėjas
V. M.
Pareiškėjas
V. M.
Advokatai
Darius Kurpavičius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-245-949/2025Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00181-2025-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3.; 16.11.6; 21.10.4. (S)
ROIK: 25265411683KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. gegužės 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Rima Gudienė

sekretoriaujant Kristinai Vyšniauskienei,dalyvaujant pareiškėjui administracinėn atsakomybėn traukiamam V. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Dariaus Kurpavičiaus skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025-02-24 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-2094-2025 (ROIK: 25265411683) pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialistas 2025-02-09 surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 30-ANR_P-1236-2025, kuriame nurodyta, jog V. M. 2025-02-09, 9.08 val., magistraliniame kelyje Klaipėda - Liepoja vairavo automobilį neblaivus, kai nustatytas lengvas (0,43) prom. girtumo laipsnis. Protokole nurodyta, jog V. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025-02-24 nutarimu administracinio nusižengimo byloje 30-ANR_N-2094-2025 (ROIK: 25265411683) V. M. nubaustas pagal Lietuvos ANK 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur bauda bei jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių, už tai, kad jis 2025 m. vasario mėn. 9 d. 8.26 val., magistraliniame kelyje Klaipėda-Liepoja vairavo automobilį neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis. Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (toliau – KET) 14 punktą.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose 2025 m. kovo 17 d. gautas Institucijos persiųstas administracinėn atsakomybėn patraukto V. M. atstovo advokato Dariaus Kurpavičiaus skundas, kuriuo prašo pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025-02-24 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-2094-2025 ir administracinio poveikio priemonės - specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti iki dviejų mėnesių.

Šalies argumentai

Skunde nurodė, kad V. M. atlikti veiksmai kvalifikuoti pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad V. M. 2025-02-09 vairavo automobilį neblaivus, kai nustatytas 0,43 promilių girtumas. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog V. M. „vairuoti gali, tikslios išvados po kraujo tyrimų atsakymo“. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog V. M. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,28 prom. etilo alkoholio. Esant prieštaringiems duomenimis dėl V. M. neblaivumo, turėjo būti skiriama ekspertizė, kuri leistų pašalinti abejones dėl V. M. blaivumo. Nepaisant to, kad nebuvo ir nėra žinoma tiksli etilo alkoholio koncentracija V. M. organizme (kuri galėtų būti nustatyta tik paskyrus ekspertizę), tačiau V. M. prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo. Todėl Skunde keliamas administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, nesutinkant su paskirtos administracinio poveikio priemonės terminu. Pažymėjo, kad teismų praktikoje pabrėžiama, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu turi atitikti padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pažymėjo, jog tiek protokolo surašymo bei nutarimo priėmimo, tiek šiuo metu V. M. neneigė ir neneigia savo kaltės dėl padaryto pažeidimo, t. y. jog išvakarėse vartojo alkoholį, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi bei gailisi, padėjo išaiškinti nusižengimą, nevengė neblaivumo patikrinimo, pripažino aplinkybę, jog vartojo alkoholinius gėrimus. V. M. padarytas pažeidimas buvo atsitiktinio pobūdžio, jis nėra linkęs piktybiškai pažeidinėti visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles, anksčiau už analogiškus Kelių eismo taisyklių pažeidimus nėra baustas, galiojančių nuobaudų neturi. V. M. suprato savo elgesio neleistinumą, nuoširdžiai gailėjosi ir gailisi, įvertino neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes bei ateityje pažada laikytis tiek Kelių eismo taisyklių, tiek kitų teisės aktų reikalavimų ir naujų administracinių nusižengimų ar kitų teisės pažeidimų nedaryti. V. M. tikrai nepiktnaudžiauja alkoholiu, tai buvo tik atsitiktinis atvejis. V. M. yra neteistas, be to, nors V. M. nusižengimas buvo neapgalvotas bei kėlė pavojų eismo saugumui, tačiau savo veiksmais V. M. žalos niekam nesukėlė. V. M. įvykio metu buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, itin nežymiai viršijęs įstatymo leistiną normą (0,43 prom. neįvertinus paklaidos), iš esmės pažeidimas padarytas netinkamai įvertinus savo apsvaigimą nuo alkoholio. V. M. suprato savo elgesio pavojingumą, įvertino neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes, t. y. pasimokė iš praeities klaidų, todėl ateityje laikysis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. V. M. teisės vairuoti neturi jau nuo 2025-02-09, tačiau administracinio poveikio priemonės terminas dar neskaičiuojamas, kadangi jis bus skaičiuojamas tik nuo nutarimo įsiteisėjimo momento. Taip pat pažymėjo, jog nutarimo priėmimo metu turėjo būti įvertintos aplinkybės, susijusios su V. M. teisių suvaržymo proporcingumu siekiamiems tikslams. Nusižengimų padarymo metu V. M. dirbo ir šiuo metu dirba gydytoju (duomenys neskelbtini) ligoninėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) ligoninėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), darbovietėse yra charakterizuojamas labai gerai, yra drausmingas, pareigingas, drausminių nuobaudų neturi, dažnai skatintas už puikiai atliktą darbą. Minėtų darbo funkcijų atlikimui yra būtina turėti teisę vairuoti transporto priemones, kadangi tenka vykti iš vienos ligoninės į kitą, yra suplanuoti pacientų vizitai, operacijos ir pan. Neturėdamas specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, V. M. negalės atlikti savo pareigų darbovietėse, todėl privalės nutraukti darbo santykius vienoje iš darboviečių ir neteks ženklios savo pragyvenimo šaltinio dalies. V. M. netekus darbo, neigiamas turtines pasekmes patirs ne tik jis, bet ir jo šeima. V. M. yra susituokęs su I. M., šeima augina tris vaikus: sūnų Ž. M., gim. (duomenys neskelbtini), dukrą G. M., gim. (duomenys neskelbtini), sūnų A. M., gim. (duomenys neskelbtini). Šeima šiuo metu gyvena adresu (duomenys neskelbtini), o vaikų Ž. ir G. ugdymo įstaigos yra (duomenys neskelbtini) mieste – vaikai lanko (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Vaikai turi kiekvieną dieną vykti į ugdymo įstaigas, taip pat užsiėmimus/būrelius, gydymo įstaigas, ten vaikus bei šeimą nugabendavo V. M., todėl netekus teisės vairuoti būtų itin apsunkintas vaikų dalyvavimas ugdymo procese, užsiėmimuose ir kt. Mano, jog V. M. šeimos narių patiriami nepatogumai dėl galimos administracinio poveikio priemonės, numatytos ANK 422 straipsnyje, taikymo nėra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas. Mano, jog Institucijos 2025-02-24 nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė yra neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, neatitinka visuomenės siekiamų ir visuotinai svarbių tikslų, nepagrįstai suvaržo V. M. teises labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, todėl minėtas procesinis sprendimas turėtų būti pakeistas. Nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju, įvertinus V. M. elgesį iki administracinio nusižengimo padarymo, charakterizuojančią medžiagą, galima padaryti išvadą, jog pažeidėjas nėra suformavęs neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas bei teisės aktuose įtvirtintas su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas elgesio taisykles, o paskirtos administracinio poveikio priemonės terminas yra neproporcingas V. M. padarytam administraciniam nusižengimui ir jo išskirtinai teigiamai charakterizuojamai asmenybei. Be to, pažymėjo, jog sprendžiant administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą, kiekvienu atveju turi būti individualiai įvertinta pažeidėjo asmenybė ir sprendžiama, ar pažeidėjo priešingas teisei elgesys jau buvo susiformavęs iš ankščiau ir sistemingai kartojasi, ar administracinis nusižengimas buvo padarytas atsitiktinai. Šiuo konkrečiu atveju V. M. poelgis nepateisintinas, tačiau padarytas nusižengimas negali būti laikomas tendencingu, o priešingai – padarytas neįvertinus savo fiziologinės organizmo būklės. Todėl atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, turėtų būti pritaikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas sutrumpintas iki dviejų mėnesių.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad

nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2025 m. vasario 9 d., 08.26 val. pareigūnai sustabdė patikrinti V. M. vairuojamą automobilį. 08.26 val. pirmu neblaivumo tikrinimu alkotesteriu nustatytas 0,46 promilių neblaivumas, 08.42 val. antru neblaivumo tikrinimu alkotesteriu nustatytas 0,43 promilių neblaivumas. Protokole V. M. pasirašė paaiškinimą, kad vairavo transporto priemonę iš vakaro vartojęs alkoholį, alkoholį baigė vartoti apie 23 val. Administracinėje byloje pateiktame medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatymo akte nurodyta, kad V. M. į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę atvyko 2025-02-09, 9.30 val., kraujas paimtas taip pat 9.30 val. Gautoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog V. M. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,28 promilės etilo alkoholio.

Šalies argumentai

V. M. skunde nurodė, kad specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,28 promilių etilo alkoholio, todėl, esant prieštaringiems duomenimis dėl V. M. neblaivumo, turėtų būti skiriama ekspertizė, kuri leistų pašalinti abejones dėl V. M. blaivumo. Su šia V. M. pozicija Institucija nesutinka, nes alkotesterio duomenys, kurie buvo gauti iš karto po vairavimo, yra tikslesni ir labiau atspindintys V. M. neblaivumo laipsnį vairavimo metu nei rezultatai, gauti ištyrus vėliau paimtą kraują. Nurodė, kad alkotesterio rodmenis patvirtina ir kiti minėti duomenys, tai yra V. M. pripažinimas jį sustabdžiusiems pareigūnams, kad nusižengimo išvakarėse vartojo alkoholį. Taigi, įvykio vietoje atlikta V. M. neblaivumo patikrinimo procedūra atitinka teisės aktų reikalavimus, o nustatytas asmens neblaivumas atitinka ANK 569 straipsnyje įtvirtintus įrodymų leistinumo reikalavimus.

Nurodė, kad prie administracinės bylos pridėta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad V. M. kraujyje rasta 0,28 promilės etilo alkoholio, tačiau pateikti duomenys nepaneigia tikrinant neblaivumą alkotesteriu gautų duomenų. V. M. pareigūnams pripažino, kad išvakarėse vartojo alkoholį. Neblaivumo nustatymo akte pažymėta, kad nuo V. M. sklido alkoholio kvapas, kalba nerišli, šis neblaivumo požymis užfiksuotas neblaivumo nustatymo akte, su kuriuo pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pasirašytinai sutiko. Nuvykus į gydymo įstaigą, V. M. nebuvo tikrintas alkotesteriu, VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje užpildytame medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatymo akte pažymėta, kad jaučiamas „silpnas, labiau pagirių kvapas“. Institucija mano, kad V. M. skundas yra nepagrįstas ir turi būti atmestas, o skundžiamas 2025-02-24 Klaipėdos apskrities VPK Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriuje priimtas nutarimas Nr. 30-ANR_N-2094-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK25265411683 turi būti paliktas nepakeistas.

Pareiškėjas V. M. teismo posėdžio metu nurodė, jog labai gailisi dėl padaryto nusižengimo. Palaiko skunde nurodytus argumentus. Papildomai nurodė, kad vairavo, nes jautėsi gerai, nejautė, kad gali būti toks neblaivumo laipsnis. Iš vakaro pas kaimyną buvo šventė ir nuo 16.00 val. iki 22.00 val. bendraudami vartojo alkoholį. Ryte tikrinosi namie turimu alkotesteriu, kuris rodė leistiną vairuoti normą, išgėrė kavos, dar pusvalandį pabuvo namuose. Nesijautė neblaivus, todėl vairavo. Jeigu būtų važiavęs šiek tiek vėliau, tokių pasekmių nebūtų buvę. Jam labai gėda dėl padaryto pažeidimo. Jis dirba dviejose įstaigose, jam reikalinga teisė vairuoti transporto priemones siekiant nuvykti į skirtinguose miestuose esančias darbo vietas, nuvežti vaikus į ugdymo įstaigas, gyvena užmiestyje, vietovėje kur nėra gerai išvystytas viešasis transportas. Nors jam nuvykus į gydymo įstaigą ir pridavus kraują, gauti duomenys, kad alkoholio koncentracija kraujyje nesiekia normos, kai draudžiama vairuoti, savo kaltės jis neginčija, paskirtos baudos taip pat neginčija. Prašė skundą tenkinti bei administracinio poveikio priemonę - specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti iki dviejų mėnesių.

Atsiliepimas

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį Institucijai pranešta. Institucija prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, byla išnagrinėta Institucijos atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. ANK 422 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienerių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienerių metų iki vienų metų šešių mėnesių.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal suformuotą teismų praktiką veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir kita galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. AN2-266-919/2019, 2AT-22-648/2024).

Spręsdama klausimą dėl nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 straipsnyje. Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą teisės pažeidimą, siekiant prevencijos tikslų, tačiau visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai yra nurodyti ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Taigi administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, vis tik, būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos administracinio poveikio priemonės, t. y. paskirti tokią administracinio poveikio priemonę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

Šiuo atveju, iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas V. M. nagrinėjamoje byloje nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur bauda bei jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių, už tai, kad jis 2025 m. vasario mėn. 9 d. 8.26 val., magistraliniame kelyje Klaipėda-Liepoja vairavo automobilį neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo (0,43 girtumo) laipsnis. Kaip matyti iš bylos medžiagos bei teismo posėdžio metu V. M. neginčija savo kaltės dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymo bei skirtos baudos dydžio, tačiau prašo pakeisti skundžiamą nutarimą ir skirti trumpesnį nei sankcijoje numatytą poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Teismo vertinimu, V. M. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą administracinė nuobauda – minimali sankcijoje numatyta bauda – bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai, t. y. buvo neginčijamai nustatytas administracinio nusižengimo padarymo faktas ir formaliai tinkamai įvertintos bylos aplinkybės bei V. M. charakterizuojanti medžiaga.

Tačiau nagrinėjamu atveju nepaisant to, kad V. M., vairuodamas neblaivus, padarė šiurkštų KET pažeidimą, tačiau transporto priemonės vairavimas būnant neblaiviu šiuo atveju yra mažesnio pavojingumo, nei tais atvejais, kai asmenims transporto priemonių vairavimo metu nustatomas daug didesnis neblaivumo laipsnis. Pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017). Analogiški reikalavimai taikomi ir skiriant administracinio poveikio priemones.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo laikotarpio kontekste. Kaip matyti iš bylos duomenų, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. M. neginčija padaryto administracinio nusižengimo, nuoširdžiai dėl jo gailisi, neigiamai vertina savo veiksmus, teigia, kad jam labai gėda dėl padaryto administracinio nusižengimo. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. M. teismo posėdžio metu nurodė, jog vairuodamas transporto priemonę jautėsi gerai, alkoholį vartojo išvakarėse. Paaiškino, jog jis dirba dviejose įstaigose, jam reikalinga teisė vairuoti transporto priemonę vykti į skirtingas darbo vietas, nuvežti vaikus į ugdymo įstaigas. Teismas atsižvelgia į tai, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, itin neigiamai vertina savo veiksmus.

Įvertinus administracinėn atsakomybėn patrauktą V. M. charakterizuojančius duomenis, kurie iš esmės išimtinai teigiamai pastarąjį charakterizuoja, neigiamai jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra, teismas vertina, jog vairavimas neblaiviam, kai buvo nustatytas 0,43 promilių neblaivumas, buvo atsitiktinio pobūdžio, tinkamai neįvertinus kelionės išvakarėse suvartoto alkoholio kiekio poveikio jo organizmui. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad asmuo yra linkęs nuolat daryti tokio pobūdžio pažeidimus. Teismas sutinka, kad šios ir kitos V. M. skunde ir teismo posėdžio metu nurodytos asmeninės, šeimyninės aplinkybės nepateisina jo neteisėto elgesio ir nėra išskirtinės, veikiau tai pažeidėjo asmenybę ir santykį su visuomenės pripažįstamomis vertybėmis atskleidžiančios aplinkybės, rodančios, kad pareiškėjo pataisymui gali pakakti ir mažesnį neigiamą poveikį jam ir jį supantiems žmonėms sukeliančios sankcijos. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad policijos pareigūnams sustabdžius V. M. alkotesterio pagalba jam buvo nustatytas 0,43 promilių neblaivumas, kuris yra itin artimas leistinai promilių normai, kurią nustačius dar leidžiama vairuoti transporto priemones. Įvertintina ir tai, kad V. M. iš karto po neblaivumo patikrinimo nuvykęs į gydymo įstaigą atliko medicininę apžiūrą, girtumui ar apsvaigimui nustatyti. Patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog V. M. „vairuoti gali, tikslios išvados po kraujo tyrimų atsakymo“. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog V. M. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,28 prom. etilo alkoholio. Šie duomenys iš esmės patvirtina V. M. nurodytas aplinkybes, kad alkoholį jis vartojo išvakarėse, nes alkoholio koncentracija jo kraujyje nebuvo didelė, šiek tiek daugiau nei po valandos nuo asmens neblaivumo alkotesteriu patikrinimo ji buvo beveik dvigubai mažesnė nei nustatyta alkotesteriu ir nesiekė ribos, nuo kurios asmeniui taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad V. M. vairuojant neblaiviam, nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai (anksčiau už analogiško pažeidimo padarymą jis nėra baustas), nėra duomenų apie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens piktnaudžiavimą alkoholiu. Kaip jau minėta, V. M. savo kaltės dėl nusižengimo padarymo neginčija ir nuoširdžiai gailisi, tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, praeityje nėra teistas, nėra baustas administracine tvarka už šiukščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtas baudas sumokėjęs, itin neigiamai vertina savo neapgalvotus veiksmus. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įvertinus kompleksiškai ANK 34 straipsnio 6 daliai taikyti reikšmingas aplinkybes, kartu su kitomis aplinkybėmis, tokio pobūdžio bylose gali būti nustatomas pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-22-648/2024, Klaipėdos apygardos teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. AN2-271-530/2023, eAN2-52-557/2025).

Nagrinėjamoje byloje esant vienai pareiškėjo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, nesant jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertinus pareiškėjo asmenybę ir ją charakterizuojančius duomenis, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju administracinio poveikio priemonės sušvelninimas yra pagrįstas ir pareiškėjui yra pagrindas nustatyti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas jo minimalus taikymo terminas.

Įvertinus visus aptartus duomenis, teismas sprendžia, kad V. M. nėra piktybinis pažeidėjas, jo padarytą nusižengimą galima laikyti atsitiktiniu, pareiškėjas jau pasimokė iš savo nusižengimo ir nėra linkęs jį pakartoti, todėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ilgam 12 mėnesių laikotarpiui ne tik stipriai riboja jo galimybes vykdyti savo darbinius ir šeiminius įsipareigojimus, bet ir nėra objektyviai būtinas administracinės atsakomybės tikslams būtent šio asmens atžvilgiu pasiekti; V. M. pakaks skirti švelnesnę (trumpesnės trukmės) negu numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje šią administracinio poveikio priemonę.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, pareiškėjo atstovo skundą ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją bei formuojamą teismų praktiką, sprendžia, kad pareiškėjo atstovo skundas tenkintinas iš dalies, V. M. už šio nusižengimo padarymą taikytinos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, todėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025-02-24 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-2094-2025 keičiamas ir V. M. skirtina švelnesnė administracinė poveikio priemonė, negu numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje, – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trims) mėnesiams (ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismo vertinimu, tokios administracinio poveikio priemonės paskyrimas šiuo atveju yra adekvati ir proporcinga priemonė administracinės nuobaudos tikslams pasiekti ir yra pakankama atgrasyti pareiškėją nuo naujų tokio pobūdžio administracinių nusižengimų darymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teismas

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. M. atstovo advokato Dariaus Kurpavičiaus skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025-02-24 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-2094-2025 (ROIK: 25265411683) ir V. M., pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trims) mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo asmeniui suteiktos teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo dienos. Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Rima Gudienė