Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jolantos Gailevičienės, kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės, Rimvidos Zubernienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės P. M. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-06-29 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės P. M. B. patikslintą ieškinį atsakovams D. Ž., R. K., K. G., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji asmenys valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialas, L. P., A. M., Ž. V., I. N., dėl žemės sklypų ribų nustatymo ir pažeidimų pašalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė 2009-06-15 kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą su ieškiniu (pradinis nagrinėjamoje byloje) dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir pažeidimų pašalinimo. Prašė nustatyti: 1) ieškovei P. M. B. ir atsakovėms D. Ž. ir R. K. naudojamo namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribą su atsakovių naudojamais namų valdos žemės sklypais pagal UAB „Vakarų matininkai“ parengtą planą (M1:2000, kadastriniuose taškuose 1-37 X-6182899; Y-336420, apibrėžtą plane Nr. 2 raudona linija), kurio bendras plotas 33 274 kv. m; nustatyti ieškovei naudojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribą pagal UAB „Vakarų matininkai“ parengtą žemės sklypo planą (M1:2000, kadastriniuose taškuose 1-19 X-6182914; Y-336396, apibrėžtą plane Nr. 3 žalia linija), kurio plotas A-14 963 kv. m; įpareigoti atsakoves D. Ž. ir R. K. pašalinti pažeidimus, atlaisvinant žemės sklypą, kuriuo jos naudojasi neteisėtai, ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalis – 650; 741; 67; 97; 1782; 445 kv. m, esančias (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Vakarų matininkai“ parengtą žemės sklypo planą (M1:2000, kadastriniuose taškuose 1-19 X-6182911; Y-336491, apibrėžtas plane, kurio plotas yra 31 093 kv. m).

2014-10-29 ieškovė nagrinėjamoje byloje pateikė patikslintą ieškinį (galutinį), juo prašė: panaikinti UAB „Gargždų sieksnis“ parengtą ir Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus patvirtintą 2006-11-24 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą (žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – aktas); panaikinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (buvęs unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) performavimą į 4 sklypus ir atsakovo K. G. vardu įteisintą teisinę registraciją VĮ Registrų centre Nr. 44/724078, 44/724082, 44/724114, 44/724120; nustatyti ieškovei P. M. B. ir atsakovėms D. Ž. ir R. K. naudojamo namų valdos žemės sklypo ribą pagal UAB „Vakarų matininkai“ parengtą planą (M1:2000, kadastriniuose taškuose 1-37 X-6182899; Y-33 6420, apibrėžtą plane Nr. 2 raudona linija), kurio bendras plotas – 33 274 kv. m; nustatyti ieškovei naudojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribą pagal UAB „Vakarų matininkai“ parengtą žemės sklypo planą (M1:2000, kadastriniuose taškuose 1-19 X-6182914; Y-336396, apibrėžtą plane Nr. 3 žalia linija), kurio plotas A-14963 kv. m; įpareigoti atsakoves D. Ž. ir R. K. pašalinti pažeidimus, atlaisvinant žemės sklypą, kuriuo jos naudojasi neteisėtai, ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalis – 741; 67; 97; 1782; 433; 1803 kv. m, esančias (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Vakarų matininkai“ parengtą žemės sklypo planą (M1:2000, kadastriniuose taškuose 1-19 X-6182911; Y-336491, apibrėžtas plane, kurio plotas yra 33 274 kv. m; priteisti iš atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovei P. M. B. ir K. G. (1995 metais) buvo atkurta nuosavybės teisė į žemę, esančią (duomenys neskelbtini). Šalys bendru susitarimu 1992-04-28 suderino jiems tenkančių žemės sklypų plotą ir naudojimosi tvarką, atliko preliminarius matavimus (abrisą), kurie buvo įregistruoti VĮ Registrų centre. 2007-01-12 patvirtintas žemės sklypo ribų paženklinimo aktas, nepaisant ieškovės prieštaravimo. Pagal pertvarkomą K. G. žemės sklypą ieškovei yra esmingai keičiamos žemės sklypo ribos, numatytos pagal ankstesnius atliktus preliminarius matavimus, todėl ieškovė prašo panaikinti UAB „Gargždų sieksnis“ viešajame registre įteisintus kadastrinius matavimus ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą. 2007-05-11 trečiasis asmuo K. G. dovanojimo sutarčių pagrindu perleido jam priklausančius žemės sklypus savo dukroms R. K. ir D. Ž.. Ieškovė mano, jog atsakovės (K. G. dukros) neteisėtai naudojasi jai nuosavybės teise priklausančiomis žemės sklypo dalimis. Ieškovei ir K. G. tenkantys žemės sklypai ribojasi, nėra dokumentų, kuriuose būti tiksliai pažymėtos sklypų ribos, yra tik abrisas preliminarūs matavimai. Atlikti detaliojo ploto sprendiniai, kuriais yra apibrėžtos sklypų ribos, yra neteisėti, nes priimti pažeidus Teritorijų planavimo įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimus. Ieškovė pažymėjo, kad jos pateiktas UAB „Vakarų matininkai“ parengtas žemės sklypo padalijimo projektas atitinka jos ir K. G. išreikštą valią pagal įtvirtintus matavimus (abrisą).

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015-06-29 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad 2006-11-24 atliekant žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimą ieškovė dalyvavo, su paženklintomis ribomis nesutiko ir akto nepasirašė. 2007-01-03 šį aktą bei parengtą K. G. žemės sklypo aktą patvirtino ir suderino atitinkamos institucijos, raštu informavo ieškovę, kodėl jos prieštaravimai yra nepagrįsti (t. 1, b. l. 121). Nurodė ir tai, kad procedūriniai dokumentai buvo tikrinami ir tvirtinami teisės aktų nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovės reikalavimą įvertino ir tai, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-824-609/2012 ieškovės prašymo dėl termino atnaujinimo netenkino ir jos skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsisakė priimti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuo 1997-05-20 iki 2007-04-18 nuosavybes teise buvo įregistruotas K. G. pagal 1995-08-31 apskrities valdytojo sprendimą. Pagal 2007-03-30 apskrities viršininko įsakymą Nr. 4-1637-(1.3) šis nekilnojamasis daiktas buvo padalytas į keturis sklypus. Pagal atitinkamus atliktus tolsnius sandorius K. G. minėtus sklypus perleido. Ieškovė neprašo panaikinti anksčiau nurodyto sprendimo, įsakymo ir sandorių, todėl jos reikalavimas panaikinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovo K. G. vardu įteisintą nuosavybę yra nepagrįstas, nes nesukelia teisinių pasekmių. Pirmosios instancijos teismas nurodė ir tai, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimų dėl naudojamos namų valdos žemės sklypui ribos nustatymo ir žemės sklypo valdymo pažeidimų pašalinimo, kadangi ieškovė nėra atlikusi jai nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų (kadastro Nr. 5538/0014:58, Nr. 5538/0014:63, Nr. 5538/0014:271), esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų. Žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atliekami žemės sklypo savininkui pageidaujant. Ieškovė nepateikė teismui jai nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų (kadastro Nr. 5538/0014:58, Nr. 5538/0014:63, Nr. 5538/0014:271), esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylų, kurias būtų patikrinęs Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys. Teismui pateikti UAB „Vakarų matininkai“ 2009-05-04 atlikti žemės sklypų planai (Nr. 2 ir Nr. 3) nesuderinti ir nepatvirtinti, kaip tai numato Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas.

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-06-29 sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jos reikalavimo panaikinti UAB „Gargždų sieksnis“ parengtą ir Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus patvirtintą 2006-11-24 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą. Apeliantė skunde iš esmės atkartojo ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes ir argumentus, taip pat bylos nagrinėjimo metu nurodytus argumentus. Apeliantė nurodė ir tai, kad neteisėto ribų paženklinimo-parodymo akto pagrindu K. G. negalėjo būti įregistruotos žemės sklypų ribos. Todėl yra pagrindas panaikinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (buvęs unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), performavimą į 4 sklypus ir atsakovo K. G. vardu įteisintą teisinę registraciją VĮ Registrų centre Nr. 44/724078, 44/7202, 44/724114 ir 44/724120. Apeliantė nurodė, kad pripažinus ginčijamą ribų paženklinimo aktą negaliojančiu ieškovė atskiru reikalavimu kitoje byloje turės teisinį pagrindą kreiptis į teismą dėl sprendimo, įsakymo ir sandorių, kurių pagrindu atsakovas K. G. įgijo ir perleido nuosavybės teisę į sklypą (us). Todėl nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, jog jos reikalavimas panaikinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovo K. G. vardu įteisintą nuosavybę nesukelia teisinių pasekmių. Apeliantė neginčijo, kad teismui pateikti UAB „Vakarų matininkai“ parengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planai yra nesuderinti su atitinkamomis instancijomis. Tačiau nurodė, kad kol nėra panaikintas ribų paženklinimo aktas, Žemėtvarkos skyrius neturi teisinio pagrindo kitaip derinti bei tvirtinti žemės sklypo planus ir nustatyti kitokias žemės sklypo ribas. Nurodė, kad pateikti UAB „Vakarų matininkai“ paruošti planai patvirtina tokias ribas, kurios buvo nustatytos 1992-04-28 šalių susitarimu, t. y. grąžina šalis į pirmykštę padėtį. Be to, apeliantė nurodė, kad trečiųjų asmenų, atsakovų vardu ruošti procesiniai dokumentai buvo ruošiami ne kiekvieno asmens atskirai, o kartu, buvo nurodomi tie patys motyvai. Todėl teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma turi būti mažintina.

Atsiliepime į apeliacinį skundą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodė, kad apeliantė pateikė su atitinkamomis institucijomis nesuderintus UAB „Vakarų matininkai“ 2009-05-04 parengtus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tris planus, kuriuose to paties sklypo plotai skiriasi. UAB „Vakarų matininkai“ 2009-05-04 atlikti žemės sklypo planai negali būti laikomi įrodymu byloje, nes jie sudaryti nenustačius, nepaženklinus žemės sklypo ribų riboženkliais bei nesurašius žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo akto. Žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo metu pirmiau turi būti nustatomos ir riboženkliais paženklinamos žemės sklypo ribos, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuris yra neatskiriama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis, atliekamos kitos procedūros, tik po to parengiamas žemės sklypo planas. Žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atliekami žemės sklypo savininkui pageidaujant. Apeliantė turi visas teises inicijuoti namų valdos žemės sklypo kadastrinius matavimus ir pateikti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam skyriui patikrai atlikti. Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyrius ne vieną kartą siūlė ieškovei atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, kad būtų galima įregistruoti daiktines teises į šį sklypą, kuris šiuo metu suprojektuotas žemės reformos žemėtvarkos projekte, tačiau nėra suformuotas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovų D. Ž., R. K., K. G., trečiųjų asmenų L. P., A. M., Ž. V. atstovas advokatas L. Strauka prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apeliantė nepateikė duomenų, jog 1992-04-28 jai nuosavybės teise priklausė koks nors žemės sklypas, kurio naudojimosi tvarką ji nustatė su atsakovu K. G.. Žemė nuosavybės teise priklausė valstybei ir valstybė, kaip žemės sklypo savininkė, apie tokius ieškovės naudojimosi tvarkos nustatymo planus nebuvo informuota ir supažindinta. Planas yra tvirtintas ne tuometinio Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus specialisto, o architektės, kurios kompetencija neapėmė žemės reformos proceso metu priimtų žemės planų naudojimosi tvarkos nustatymo. Atsakovas K. G. nurodė, kad 1992-04-28 metų planas iš esmės buvo rengtas siekiant išspręsti naudojamų statinių – gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų – klausimą. Architektė derino gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų naudojimo klausimą. Derinti žemės sklypo naudojimo klausimus architektė neturėjo kompetencijos. Tiek apeliantė, tiek atsakovas nuosavybės teisės į žemės sklypus dar neturėjo. Todėl toks planas gali būti laikomas tik preliminariu susitarimu tarp abiejų bendraturčių dėl būsimos nuosavybės atkūrimo į namų valdą ir statinių naudojimo tvarkos, kuri nėra įpareigojanti žemės sklypo savininką – valstybę. Apeliantės nurodytas planas nėra joks teritorinio planavimo dokumentas, neatitinka nė vieno iš reikalavimų, keliamų teritorinio planavimo dokumentui. 1992-04-28 planas nebuvo pagrindas atlikti žemės reformos darbus. Apeliantės argumentai, kad šalys atliko preliminarius matavimus (abrisą), kurie buvo įregistruoti VĮ Registrų centro Klaipėdos filiale, su šiais matavimais sutiko K. G. ir tai įteisino VĮ Registrų centre, yra nepagrįsti, nes tokių įrodymų byloje nėra. Nurodė ir tai, kad žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kurį prašo panaikinti apeliantė, buvo patikrintas ir įvertintas, surašant teritorinio planavimo dokumento patikrinimo išvadą (t. 1, b. l. 122). Projekto sprendiniai, projekto rengimo, svarstymo ir derinimo procedūros atitinka teisės aktų reikalavimus. Todėl šis apeliantės reikalavimas yra nepagrįstas. Nurodė, kad pačios apeliantės žemės sklypai taip pat yra suformuoti remiantis Kvietinių kadastro vietovės žemės reformos projektu ir patvirtinti tuometinės Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ir šių sprendimų apeliantė neginčija, t. y. pripažįsta, kad jos žemės sklypai suformuoti tinkamai. Byloje pateikti išrašai iš kadastro duomenų banko patvirtina, kad jokio žemės sklypo ribų persidengimo nėra, žemės sklypų ribos yra aiškios ir nustatytos dokumentais, kurių ieškovė neginčija. Nurodė, kad namų valdos žemės sklypas priklauso valstybei, jis nėra suformuotas ir įregistruotas viešame registre. Šis žemės sklypas apeliantei dar nepriklauso nuosavybės teise. Apeliantė nėra atlikusi nė vieno jai priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų. Apeliantė pripažįsta, kad neturi tikslių savo žemės sklypo ribų.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, taip pat tai, kad šalys (jų atstovai) dalyvavo pirmosios instancijos teisme, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Apeliantė skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jos reikalavimo panaikinti UAB „Gargždų sieksnis“ parengtą ir Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus patvirtintą 2006-11-24 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą. Su šiais apeliantės argumentais sutikti negalima. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas yra tik vienas iš sudedamųjų K. G. žemės sklypo, kadastrinis Nr. 5538/00014:62, pertvarkymo projekto dokumentų. K. G. žemės sklypo pertvarkymo procedūra baigta. Žemės sklypas, parengus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – padalyti žemės sklypą į 4 sklypus, nuo 2007-04-18 iš Nekilnojamojo turto registro išregistruotas apskrities viršininko 2007-03-30 įsakymo Nr. 4-1637-(1.3) pagrindu. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas, spręsdamas pareiškėjos P. M. B. skundo dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo klausimą, 2012-11-27 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. I-824-609/2012, nurodė, kad terminas Klaipėdos apskrities viršininko 2007-03-30 įsakymui Nr. 4-1637-(1.3) „Dėl K. G. žemės sklypo, kadastrinis Nr. 5538/00014:62, padalinimo Kvietinių kaime, Klaipėdos rajone“, t. y. galutiniam administraciniam aktui, ginčyti yra praleistas ir jį atnaujinti pagrindo nėra, skundą dėl šios dalies atsisakė priimti. Administracinis teismas nurodė ir tai, kad visi kiti skundu ginčijami administraciniai aktai (tarp jų ir 2006-11-24 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas) laikytini tarpiniais žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūros sprendimais, kurių negalima laikyti administraciniais aktais, ginčijamais ABTĮ nustatyta tvarka. Nurodė, kad šie sprendimai (tarp jų ir 2006-11-24 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas) tiesiogiai susiję su Klaipėdos apskrities viršininko 2007-03-30 įsakymu, kurį ginčyti terminas yra praleistas. Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, taip pat įvertinęs tai, kad 2006-11-24 atliekant žemės sklypo ribų paženklinimą ieškovė dalyvavo, 2007-01-03 šį aktą bei parengtą K. G. žemės sklypo aktą patvirtino ir suderino atitinkamos institucijos, raštu informavo ieškovę, kodėl jos prieštaravimai yra nepagrįsti, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog procedūriniai dokumentai buvo tikrinami ir tvirtinami teisės aktų nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad reikalavimas panaikinti UAB „Gargždų sieksnis“ parengtą ir Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus patvirtintą 2006-11-24 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą yra nepagrįstas.

Pažymėtina ir tai, kad esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai ir teismo išvadoms, kiti apeliantės skunde išdėstyti argumentai, susiję su 2006-11-24 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu, yra teisiškai nereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Apeliantės ieškinio reikalavimas panaikinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (buvęs unikalus N. (duomenys neskelbtini)), performavimą į 4 sklypus ir atsakovo K. G. vardu įteisintą teisinę registraciją VĮ Registrų centre Nr. 44/727078, 4/724082, 44/724114 ir 44/724120 yra išvestinis iš pirmojo apeliantės ieškinio reikalavimo, iš esmės grindžiamas tapačiais argumentais. Apeliacinės instancijos teismas konstatavęs, kad pirminis reikalavimas yra nepagrįstas, analogiškais motyvais daro išvadą, kad ir šis (išvestinis) reikalavimas yra nepagrįstas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad UAB „Vakarų matininkai“ 2009-05-04 parengti žemės sklypų planai (Nr. 2 ir Nr. 3) nesuderinti ir nepatvirtinti, kaip tai numato Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas. Todėl nėra pagrindo tenkinti apeliantės reikalavimų dėl naudojamos namų valdos žemės sklypo ribos nustatymo bei žemės sklypo valdymo pažeidimo pašalinimo.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ir tai, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atliekami žemės sklypo savininkui pageidaujant. Apeliantė turi visas teises inicijuoti jai nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų (kadastro Nr. 5538/0014:58, 5538/0014:63, 5538/0014:271), esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir pateikti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam skyriui patikrai atlikti. Tačiau apeliantė nepateikė teismui jai nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų (kadastro Nr. 5538/0014:58, 5538/0014:63, 553,8/001:271), esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimo bylų, kurias būtų patikrinęs Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys. Todėl apeliantė tik prielaidomis grindžia argumentus, kad K. G. žemės sklypo pertvarkymo procedūra esmingai pažeidžia jos teises.

Kiti byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose (apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose) išdėstyti argumentai dėl padarytų pirmosios instancijos teismo išvadų laikytini bylos dalyvių nuomone, kuri nepagrindžia pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo. Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje paskirstymo

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad advokatas Laimonas Strauka nagrinėjamoje byloje atstovavo atsakovams D. Ž., K. G., R. K., tretiesiems asmenims Ž. V., L. P., A. M..

Rašytine bylos medžiaga nustatyta ir tai, kad advokatas L. Strauka pateikė teismui prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo. Šiuo prašymu prašė D. Ž. priteisti 1 158,48 Eur (4 000 Lt), A. M. – 579,24 Eur (2 000 Lt) ir Ž. V. – 579,24 Eur (2 000 Lt). Išlaidų, turėtų teisinei pagalbai, apskaičiavimo suvestinėje detalizavo, kad už konsultacijas teisiniais klausimais – 100 Eur (345,28 Lt), už tris atsiliepimus į ieškinį (patikslintus ieškinius) – po 500 Eur (1726,40 Lt), už atstovavimą Klaipėdos rajono apylinkės teisme – 716,96 Eur (2475,52). Įvertinęs bylos apimtį, sudėtingumą, advokato L. Straukos darbo laiko sąnaudas ir teisinių paslaugų kompleksiškumą (suvestinėje nurodyta, kad atstovaujamieji už rengiamus procesinius dokumentus mokėjo kartu), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad D. Ž., A. M. ir Ž. V. prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija nurodytų/patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Todėl nepagrįsti apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma turi būti mažintina.

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad apeliantė (ieškovė) už apeliacinį skundą sumokėjo 82 Eur žyminį mokestį. Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė D. Ž. turėjo 300 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Apeliantės apeliacinį skundą atmetus, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje neatlygintinos, iš apeliantės atsakovei D. Ž. priteistinas 300 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje atlyginimas (LR CPK 93 str. 1 d.).

Duomenų apie kitų byloje dalyvaujančių asmenų turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-06-29 sprendimą palikti nepakeistą.

Iš apeliantės (ieškovės) P. M. B. atsakovei D. Ž. priteisti 300 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje atlyginimą.