Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės P. M. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. nutarties, kuria ieškovės P. M. B. patiksliną ieškinį atsakovams D. Ž., R. K., K. G., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui – VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui dėl žemės sklypų ribų nustatymo ir administracinių aktų panaikinimo atsisakyta priimti ir jis grąžintas ieškovei,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009-06-15 ieškovė P. M. B. pareiškė ieškinį atsakovams D. Ž., R. K., tretiesiems asmenims K. G, Ž. V. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypų ribų nustatymo ir pažeidimų pašalinimo, kuriuo prašė: 1) nustatyti ieškovės ir atsakovių naudojamo namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribą su atsakovių naudojamų namų valdos žemės sklypais pagal UAB „Vakarų matininkai“ parengtą planą (M1:2000, kadastriniuose taškuose (duomenys neskelbtini), apibrėžtų plane Nr. 2 raudona linija), kurio bendras plotas yra 33274 kv. m; 2) nustatyti ieškovės naudojamo žemės sklypo, kurio dydis yra 14963 kv. m, esančio (duomenys neskelbtini), ribą pagal UAB „Vakarų matininkai“ parengtą planą (M1:2000, kadastriniuose taškuose (duomenys neskelbtini), apibrėžtą plane Nr. 3 žalia linija); 3) įpareigoti atsakoves pašalinti pažeidimus – atlaisvinti ieškovei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų dalis – 650; 741; 67; 97; 1782; 445 kv. m, esančius (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Vakarų matininkai“ parengtą planą (M1:2000, kadastriniuose taškuose (duomenys neskelbtini), apibrėžtų plane Nr. 4 rožine linija), kurio plotas 31093 kv. m.

Ieškovė P. M. B. pateikė patikslintą ieškinį atsakovams D. Ž., R. K., K. G., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui - VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui dėl žemės sklypų ribų nustatymo ir administracinių aktų panaikinimo, kuriuo ieškovė prašė: 1) atstatyti praleistą terminą ir panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2007-03-30 įsakymą Nr. 4-1637-(1.3) bei su juo susijusius kitus norminius aktus: Klaipėdos apskrities 2006-08-30 viršininko leidimą Nr. R2-592, Klaipėdos rajono architektūros ir urbanistikos skyriaus 2006-09-11 patvirtintas planavimo sąlygas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti Nr. 2006.274. zp., 2006-11-24 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą; 2) panaikinti VĮ Registrų centro Klaipėdos filiale atsakovų vardu įteisintą nuosavybę žemės sklypams pagal Klaipėdos apskrities viršininko 2007-03-30 įsakymą Nr. 4-1637-(1.3); 3) nustatyti ieškovei ir atsakovėms naudojamo namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribas pagal UAB „Vakarų matininkai" parengtą planą /Ml:2000, kadastriniuose taškuose (duomenys neskelbtini), apibrėžtą plane Nr.2 raudona linija/, kurio bendras plotas- 33274 kv.m.; 4) nustatyti ieškovei naudojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribą pagal UAB „Vakarų matininkai" parengtą žemės sklypo planą /Ml:2000, kadastriniuose taškuose (duomenys neskelbtini) apibrėžtą plane Nr.3 žalia linija/, kurio plotas A-14963 kv.m; 5) įpareigoti atsakoves D. Ž. ir R. K. pašalinti pažeidimus, atlaisvinant žemės sklypą, kuriuo jos naudojasi neteisėtai, ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalis - 741; 67; 97; 1782; 433, 1803 kv. m., esančias (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Vakarų matininkai parengtą žemės sklypo planą /Ml:2000, kadastriniuose taškuose (duomenys neskelbtini), apibrėžtas plane, kurio plotas yra 33274 kv.m.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2011-07-14 nutartimi atsisakė priimti ieškovės P. M. B. patikslintą ieškinį atsakovams D. Ž., R. K., K. G., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui - VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui dėl žemės sklypų ribų nustatymo ir administracinių aktų panaikinimo ir grąžino jį pateikusiam asmeniui. Nurodė, kad teismo nuomone, patikslinto ieškinio reikalavimai dėl administracinių aktų panaikinimo, galėjo būti pareikšti iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje. Šiuo metu, patikslinto ieškinio priėmimas po bylos skyrimo teismo posėdyje, reikalautų papildomo pasirengimo bylos nagrinėjimui, kas aiškiai užvilkintų bylos nagrinėjimą ir neleistų operatyviai išspręsti pirminio ieškinio reikalavimų (Lietuvos Respublikos CPK 7 str.), o taip pat prieštarautų ir pačios ieškovės pozicijai kuo greičiau išspręsti kilusį ginčą. Nurodė, kad ieškovė turi teisę reikšti savarankiškus reikalavimus atskiru ieškiniu.

Atskiruoju skundu ieškovė P. M. B. prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-07-14 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti ieškovės patikslintą ieškinį. Nurodo, kad teismas klaidingai įvertino patikslintą ieškinį, nes jis buvo pateiktas ne kaip pareiškimas dėl ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimo (CPK 141 str. 1 d.), o kaip procesinis dokumentas, papildantis ieškovės pareikštą ieškinį naujais reikalavimais, kurie yra neatsiejami su pareikštu pradiniu ieškiniu. Nuo 2009-11-02 bylos nagrinėjimas iš esmės dar nėra pradėtas, todėl šitokio pobūdžio ieškovės patikslintas ieškinys neužvilkins šios civilinės bylos nagrinėjimo, o atvirkščiai – padės teismui teisingiau bei operatyviau išspręsti šią bylą, nes pareikšti papildomi reikalavimai yra neatsiejami nuo pradinio pareikšto ieškinio, kadangi minėtų administracinių aktų pagrindu buvo suformuoti atsakovės žemės sklypai. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į apeliacinės instancijos teismo nutartyse nurodytus argumentus ir vėl nepagrįstai priėmė analogišką nutartį, atsisakydamas priimti ieškovės patikslintą ieškinį.

Atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą atsakovai D. Ž., R. K., tretieji asmenys K. G., Ž. V. prašo ieškovės atskirojo skundo netenkinti ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-07-14 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas ieškinio priėmimo klausimo nesprendžia, taip pat byloje jau buvo paskirtas teismo posėdis, byla buvo pradėta nagrinėti teismo posėdyje, apklaustos šalys, liudytojai. Teismas suteikė ieškovei pakankamai laiko pasiruošti bylos nagrinėjimui, suformuoti savo reikalavimus. Ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimai visiškai nesusiję su nagrinėjamu ieškinio reikalavimu.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo tam tikrų įstatyme nurodytų procesinių aplinkybių, kurios pagal teisinius padarinius skirstomos į teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamas šios teisės įgyvendinimo sąlygas. Civilinio proceso teisės normos įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą kiekvienu atveju ex officio (savo iniciatyva) patikrinti teisės kreiptis į teismą prielaidų buvimą. CPK 141 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas rašytinis pareiškimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Taip pat pažymėtina, kad ieškinio, patikslinto ieškinio priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas.

Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2011-07-14 nutartimi atsisakė priimti ieškovės P. M. B. patikslintą ieškinį, kadangi patikslinto ieškinio priėmimas po bylos skyrimo teismo posėdyje, reikalautų papildomo pasirengimo bylos nagrinėjimui, kas aiškiai užvilkintų bylos nagrinėjimą ir neleistų operatyviai išspręsti pirminio ieškinio reikalavimų, o taip pat prieštarautų ir pačios ieškovės pozicijai kuo greičiau išspręsti kilusį ginčą.

Teismo nutarties, kuria atsisakoma priimti patikslintą ieškinį apskundimas atskiruoju skundu nėra numatytas CPK – tokia teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama (CPK 141 str. 4 d.). Tačiau CPK taip pat nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis gali būti apskųsta atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais arba atvejais, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 str. 1 d.). Byloje nustatyta, kad 2010-11-22 Klaipėdos rajono apylinkės teismas nutartimi atsisakė priimti ieškovės patikslintą ieškinį motyvuojant tuo, jog byla teisme nagrinėjama daugiau kaip pusantrų metų, ieškovei nenurodžius naujų aplinkybių ir siekiant, kad būtų užkirstas kelias proceso vilkinimui. 2011-06-29 Klaipėdos apygardos teismas nutartimi panaikino Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-11-22 nutartį bei ieškovės P. M. B. patikslinto ieškinio priėmimo klausimą perdavė Klaipėdos rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, jog patikslinto ieškinio reikalavimai yra glaudžiai susiję su ieškovės pateiktu pradiniu ieškiniu, taip pat pažymėjo, jog nevertintos aplinkybės, ar tokius reikalavimus būtų galima tiksliau ir ekonomiškiau išspręsti kartu, atitinkamai realizuojant proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus. 2011-07-14 Klaipėdos rajono apylinkės teismas nutartimi atsisakė priimti ieškovės patikslintą ieškinį į nagrinėjamą bylą ir konstatuotina, kad ši nutarties dalis yra neskundžiama (CPK 141 str. 4 d.).

Tačiau pažymėtina, kad teismas byloje spręsdamas papildomo ieškinio priėmimo klausimą ir nustatęs, kad patikslintas ieškinys nenagrinėtinas šioje byloje, galėjo atsisakyti priimti papildomą ieškinį į šią bylą (CPK 141 str. 3 d.), tačiau tokiu atveju toks ieškinys negalėjo būti grąžintas, o jo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti bendra tvarka (CPK 137 str.). Pažymėtina, kad klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas arba kiti netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra prašoma pateiktame procesiniame dokumente (CPK 115 str. 4 d.).

Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama 2011-07-14 nutartimi gražinęs ieškovės P. M. B. patikslintą ieškinį, netinkamai pritaikė procesinės teisės normas (CPK 329 str. 1 d.), todėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-07-14 nutarties dalis dėl patikslinto ieškinio grąžinimo jį pateikusiam asmeniui naikintina. Kadangi pirmosios instancijos teismas bendra tvarka iš esmės ieškinio priėmimo klausimo įstatymo nustatyta tvarka nesprendė, todėl apeliacinės instancijos teismas šio klausimo išspręsti iš esmės negali ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-07-14 nutartį pakeisti.

Panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-07-14 nutarties dalį dėl ieškovės Petronėlės M. B. patikslinto ieškinio grąžinimo jį pateikusiam asmeniui ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-07-14 nutarties dalį palikti nepakeistą.