- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-09-28
- Bylos Nr.
- e2A-470-157/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00336-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Danutė Milašienė, Alvydas Poškus
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Merko statyba“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Ekoatliekos“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“
- Advokatai
- Rimantas Simaitis
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Alvydo Poškaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Merko statyba“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1910-173/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Merko statyba“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Ekoatliekos“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Merko statyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo UAB „Ekoatliekos“ 761 063,20 Lt nuostolių atlyginimo bei procesines 6 procentų palūkanas.
Ieškovas nurodė, kad 2012 m. kovo 2 d. preliminariąja subrangos sutartimi ieškovas UAB „Merko statyba“ ir atsakovas UAB „Ekoatliekos“ sutarė, kad ieškovas dalyvaus subrangos pagrindais ir sudarys pagrindinę statybos rangos darbų (subrangos) sutartį atsakovui laimėjus trečiojo asmens UAB „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ vykdomą Panevėžio regiono atliekų tvarkymo sistemos plėtra: komunalinių atliekų mechaninio ir biologinio apdorojimo įrenginių projektavimas, tiekimas ir statyba bei atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo paslaugų pirkimą Nr. 116190 (toliau ir Konkursas).
Atsakovas laimėjo šį Konkursą ir su trečiuoju asmeniu 2013 m. birželio 18 d. sudarė viešojo pirkimo sutartį. Ieškovui 2013 m. birželio 27 d., 2013 m. liepos 5 d., 2013 m. liepos 10 d. pareikalavus sudaryti statybos rangos sutartį preliminariosios sutarties pagrindu, atsakovas 2013 m. liepos 15 d. atsisakė tai padaryti, motyvuodamas tuo, jog: nesudarius pagrindinės sutarties iki 2013-03-02 preliminarioji sutartis neteko teisinės galios; atsakovo pateikto pasiūlymo Konkursui pripažinimas laimėjusiu nėra įvykis, kuris neišvengiamai turėjo įvykti; preliminariojoje sutartyje nenurodytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti; nuo preliminariosios sutarties sudarymo iš esmės pasikeitė Lietuvos statybos darbų rinkos kainos; preliminariosios sutarties Priedu Nr. 2 ieškovas įsipareigojo atlikti absoliučiai visus Konkurso sąlygose numatytus statybos darbus.
Šalies argumentai
Ieškovo teigimu, šalys akivaizdžiai sudarė sandorį su atidedamąja sąlyga, nes preliminariojoje sutartyje ir jos prieduose nenurodyta, kad atsakovas, laimėjęs Konkursą, tam tikrais atvejais gali nesudaryti sutarties su ieškovu (dėl pasikeitusių kainų, nesirėmimo ieškovo patirtimi ir pajėgumu, dėl pagrindinės sutarties su perkančiąja organizacija sudarymo po vienerių metų ir kt.); kad atsakovas laimėjo Konkursą tik dėl ieškovo sertifikatų ir patirties. Taip pat tvirtino, kad preliminariąja sutartimi šalys susitarė tik dėl komposto brandinimo aikštelės statybos už 1 493 676 Lt (Sutarties 4.1 p.), o ne dėl visų Priede Nr. 2 nurodytų darbų, kurių vertė būtų 10 kartų didesnė – 14 171 719,03 Lt (be PVM). Priede Nr. 2 pateiktas tik bendras darbų grafikas, pagal kurį ieškovas bei kiti subrangovai turėjo orientuotis ir rezervuoti darbo pajėgumus.
Ieškovas nurodė, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai, atsisakydamas sudaryti su juo pagrindinę sutartį, todėl privalo atlyginti nuostolius (CK 6.165 str.). Preliminarioji sutartis atitinka įstatymo ir teismų praktikos nustatytus kriterijus: rašytinė forma; susitarimas dėl pagrindinio dalyko, sąlygų (Sutarties 3, 4 skyriai); atidedamoji sąlyga (Sutarties 3.3 p.). Atsakovo civilinė atsakomybė kildinama iš jo nepagrįsto atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį laimėjus Konkursą, nors iki tol atsakovas tokį ketinimą nuosekliai deklaravo; atsakovas sąmoningai laukė Konkurso pabaigos, nors sprendimą nesudaryti pagrindinės sutarties su ieškovu jau buvo priėmęs anksčiau. Tai, ieškovo teigimu, patvirtina atsakovo nesąžiningumą ir kaltę. Dėl to jam iš atsakovo turi būti priteistos realios negautos pajamos (pelnas) – 761 063,20 Lt, šalių sutartas ir įtvirtintas preliminariosios sutarties kainoje: iš bendros sutarties kainos (1 493 676 Lt) atėmus darbų savikainą (732 612,85 Lt be PVM), nurodytą 2012-02-08 pasiūlyme.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Spręsdamas dėl pagrindinės sutarties sudarymo termino, teismas nustatė, kad pagal 2012 m. kovo 2 d. preliminariosios subrangos sutarties 3.3 punktą atsakovas UAB „Ekoatliekos“ su ieškovu pagrindinę subrangos sutartį įsipareigojo sudaryti ne vėliau kaip per 14 darbo dienų nuo sutarties su perkančiąja organizacija UAB „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ pasirašymo dienos.
Teismas sprendė, kad šalys sudarė sandorį su atidedamąja sąlyga, nes prievolės sudaryti pagrindinę sutartį atsiradimą susiejo įvykiu, kurio buvimas preliminariosios sutarties sudarymo metu nebuvo ir negalėjo būti žinomas – viešojo pirkimo konkurso laimėjimu.
Atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes bei į tai, kad perkančioji organizacija su atsakovu viešojo pirkimo sutartį sudarė 2013 m. birželio 18 d., teismas konstatavo, kad šalių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigė 2013 m. liepos 9 d., t. y. praėjus 14 darbo dienų nuo viešojo pirkimo sutarties sudarymo dienos (CK 6.165 str. 5 d.).
Spręsdamas dėl nuostolių atlyginimo, teismas nustatė, kad pagal minėtos preliminariosios sutarties 5.1.4 punktą, šalys susitarė dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo; kad ieškovas, atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 21 d. atsakovo poziciją dėl statybos rangovų pasiūlymų objektui, pateikė naują pasiūlymą, kuriame nurodė siūlomų atlikti darbų kainą – 12 309 549 Lt (be PVM); kad ieškovas prie šio rašto pridėjo suvestinį darbų kainų žiniaraštį aikštelės parengimo, statinių Nr. 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 15, 16, 17, 18, 20 statybos darbams bei lauko inžinierinių tinklų ir gerbūvio įrengimo darbams; kad atsakovas prašė ieškovo pateikti detalizuotą darbų sąmatą, atsižvelgiant į šiuo metu esančias statybos darbų rinkos kainas; kad ieškovas 2013 m. liepos 10 d. atsakovui nurodė, kad detalios sąmatos nebuvimas negali būti kliūtis sudaryti pagrindinę sutartį.
Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas padarė išvadą, kad šalims nepavyko susitarti dėl sutarties kainos pagal tuo metu rinkoje galiojančias statybos darbų įkainius, t. y. pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta ne dėl atsakovo kaltės, todėl atsakovas neprivalo atlyginti ieškovo tiesioginių nuostolių. Pažymėjo, kad ieškovo negautos pajamos (netiesioginiai nuostoliai) į tokius nuostolius neįskaitomos (CK 6.165 str. 4 d., 6.249 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
Ieškovas UAB „Merko statyba“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Tvirtina, kad teismas pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalies, 270 straipsnio 4 dalies, 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto ir 330 straipsnio reikalavimus ir nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
1. Teismas padarė klaidingą išvadą, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta ne dėl atsakovo kaltės. Pirma, preliminariąja sutartimi šalys susitarė dėl visų esminių sąlygų statybos rangos sutarčiai sudaryti: objekto (1.1.3, 4.1, 5.1.3 p. ir Priedas Nr. 1), 1 493 676 Lt kainos (4.1 p., Priedas Nr. 1), pagrindinės sutarties sudarymo momento (3.3, 5.2.2 p.). Antra, preliminariojoje sutartyje nenumatyta atsakovo teisė ar šalių pareiga tartis dėl joje numatytos kainos perskaičiavimo pagal pagrindinės sutarties sudarymo metu esančias rinkos statybos darbų kainas. Dėl to neteisinga yra teismo išvada, kad šalys neva nesusitarė dėl esminių subrangos sutarties sąlygų ir dėl to nėra atsakovo kaltės.
2. Ieškovas įrodė, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo nesąžiningų veiksmų ir kaltės. Pirma, nepagrįsti visi penki atsakovo 2013-07-15 atsisakyme sudaryti pagrindinę sutartį su ieškovu nurodyti argumentai: nesudarius pagrindinės sutarties iki 2013-03-02 preliminarioji sutartis neteko teisinės galios; atsakovo pateikto pasiūlymo Konkursui pripažinimas laimėjusiu nėra įvykis, kuris neišvengiamai turėjo įvykti; preliminariojoje sutartyje nenurodytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti (teismas teisingai juos atmetė); nuo preliminariosios sutarties sudarymo iš esmės pasikeitė Lietuvos statybos darbų rinkos kainos (pirmasis skundo argumentas, be to, nors ieškovas ketino pasinaudoti novacijos argumentu, tačiau ji nepreziumuojama, o šalys naujos prievolės nesukūrė); preliminariosios sutarties Priedu Nr. 2 ieškovas įsipareigojo atlikti absoliučiai visus Konkurso sąlygose numatytus statybos darbus (šiame priede išdėstytas bendras darbų grafikas, o jame numatytų darbų vertė yra 12 mln. Lt, o ne 1,4 mln. Lt, kaip nurodyta preliminariojoje sutartyje). Antra, atsakovas Konkursą laimėjo remdamasis ieškovo pajėgumais ir kvalifikacija (sertifikatais) ir to neneigė. Trečia, tikėtina, kad sutartį su UAB „Rudesta“ atsakovas sudarė už mažesnę kainą, t. y. tyčia nesudarė tokios sutarties su ieškovu, siekdamas sutaupyti.
3. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad ieškovas neturi teisės į netiesioginių nuostolių atlyginimą. Pirma, teismų praktikoje išaiškinta, kad preliminariosios sutarties nevykdymo atveju yra pripažįstama galimybė atlyginti nuostolius negautų pajamų forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2013, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1159/2014). Antra, preliminariosios sutarties 5.1.4 punkto nuostata dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo, neužkerta kelio teismo tvarka reikalauti netiesioginių nuostolių (CPK 5 str. 2 d., CK 6.251 str., 6.252 str. 1 d.).
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Ekoatliekos“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius atsikirtimus:
1. Teismas teisingai nusprendė, kad atsakovas neturėjo prievolės sudaryti su ieškovu pagrindinės sutarties ir ši nesudaryta, nesant jo kaltės. Pirma, apelianto nurodomų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2013, civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2011 ir šios bylos ratio decidendi yra skirtingi. Antra, preliminariojoje sutartyje ir prieduose Nr. 1, Nr. 2 sutarties dalykas yra nurodytas dviprasmiškai (t. y. pagal sutarties 3.2 punktą ieškovas buvo įsipareigojęs per 30 mėnesių atlikti visus Konkurso sąlygose numatytus darbus pagal Priedą Nr. 2, o tvirtina priešingai), todėl pagrindinės sutarties pasirašymas buvo galimas tik suderinus konkretų subrangos objektą ir pasitvirtinus rinkos kainas atitinkančią detalią (objektinę ir lokalinę) sąmatą. Trečia, nesąžiningas ieškovo reikalavimas, kad atsakovas pirktų tik vieno objekto statybos darbus už 2 kartus didesnę nei rinkos kainą. Ketvirta, ieškovas nepagrįstai atsisakė pateikti jo siūlomų darbų detalias sąmatas.
2. Tarp ieškovo ir atsakovo 2013-06-27 įvyko novacija, ieškovui savanoriškai pateikus pasiūlymą dėl visų statybos darbų atlikimo. Šis pasiūlymas netenkino atsakovo.
3. Teismas teisingai nusprendė, kad šalys nebuvo susitarusios dėl netiesioginių nuostolių atlyginimo, o tiesioginių nuostolių ieškovas neįrodė. Ieškovas teigimu, jo negautas pelnas yra 761 063 Lt, tačiau pagal SPSC direktoriaus 2006-12-19 įsakymu Nr. B-010 patvirtintą „Statinio skaičiuojamosios kainos nustatymo rekomendacijų registravimo, kaupimo bei informavimo tvarką“ – didžiausias statybos darbų pelnas yra 5 proc. statybos darbų vertės.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi buvo pareikalauti papildomi įrodymai byloje, o 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartimi nevieša bylos medžiaga pripažinta: 2014-05-29 sutartis su priedais Nr. 2014-09, sudaryta tarp UAB „Ekoatliekos“ ir UAB „Rudesta“, bei UAB „Ekoatliekos“ pasiūlymas Konkursui, išskyrus jame esančius UAB „Merko statyba“ dokumentus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti faktinį ir teisinį apeliacinio skundo pagrindą bei absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė nei absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 str. 2 d., 329 str.). Tuo pačiu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors ginčas yra kilęs tarp privačių juridinių asmenų, tačiau jo pagrindas yra viešasis pirkimas, todėl neabejotinai tam tikri teisiniai santykių aspektai (pvz., teisiniai santykiai, kylantys iš viešojo pirkimo rezultatų, viešojo pirkimo sutarties vykdymas etc.) susiję ir su viešojo intereso apsauga, įtvirtinta Viešųjų pirkimų įstatyme.
Nagrinėdama ieškovo apeliacinį skundą, atsakovo atsikirtimus į jį, teisėjų kolegija vadovaujasi ir išvadas daro remdamasi visa bylos medžiaga, įskaitant ir tą, kuri apeliacinės instancijos teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartimi buvo pripažinta nevieša (2014-05-29 sutartis su priedais Nr. 2014-09, sudaryta tarp UAB „Ekoatliekos“ ir UAB „Rudesta“, UAB „Ekoatliekos“ pasiūlymas Konkursui, išskyrus UAB „Merko statyba“ dokumentus) (VPĮ 6 str., 41 str. 3 d., CPK 10, 185 str.). Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad dalis informacijos, esančios atsakovo pasiūlyme Konkursui, yra žinoma ar gali būti žinoma remiantis duomenimis, esančiais kituose bylos dokumentuose bei vadovaujantis logikos dėsniais (pvz. atsakovo Konkurso pasiūlyme nurodyti subrangovai, duomenų vertinimas pagal Konkurso sąlygas ir ieškovo preliminarią bendrą statybinių darbų pasiūlymo kainą, statinio Nr. 13 kainą ir kt.), todėl šiame procesiniame sprendime ji nurodoma.
Pirmiau jau buvo paminėta, kad ginčas šioje byloje yra kilęs dėl ieškovo netiesioginių nuostolių atlyginimo atsakovui neįvykdžius preliminariosios sutarties sąlygos sudaryti pagrindinę statybos subrangos sutartį, jam laimėjus viešąjį pirkimą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad terminas pagrindinei subrangos sutarčiai sudaryti pasibaigė 2013-07-09 (praėjus 14 darbo dienų nuo 2013-06-18, t. y. kai atsakovas pasirašė rangos sutartį su perkančiąja organizacija) bei atmetė ieškovo UAB „Merko statyba“ reikalavimą priteisti nuostolius (negautas pajamas), konstatavęs, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta šalims nepavykus susitarti dėl kainos pagal jos sudarymo metu rinkoje buvusias statybos darbų kainas, t. y. ne dėl atsakovo UAB „Ekoatliekos“ kaltės. Anot teismo, atsakovas privalėtų atlyginti tik preliminariąja sutartimi sulygtus tiesioginius nuostolius. Apeliantas tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde tvirtina, kad preliminariojoje sutartyje buvo susitarta dėl visų esminių statybos rangos sutarčiai sudaryti būtinų sąlygų, o ši nebuvo sudaryta tik dėl atsakovo kaltės ir jo nesąžiningų veiksmų. Atsakovas tai neigia, teigdamas, kad minėta sutartimi šalys nesusitarė dėl konkretaus subrangos objekto (jis nurodytas dviprasmiškai), o vėlesnėse derybose nesutarė ir dėl darbų rinkos kainos. Dėl to teisėjų kolegija pasisakys šiais klausimais, nustačiusi nagrinėjamam ginčui aktualias faktines aplinkybes.
Faktinės bylos aplinkybės
Byloje nustatyta, kad atsakovas UAB „Ekoatliekos“, rengdamas pasiūlymą trečiojo asmens UAB „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras” (perkančioji organizacija) 2011-12-30 paskelbtam atviram konkursui Panevėžio regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos statybos darbams ir operavimo paslaugoms pirkti (pirkimo Nr. 116190) (T. 1, b. l. 23-27, 28-177), kreipėsi į ieškovą UAB „Merko statyba“, o šis 2012-02-08 pateikė atsakovui statybos darbų pasiūlymą, nurodydamas, kad siūlomų darbų – darbo projekto parengimas, statybos aikštelės parengimas, atliekų priėmimo pastatas (statinys Nr. 6), atliekų rūšiavimo pastatas (statinys Nr. 7), MR operatorinės ir elektros skydinės patalpos (statinys Nr. 8), fermentavimo tuneliai (statinys Nr. 9), biodujų reaktoriai (statinys Nr. 10), biofiltrai (statinys Nr. 12), komposto brandinimo aikštelė (statinys Nr. 13), antrinių atliekų saugojimo aikštelė (statinys Nr. 15), BSA organinių atliekų priėmimo pastatas (statinys Nr. 16), degiųjų atliekų saugojimo pastatas (statinys Nr. 17), biodujų jėgainė (statinys Nr. 18), BSA buitinės, operatorinės ir skydinės patalpos (statinys Nr. 20), lauko inžineriniai tinklai, gerbūvio darbai) – atlikimo preliminari kaina yra 14 171 719,03 Lt (be PVM) (T. 1, b. l. 178). Jis buvo pagrįstas kiekvieno iš pirmiau nurodytų statinių suvestiniu darbų kainų žiniaraščiu (T. 1, b. l. 179-191). Taip pat buvo pateiktas ir UAB „Merko statyba“ 2012-02-06 sutikimas būti UAB „Ekoatliekos“ subrangovu teikiant pasiūlymą Konkursui (T. 1, b. l. 196).
Ieškovas UAB „Merko statyba“ ir atsakovas UAB „Ekoatliekos“ 2012-03-02 sudarė preliminariąją subrangos sutartį (toliau ir ginčo sutartis, sutartis, preliminarioji sutartis) (T. 2, b. l. 4-9). Pagal preambulėje išdėstytą tikslą – ši sutartis sudaryta atsižvelgiant į tai, kad UAB „Ekoatliekos“ teiks pasiūlymą Konkursui, pasitelkdamas UAB „Merko statyba“ kaip subrangovą, kurio pajėgumais Konkurso laimėjimo atveju remsis, įgyvendindamas su perkančiąja organizacija sudarytą statybos subrangos sutartį, o UAB „Merko statyba“ sutiko dalyvauti šiame Konkurse subrangovo teisėmis bei Konkurso laimėjimo atveju atlikti pagal Konkurso sąlygas šios sutarties Priede Nr. 1 – Darbai nurodytus darbus (T. 2, b. l. 4-9). „Darbai“ – tai sutarties Priede Nr. 1 nurodyti darbai, kuriuos atliks rangovas šalims laimėjus Konkursą ir sudarius pagrindinę subrangos sutartį (1.1.2 p.). Šios sutarties 3.3 punktu atsakovas įsipareigojo ne vėliau kaip per 14 darbo dienų su ieškovu sudaryti pagrindinę subrangos sutartį, kai laimėjęs Konkursą su perkančiąja organizacija pasirašys statybos rangos sutartį; 5.2.2 punkte šalys sutarė, kad atsakovas informuos ieškovą apie perkančiosios organizacijos sprendimą pripažinti atsakovą Konkurso laimėtoju. Šalys numatė, kad pagrindinės subrangos sutarties sprendimai ir / arba pakeitimai, galintys turėti įtakos rangovo (ieškovo) atliekamų darbų apimčiai, kurie aprašyti priede Nr. 1 – Darbai, galės būti taikomi tik tada, kai abi šalys sutars dėl to raštiškai (3.7.5 p.). Sutarties 4.1 punkte šalys susitarė, kad rangovo atliekamų darbų (Priedas Nr. 1 – Darbai) kaina be PVM yra 1 493 676 Lt ir kad ji yra galutinė bei nekeičiama, išskyrus atvejus, kai keičiama darbų apimtis ir / ar darbų atlikimo terminas. Minėta bendra darbų kaina gali keistis tik abiems šalims raštu sutarus (4.3 p.).
Šalys savo sutartinius įsipareigojimus paskirstė taip: rangovas (ieškovas) įsipareigojo kompensuoti atsakovui nuostolius, jei dėl rangovo kaltės perkančioji organizacija negrąžins 30 000 Lt vertės pasiūlymo galiojimo užtikrinimo (5.1.2 p.); rangovas įsipareigojo vykdyti visus savo darbus, numatytus priede Nr. 1 – Darbai, pagal iš anksto suderintą kalendorinį grafiką (Priedas Nr. 2). Taip pat prie rangovo įsipareigojimų nurodyta, kad jei šalims vykdant šią sutartį dėl vienos šalies kaltės kita sutarties šalis patirs tiesioginių nuostolių, kaltoji šalis privalo padengti kitos šalies patirtus tiesioginius nuostolius (5.1.4 p.); užsakovas (atsakovas) įsipareigojo informuoti ieškovą apie Konkurso eigą bei rezultatus (5.2.1 p.) bei ne vėliau kaip per 5 darbo dienas informuoti ieškovą apie perkančiosios organizacijos sprendimą pripažinti atsakovą Konkurso laimėtoju ir pasirašius statybos rangos sutartį per sutarties 3.3 punkte nustatytą terminą sudaryti pagrindinę subrangos sutartį su ieškovu (5.2.2 p.).
Prie šios sutarties ieškovo ir atsakovo administracijos vadovai taip pat pasirašė ir du priedus (T. 2, b. l. 10, 11). Priede Nr. 1 nurodyta, kad preliminariosios sutarties šalys susitarė, jog rangovas (ieškovas) atliks komposto brandinimo aikštelės (statinys Nr. 13) statybos darbus (1 p.), bendra darbų kaina be PVM – 1 493 676 Lt (2 p.); Priede Nr. 2 – Darbų vykdymo planas (laiko grafikas).
Atsakovas buvo vienintelis Konkurso dalyvis, o jo pasiūlymo kaina 35 549 700 Lt be PVM (projektavimas, įrangos įsigijimas, statybos bei įrangos paleidimo darbai). Teikdamas pasiūlymą atsakovas rėmėsi subrangovų patirtimi, kaip tai buvo numatyta Konkurso sąlygų 4.2 punkte (ūkio subjektui buvo suteikta galimybė turėti subrangovus, kurių patirtimi jis remsis). Laimėjęs viešąjį Konkursą jis 2013-06-18 pasirašė pirkimo sutartį su perkančiąja organizacija.
Teisėjų kolegija mano, kad turi būti atskirai pažymėta tai, jog subrangos sutartys sudarė 91,99 proc. visos šios pirkimo sutarties kainos (T. 2, b. l. 26, 27).
Atsakovas 2013-06-11 pranešė ieškovui, kad 2013-06-18 bus sudaryta pirkimo sutartis su perkančiąja organizacija, kartu nurodydamas, jog svarbu iš ieškovo gauti užtikrinimą jo atliekamų darbų daliai, kad subrangos sutartį pateiks ir apie projekto sprendinius su projekto vadovu ieškovas galės pasikalbėti kitą savaitę, kad sutarties įvykdymo užtikrinimas iš ieškovo galėtų būti banko garantija ar draudimo laidavimas 10 proc. ieškovo atliekamų darbų dydžio (T. 2, b. l. 12, 29). Iš ieškovo 2013-06-27 rašto, kuriuo prašoma pateikti pagrindinės subrangos sutarties projektą, matyti, kad šalys buvo susitikusios 2013-06-21 ir šio susitikimo pagrindu ieškovas 2013-06-27 pateikė atsakovui 12 309 549 Lt (be PVM) vertės pasiūlymą visai statybos darbų apimčiai (statiniai 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 15, 16, 17, 18, 20, lauko inžineriniai tinklai ir gerbūvio darbai) (anologiškiems 2012-02-08 pasiūlyme darbams), pagrįstą iki tos dienos turima priešprojektine dokumentacija ir nurodytais darbų kiekiais. Taip pat ieškovas siūlė sudaryti atitinkamą preliminarosios sutarties pakeitimą, atspindintį keičiamą darbų apimtį ir sutarties kainą tuo atveju, jei atsakovą domintų minėtas pasiūlymas (T. 2, b. l. 13, 14). Prie jo ieškovas pridėjo suvestinį darbų kainų žiniaraštį (T. 2, b. l. 15-18). Ieškovas raštu 2013-07-05 ir 2013-07-10 kreipėsi į atsakovą, ragindamas sudaryti pagrindinę subrangos sutartį, paaiškinti susidariusią situaciją. Be to, 2013-07-10 rašte ieškovas paaiškino, kad atsakovo nurodyta priežastis – detalios sąmatos nebuvimas – negali būti kliūtis atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį, nes preliminari sutartis buvo sudaryta remiantis ieškovo 2012 m. pradžioje pateiktu pasiūlymu ir atsakovo pateiktais preliminariais brėžiniais, specifikacijomis; kad atsakovas 2013-06-21 susitikimo su ieškovu metu patvirtino, jog neturi jokių naujų detalesnių projektų, o diskutuojant apie sąmatos detalizavimą ieškovas išreiškė poziciją, kad tai galima tik turint techninio projekto lygio dokumentaciją (T. 2, b. l. 19, 20).
Atsakovas 2013-07-15 raštu atsisakė sudaryti su ieškovu pagrindinę statybos subrangos sutartį, nurodęs, kad: yra pasibaigęs 1 metų terminas; nuo preliminariosios sutarties sudarymo iš esmės pasikeitė statybos ūkis ir statybos darbų rinkos kaina; pagal preliminariosios sutarties priedą Nr. 2 „Darbų vykdymo planas (laiko grafikas), kalendorinis grafikas“ ieškovas įsipareigojo per 30 mėnesių atlikti absoliučiai visus Konkurso sąlygose numatytus statybos darbus, tad nepašalinus prieštaravimo tarp minėto priedo ir Priedo Nr. 1 Darbai (subrangos objekto) yra neįmanomas pagrindinės sutarties pasirašymas; kad ieškovas kaip profesionalus statybos rinkos dalyvis turėjo nepasirašyti priedo Nr. 2, jei neketino atlikti absoliučiai visų darbų (T. 2, b. l. 21-22).
UAB „Ekoatliekos“ 2014-05-29 sudarė statybos subrangos sutartį su UAB „Rudesta“, kuris be kita ko, įsipareigojo atlikti ir brandinimo aikštelės statybos darbus.
Ieškovas UAB „Merko statyba“ kreipėsi į teismą, prašydamas atlyginti jo patirtus nuostolius (negautas pajamas), atsakovui nepagrįstai atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį.
Dėl preliminariosios sutarties sąlygų aiškinimo ir šalių prisiimtų įsipareigojimų nustatymo
Pagal CK 6.165 straipsnio 5 dalį, jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą nesudaro pagrindinės sutarties, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia – šalis yra jau laisva nuspręsti, ar jai sudaryti pagrindinę sutartį, ar ne (CK 6.163 str.). Tačiau tokiais atvejais kaltai dėl preliminariosios sutarties sąlygų neįvykdymo šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė – ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 str. 4 d.). Taigi, neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties per joje nustatytą terminą, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmiau šiame sprendime jau buvo paminėta, kad terminas sudaryti nurodytą pagrindinę sutartį pasibaigė 2013-07-09. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ji nebuvo sudaryta ne dėl atsakovo kaltės, nes šalys nesusitarė dėl kainos pagal sutarties sudarymo metu buvusias statybos darbų rinkos kainas. Nesutikdamas su tokia teismo išvada, ieškovas tvirtina, kad pagrindinė subrangos sutartis turėjo būti sudaryta preliminariosios sutarties pagrindu be jokių papildomų šalių tarpusavio derybų, ginčo sutartyje yra aiškiai išdėstytos visos privalomosios tokios sutarties sąlygos (terminas, darbai, kaina). Tuo tarpu atsakovas tvirtina, kad preliminariąja sutartimi ieškovas buvo įsipareigojęs atlikti visus darbus pagal Priedą Nr. 2, t. y. visus statybos darbus, nurodytus „Darbų vykdymo planas (laiko grafikas)“ už 1 493 676 Lt kainą. Kitaip tariant, byloje kilo ginčas dėl sutarties sąlygų, numatančių darbus (jų apimtį) ir kainos santykio, turinio.
Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją tuo atveju, kai kyla ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, o taip pat būtina vadovautis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais principais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2010, 2010 liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010 ir kt.).
Kaip žinoma, ikisutartiniai santykiai apima įvairias šalių derybų stadijas, o baigiamuoju jų etapu laikomas preliminariosios sutarties sudarymas. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodo atsakovas, to neneigia ir ieškovas, dar iki preliminariosios sutarties sudarymo tarp šalių vyko derybos dėl ženkliai didesnės apimties darbų ir atitinkamai jų kainos, nei nurodyta ginčo sutartyje. Tai yra, ieškovas, sutikdamas būti subrangovu atsakovo teikiamame pasiūlyme Konkursui, savo 2012-02-08 pasiūlyme šiam nurodė, kad statybos darbų: darbo projekto parengimas, statybos aikštelės parengimas, statiniai Nr. 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 15, 16, 17, 18, 20, lauko inžineriniai tinklai, gerbūvio darbai, – atlikimo preliminari kaina yra 14 171 719,03 Lt (be PVM) bei ją išsamiai detalizavo kiekvieno objekto žiniaraštyje. Tarp šalių taip pat nėra ginčo dėl to, kad šio pasiūlymo pagrindu buvo sudaryta ginčo preliminarioji sutartis, o prie jos buvo pasirašyti priedai Nr. 1 ir Nr. 2. Tačiau, priešingai nei tvirtina atsakovas, teisėjų kolegijos vertinimu, nei sutarties sąlygos, nei kita bylos medžiaga nepatvirtina to, kad šalys susiderėjo dėl minėtos 2012-02-08 pasiūlyme nurodytos apimties darbų už preliminariojoje sutartyje nurodytą beveik 10 kartų mažesnę nei pasiūlyme kainos, t. y. už 1 493 676 Lt. Byloje taip pat nėra pateikta jokių įrodymų, kad nuo minėto ieškovo pasiūlymo pateikimo iki preliminariosios sutarties sudarymo tarp šalių vyko derybos dėl visų pasiūlyme išvardytų darbų atlikimo už ženkliai mažesnę kainą ir kad ieškovo sutikimu ši kaina buvo sumažinta (CPK 12 str.).
Aukščiau nustatyta, kad ginčo sutarties preambulėje, 1.1.2 (sąvokos), 3.7.5 (pagrindinės subrangos sutarties sudarymas), 4.1 (darbų kaina), 5.1.3 (šalių įsipareigojimai) punktuose aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta, kad „darbai“, tai šios Sutarties priede Nr. 1 nurodyti darbai, t. y. komposto brandinimo aikštelės statyba (statinys Nr. 13), ir šie darbai turi būti atlikti pagal iš anksto suderintą kalendorinį grafiką (Priedas Nr. 2) (sutarties 5.1.3 p.). Tuo tarpu ginčo sutarties 3.2 punkto nuostata (pagrindinės subrangos sutarties sudarymas), kuria remiasi atsakovas, numatanti, kad sutarties tikslas yra darbų, numatytų Konkurso sąlygose, taip pat šioje sutartyje bei jos prieduose, statybos rangos sutartyje, pagrindinėje subrangos sutartyje, atlikimas bei šių darbų rezultato tinkamas perdavimas perkančiajai organizacijai, nei lingvistiškai, nei sistemiškai, nei logiškai nepateisina atsakovo tvirtinimo, kad ieškovas įsipareigojo atlikti „absoliučiai visus darbus“, nurodytus Priede Nr. 2, įskaitant ne tik statybos darbus (pvz., personalo mokymai, automatikos, stebėjimo ir kontrolės sistemos tiekimas), o ne tik ginčo sutartyje, jos priede Nr. 1 nurodyto statinio Nr. 13 statybos darbus. Kita vertus, atsižvelgiant į ginčo sutarties struktūrą, ši sąlyga laikytina nuosekliai išplaukianti iš kitų sąlygų ir apimanti šalių įsipareigojimus tiek pagal šią sutartį, tiek pagal būsimą pagrindinę subrangos sutartį bei galimybę ir būdą juos pakoreguoti pagal tam tikrą iš anksto susitartą tvarką. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ne visi Priede Nr. 2 nurodyti darbai buvo pateikti ir paties ieškovo 2012-02-08 pasiūlyme, kurio pagrindu, kaip minėta, sudaryta ginčo sutartis. Dar daugiau, iš byloje esančio Viešųjų pirkimų tarnybos 2014-07-21 rašto Nr. 4S-2396 matyti, kad kiti subrangovai taip pat buvo įsipareigoję atlikti statybinius darbus (T. 2, b. l. 113-114).
Teisėjų kolegija, remdamasi nevieša bylos medžiaga (atsakovo pasiūlymu perkančiajai organizacijai) taip pat nustatė, kad pagal atsakovo pateiktą pasiūlymą perkančiajai organizacijai ieškovas buvo nurodytas tik kaip dalies, o ne pagrindinių statybinių darbų atlikimo subrangovas pagal procentinę subrangos vertę nuo pasiūlymo kainos, taip pat prie atsakovo pasiūlymo perkančiajai organizacijai pridėtas identiškas (analogiškas) Priedui Nr. 2 darbų vykdymo planas (grafikas), tačiau jau be ieškovo administracijos vadovo parašo. Taigi teisėjų kolegija, remdamasi minėtomis faktinėmis aplinkybėmis neturi pagrindo sutikti su atsakovo atsiliepimo argumentais, kad kitokią nei sutartyje nurodytą darbų apimtį (statinio Nr. 13 statybos darbus) patvirtina sutarties priedas Nr. 2 (kalendorinis grafikas), kad egzistuoja prieštaravimas dėl objekto tarp sutarties sąlygų, jos Priedo Nr. 1 ir Priedo Nr. 2 (CPK 176, 185 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta apelianto teiginius, kad pripažinus, jog buvo susitarta tik dėl statinio Nr. 13 už dvigubai didesnę nei ieškovo 2012-02-08 pasiūlyme nurodytą 732 612,85 Lt (be PVM) kainą, ši sutartis laikytina niekine – tam nenustatyti įstatyme numatyti pagrindai (CK 1.78 str. 3 d.). Minėta, kad šalys yra laisvos derėtis dėl sutarties sąlygų, o ginčo sutartimi šalys sulygo dėl 1 493 676 Lt darbų kainos ir atsakovas neginčijo šios sąlygos. Kita vertus, net ir nustačius pagrindinės sutarties kainą preliminariojoje sutartyje, šalys nepraranda galimybės ir toliau derėtis dėl sutarties sąlygų (nagrinėjamu atveju – tartis dėl didesnės apimties darbų sudarant pagrindinę statybos subrangos sutartį (Sutarties 4.1, 5.1.3 p.) ar mažesnės statinio Nr. 13 kainos, o kartu ir teisės nepasirašyti pagrindinės sutarties vienai iš šalių nepriimtinomis ir nenaudingomis sąlygomis (pvz., jei būtų prisiimama per didelė rizika, įsipareigojimai būtų nepateisinamai nuostolingi ar pan.). Tačiau šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad prieš pasirašydamos ginčo sutartį šalys tarėsi dėl kitokios kainos nei nurodyta preliminariojoje sutartyje, teismo posėdžio metu atsakovo atstovas taip pat negalėjo paaiškinti būtent tokios kainos suderinimo aplinkybių, nurodyti jos sudedamųjų dalių ar sutarties 2.5 punkto sąlygos (šalių laisvos valios deklaracija) pažeidimo, ar kad po to šalys būtų derėjusios dėl statinio Nr. 13 kainos dydžio (pvz., ieškovas būtų prašęs ją mažinti) ar kt. Priešingai, nevieša bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas būtent taip suprato preliminariosios sutarties darbų apimties ir kainos santykį, teikdamas pasiūlymą perkančiajai organizacijai (pasiūlymo dalis „Subrangovai“ procentinė subrangos vertė nuo viso pasiūlymo kainos).
Taigi bylos duomenimis nepaneigti apelianto argumentai, kad preliminariąja sutartimi šalys susitarė dėl darbų kainos, kuri galėjo būti keičiama tik keičiant darbų apimtį ar atlikimo terminą, tačiau tai galėjo būti padaryta tik dėl to susitarus raštiškai (4.1, 4.3 p.). Tačiau, kaip teisingai nurodo apeliantas, tokio susitarimo į bylą nėra pateikta. Šios aplinkybės nepaneigia ir tai, kad po to, kai atsakovas su perkančiąja organizacija 2013-06-18 pasirašė sutartį, ieškovas atsakovo iniciatyva 2013-06-27 pateikė 12 309 549 Lt be PVM pasiūlymą visai statybos darbų apimčiai. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus ikisutartinius teisinius santykius, preliminariosios sutarties sąlygas, aktyvų ieškovo elgesį dėl pagrindinės subrangos sutarties sudarymo būtent ginčo sutarties pagrindu, priešingai nei teigia atsakovas, nereiškė esamų (galiojančių) ikisutartinių santykių pabaigos ir atitinkamai naujų pradžios.
Dėl to sprendžiama, kad yra pagrįsti apelianto teiginiai, kad atsakovas neįrodė buvus novacijos faktą, nes, kaip žinia, novacija nėra preziumuojama (CK 6.141 str.). Atsakovo nurodomą aplinkybę, kad jo teisėtų lūkesčių neatitiko pagrindinės sutarties sudarymas tik dėl statinio Nr. 13 statybos darbų, kad jis siekė susitarti dėl visų statybos darbų, – paneigia jo paties elgesys sudarant preliminariąją sutartį su ieškovu, teikiant pasiūlymą perkančiajai organizacijai ir pasirašant sutartį su perkančiąja organizacija. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad minėta aplinkybė vertintina atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pasiūlyme perkančiajai organizacijai (atitinkamai ir pirkimo sutartyje) jau buvo nurodęs ir kitus statybos darbų subrangovus bei jų atliekamų darbų procentinę vertę, tačiau į bylą nepateikti įrodymai, kuo remdamasis atsakovas jau šioje pradinėje viešojo pirkimo sutarties vykdymo stadijoje siekė išsiaiškinti ieškovo poziciją (kainą) ir dėl tų statybos darbų, kuriuos turėjo atlikti kiti subrangovai. Taip pat paminėtina tai, kad dėl subrangovų keitimo (įskaitant ir tą, kuris turėjo atlikti statybinius darbus, dėl kurių ieškovas 2013-06-27 teikė pasiūlymą) atsakovo siūlymu perkančioji organizacija į Viešųjų pirkimų tarnybą kreipėsi tik 2014-06-17, 2014-07-21, o iki tol dar vieną iš subrangovų pakeitė net gi iš viso be tokio kreipimosi.
Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, jog bylos duomenys patvirtina apelianto teiginius dėl ginčo sutartimi nustatytos darbų apimties (statinio Nr. 13 statybos darbai) ir kainos (1 934 676 Lt), jo ketinimą, pasirengimą ir aktyvų siekį sudaryti pagrindinę subrangos sutartį pagal ginčo sutarties sąlygas, o papildomas ieškovo 2012-06-27 pasiūlymas atsakovui dėl didesnės apimties ir vertės darbų to nepaneigia. Dėl to pripažintina nepagrįsta teismo išvada, kad ginčo sutarties dalykas buvo apibrėžtas dviprasmiškai, todėl prieš sudarydamos subrangos sutartį šalys papildomai tarėsi ir nesusitarė dėl esminės sutarties sąlygos – kainos pagal sutarties sudarymo metu esančias statybos darbų kainos (CPK 12, 176, 185 str.).
Dėl atsakovo veiksmų vertinimo sąžiningumo aspektu
Apelianto teigimu, atsakovo nesąžiningumą dėl pagrindinės sutarties nesudarymo patvirtina aplinkybė, jog šis Konkursą laimėjo remdamasis ieškovo pajėgumais ir / ar kvalifikacija. Pirmosios instancijos teismas šios faktinės aplinkybės nenustatinėjo, todėl apeliacinės instancijos teismas, kaip fakto instancija, jas nustato kaip reikšmingas atsakovo elgesio vertinimui.
Iš bylos medžiagos ir viešųjų registrų duomenų matyti, kad pats Konkurso dalyvis atsakovas UAB „Ekoatliekos“ buvo įsteigtas tik 2011-08-23 (T. 2, b. l. 46) ir neatitiko 2011-12-30 paskelbto Konkurso sąlygose nurodytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų tiekėjams, be kita ko, kad vidutinė metinė statybos ir montavimo darbų apimtis per pastaruosius 5 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos būtų ne mažesnė kaip 17 mln. Lt; paskutinių metų kritinio likvidumo koeficientas būtų ne mažesnis kaip 0,5 ir kt. (Konkurso sąlygų 4.2, 5.1.2, 5.1.3 p.) (T. 1, b. l. 24, 25). Tačiau ūkio subjektui buvo suteikta galimybė turėti subrangovus ir remtis jų patirtimi. Tokiu atveju, tiekėjas turėjo pateikti pasirašytą priesaikos pažymą, informaciją apie subrangovus ir apie darbus, numatomus jiems perduoti (procentinę subrangos vertę nuo pasiūlymo kainos) (Konkurso sąlygų 5.2 p, 2 skirsnio 2.4 p.) (T. 2, b. l. 81).
Taigi bylos medžiaga vienareikšmiai patvirtina ieškovo teiginį, kad atsakovas Konkursą laimėjo remdamasis išimtinai subrangovų kvalifikacija ir patirtimi, be kurių jis net nebūtų turėjęs galimybės dalyvauti Konkurse, taip pat ir tai, kad atsakovas buvo įtraukęs ieškovą į subrangovų sąrašą bei nurodęs jo dalinių statybos darbų procentinę vertę. Tuo yra paneigta atsakovo pozicija, išdėstyta pirmosios instancijos teismui, kad jis nesirėmė ieškovo kvalifikacija, teikdamas pasiūlymą Konkursui. Pažymėtina ir tai, kad atsakovo pozicija šiuo klausimu yra nenuosekli.
Analizuodama ieškovo argumentus, kad atsakovas Konkursą laimėjo dėl jo kvalifikacijos, pajėgumų, turimų sertifikatų ir pan., teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepime į skundą, teismo posėdžio metu nurodytais atsikirtimais, kad kiti subrangovai buvo lygiaverčiai ieškovui savo patirtimi ir kvalifikacija (atitiko minimalius kvalifikacijos reikalavimus). Kita vertus, teisėjų kolegija mano, kad ši aplinkybė negali būti vertinama izoliuotai, tai yra subrangovų kvalifikaciją lyginant tik tarpusavyje ir neatsižvelgiant tiek į viešojo konkurso mastą (virš 40 mln. Lt), pirkimo objekto sudėtingumą (komunalinių atliekų tvarkymas), siekiamą valstybės tikslą (konstitucinė asmens teisė į saugią ir švarią aplinką), tiek į tai, kad atsakovas, įsteigtas tik prieš keletą mėnesių, apie 92 proc. darbų numatė perduoti subrangovams, tiek į tai, kad buvo perkami daugiafunkciniai skirtingos specializacijos darbai: projektavimas, statybiniai darbai, skirtingos įrangos, tinklų teikimas, montavimas, paleidimas etc. Dėl to, teisėjų kolegijos įsitikinimu, atsakovo pasiūlymo pridėtinę vertę netiesiogiai didino ne tik subrangovų, įskaitant ieškovą, kvalifikacijos atitikimas Konkurso sąlygų reikalavimams, bet ir jų tarptautinė bei nacionalinė dalykinė reputacija. Būtent visa tai ir turėjo reikšmės, kad Konkursą laimėjo iš esmės ką tik įsteigta bendrovė (atsakovo pasiūlymas Konkursui). Teisėjų kolegija šia aplinkybe remiasi toliau, analizuodama kitus atsakovo veiksmus, vykdant pirkimo sutartį.
Teismui 2014-05-23 pateiktame atsiliepime trečiasis asmuo perkančioji organizacija UAB „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ nurodė neturintis informacijos apie atsakovo ketinimus pakeisti ar atsisakyti šiuo metu sutartyje (su pakeitimais) nurodytų rangovų (T. 2, b. l. 59). Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „Ekoatliekos“ statybos rangos sutartį su UAB „Rudesta“ (pakeitusiu subrangovą UAB „Merko statyba“) sudarė 2014-05-29, o trečiasis asmuo tik 2014-06-17 ir 2014-07-04 kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą (toliau Tarnyba) prašydamas sutikimo pakeisti pirkimo sutarties sąlygas tokiu būdu, kad sutartyje nurodyti subrangovai UAB „Šebsta“ ir UAB „Merko statyba“ būtų pakeisti į subrangovą UAB „Rudesta“ (T. 2, b. l. 113). Kaip matyti iš šio Tarnybos rašto, toks perkančiosios organizacijos prašymas buvo motyvuotas tuo, kad rangovas (UAB „Ekoatliekos“) 2014-05-29 nurodė, jog vedant derybas ir sprendžiant projekto įgyvendinimo klausimus su sutartyje numatytais subrangovais, vienas iš jų – UAB „Merko statyba“, sudarė jam (UAB „Ekoatliekos“) nepatikimų ir netinkamų partnerių (subrangovų) įvaizdį bei sukėlė abejonių dėl galimybės tinkamai ir laiku įgyvendinti projektą, t. y. rangovui nepavyko susitarti su nurodytais subrangovais dėl esminių subrangos sutarties sąlygų (sutarties kainos pagal sutarties sudarymo metu rinkos kainas), o nepavykus priimti abiems šalims priimtinų sąlygų, šios sutartys nebuvo pasirašytos. Taigi šios faktinės aplinkybės rodo, kad atsakovas sutartį su kitu subrangovu sudarė beveik prieš du mėnesius iki buvo gautas Viešųjų pirkimų komisijos sutikimas dėl subrangovo pakeitimo. Be to, atsakovo UAB „Ekoatliekos“ ir UAB „Rudesta“ sutartyje nurodyta statinio Nr. 13 kaina paneigia atsakovo teiginius apie neva esmingai pasikeitusias statybos darbų rinkos kainas. Byloje taip pat nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių Viešųjų pirkimų tarnybai nurodytą informaciją apie pasikeitusią ieškovo dalykinę reputaciją nuo pasiūlymo Konkursui pateikimo iki kreipimosi į Tarnybą dienos.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad kitas atsakovo subrangovas Colubris Technologies B. V. buvo kreipesis į Tarnybą, prašydamas įvertinti minėtos pirkimo sutarties vykdymo atitiktį Viešųjų pirkimų įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimams. Ši valsybės institucija, įvertinusi minėto asmens nurodytas aplinkybes, 2013-12-09 rašte, be kita ko, nurodė, kad perkančioji organizacija sutartyje nurodytą subrangovą CSD Ingenieure AG Lietuvos filialą į kitą subrangovą UAB „Ugira“ pakeitė nesikreipusi į ją ir negavusi tam sutikimo, kad tokiais veiksmais buvo pažeistas Viešųjų pirkimų įstaymo 18 straipsnio 8 dalis bei 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas viešųjų pirkimų skaidrumo principas. Be kita ko, Tarnyba 2013-11-19 rašte sutiko, kad sutartyje nurodytas subrangovas Colubris Technologies B. V. būtų pakeistas į kitą subrangovą – SKN Machinebouw (T. 2, b. l. 89-92).
Taigi, šios faktinės aplinkybės rodo, kad didžioji dalis atsakovo pasiūlyme nurodytų subrangovų sutarties vykdymo metu buvo pakeisti iš esmės remiantis tais pačiais formaliais argumentais – atsakovo abejonėmis subrangovų patikimumu. Nors atsakovas ir remiasi subrangovų keitimo teisėtumu, t. y. kad tam pritarė Tarnyba, tačiau, kaip žinoma, tokios institucijos pozicija byloje vertintina kartu su kitais įrodymais ir toks dokumentas nelaikytinas prima facie įrodymu (CPK 197 str. 2 d (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014).
Aukščiau nurodytų aplinkybių visetas, teisėjų kolegijos įsitikinimu, patvirtina ieškovo argumentus, kad toks atsakovo elgesys negali būti laikomas sąžiningu (CPK 185 str.).
Dėl atsakovo atsakomybės preliminariosios sutarties nevykdymo atveju
Nustačiusi, kad pagrindinė subrangos sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo UAB „Ekoatliekos“ nesąžiningo veikimo ir jo kaltės, teisėjų kolegija sprendžia jo kaip sutartį pažeidusio asmens civilinės atsakomybės klausimą (CK 6.163 str., 6.165 str. 4 d., 6.249 str. 1 d.).
Aukščiau nustatyta, kad šalys ginčo sutartyje susitarė dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo, todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas galėtų reikalauti tik jų (Sutarties 5.1.4 p.). Tuo tarpu ieškovas prašo priteisti ne tiesioginius, bet netiesioginius nuostolius (negautas pajamas), kuriuos, anot jo, sudaro skirtumas tarp pasiūlyme nurodytos brandinimo aikštelės (statinio Nr. 13) 732 612,85 Lt kainos (ieškovas ją nurodo kaip savikainą) ir ginčo preliminariojoje sutartyje nurodytos šalių sutartos galutinės 1 493 676 Lt kainos, t. y. 761 063 Lt. Šią pinigų sumą ieškovas įvardija kaip būsimą savo pelną (T. 1, b. l. 8). Atsakovas tvirtina, kad ieškovas lupikauja, reikalaudamas didesnio nei 100 proc. pelno.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ikisutartinių prievolių pažeidimo atveju galimos tokios teisinės ir faktinės situacijos, kai teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalautų, jog nukentėjusiai sąžiningai ikisutartinių santykių šaliai būtų kompensuotos ne tik tiesioginėse derybose dėl sutarties sudarymo turėtos išlaidos, bet ir prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė, kurios realumą ši šalis sugebėtų pagrįsti, o esminę reikšmę šiuo atveju turėtų atsisakiusios sudaryti pagrindinę sutartį šalies veiksmai sąžiningumo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 4 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).
Minėta, kad ieškovas negautas pajamas – pelną – apskaičiuoja iš preliminariojoje sutartyje nurodytos galutinės kainos atimdamas šioje sutartyje nurodyto statinio Nr. 13 kainą (anot jo paties, savikainą), kuri numatyta ne pačioje preliminariojoje sutartyje, bet ieškovo 2012-02-08 atsakovui pateiktame bendrame pasiūlyme dėl didesnės apimties statybos darbų – suvestiniame darbų kainų žiniaraštyje (T. 1, b. l. 185). Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad preliminariojoje sutartyje šalys susitarė dėl galutinės darbų kainos, tačiau tam, kad būtų apskaičiuotos ieškovo negautos pajamos, kaip pelnas CK 6.249 straipsnio prasme, ieškovas turėjo pareigą jį įrodyti (CPK 178 str.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad negautas pajamas kaip nuostolius apibūdina tokie požymiai: pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų buvę, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Tai turi būti jo grynasis pelnas (CK 6.249 str. 1 d.). Negautos pajamos yra pagrįstai iš statybos rangos sutarties tikėtinos gauti lėšos, kurios liktų šaliai įvertinus visas sąnaudas ir įplaukas. Taip gaunamas ikimokestinis pelnas, kuris nesudaro negautų pajamų kaip nuostolių, nes nuo tos sumos turi būti mokamas pelno mokestis pagal Pelno mokesčio įstatymą. Tik atskaičiavus pelno mokestį likęs grynasis pelnas būtų asmens iš neteisėtai sutrikdytos veiklos gautina nauda, kuria jis pagrįstai tikėjosi praturtėti. Negautos pajamos kaip nuostoliai (grynasis pelnas) turi būti įrodomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).
Kaip nustatyta aukščiau, ieškovo 2012-02-08 pasiūlymas dėl statinio Nr. 13, išdėstytas suvestiniame darbų kainų žiniaraštyje, kurio pagrindu buvo sudaryta ginčo sutartis, nėra nurodytas kaip jos dalis. Tačiau ieškovas teigė, o atsakovas neginčijo, kad minėto statinio sąnaudos ir išlaidos galėtų būti 732 612,85 Lt. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-05-06 įsakymu Nr. 228 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 3.01.01:2002 Statinių statybos resursų poreikio skaičiavimo tvarka yra skirtas taikyti tais atvejais, kai statyba yra vykdoma už lėšas, kurių naudojimo tvarką nustato Viešųjų pirkimų įstatymas (1 p.). pagal šį reglamentą statybos resursai – projekte numatytos ir statybos darbams atlikti reikalingos medžiagos, gaminiai ar nustatytus reikalavimus atitinkantys analogai, mechanizmai, darbo jėgos bei statinio įrenginių ištekliai, reikalingi jam pastatyti (9.5 p.), ir bendruoju atveju šis poreikis apskaičiuojamas sudarant, be kita ko, ir darbų kiekių žiniaraščius (18.1, 30 p.).
Atsižvelgdama į paminėtą teisinį reglamentavimą, į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog į suvestinį darbų kainų žiniaraštį reglamente nurodytų statybos resursų vertė nebuvo įtraukta, taip pat į neviešą bylos medžiagą (ieškovo ir UAB „Rudesta“ sudarytoje subrangos darbų sutartyje esančius duomenis dėl komposto brandinimo aikštelės kainos), vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, – teisėjų kolegija sprendžia, kad minėta ieškovo nurodyta 732 612,85 Lt kaina šioje byloje laikytina ieškovo statybos sąnaudomis. Kaip nurodyta aukščiau, ieškovas prarasto grynojo pelno neįrodinėjo, todėl laikytina, kad jis neįrodė reikalaujamų priteisti netiesioginių nuostolių dydžio (CK 6.249 str. 1 d.). Tačiau, kaip minėta, šioje byloje iš esmės nėra ginčijamasi dėl to, kad ieškovas tokių nuostolių yra patyręs – atsakovas neigia savo kaltę, prievolę atlyginti netiesioginius nuostolius bei ieškovo nurodyto jų dydžio pagrįstumą.
Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau šiame sprendime pateiktais argumentais dėl šalių preliminariosios sutarties nuostatų aiškinimo, o taip pat nustačiusi atsakovo neteisėtus veiksmus bei nesąžiningumą ieškovo atžvilgiu, sprendžia, jog iš dalies tenkinant ieškovo reikalavimą, jam turi būti atlygintos negautos pajamos, kurių dydis nustatytinas remiantis byloje esančiais konkrečiais faktiniais duomenimis, tai yra kitais būdais, apie kuriuos ne kartą savo procesiniuose sprendimuose yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz., kainų skirtumo, naudos principo ir kt.). Beje, pats ieškovas savo procesiniuose dokumentuose remiasi tokiais kasacinio teismo išaiškinimais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 4 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006, 2013 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2010 ir kt.).
Teisėjų kolegija, vertindama apelianto argumentus dėl kitų piniginės vertės nustatymo būdų palygino komposto brandinimo aikštelės statinio Nr. 13 kainą, nurodytą ieškovo pasiūlyme su atsakovo sutartyje su UAB „Rudesta“ nurodyta kaina, taip pat įvertinusi ieškovo atstovo apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, jog neatmetama galimybė, kad jeigu su atsakovu būtų susitarta dėl didesnės apimties darbų, preliminariojoje sutartyje nurodomas pelnas galbūt nebūtų pakitęs, – nustatė santykį ieškovo nurodomo negauto pelno pagal preliminariąją sutartį (761 063 Lt be PVM) su pradinio ieškovo 2012-02-08 pasiūlymo (14 171 719,03 Lt (be PVM) verte. Pagal šias faktines aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad vadovaujantis aplinkos ministro 2006 m. spalio 26 d. įsakymo Nr. D1-492 pagrindu VĮ „Statybos produktų sertifikavimo centras“ registruotomis ir viešai skelbiamomis asmenų parengtomis rekomendacijomis dėl statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo – yra pagrindas pripažinti, jog nagrinėjamu atveju atlygintini ieškovo netiesioginiai nuostoliai sudaro 10 608,97 Eur (36 630,64 Lt) , t. y. 5 proc. nuo 732 612,85 Lt (komposto brandinimo aikštelės statinio Nr. 13 kaina pagal šalių neginčijamas aplinkybes). Dėl to teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytą, taip pat vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, priteisia šią sumą ieškovui iš atsakovo kaip negautas pajamas (CK 1.5 str., 6.165 str. 4 d.).
Šiame kontekste, atsižvelgiant į jau minėtą bylos viešą interesą, pažymėtina ir tai, kad teisėjų kolegijos įsitikinimu, atsakovas buvo nesąžiningas ne tik ieškovo, bet ir valstybės atžvilgiu, todėl ir dėl to nėra pagrindo ieškovo atlygintinus nuostolius padidinti remiantis šiam projektui iš valstybės gautomis didesnėmis piniginėmis lėšomis (CPK 185 str.).
Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo (CPK 329 str. 2 d. 4 p.)
Apeliantas UAB „Merko statyba“ tvirtina, kad skundžiamame teismo sprendime nenurodyti argumentai, kuriais remdamasis teismas atmetė jo paaiškinimus dėl atsakovo kaltės ir reikalavimo priteisti netiesioginius nuostolius, įrodymai neišanalizuoti, o teismo išvados yra lakoniškos, nemotyvuotos. Anot apelianto, tai reiškia, kad teismo sprendimas yra be motyvų, todėl turi būti panaikintas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintu absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindu. Teisėjų kolegija šį reikalavimą atmeta kaip nepagrįstą.
Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra suformavęs principus, kuriais remiantis vertinama, ar teismo sprendimas yra tinkamai motyvuotas. Pagal kasacinio teismo praktiką absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas, o nepakankamas procesinio sprendimo motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2012; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008 ir kt.). Taigi, vertinant, ar teismo sprendimas yra tinkamai motyvuotas, svarbu, ar teismas atsakė į esminius bylos faktinius ir teisinius argumentus.
Priešingai nei nurodo apeliantas, teismas vertino šalių sudarytos preliminariosios sutarties sąlygas, šalių elgesį po to, kai atsakovas laimėjo Konkursą, aplinkybes, dėl kurių tarp šalių nebuvo sudaryta pagrindinė subrangos sutartis, pasisakė dėl atsakovo kaltės nebuvimo bei sutartinių nuostolių atlyginimo / neatlyginimo ieškovui. Tuo tarpu, kaip minėta, ieškovas savo reikalavimą priteisti netiesioginius nuostolius kildino iš atsakovo nesąžiningo atsisakymo vykdyti preliminariąja sutartimi prisiimtą įsipareigojimą sudaryti su ieškovu pagrindinę sutartį. Dėl to teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįsti apelianto teiginiai dėl teismo sprendimo nemotyvavimo, nes esminės ginčo aplinkybės teismo sprendime yra nurodytos, taip pat pateiktas ir jų vertinimas, pagal teismo turėtus įrodymus. Taigi nagrinėjamoje byloje nenustatytas apelianto nurodytas absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).
Atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad dėl pirmosios instancijos teismo padarytų civilinio proceso įstatymo normų pažeidimų buvo netinkamai pritaikytos materialiosios teisės normos, reglamentuojančios netiesioginių nuostolių atlyginimą esant ikisutartiniams šalių santykiams ir šie pažeidimai nulėmė neteisingą bylos išnagrinėjimą. Dėl to skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškinio reikalavimai iš dalies tenkinami – ieškovui iš atsakovo priteisiama 10 608,97 Eur nuostoliams atlyginti (CPK 329 str. 1 d., 330 str..)
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują, kuriuo ieškovo reikalavimai tenkinami iš dalies, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šalių patenkintų ir atmestų reikalavimų procentinę išraišką, perskirsto bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str. 2, 5 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas prašė priteisti 220 419,14 Eur (761 063,20 Lt), o jo reikalavimas tenkintinas iš dalies ir priteistina 10 608,97 Eur (36 630,64 Lt), laikytina, kad patenkinta 4,81 proc. ieškovo reikalavimų.
Pirmosios instancijos teisme ieškovas patyrė 4 283,85 Eur (14 791,28 Lt) bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 2 522 Eur (8 708 Lt) žyminio mokesčio ir 6 083,28 Lt advokato pagalbai apmokėti (T. 2, b. l. 103-104, 105-110), o apeliacinės instancijos teisme – 2 522 Eur (8 706 Lt) žyminio mokesčio ir 1 226 Eur advokato išlaidų (T. 2, b. l .150, 169-174), iš viso – 8 031,85 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 4,81 proc. ieškovo reikalavimų, jam iš atsakovo priteistina 386,33 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (žyminio mokesčio ir advokato atstovavimo išlaidų).
Atsakovas nėra pateikęs duomenų apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Merko statyba“ (juridinio asmens kodas 111610080) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Ekoaliekos“ (juridinio asmens kodas 302658719) 10 608,97 Eur (dešimt tūkstančių šeši šimtai aštuoni eurai, 97 ct) nuostolių atlyginimo ir 6 (šešių) procentų metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistus 10 608,97 Eur nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. balandžio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Merko statyba“ (juridinio asmens kodas 111610080) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Ekoaliekos“ (juridinio asmens kodas 302658719) 386,33 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus, 33 centus) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.