- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-04
- Bylos Nr.
- e2A-770-467/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15616-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- UAB „NEO Finance“
- Atsakovas
- O. G.
- Kategorijos
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 12 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „NEO Finance“ ieškinį atsakovei O. G. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas UAB „NEO Finance“ 2018 m. gegužės 23 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei O. G. ir prašė priteisti ieškovui iš atsakovės 278,34 EUR negrąžinto kredito, 24,37 EUR mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos; 18,97 EUR tarpininkavimo mokesčio; 60,23 EUR administravimo mokesčio; 0,81 EUR sutartinių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2017-10-28, iki kreipimosi į teismą dienos; 15,33 procentų dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą 278,34 EUR vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos; penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad tarp ieškovo UAB „NEO Finance“ ir atsakovės O. G. 2017-07-27 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K523852636, kuria atsakovei buvo suteiktas 300 EUR vartojimo kreditas 24 mėn. terminui. Atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį, 50,16 EUR palūkanų (metinė palūkanų norma – 15,33 proc.), 20,65 EUR tarpininkavimo mokestį ir 65,71 EUR sutarties administravimo mokestį iki 2019-07-27. Atsakovė nevykdo prisiimtų įsipareigojimų sutartyje numatytais terminais, todėl ieškovas prašo priteisti visą skolą.
3. Atsakovė O. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 12 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies: pripažino nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio vartojimo kredito sutarties Nr. K523852636 bendrosios ir specialiosios dalies sąlygas, susijusias su tarpininkavimo ir administravimo mokesčių apibrėžimu ir paskaičiavimu; priteisė iš atsakovės O. G. 278,34 EUR skolos, 24,37 EUR mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos – 2018-05-23, 15,33 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 278,34 EUR nuo kreipimosi į teismą dienos 2018-05-23 iki visiško kredito grąžinimo dienos, 0,81 EUR sutartinių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę 2017-10-28 iki kreipimosi į teismą dienos 2018-05-23, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 303,52 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018-06-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 95,17 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „NEO finance“ naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys 2017-07-27 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K523852636, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 300 EUR kreditas 24 mėnesių laikotarpiui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą su nustatytais mokesčiais sutartyje numatytais terminais. Atsakovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl 2018-04-18 pranešimais ieškovas sutartį nutraukė.
6. Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų ginčijusi sutarties sąlygas, kredito suteikimo faktą ar kredito sutarties nutraukimo neteisėtumą, taip pat nėra įrodymų apie gauto kredito grąžinimą, todėl ieškovui iš atsakovės priteisė 278,34 EUR negrąžinto kredito pagal kredito sutartį, 24,37 EUR pelno palūkanų, 15,33 procento mokėjimo palūkanas už negrąžintą 278,34 EUR vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo 2018 m. gegužės 23 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos pagal kredito sutartį, 0,81 sutartines palūkanas skaičiuojant nuo 2017 m. spalio 28 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos pagal kredito sutartį.
7. Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovės 18,97 EUR tarpininkavimo mokesčio. Teismas nustatė, kad tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas tokia tvarka: tai yra specialiosiose sąlygose numatytas procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas. Teismas pažymėjo, kad specialiosiose vartojimo kredito sąlygose nėra nurodytas joks tarpininkavimo mokesčio procentinis dydis, pagal kurį toks mokestis turėtų būti apskaičiuojamas, todėl nėra aišku, kaip šiuo atveju jis buvo paskaičiuotas ir ar jis buvo paskaičiuotas tinkamai.
8. Pagal VKĮ 253 straipsnio 6 dalį tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamas atlygis gali būti skaičiuojamas tik nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų (ne grąžintinų) įmokų. Įvertinęs vartojimo kredito bendrųjų sąlygų 5.3 punkte numatytą tarpininkavimo mokesčio paskaičiavimo metodą, teismas darė išvadą, kad pastarasis neatitinka VKĮ 253 straipsnio 6 dalyje numatyto atlyginimo skaičiavimo būdo, todėl nėra aišku, kokia yra atsakovei paskaičiuoto tarpininkavimo mokesčio paskirtis.
9. Teismas taip pat pažymėjo, kad vartojimo kredito bendrųjų sąlygų 5.2 punkte nurodyta, jog vartojimo kredito gavėjas privalo kiekvieną mėnesį mokėti grąžinamą kredito dalį, palūkanas, sutarties administravimo mokestį ir komisinį mokestį. Tarpininkavimo mokesčio, kaip mėnesinės kredito grąžinimo įmokos dalies, bendrose sąlygose nėra numatyta. Dėl to pagal CK 6.2284 straipsnio 9 dalį bylą nagrinėjantis teismas, patikrinęs vartojimo sutarties sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams, atsižvelgęs į tai, kad ieškovės prašomo priteisti tarpininkavimo mokesčio paskirtis ir apskaičiavimo tvarka nėra aiški, yra visiškai neskaidri ir nesąžininga vartotojo atžvilgiu, ex officio vartojimo kredito sutarties sąlygas dėl tarpininkavimo mokesčio atsakovui taikymo pripažino nesąžiningomis ir todėl negaliojančiomis, o reikalavimą dėl tokio mokesčio priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.
10. Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovės 60,23 EUR sutarties administravimo mokesčio. Teismas laikė, kad šio mokesčio sąvoka atitinka tarpininkavimo mokesčio apibrėžimą ir yra numatyta vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.30 punkte. Be to, atsakovei nebuvo nurodyta (paaiškinta) ir šio mokesčio paskirtis. Tačiau šiuo atveju iš mokesčio pavadinimo spręstina, jog tai yra mokestis skirtas padengti kredito davėjo išlaidas, susijusias su kredito suteikimu, kredito grąžinimo dalimis priežiūra ir administravimu, todėl ir, nesant tinkamo šio mokesčio apibrėžimo, teismas konstatavo, kad tokio mokesčio buvimas galėjo būti numatytas vartojimo kredito sutartyje ir galėjo būti suprantamas eiliniam, specialių teisinių žinių neturinčiam, vartotojui - atsakovei.
11. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad administravimo mokesčio dydis specialiosiose sąlygose nėra numatytas, o bendrųjų sąlygų 5.4 punkte numatyta, kad jis apskaičiuojamas taip: 1,2 procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus priskaičiuotą komisinį mokestį ir yra ne daugiau nei 30 EUR per mėnesį. Kas yra komisinis mokestis, nei specialiosiose sąlygose, nei bendrose sąlygose, nėra nurodyta. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, jog sąlyga dėl administravimo mokesčio mokėjimo yra visiškai neskaidri ir nesąžininga vartotojo atžvilgiu, nes vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, negali / negalėjo numatyti, koks mokestis jo atžvilgiu bus taikomas, atitinkamai ir šią sąlygą pripažino negaliojančia, o reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą.
12. Teismas taip pat nurodė, kad iš bendrųjų vartojimo kredito sutarties sąlygų 5.4 punkto matyti, jog jame šalys sulygo, kad vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, sutarties administravimo mokesčiui yra taikoma nuolaida ir jis yra lygus nuliui; vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, sutarties administravimo mokesčiui nuolaida nebetaikoma vadovaujantis 5.14 punktu, kuriame nustatyta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, sutarties administravimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau kaip 30 dienų, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Tai reiškia, kad administravimo mokestis šiuo konkrečiu atveju yra mokamas tik atsakovui pažeidus sutarties nuostatas, todėl teismas darė išvadą, kad jis yra tam tikra netesybų forma. Pagal VKĮ 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi, todėl teismas konstatavo, kad reikalavimas dėl administravimo mokesčio priteisimo negalėtų būti tenkinamas ir šiuo pagrindu.
13. Teismas taip pat pažymėjo, kad, nors vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.8. punkte numatyta, jog specialiosiose sąlygose yra nurodoma bendra vartojimo kredito kaina (vartojimo kredito mokestis), apimanti visas išlaidas, įskaitant palūkanas, komisinį mokestį, administravimo mokestį ir bet kuriuos kitus su vartojimo kreditu susijusius mokesčius, nagrinėjamu atveju bendra vartojimo kredito kaina specialiosiose sąlygose nėra nurodyta ir negalėjo būti aiški ir suprantama vartotojui. Tuo tarpu iš ieškiniu prašomų priteisti sumų matyti, kad bendra vartojimo kredito kaina – 382,72 EUR yra didesnė už bendrą vartojimo kredito sumą – 278,34 EUR, todėl ji neatitinka VKĮ 21 straipsnio reikalavimų (21 straipsnio 2 dalies 2 punktas), dėl ko, atitinkamai nesant kitų nustatytų pagrindų, ji mažinama šiuo pagrindu (VKĮ 21 straipsnio 3 dalis).
14. Pirmosios instancijos teismas priteisė 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 303,52 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018-06-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo argumentai
15. Ieškovas UAB „NEO Finance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 12 d. sprendimą dalyje dėl administravimo mokesčio ir priteisti apeliantui iš atsakovės 60,23 EUR administravimo mokesčio; pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 12 d. sprendimą ir priteisti apeliantui iš atsakovės 18,97 EUR tarpininkavimo mokesčio bei priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas – 120 EUR; kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 12 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
16. Dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo apeliantas nurodo, kad specialiosiose vartojimo kredito sutarties sąlygose yra nurodyta, jog procentinė tarpininkavimo mokesčio išraiška yra 5,90 proc. nuo kiekvienos vartojimo kredito gavėjo grąžintos įmokos sumos. Taigi, sutarties specialiosiose sąlygose yra apskaičiuotas tarpininkavimo mokesčio dydis tvirta suma, todėl atsakovė buvo aiškiai bei tinkamai informuota apie taikomo mokesčio sumą bei jo apskaičiavimo tvarką. Be to, vartojimo kredito sutarties sąlygos dėl tarpininkavimo mokesčio nėra nesąžiningos vartotojo atžvilgiu, nes tarpininkavimo mokestis nėra apskaičiuotas, pažeidžiant VKĮ reikalavimus, ir nėra reikalaujama jį padengti iš anksto, dar negrąžinus vartojimo kredito įmokų. Vartojimo kredito gavėjui atlikus mokėjimą, tarpininkavimo mokestis yra dengiamas paskutine eile po to, kai padengiama mėnesinė įmoka, dėl to atitinka VKĮ 253 str. 6 d. numatytą atlyginimo skaičiavimo būdą. Tai, jog tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimas vartojimo kredito gavėjui yra pateikiamas iš anksto, nesudaro prielaidų teigti, jog tarpininkavimo mokestis turi būti mokamas nuo grąžintinų, o ne nuo grąžintų įmokų.
17. Dėl administravimo mokesčio priteisimo apeliantas nurodo, kad vartojimo kredito kaina apskaičiuojama preziumuojant, kad vartojimo kredito gavėjas visas iš šios sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai, todėl neapima išlaidų, kurias vartojimo kredito gavėjas moka ir (arba) kompensuoja bendrovei už pradelstą laikotarpį. Taigi, administravimo mokestis įeina į bendrą vartojimo kredito kainą ir savo esme nėra mokestis už vėlavimą. Administravimo mokestis apskaičiuojamas, remiantis sutarties 1.30, 5.4 bei 5.14 punktais ir nėra tapatus tarpininkavimo (komisiniam) mokesčiui, kuris apskaičiuojamas remiantis kitomis sutarties normomis - 1.28 ir 5.3 p. Bendra vartojimo kredito kaina neviršija suteikto kredito sumos..
18. Administravimo mokesčio paskirtis ir tikslas nėra sutartinės atsakomybės už įsipareigojimų vykdymą taikymas ir teismas vartojimo kredito gavėjui suteiktą administravimo mokesčio nuolaidą nepagrįstai perkvalifikavo į netesybas. Sutarties 5.14 punkte numatyta, jog vartojimo kredito gavėjui neišpildant nuolaidos suteikimo sąlygų, nuolaida nebetaikoma visam tolimesniam sutarties laikotarpiui, t.y., nepriklausomai nuo to, ar ateityje vartojimo kredito gavėjas padengia susidariusį įsiskolinimą, administravimo mokesčio skaičiavimo pabaiga nėra susieta su prievolės įvykdymo momentu.
19. Apeliantas taip pat akcentuoja, kad informacija apie visus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius nebuvo nutylima. Atsakovė nesuteikė pagrindo manyti (nepateikė klausimų, teiginių), jog ji nesupranta pateiktos informacijos arba ją supranta klaidingai. Vartotojai negali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo.
20. Atsakovė atsiliepimo į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikė.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
22. Ši byla nagrinėjama ieškovo UAB „NEO Finance“ apeliacinio skundo ribose, t. y. apeliantui skundžiant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 12 d. sprendimą už akių dalyse, kuriose ieškinio reikalavimai nebuvo patenkinti, todėl neapskųstose dalyse pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.
23. Byloje nustatyta, kad pagal šalių sudarytą vartojimo kredito sutartį 2017 m. liepos 27 d. ieškovas suteikė atsakovei O. G. 300 EUR dydžio kreditą 24 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti paskolą sutartyje nustatytais terminais ir tvarka bei sumokėti 50,16 EUR palūkanas, 20,65 EUR tarpininkavimo mokesčio ir sutarties administravimo mokestį, apskaičiuojamą vartojimo kredito sutarties 5.4 punkte nustatyta tvarka. Atsakovei nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovas nutraukė tarp šalių sudarytą vartojimo kredito sutartį nuo 2018 m. balandžio 18 d. ir kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo.
24. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, su kuo nesutinka apeliantas (ieškovas), apeliaciniame skunde išdėstydamas savo nesutikimo argumentus. Taigi, nagrinėjamu atveju yra aktualu nustatyti, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas vartojimo kredito sutarties sąlygas, susijusias su tarpininkavimo ir administravimo mokesčių apibrėžimu ir paskaičiavimu, pripažino negaliojančiomis ab intio; taip pat, ar pagrįstai administravimo sutarties mokestį laikė netesybomis.
25. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamos kredito sutarties bendrosios dalies sąlygos yra neaiškios - nėra nurodyta, už ką yra mokami tarpininkavimo ir administravimo mokesčiai, kokia yra jų paskirtis; nėra aiški ir šių mokesčių apskaičiavimo tvarka bei jų dydis kredito sutarties sudarymo metu; taip pat tarpininkavimo mokesčio sąvoka net nėra įtraukta į bendrąsias sutarčių sąlygas, bendrose sąlygose jis yra vadinamas komisiniu mokesčiu. Šių aplinkybių apeliantas savo skunde iš esmės nepaneigė ir priešingais įrodymais nepagrindė.
26. Pagal kredito sutarties bendrųjų sąlygų nuostatas tiek tarpininkavimo mokestis, tiek administravimo mokestis apibrėžiamas taip pat ir apskaičiuojamas nuo priskaičiuotų vėlavimo palūkanų sumos. Kredito sutarties sudarymo metu nėra žinoma, ar bus ir kokio dydžio bus vėlavimo palūkanos, todėl kredito sutarties sudarymo metu pagal kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkto nuostatas nėra galimybės apskaičiuoti tarpininkavimo mokesčio dydžio. Atitinkamai, kredito sutarties sudarymo metu nėra galimybės apskaičiuoti ir administravimo mokesčio dydžio, nes pagal kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punktą administravimo mokestis priklauso nuo komisinio mokesčio dydžio.
27. Komisinio mokesčio dydis sutarties sudarymo metu taip pat nėra žinomas, kadangi jis, remiantis sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punktu, taip pat priklauso nuo vėlavimo palūkanų. Be to, pagal kredito sutarties bendrosios dalies 5.4 punktą administravimo mokestis pradedamas taikyti tik netinkamo sutarties vykdymo atveju, todėl ir dėl šios aplinkybės nėra galimybės kredito sutarties sudarymo metu apskaičiuoti administravimo mokesčio dydžio.
28. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 7 punktą vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalį į šią sumą įeina visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui. Pagal kredito sutarties bendrųjų sąlygų nuostatas aiški tarpininkavimo mokesčio ir administravimo mokesčių apskaičiavimo tvarka nėra numatyta. Pagal sutarties 5.3 ir 5.4 punktų nuostatas kredito sutarties sudarymo metu, nesant galimybės apskaičiuoti tarpininkavimo ir administravimo mokesčių dydžio, šių mokesčių suma negalėjo būti ir nebuvo žinoma kredito sutarties sudarymo metu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ex officio pripažino negaliojančiomis ir nesąžiningomis kredito sutarties bendrosios ir specialiosios dalies sąlygas, susijusias su administravimo mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu, ir kredito sutarties bendrosios dalies sąlygas, susijusias su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu ir apskaičiavimu (CK 6.228⁴ straipsnio 3 ir 9 dalys).
29. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalį nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių individualiai nebuvo aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimų pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių pareigų ir teisių pusiausvyra vartotojo nenaudai. Tačiau kredito sutarties specialiosiose sąlygose ieškovas ir atsakovė individualiai aptarė atsakovės pareigą mokėti ieškovui tarpininkavimo mokestį ir šio mokesčio dydį – 18,97 EUR, todėl, net ir pripažinus nesąžiningomis kredito sutarties bendrųjų dalių sąlygas, t. y., sąlygas, kurios nebuvo individualiai aptartos, susijusias su tarpininkavimo ir administravimo mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu, nėra pagrindo ex officio spręsti dėl individualiai aptartų sąlygų neatitikimo sąžiningumo kriterijams (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalis, 4 dalis).
30. Kaip matyti iš kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.4 punkto, ieškovas, sudarydamas kredito sutartį, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, t. y. asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas. Taigi, sprendžiama, jog tarpininkavimo mokestis, kaip atlygis tarpusavio platformos operatoriui, tokia forma, kokia numatyta kredito sutartyje yra galimas, pagrįstas Vartojimo kredito įstatymo 25³ straipsnio 6 dalimi. Tarpininkavimo mokestis, nors ir nėra pakankamai aiškiai apibrėžtas sutarties bendrosiose sąlygose, tačiau specialiosiose sąlygose yra nurodytas konkretus dydis. Pagal kredito sutartį bendra vartojimo kredito kaina, įskaičius tarpininkavimo mokestį nėra didesnė už vartojimo kredito sumą (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalis), o tuo pačiu ir tarpininkavimo mokesčio dydis atitinka protingumo ir pagrįstumo kriterijus ir atitinka sąžiningos verslo praktikos reikalavimus bei nepažeidžia vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros (Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas).
31. Atsižvelgiant į tai, kad specialiosiose sąlygose yra nurodyta tarpininkavimo mokesčio suma, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovui turi būti priteisiama prašoma priteisti tarpininkavimo mokesčio suma. Tokios praktikos laikomasi ir kitose Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtose analogiško pobūdžio civilinėse bylose (pavyzdžiui, Nr. e2A-236-619/2019; e2A-1570-275/2018; Nr. e2A-172-912/2018; Nr. e2A-189-467/2018; Nr. e2A-1526-340/2018; Nr. e2A-1504-565/2018; Nr. e2A-804-577/2019; Nr. e2A-696-560/2019; Nr. e2A-309-430/2019 ir kt.). Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas ex officio pripažino negaliojančiomis ir nesąžiningomis ab initio kredito sutarties bendrosios ir specialiosios dalies sąlygas, susijusias su tarpininkavimo ir administravimo mokesčių apibrėžimu ir paskaičiavimu, ir atmetė ieškinio reikalavimus priteisti iš atsakovės 18,97 EUR tarpininkavimo mokestį keičiama, panaikinant sprendimo dalį, kuria teismas ex officio pripažino negaliojančiomis ir nesąžiningomis ab initio kredito sutarties specialiosios dalies sąlygas, susijusias su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu, ir priteisiant iš atsakovės ieškovui 18,97 EUR tarpininkavimo mokestį.
32. 2017 m. liepos 27 d. vartojimo kredito sutarties Nr. K523852636 specialiojoje dalyje numatyta, kad administravimo mokestis apskaičiuojamas vartojimo kredito sutarties 5.4 punkte nustatyta tvarka. Pagal kredito sutarties bendrosios dalies 5.4 punktą sutarties administravimo mokestis yra apskaičiuojamas taip: 1,2 (viena ir dvi dešimtosios) procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus priskaičiuotą komisinį mokestį. Sutarties administravimo mokestis per mėnesį yra ne daugiau nei 30 (trisdešimt) eurų.
33. Šalys susitarė, kad vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, sutarties administravimo mokesčiui yra taikoma nuolaida ir jis yra lygus nuliui. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, sutarties administravimo mokesčiui nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.14 punktu. 5.14 punkte įtvirtinta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, sutarties administravimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t.y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t.y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei trisdešimt dienų, nuo trisdešimt pirmos vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.
34. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtas kredito sutarties nuostatas ir sutartyje numatyto administravimo mokesčio pobūdį, jo mokėjimo atvejus ir apskaičiavimo būdą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju savo esme administravimo mokestis laikytinas netesybomis.
35. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Analizuojant šią teisės normą matyti, kad kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).
36. Kaip matyti iš kredito sutarties 5.4 ir 5.14 punktų, sutartyje nustatyta administravimo mokesčio nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia nuolaida iš esmės yra turtinio pobūdžio paskata skolininkui tinkamai ir laiku vykdyti sutartines prievoles, priešingu atveju, kredito gavėjas patirs finansinių nuostolių. Tokia sąlyginė nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susieta su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją, kuri iš esmės pasireiškia nubaudimo forma. Tai atitinka baudos, kaip vienos iš netesybų rūšies, sampratą pagal CK 6.71 straipsnį. Susitarimas dėl baudos mokėjimo gali būti siejamas tik su prievolės pažeidimo faktu ir nepriklausyti nuo prievolės įvykdymo momento. Taigi, apeliacinio skundo argumentai, susiję su nuolaidos paskirtimi, atmestini kaip nepagrįsti; jie nepaneigia pirmosios instancijos teismo administravimo mokesčio kvalifikavimo teisingumo. Prievolės įvykdymo užtikrinimo įvardinimas nuolaida, nekeičia prievolės (netesybų) esmės. Priešingas aptariamų sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai. Tai būtų nesuderinama su CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais.
37. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.
38. Nagrinėjamu atveju ieškovo prašomą priteisti 60,23 EUR dydžio sutarties administravimo mokestį pripažinus netesybomis, laikytina, jog ieškovui iš atsakovės gali būti priteista ne daugiau kaip 25,05 EUR (278,34 EUR x 0,05 proc. x 180 d.) sutarties administravimo mokesčio (netesybų).
39. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Taigi, jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys susitaria ir dėl netesybų, ir dėl kompensuojamųjų palūkanų, priteisiant jas pagal tokius reikalavimus, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016).
40. Nagrinėjamu atveju iš atsakovės jau priteista 0,81 EUR kompensuojamųjų palūkanų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2017-10-28 iki kreipimosi į teismą dienos. Taigi, siekiant nepabloginti apelianto padėties ir neišeinant už apeliacinio skundo ribų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto reikalavimas priteisti administravimo mokestį tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovės 24,24 EUR administravimo mokesčio (25,05 EUR priteistinas administravimo mokestis – 0,81 EUR neginčijama sprendimo už akių dalimi priteistos kompensuojamosios palūkanos).
41. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovas patyrė iš viso 120 EUR bylinėjimosi išlaidų. Po apeliacinio skundo išnagrinėjimo, patenkinta 90 procentai ieškinio, todėl ieškovui priteistina 13,50 EUR žyminio mokesčio ir 94,50 EUR išlaidų už advokato pagalbą. Laikytina, kad patenkinta 50 procentų apeliacinio skundo reikalavimų, todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 7,50 EUR žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 123 EUR už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1, 5 dalis, 98 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies punktu, apeliacinės instancijos teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 12 d. sprendimą už akių pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„ieškinį patenkinti iš dalies.
Pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio vartojimo kredito sutarties Nr. K523852636 bendrosios dalies sąlygas, susijusias su tarpininkavimo (komisinio) mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu.
Priteisti iš atsakovės O. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 278,34 EUR (du šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 34 euro centus) skolos, 24,37 EUR (dvidešimt keturis eurus 37 euro centus) mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos – 2018 m. gegužės 23 d., 15,33 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 278,34 EUR, nuo kreipimosi į teismą dienos 2018 m. gegužės 23 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 0,81 EUR (0 eurų 81 euro centas) sutartinių palūkanų skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę 2017 m. spalio 28 d. iki kreipimosi į teismą dienos 2018 m. gegužės 23 d., 24,24 EUR (dvidešimt keturis eurus 24 euro centus) administravimo mokesčio, 18,97 EUR (aštuoniolika eurų 97 euro centus) tarpininkavimo mokesčio, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 346,73 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. birželio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 108 EUR (vieną šimtą aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „NEO finance“ (juridinio asmens kodas 303225546) naudai.
Priteisti iš atsakovės O. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 130,50 EUR (vieną šimtą trisdešimt eurų 50 euro centų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme apelianto UAB „NEO finance“ (juridinio asmens kodas 303225546), naudai.