Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-05-12 · Civilinė byla Nr. 2S-1175-803/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-05-12
Bylos Nr.
2S-1175-803/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-00184-2022-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Petkuvienė
Skolininkas
uždaroji akcinė bendrovė „Antira“
Kreditorius
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1175-803/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00184-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.24; 3.1.9.1.3; 3.3.2.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens (skolininkės) uždarosios akcinės bendrovės „Antira“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-4338-937/2022 pagal antstolės A. S. pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuotieji asmenys byloje: skolininkė uždaroji akcinė bendrovė „Antira“, išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Antstolė prašė skirti UAB „Antira“ 300 Eur baudą už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną, pradedant skaičiuoti nuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-827 (toliau – Privalomasis nurodymas) įvykdymo termino pabaigos – 2020 m. kovo 27 d. Nurodė, kad vykdo Inspekcijos 2019 m. rugsėjo 26 d. Privalomąjį nurodymą dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statytos padarinius. Antstolės 2020 m. liepos 22 d. patvarkymu pateikti informaciją apie įpareigojimo įvykdymą skolininkė buvo įpareigota informuoti antstolę raštu apie įpareigojimo tinkamą įvykdymą bei pateikti įrodymus. Išieškotoja pateikė pranešimą, kad 2021 m. gruodžio 22 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktu Nr. RE-556 konstatuota, jog Privalomasis nurodymas neįvykdytas, todėl prašė tęsti vykdymo veiksmus ir kreiptis į teismą su prašymu taikyti visas Privalomajame nurodyme numatytas nevykdymo pasekmes bei skirti skolininkei iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną valstybės naudai.

Šalies argumentai

2. Skolininkė UAB „Antira“ nesutiko su prašymu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 26 Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas nėra suėjęs, todėl jis negali būti vykdomas priverstinai. Skolininkė ginčijo Privalomojo nurodymo teisėtumą teisme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimas, kuriuo skolininkės ieškinys buvo atmestas, įsiteisėjo 2021 m. lapkričio 16 d. Dėl to iki 2021 m. lapkričio 16 d. privalomasis nurodymas neturėjo būti vykdomas. Privalomojo nurodymo 6 mėnesių įvykdymo terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2021 m. lapkričio 16 d. iki 2022 m. gegužės 16 d. Dėl to antstolės prašymas skirti 300 Eur baudą yra nepagrįstas. Baudą būtų galima skaičiuoti tik nuo 2022 m. gegužės 17 d. Pagal teismų praktiką tęstinio pobūdžio baudą galima keisti į kitokio pobūdžio baudą, pvz. fiksuoto pobūdžio baudą. Skolininkė su UAB „Iter Novum“ 2021 m. gruodžio 20 d. sudarė rangos sutartį, kuria UAB „Iter Novum“ įsipareigojo atlikti griovimo darbus ir sutvarkyti statybvietę. Rangos sutartyje numatyta darbų pabaiga yra 2022 m. balandžio 30 d., todėl rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimo terminas neviršija Privalomojo nurodymo įvykdymo termino. Vienas iš trijų statinių jau yra nugriautas, kiti statiniai bus nugriauti per sutartyje nustatytą terminą.

3. Išieškotoja, Inspekcija, prašė tenkinti antstolės pareiškimą, skirti skolininkei iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Privalomojo nurodymo nevykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo 2020 m. kovo 27 d., suteikti teisę Inspekcijai įvykdyti Privalomąjį nurodymą ir pašalinti neteisėtos statybos padarinius, t. y. nugriauti Privalomajame nurodyme numatytus statinius ir sutvarkyti statybvietę skolininkės lėšomis. Inspekcija sutiko, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiu bauda neturi būti skaičiuojama. Nurodė, kad 2017 m. balandžio 18 d. Inspekcijos pareigūnas, atlikęs patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini), surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą. Nustačius pažeidimus, skolininkei 2019 m. rugsėjo 26 d. surašytas Privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus, įpareigojant skolininkę iki 2020 m. kovo 26 d. nugriauti nurodytus statinius ir sutvarkyti statybvietę.

4. Skolininkė Privalomojo nurodymo laiku neįvykdė. Dėl to Inspekcija kreipėsi į antstolę, prašydama priimti teikiamą vykdomąjį dokumentą vykdyti. Skolininkė 2020 m. rugsėjo 3 d. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškinį dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo, todėl vykdomoji byla Nr. 0177/20/00590 buvo sustabdyta, teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Teismas 2021 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškinį atmetė, o 2021 m. gruodžio 17 d. nutartimi panaikino laikinąsias apsaugos priemones, todėl vykdomoji byla buvo atnaujinta. Skolininkei buvo suteiktas konkretus terminas Privalomajam nurodymui įvykdyti, tačiau jis yra neįvykdytas. Inspekcijos Privalomasis nurodymas yra tęstinio pobūdžio, todėl yra pagrindas skolininkei taikyti CPK 771 straipsnio 6 dalį tol, kol nurodymas yra neįvykdytas, baudą skolininkei skaičiuojant nuo 2020 m. kovo 27 d.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 2 d. nutartimi antstolės prašymą dėl baudos skyrimo tenkino iš dalies ir paskyrė UAB „Antira“ 500 Eur vienkartinę baudą už Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. rugsėjo 26 d. Privalomojo nurodymo nevykdymą.

6. Teismas nustatė, kad UAB „Antira“ ieškinys dėl Inspekcijos 2019 m. rugsėjo 26 d. Privalomojo nurodymo panaikinimo teisme buvo gautas 2020 m. rugsėjo 4 d., priimtas 2020 m. rugsėjo 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1622-1097/2021 ieškinys atmestas. Teismo sprendimas įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismui 2021 m. lapkričio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2330-562/2021 palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartimi buvo sustabdytas Inspekcijos 2019 m. rugsėjo 26 d. Privalomojo nurodymo vykdymas iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

7. Inspekcijos 2019 m. rugsėjo 26 d. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas baigėsi 2020 m. kovo 26 d., taigi ieškinys buvo paduotas jau suėjus jo įvykdymo terminui. Teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis sustabdytas Privalomojo nurodymo vykdymas, nagrinėjant bylą iš esmės. Inspekcija sutiko, kad už laikotarpį, kai buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, bauda neturi būti taikoma. Nagrinėjamu atveju nuo 2020 m. kovo 27 d. iki ieškinio priėmimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 2020 m. rugsėjo 8 d. UAB „Antira“ nebuvo įvykdžiusi Privalomojo nurodymo. Po Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nutarties UAB „Antira“ rangos sutartį su UAB „Iter Novum“ dėl statinių griovimo sudarė 2021 m. gruodžio 20 d., sutartyje numatytas darbų atlikimo terminas 2022 m. balandžio 30 d.

8. Skolininkė pateikė duomenis apie vieno statinio nugriovimą. Duomenų apie šiuo metu vykdomus kitus griovimo darbus nepateikė, t.y. nepateikė duomenų, kad UAB „Antira“ ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad statiniai būtų nugriauti kaip įmanoma operatyviau. Taip pat nenurodytos pateisinamos priežastys, kodėl griovimo darbai pagal rangos sutartį yra pristabdyti. Teismas pripažino, kad Privalomojo nurodymo įvykdymui skirtas 6 mėnesių terminas jau buvo suėjęs iki ieškinio padavimo teisme, t.y. jau buvo pradėta vykdomoji byla, todėl pakartotinis 6 mėnesių terminas negali būti skaičiuojamas. Teismas konstatavo, kad yra pagrindas pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį skirti UAB „Antira“ baudą už privalomojo nurodymo nevykdymą.

9. Teismas, įvertinęs Privalomojo nurodymo nevykdymo terminą nuo 2020 m. kovo 27 d. iki 2020 m. rugsėjo 8 d. ir nuo 2021 m. lapkričio 16 d. iki antstolės pareiškimo pateikimo teismui, aplinkybes, kad Inspekcija sutinka, jog bauda laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiu neturi būti skiriama, o skolininkė po Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nutarties priėmimo ėmėsi veiksmų dėl statinių šalinimo (sudarė rangos sutartį), tačiau tik vienas iš trijų statinių yra nugriautas, atsižvelgęs į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, nusprendė skirti skolininkei fiksuotą 500 Eur baudą už Privalomojo nurodymo nevykdymą (CPK 771 str. 6 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10. Suinteresuotas asmuo, skolininkė UAB „Antira“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo atmesti, kaip nepagrįstą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Privalomajame nurodyme nurodyta, kad patikrinimo aktas, kuriame nurodytas pažeidimas, surašytas 2017 m. balandžio 18 d. Dėl to pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – TPSVPĮ) 14 straipsnio 2 dalį Privalomasis nurodymas turėjo būti surašytas per 10 darbo dienų, tačiau buvo surašytas tik po 2,5 metų, t. y., 2019 m. rugsėjo 26 d. Be to, Privalomasis nurodymas nebuvo įteiktas skolininkei. Apie Privalomąjį nurodymą Inspekcija paskelbė dienraštyje „Vakaro žinios“ bei interneto tinklalapyje www.planuojustatyti.lt 2019 m. gruodžio 12 d. Skolininkė neturėjo pagrindo tikėtis, kad po 2,5 metų nuo Patikrinimo akto surašymo bus surašytas Privalomasis nurodymas, kuris bus paskelbtas viešai. Skolininkė apie Privalomąjį nurodymą sužinojo tik 2020 m. liepos 27 d., kai gavo antstolės 2020 m. liepos 22 d. patvarkymą pateikti informaciją apie Privalomojo nurodymo įvykdymą. Kol skolininkė nežinojo apie Privalomąjį įrodymą, ji negalėjo jo nei įvykdyti, nei apskųsti teismui.

10.2. Pagal TPSVPĮ 14 straipsnio 4 dalį privalomasis nurodymas vykdomas per 6 mėnesius. Privalomasis nurodymas, priimtas 2019 m. rugsėjo 26 d., viešai buvo paskelbtas tik 2019 m. gruodžio 12 d., tačiau jame liko nustatytas 6 mėnesių privalomojo nurodymo terminas, kuris baigėsi 2020 m. kovo 26 d. Taigi pagal TPSVPĮ 14 straipsnio 4 dalį vykdymo terminas turėtų baigtis 2020 m. birželio 12 d. Tačiau Inspekcija 2020 m. birželio 3 d. kreipėsi į antstolę dėl Privalomojo nurodymo vykdymo priverstinai. Skolininkė, 2020 m. liepos 27 d. sužinojusi apie priimtą Privalomąjį nurodymą, pateikė ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui, kurio sprendimas įsiteisėjo 2021 m. lapkričio 16 d. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos 2021 m. gruodžio 17 d.

10.3. Inspekcija nesilaikė nei Privalomojo nurodymo surašymo terminų, nei įteikimo sąlygų ir terminų, nei Privalomojo nurodymo vykdymo terminų. Be to, neįsitikinusi, ar Privalomojo nurodymo terminas yra suėjęs, kreipėsi į antstolę dėl priverstinio vykdymo. Nežinodama apie tokiomis aplinkybėmis priimtą Privalomąjį nurodymą, skolininkė objektyviai negalėjo jo vykdyti, t. y., griauti nurodytus statinius. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad skolininkė nuo 2020 m. kovo 27 d. iki ieškinio priėmimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (2020 m. rugsėjo 8 d.) nebuvo įvykdžiusi Privalomojo nurodymo, todėl jai skirtina bauda.

10.4. Pagal TPSVPĮ 14 straipsnio 4, 6, 7 dalis ir teismų praktiką teisminio ginčo dėl privalomojo nurodymo teisėtumo atveju bendrasis 6 mėnesių terminas privalomajam nurodymui įvykdyti turi būti skaičiuojamas nuo atitinkamo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimas įsiteisėjo 2021 m. lapkričio 16 d., todėl 6 mėnesių terminas Privalomajam nurodymui įvykdyti baigsis 2022 m. gegužės 16 d. Nesuėjus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, priverstinis vykdymas nėra galimas ir galėtų būti pradėtas tik tuo atveju, jei Privalomasis nurodymas būtų neįvykdytas iki 2022 m. gegužės 16 d., taip pat tik nuo 2022 m. gegužės 17 d. galėtų būti skaičiuojama bauda už Privalomojo nurodymo nevykdymą. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas jau buvo suėjęs iki ieškinio pateikimo.

10.5. Skolininkė 2021 m. gruodžio 20 d. su UAB „Iter Novum“ sudarė rangos sutartį dėl Privalomajame nurodyme nurodytų statinių nugriovimo ir statybvietės sutvarkymo iki 2022 m. balandžio 30 d. Teismui pateikti įrodymai, kad šiuo metu darbai yra vykdomi, jau yra nugriautas kitos inžinerinių statinių paskirties statinys – stoginė (autoplovykla). Privalomasis nurodymas turi būti įvykdytas iki 2022 m. gegužės 16 d., todėl Rangos sutartyje numatytas nurodytų darbų atlikimo terminas neviršija Privalomojo nurodymo įvykdymo termino. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog skolininkė ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad statiniai būtų nugriauti kaip įmanoma operatyviau. Teismas neįvertino aplinkybių, kad statinių – garažo ir parduotuvės – nugriovimą ir sutvarkymą sunkina pastatų pobūdis ir oro sąlygos, tačiau darbai yra vykdomi. Teismo teiginys, kad darbai šiuo metu yra pristabdyti, nepagrįstas jokiais byloje esančiais įrodymais.

Atsiliepimas

11. Antstolė A. S. atsiliepimu į skolininkės atskirąjį skundą nesutiko su skundu, prašė jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, visapusiškai bei objektyviai išsiaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir jas tinkamai kvalifikavo. Antstolei pateiktame vykdyti vykdomajame dokumente nurodyta, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas yra 2020 m. kovo 26 d. Vykdymo procese buvo gautas išieškotojos pranešimas, kad 2021 m. gruodžio 22 d. Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktu konstatuota, jog Privalomasis nurodymas neįvykdytas. Dėl to Inspekcija prašė tęsti vykdymo veiksmus ir pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį surašyti nustatytos formos aktą ir jį perduoti apylinkės teismui su prašymu taikyti visas privalomajame nurodyme numatytas nevykdymo pasekmes bei skirti skolininkei iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną valstybės naudai.

11.2. Pagal CPK 771 straipsnio 4 dalį, jeigu privalomajame nurodyme nenurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytą aktą antstolis perduoda šio straipsnio 6 dalyje nurodytam teismui, o šis privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimą sprendžia šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, pagal kurią teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

12. Išieškotoja Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepimu į skolininkės atskirąjį skundą nesutiko su skundu, prašė jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

12.1. Skolininkė atskirajame skunde nurodo ne visas reikšmingas faktines aplinkybes. Inspekcija 2018 m. sausio 26 d. surašė skolininkei Privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus, tačiau 2019 m. rugsėjo 19 d. potvarkiu šis Privalomasis nurodymas buvo panaikintas dėl netinkamo įteikimo. Dėl to vėliau ir buvo surašytas 2019 m. rugsėjo 26 d. Privalomasis nurodymas. Šios aplinkybės buvo nagrinėtos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 27 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1622-1097/2021. Šios aplinkybės paneigia skolininkės teiginį, kad Inspekcija Privalomąjį nurodymą surašė tik po 2,5 metų. Be to, ši aplinkybė nėra nagrinėjamos bylos dalykas.

12.2. Skolininkė nepagrįstai teigia, kad Privalomasis nurodymas jai nebuvo tinkamai įteiktas, o apie Privalomąjį nurodymą ji sužinojusi tik 2020 m. liepos 27 d., kai gavo antstolės patvarkymą. Skolininkei Privalomasis nurodymas buvo siųstas registruota pašto siunta skolininkės buveinės adresu ir kitu Inspekcijai žinomu skolininkės adresu, tačiau 2019 m. lapkričio 5 d. laiškas grįžo su žyma, kad gavėja neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą. Dėl to pranešimas apie Privalomąjį nurodymą pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto statybos techniniu reglamento STR 1.05.01:2017 134-135 punktus 2019 m. gruodžio 11 d. buvo paskelbtas spaudoje bei www.planuojustatyti.lt.

Žemesnės instancijos teismas

12.3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-28614-937/2020 pagal skolininkės skundą dėl antstolės veiksmų taip pat konstatavo, kad apie Inspekcijos surašytą Privalomąjį nurodymą 2019 m. gruodžio 12 d. buvo paskelbta dienraštyje „Vakaro žinios“ bei interneto tinklalapyje www.planuojustatyti.lt, taip pat Inspekcija siuntė pareiškėjai registruotus laiškus. Skolininkė Privalomojo nurodymo teisėtumą ginčijo tik tuomet, kai jis jau buvo pateiktas vykdyti antstoliui ir jau prasidėjus vykdymo procesui. Dėl to skolininkė nepagrįstai teigia, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas turėtų būti pradedamas skaičiuoti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas teisingai nustatė, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas baigėsi 2020 m. kovo 26 d., o skolininkės ieškinys buvo paduotas teismui jau suėjus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria skolininkei buvo skirta 500 Eur bauda už Inspekcijos Privalomojo nurodymo nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14. Skolininkė 2022 m. gegužės 5 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą priimti naujus įrodymus: UAB „Inter Novum“ atliktų darbų – statinių nugriovimo ir statybvietės sutvarkymo – aktą ir skolininkės Vilniaus miesto savivaldybei pateiktą prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Pagal CPK 314 straipsnį teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus ir kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

15. Kasacinio teismo praktika, aiškinant šią proceso teisės normą, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiami fakto klausimai, t. y. nustatomos faktinės bylos aplinkybės, todėl gali būti priimami nauji įrodymai, jeigu šalis procesu ir teise teikti įrodymus nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016 14 punktą; 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014 ir joje nurodytą praktiką).

16. Nauji skolininkės pateikti duomenys yra tiesiogiai susiję su Privalomajame nurodyme nustatytų įpareigojimų nugriauti nurodytus statinius vykdymu. Kadangi pateikti dokumentai yra sudaryti jau po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, apeliacinės instancijos teismas, sprendžia, kad nauji įrodymai yra priimtini ir vertintini, kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.

Dėl baudos skyrimo pagrindų

17. Privalomasis nurodymas – tai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ar pareigūno įpareigojimas viešojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui per nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą ar statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Privalomieji nurodymai dėl statybos patikrinimo metu nustatytų pažeidimų pašalinimo, statybos sustabdymo, savavališkos statybos padarinių pašalinimo yra vykdomieji dokumentai, vykdomi CPK nustatyta tvarka (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 10 dalis, 13 straipsnio 6 dalis, 14 straipsnio 8 dalis).

18. Jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės – antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir, jeigu privalomajame nurodyme nenurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytą aktą perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui (CPK 771 straipsnio 4 dalis), o šis privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimą sprendžia šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka – privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Teismas, nustatęs, kad skolininkas privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Teismo nutartis skirti skolininkui baudą priimama išnagrinėjus privalomojo sprendimo neįvykdymo aplinkybes ir priežastis.

19. CPK 771 straipsnyje reglamentuojamos ne tik privalomųjų nurodymų, bet taip pat ir sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo pasekmės. Dėl to nagrinėjamu atveju reikšmingi kasacinio teismo išaiškinimai, pateikti taikant nurodytą teisės normą civilinėje byloje dėl baudos už sprendimo įpareigoti skolininką atlikti tam tikrus veiksmus nevykdymą. Pasisakydamas dėl CPK 771 straipsnio 6 dalies nustatyta tvarka priimamos teismo nutarties taikyti skolininkui sprendimo neįvykdymo pasekmes, kasacinis teismas yra nurodęs, kad priimant tokią nutartį išnagrinėjamos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat patikrinama, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas).

20. Kasacinis teismas taip yra pažymėjęs, kad CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas).

21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Inspekcija 2019 m. rugsėjo 26 d. surašytas Privalomąjį nurodymą, pagal kurį skolininkė buvo įpareigota iki 2020 m. kovo 26 d. nugriauti žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), bei valstybinėje žemėje, esančioje už žemės sklypo ribų, pastatytus I gr. nesudėtinguosius statinius – garažų paskirties pastatą – garažą, kitos inžinerinių statinių paskirties statinį – stoginę (autoplovyklą), prekybos paskirties pastatą (aviamodelių parduotuvę) priblokuotą prie degalinės operatorinės ir sutvarkyti statybvietę. Kadangi skolininkė iki 2020 m. kovo 26 d. neįvykdė Privalomojo nurodymo, Inspekcija pateikė antstolei jį vykdyti priverstinai.

22. Skolininkė 2020 m. rugsėjo 4 d. pateikė teismui ieškinį dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo, kuris teisme buvo priimtas 2020 m. rugsėjo 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1622-1097/2021 skolininkės ieškinys buvo atmestas. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2021 m. lapkričio 16 d. Vilniaus apygardos teismui nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2330-562/2021 palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Minėtos bylos nagrinėjimo metu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartimi buvo sustabdytas Privalomojo nurodymo vykdymas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

23. Skolininkė 2021 m. gruodžio 20 d. sudarė su UAB „Iter Novum“ rangos sutartį, kurioje numatė statinių griovimo darbų atlikimo terminą iki 2022 m. balandžio 30 d. Skolininkė pateikė duomenis, kad yra nugriautas kitos inžinerinių statinių paskirties statinys – stoginė (autoplovykla). Apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys patvirtina, kad yra nugriauti ir I gr. Nesudėtingieji statiniai – garažų paskirties pastatas – garažas ir sutvarkyta statybvietė. Iki šiol dar nėra nugriautas prekybos paskirties pastatas (aviamodelių parduotuvę) priblokuotas prie degalinės operatorinės.

24. Skolininkė atskiruoju skundu teigia, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas baigėsi ne 2020 m. kovo 26 d. , o tik 2022 m. gegužės 16 d., tai yra praėjus 6 mėnesiams nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimas įsiteisėjo 2021 m. lapkričio 16 d. Skolininkė tokį termino skaičiavimą grindžia aplinkybe, kad Privalomasis nurodymas jai nebuvo įteiktas, apie Privalomojo nurodymo priėmimą ji sužinojo tik 2020 m. liepos 22 d. gavusi antstolės patvarkymą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skolininkės argumentais.

25. Pažymėtina, kad skolininkė jau kartą ginčijo teisme antstolės 2020 m. birželio 3 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą – Privalomąjį nurodymą – vykdyti, remdamasi ir aplinkybėmis, kad jai nebuvo įteiktas privalomasis nurodymas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-28614-937/2020 buvo atmestas skolininkės skundas dėl antstolės veiksmų. Nurodytoje byloje teismas konstatavo, kad vykdomosios bylos medžiagos ir Inspekcijos pateikti dokumentai patvirtina, jog Privalomasis nurodymas skolininkei buvo siųstas registruotu paštu, taip pat 2019 m. gruodžio 12 d. apie priimtą privalomąjį nurodymą buvo paskelbta dienraštyje „Vakaro žinios“ bei interneto tinklalapyje www.planuojustatyti.lt. Taigi įsiteisėjusia teismo nutartimi jau buvo konstatuota aplinkybė, kad Privalomasis nurodymas turėjo būti įvykdytas iki 2020 m. kovo 26 d. ir antstolė teisėtai pradėjo vykdomąją bylą. Dėl to pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi nustatė faktinę aplinkybę, jog ieškinį dėl Privalomojo nurodymo nuginčijimo skolininkė padavė jau suėjus jo vykdymo terminui.

26. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje aplinkybės, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi Privalomojo nurodymo vykdymas buvo sustabdytas nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. iki 2021 m. lapkričio 16 d., o jau 2021 m. gruodžio 20 d., tai yra po mėnesio, skolininkė sudarė rangos sutartį dėl Privalomajame nurodyme nurodytų statinių griovimo ir šie griovimo darbai buvo pradėti vykdyti, taip pat patvirtina, kad skolininkė ėmėsi veiksmų dėl Privalomojo nurodymo vykdymo.

27. Pažymėtina, kad dar iki skundžiamos teismo nutarties priėmimo jau buvo nugriautas vienas iš statinių. Šiuo metu yra likęs nenugriautas tik prekybos paskirties pastatas (aviamodelių parduotuvę) priblokuotas prie degalinės operatorinės. Tačiau rangos sutartyje yra susitarta ir dėl šio statinio griovimo. Skolininkas paaiškino, kad prekybos paskirties pastato griovimo darbus sunkina aplinkybė, kad jis yra priblokuotas prie kito pastato. Apeliacinės instancijos teismas neturi duomenų, kokie darbai turi būti atlikti, kad minėtas pastatas būtų nugriautas, nepadarant žalos pagrindiniam pastatui, šių aplinkybių nesiaiškino ir pirmosios instancijos teismas. Taigi nagrinėjamu atveju, skolininkei po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimo įsiteisėjimo pradėjus organizuoti statinių griovimo darbus ir faktiškai juos vykdant, šiuo metu negalima vienareikšmiškai konstatuoti, kad likęs paskutinis pastatas yra nenugriautas tik dėl skolininkės kaltės.

28. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai teikia pagrindą tenkinti skolininkės atskirąjį skundą ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartį, netenkinant antstolės prašymo dėl baudos skyrimo (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

patenkinti suinteresuoto asmens skolininkės UAB „Antira“ atskirąjį skundą.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti antstolės A. S. prašymo dėl baudos skyrimo skolininkei UAB „Antira“ už Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2019 m. rugsėjo 26 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-827 nevykdymą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Petkuvienė