- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-12
- Bylos Nr.
- e2A-2055-273/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-00189-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Ieškovas
- I. B.
- Atsakovas
- G. G.
- Kategorijos
- 2.6.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės I. B. – G. atstovo advokato D. R. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-352-714/2016 pagal ieškovės I. B. – G. ieškinį atsakovui G. G. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė I. B. – G. kreipėsi į Jurbarko rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui G. G., prašydama pakeisti 2004 m. kovo 1 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. N-2-35-1/2004 ir padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymą dukrai E. B. iki 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.Ieškinyje nurodė, kad teismo priteisto 200 Lt (57,92 Eur) išlaikymo per mėnesį nepakanka dukters būtiniesiems poreikiams patenkinti, kurie dėl dukters amžiaus ženkliai padidėjo, išaugo kainos. Ieškovės paskaičiavimais per mėnesį vaiko išlaikymui reikalinga bent 300 Eur suma. Ieškovė nurodė, kad be dukters augina du mažamečius vaikus.Atsiliepime į ieškinį atsakovas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Teismo posėdžio metu sutiko su išlaikymo padidinimu iki 100 Eur. Nurodė, kad jis iš viso turi keturis vaikus, du vaikus pats augina, ir dar moka išlaikymą kitiems vaikams po 250 Lt.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Jurbarko rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pakeitė Jurbarko rajono apylinkės teismo 2004 m. kovo 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-35-1/2004 nustatytą išlaikymo dydį, priteisė iš atsakovo nepilnametei dukrai E. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 100 Eur kas mėnesį nuo 2016 m. vasario 17 d. iki jos pilnametystės, nepilnametei E. B. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja paskyrė ieškovę, priteisė iš atsakovo valstybei 66 Eur už ieškovei suteiktą nemokamą teisinę pagalbą ir 36 Eur žyminį mokestį.Teismas nustatė, kad Jurbarko rajono apylinkės teismo 2004 m. kovo 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N-2-35-1/2004 iš atsakovo priteistas išlaikymas E. B. periodinėmis išmokomis po 200 Lt per mėnesį. Teismas įvertinęs aplinkybes, kad 2004 m. šalių dukra buvo mažametė, nelankė mokyklos, o šiuo metu ji yra moksleivė, kad dukrai yra diagnozuota juosmeninės stuburo dalies skoliozė su gaubtumu į kairę, kas susiję su papildomomis išlaidomis jos gydymui, padarė išvadą, kad dukters poreikiai išaugo, sprendė, kad priteisto išlaikymo suma yra nepakankama tokio amžiaus vaikui išlaikyti, ką iš dalies pripažino ir atsakovas, sutikdamas mokėti 100 Eur išlaikymą.Teismas, įvertinęs tai, jog ieškovė pati niekur nedirba augina dar du mažamečius vaikus, yra išlaikoma sutuoktinio, o atsakovas uždirba apie 600 Eur per mėnesį, tačiau be dukters išlaiko dar tris vaikus, kuriems teikia išlaikymą kiekvienam apie 100 Eur kas mėnesį, pats nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, šalių vaikų amžių, poreikius, pajamas ir išlaidas, sprendė, kad yra pagrindas padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymą iki 100 Eur per mėnesį.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovės atstovas prašė Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti visiškai. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:Atsakovas neginčijo, o teismas sprendime nesuabejojo apeliantės pateiktu dukros būtinųjų poreikių paskaičiavimu, pagal kurį dukrai iš atsakovo turėtų būti priteistas 180 Eur mėnesinis išlaikymas. Būtinosios išlaidos teismo nebuvo pripažintos nei nepagrįstomis, nei per didelėmis. Būtinųjų poreikių lentelėje nebuvo įtrauktos papildomas išlaidos, patirtos dėl dukros sveikatos būklės. Tačiau priimant teismo sprendimą į tai nebuvo atsižvelgta, nes esminė reikšmė buvo skiriama atsakovo pajamoms; Teismas nustatė, kad atsakovo mėnesio vidutinės pajamos atskaičius mokesčius, bet neatskaičius keturių vaikų išlaikymo, yra apie 600 Eur. Tačiau pagal 2016-05-12 pažymą Nr. PD-1385, atsakovo gaunamas priskaičiuotas atlyginimas vidutiniškai yra 755,57 Eur, kitos išmokos vidutiniškai sudaro 234,70 Eur. Iš viso atsakovo atlyginimas neatskaičius mokesčių ir teikiamų išlaikymų yra 990,27 Eur iš šios sumos atėmus mokesčius atsakovo atlyginimas „į rankas“ yra 818,50 Eur. Atėmus atsakovo išlaikymą po 100 Eur kiekvienam iš keturių vaikų, atsakovui per mėnesį vidutiniškai lieka apie 418,50 Eur; Teismas netinkamai vertino įrodymus ir bylos aplinkybes. Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme atsakovo teikiamas išlaikymas dukrai buvo 75,88 Eur, pačiam atsakovui per mėnesį vidutiniškai likdavo net 442,63 Eur suma, todėl nepagrįstai priteisė tik 100 Eur išlaikymą dukrai; Teismas sprendime tik paminėjo, tačiau realiai nevertino, kad: 1) dukrai yra nustatyta juosmeninės stuburo dalies skoliozė su gaubtumu į kairę ir dėl to apeliantė patiria nuolatines papildomas išlaidas gydymui, 2) 200 Lt (57,92 Eur) išlaikymas buvo priteistas prieš daugiau nei 12 metų, 3) šiai dienai ekonominė situacija šalyje pasikeitusi, t. y. išlaidos pragyvenimui padidėjo, 4) atsakovo finansinė padėtis objektyviai leidžia didinti išlaikymą daugiau nei iki 100 Eur. Teismas sprendime nurodydamas, kad „vaikas gyvena su ieškove, kuri imasi aktyvių priemonių artimųjų padedama jo turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: perka maistą, išlaiko gyvenamąjį būstą, rūpinasi jos mokymusi ir sveikata ir panašiai“ pripažino, kad apeliantė siekdama išlaikyti savo dukrą yra priversta kreiptis pagalvos į artimuosius (giminaičius), nors CK 3. 192 str. 1 d., 3 d. įtvirtinta, kad visų pirma tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. O iš atsakovo, pagal byloje esančius įrodymus, turinčio finansines galimybes teikti dukrai prašomą išlaikymą, buvo priteista vos 100 Eur, kas akivaizdžiai neužtikrina net minimalių jos poreikių; Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo, netinkamai derino CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą;Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Šiuo atveju atsakovui, net ir teikiant išlaikymą 4 vaikams, asmeninėms reikmėms (pragyvenimui) lieka apie 418 Eur. Todėl laikytina, kad teismas padidindamas apeliantės dukrai teikiamą išlaikymą iki 100 Eur pažeidė proporcingumo ir prioritetinį vaiko interesų apsaugos principus.Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti, prašė priimti naujus įrodymus apie ieškovės individualią veiklą, kurie gauti po teismo sprendimo priėmimo. Atsiliepime nurodė tokius motyvus:Apeliaciniame skunde ieškovės atstovas atkartoja ieškinyje nurodytus teiginius, nepateikdamas naujų aplinkybių patvirtinančių ieškinio reikalavimus;Išlaikymo dydis nustatytas tinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas, teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus bei atskleidė bylos esmę. Priteistas 100 Eur išlaikymo dydis yra optimalus ir užtikrins vaiko poreikius;Atsakovo po 12 metų turtinė padėtis iš esmės nepagerėjo, nepasikeitė, o praktiškai tik pablogėjo, jis išlaiko keturis savo vaikus, jokio turto neįgijo ir neturi, dirba tą patį darbą Lietuvos kariuomenėje ir priverstas gyvenimo aplinkybių paimti vartojimo kreditą, kad galėtų išgyventi;Ieškovės atstovas nepagrįstai atsakovo pajamas skaičiuoja kartu su neatskaičiuotais mokesčiais ir kitomis išmokomis (dienpinigiai, komandiruotpinigiai). Šios išmokos yra tikslinės ir negali būti laikomos atsakovo pajamomis, nes šios išmokos kompensuoja patiriamas išlaidas darbo metu. Pagal CPK 739 straipsnio 2 punkto nuostatas į šias sumas negalima nukreipti išieškojimo;Ieškovė neįrodė, kad ji teikia 180 Eur išlaikymą vaikui. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, apie realiai patiriamas išlaidas vaiko išlaikymui. Ieškovė nenurodė teismui jokių objektyvių priežasčių dėl kurių jį nedirba ir negali gauti pajamų bei prisidėti prie savo šeimos išlaikymo. Ieškovė užsiima individualia veikla, daro pagal užsakymą proginius rankdarbius. Ieškovės sutuoktinis turi butą Vilniuje ir moką už jį kreditą, butą nuomoja ir ieškovės šeima iš jo gauna pajamų;Ieškovės atstovo teiginiai yra deklaratyvius ir nepaneigia teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė. Su atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas G. G. pateikė duomenis su nuotraukomis iš interneto tinklalapių, kurie, atsakovo nuomone, įrodo ieškovės I. B. – G. vykdomą individualią veiklą. Sutinkamai su CPK 314 straipsniu teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kadangi jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme.Byloje sprendžiamas ginčas dėl nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydžio pakeitimo.Pagal CK 3.192 straipsnio nuostatas tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (2 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (3 dalis). CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Z. v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-24/2013). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-195/2011). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).
Dėl išaugusių nepilnamečio vaiko poreikių
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Z. v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-24/2013). Pirmosios instancijos teismas ištyrė į bylą pateiktus rašytinius įrodymus ir nustatė, kad šalių nepilnametės dukters E. B. gim. (duomenys neskelbtini) poreikiai išaugo dėl sveikatos ir dėl amžiaus. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2004 m. kovo 1 d. sprendimu priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai po 200 Lt ( 57,92 Eur) šiuo metu neatitinka išaugusių dukters poreikių, todėl ieškovės paskaičiavimais per mėnesį vaiko išlaikymui reikalinga bent 300 Eur suma. Į bylą pateikta 2016-04-28 gydytojo radiologo tyrimo išvada, kurioje nurodyta, kad E. B. nustatyta juosmeninės stuburo skoliozė gaubtumu į kairę. Iš VšĮ medicinos dokumentų 2016 m. balandžio 29 d. išrašo matosi, kad E. B. gydėsi LSMUL Kauno klinikų radiolologijos skyriuje nuo 2016-04-20 iki 2016-04-29. Jai rekomenduota kūno kultūros užsiėmimai spec. grupėje. Nors pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tai susiję su papildomomis išlaidomis jos gydymui, tačiau ieškovė nepagrindė papildomų išlaidų dydžio dėl vaiko gydymo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame teismo sprendime nenustatė konkrečių vaiko poreikių kas mėnesį, tačiau kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013), todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamojoje byloje priteisto nepilnamečiui vaikui iš atsakovo išlaikymo po 57,92 Eur kas mėnesį jo būtiniausiems poreikiams patenkinti nepakanka.
Dėl šalių turtinės padėties vertinimo
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. Kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad nepilnamečio vaiko poreikiai yra pasikeitę dėl jo amžiaus ir jam reikalingas didesnis išlaikymas, todėl vien šios aplinkybės pakanka, kad būtų sprendžiamas išlaikymo padidinimo klausimas. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010), tačiau tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą.Byloje nustatyta, kad ieškovė 2014-08-16 susituokė su M. G.. Ieškovė turi sūnų D. G. gim. (duomenys neskelbtini) ir sūnų D. G. gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovė kas mėnesį gauna 45,60 Eur išmoką vaikui ir 45,60 Eur paramą mokinio reikmėms įsigyti. Ieškovė yra paveldėjusi ½ žemės sklypo, namo ir jo priklausinių (duomenys neskelbtini). Ieškovei suteikta 100 proc. apmokama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Ieškovės sutuoktinis dirba ūkininko P. B. ūkyje, už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio mėn. iki 2016 m. sausio mėn. įskaitytinai iš viso gavo 873,06 Eur darbo užmokesčio. M. G. nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini) , jo vardu registruota transporto priemonė Opel Zafira , 2003 metų gamybos.Atsakovo G. G. vardu nėra registruota nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. Atsakovas nuo 2015 m. gegužės mėn. iki 2016 m. balandžio mėn. įskaitytinai gavo 6471,66 Eur darbo užmokesčio, t.y. vidutinis darbo užmokesti kas mėnesį atskaičius mokesčius – 581,22 Eur. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovo gaunamas priskaičiuotas atlyginimas vidutiniškai yra 755,57 Eur, o kitos išmokos vidutiniškai sudaro 234,70 Eur, todėl iš viso atsakovo atlyginimas neatskaičius mokesčių ir teikiamų išlaikymų yra 990,27 Eur, o iš šios sumos atėmus mokesčius atsakovo gaunamas atlyginimas yra 818,50 Eur.CK 3.199 straipsnyje yra nurodyta, kad nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas išieškomas iš privalančio jį mokėti tėvo (motinos) darbo užmokesčio, taip pat iš visų kitų pajamų rūšių, todėl yra pagrindas sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovo gaunamos kitos išmokos – dienpinigiai, komandiruotpinigiai, vidutiniškai po 234,70 Eur kas mėnesį, taip pat yra atsakovo pajamos, kurios įskaitomos į bendrąsias pajamas išlaikymo dydžiui nustatyti.2014 m. vasario 18 d. Tauragės rajono apylinkės teismas sprendimu pripažino, kad nepilnametė K. G. gim. (duomenys neskelbtini) yra atsakovo dukra ir priteisė po 250 litų kas mėnesį išlaikymą. Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. įsakymu nutarta išieškoti iš G. G. sūnui G. G. gim. (duomenys neskelbtini) ir dukrai G. G. gim. (duomenys neskelbtini) išlaikyti po 350 Lt kiekvienam vaikui per mėnesį. Atsakovo sutuoktinė L. G. dirba S. G. įmonėje, jos vardu registruotos dvi transporto priemonės 1995 ir 1987 metų gamybos, jai priklauso namas su priklausiniais ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini) .Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė yra darbinga, todėl privalo dėti pastangas, kad gautų pajamas reikalingas nepilnametės dukters būtiniausių poreikių tenkinimui. Ieškovė byloje nepagrindė, kokio dydžio išlaikymą ji pati teikia dukrai, taip pat nepagrindė, kad ji teikia 180 Eur išlaikymą kas mėnesį. Atsižvelgiant į atsakovo gaunamas pajamas, bei į tai, kad jis išlaiko dar tris nepilnamečius vaikus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padidino išlaikymą nepilnametei dukrai iki 100 Eur per mėnesį. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir įrodymų įvertinimo, todėl padidinti priteistą iš atsakovo išlaikymą iki 180 Eur per mėnesį nėra pagrindo. Aukščiau aptartų duomenų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai aiškino ir taikė išlaikymo dydžio nustatymo lemiančius kriterijus, tinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas pažeidė išlaikymo dydį reglamentuojančias teisės normas. Apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.)Iš apeliantės pašto išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis yra mažesnis už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 3,00 Eur (CPK 88 str. 3 p., 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.