Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-09-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-301-1122/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-29
Bylos Nr.
II-301-1122/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01504-2020-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
Teisėjas
Aušra Dambrauskienė (pirm.)
Pažeidėjas
A. D.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinė
Advokatai
Laimonas Judickas, Laimonas Stančikas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-301-1122/2020
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01504-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. rugsėjo 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė,sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, Kamilei Labanauskaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. D.,jos atstovams advokato padėjėjui Laimonui Stančikui, advokatui Laimonui Judickui,

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės atstovams A. Č., Ramūnui Katinui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio 2020 m. gegužės 14 d. nutarimo, priimto administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-8923-2020.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo specialisto R. K. 2020 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-8923-2020 (toliau – ir Nutarimas) A. D. (toliau – ir pareiškėja) pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, dėl to, kad ji 2020 m. balandžio 10 d. 22.42 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Toyota (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)), būdama neblaivi, kai nustatytas (pritaikius paklaidą) 0,51 promilių neblaivumas (b. l. 11).

Šalies argumentai

Pareiškėja A. D. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Nutarimą ir pareiškėjai pradėtą administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Pareiškėja skunde nurodo, kad nesutinka su alkotesterio neblaivumo patikrinimo testo rezultatu, kadangi jis pripažintinas nepatikimu, todėl juo vadovautis nebuvo galima.

Nutarime, netinkamai pritaikius galimą alkotesterio „Alcotest 7510“ paklaidą, nurodomas A. D. galimas neblaivumas 0,51 promilių, nors tinkamai pritaikius alkotesterio paklaidą, turėtą būti 0,50 promilių. A. D. surašytame 2020 m. balandžio 10 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. 10-ANR_P-28143-2020 (toliau – ir Protokolas) nurodoma, kad alkotesterio Alcotest 7510 Serija ARKB-0266, Nr. 1217340 (toliau – Alkotesteris) paklaida yra ± 0,02 promilės. Alkotesterio patikros sertifikate nurodoma, jog Alkotesterio paklaida yra ± 0,017 promilių (iki 1,00 prom.) ir ±1,7 promilių (virš 1,00 prom.). Pareiškėjai kilo pagrįstų abejonių, ar policijos pareigūnai buvo tinkamai apmokyti naudotis alkotesteriu ar tiesiog aplaidžiai atliko neblaivumo patikrinimo testą ir Protokole neteisingai nurodė naudoto alkotesterio galimą paklaidą. Nagrinėjamu atveju tinkamai pritaikius Alkotesterio paklaidą, Protokole turėjo būti nurodoma pareiškėjos naudai suapvalinta paklaida, kas sudaro ± 0,02 promilių. Taigi, priimant Nutarimą, liko nevertinti bylos duomenys ir Alkotesterio galima paklaida. Nutarime teigiama, jog pritaikius galimą Alkotesterio paklaidą, Protokole nurodyto pažeidimo metu A. D. buvo nustatytas 0,51 promilių neblaivumas. Nagrinėjamu atveju neblaivumo patikrinimo testo metu nustačius 0,52 promiles, tai reiškia, jog turėtų būti taikoma ± 0,02 promilių paklaida ir Protokole nurodyto administracinio nusižengimo metu A. D. galimas neblaivumas, pritaikius Alkotesterio paklaidą pareiškėjos naudai, yra 0,50 promilių (0,52 – 0,02).

Taip pat pareiškėjos neblaivumo patikrinimo testas buvo atliekamas mobiliame patikros poste, neišlipus iš automobilio, jai naudojus rankų dezinfekcinį skystį, todėl alkotesterio rodmenys, kurie fiksuoja alkoholio koncentraciją ore, pripažintini abejotinais ir nepatikimais. Pareiškėjos įsitikinimu, ji 2020 m. balandžio 10 d. 22.42 val. patikrinimo metu buvo blaivi, t. y. alkoholio kiekis neviršijo leistinos 0,4 promilių normos. Protokole nurodytu laiku ir vietoje pareiškėja buvo sustabdyta mobiliame patikrinimo poste, kuris buvo įrengtas ribojant asmenų judėjimą dėl COVID-19 viruso įvesto karantino, ribojant asmenų judėjimą Šv. Velykų metu (t. y. laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 10 d. 20 val. iki 2020 m. balandžio 13 d. 20 val.). Asmenims, vairuojantiems transporto priemones, kertant patikros postą, buvo privaloma dėvėti veido kaukę, dengiančią burną ir nosį, todėl su policijos pareigūnais buvo bendraujama nenusiėmus veido kaukės. Be to, siekiant apsisaugoti nuo galimo užsikrėtimo COVID-19 virusu, buvo naudojamas rankų dezinfekantas, kurio sudėtyje yra alkoholio. Alkoholio patikrinimo testas Alkotesteriu buvo atliekamas asmeniui neišlipus iš automobilio, t. y. sėdint automobilio salone. 2020 m. balandžio 10 d. pareigūno A. Č. tarnybiniame pranešime nurodyta aplinkybė, kad sustabdžius patikrinimui pareiškėjos vairuojamą automobilį, nuo jos sklido alkoholio kvapas, jos kalba buvo nerišli. Pareiškėja nesutinka, kad jos kalba buvo nerišli, nors pareigūnui taip galėjo pasirodyti, nes pareiškėja kalbėjo dėvėdama veido kaukę. Tai, jog pareiškėja bendraudama su policijos pareigūnu dėvėjo veido kaukę, reiškia, kad alkoholio kvapas, kurį užuodė policijos pareigūnai, sklido iš automobilio salono, o ne iš jos burnos. Balandžio mėn. esant pakankamai žemai oro temperatūrai (naktį nuo -2 iki +5) ir automobilio salone įjungus šildymą, automobilio salone gali susidaryti alkoholio dalelės (garai). Esant šilto ir šalto oro skirtumams aplinkoje, šiltas oras kyla į viršų. Taigi, policijos pareigūnams bendraujant su pareiškėja, iš automobilio salono galėjo sklisti šiltas oras ir jame susikaupę rankų dezinfekcinio skysčio sudėtyje esančio alkoholio garai. Manytina, jog tai galėjo turėti įtakos alkoholio patikrinimo testo teisingumui. Alkotesteriu tikrinama alkoholio koncentracija, matuojant alkoholio kiekį žmogaus iškvepiamame ore. Patikrinimo metu, tikrinamam asmeniui sėdint automobilio salone, kuriame dėl rankų dezinfekcinio skysčio gali būti susidarę alkoholio garai, asmeniui įkvėpus automobilio salone esančių garų, jie vėliau iškvepiami ir gali paveikti alkotesterio rodmenis. Be to, asmeniui naudojus rankų dezinfekcinį skystį, o vėliau rankomis lietus alkotesterio antgalį, dėl to alkoholio dalelės galėjo patekti tiesiogiai ant alkotesterio. Dėl to alkotesterio duomenys taip pat galėjo būti iškreipti ir netikslūs. Nagrinėjamu atveju Alkotesteriu atliekant pareiškėjos neblaivumą patikrinimą, nebuvo atsižvelgta ir įsitikinta, jog buvo naudotas rankų dezinfekcinis skystis ir dėl jo esančios alkoholio dalelės (garai) gali paveikti patikrinimo testo rezultatų teisingumą. Įvertinus tai, matyti, kad Nutarimas priimtas nepašalinus abejonių, ar neblaivumo patikrinimo metu pareiškėjos organizme buvo didesnis nei leistinas etilo alkoholio kiekis.

Pareiškėja, nesutikdama su policijos pareigūnų atliktu neblaivumo patikrinimo testu, neturėjo objektyvių galimybių atlikti pakartotinį apsvaigimo patikrinimo testą, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintose Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės). Pareiškėja, nesutikdama su Alkotesterio atliktu testu, neturėjo objektyvių galimybių Taisyklių 29 punkte nustatyta tvarka atlikti neblaivumo patikrinimo testo. Tokiu būdu apribota pareiškėjos teisė pasinaudoti įstatymo garantijomis dėl Alkotesterio parodymų duomenų ginčijimo. Pareiškėja nuo pat pradžių nesutiko su policijos pareigūnų atliktu Alkotesterio neblaivumo patikrinimo testu. Pareiškėja 2020 m. balandžio 10 d. buvo išgėrusi tik vieną stiklinę šampano, jautėsi gerai, todėl neturėjo pagrindo manyti, jog jos organizme etilo alkoholio koncentracijos kiekis viršija 0,40 promilių. Kadangi pareiškėja nesutiko su Alkotesterio patikrinimo testo rezultatu, iš karto nuvyko į Respublikinio priklausomybės ligų centro (toliau – ir RPLC) Vilniaus filialą (Gerosios Vilties g. 3, Vilnius). Čia jai buvo nurodyta, jog dėl COVID-19 viruso visoje šalyje paskelbus karantiną neatliekama apsvaigimo medicininė apžiūra ir neimamas kraujo mėginys (pateikia tai patvirtinantį raštą). Pareiškėja skambino bendruoju pagalbos numeriu 112, siekdama sužinoti, kur ji galėtų atlikti apsvaigimo patikrinimo testą, kai paimamas kraujo mėginys, tačiau jai buvo nurodyta, jog dėl COVID-19 viruso paskelbtos epidemijos ir įvesto karantino tyrimus atliekančios sveikatos priežiūros įstaigos neatlieka apsvaigimo patikrinimo testo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nuo 2020 m. kovo 16 d. visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbus karantiną (karantino termino pabaiga buvo pratęsiama ir skundo pateikimo metu dar galiojo) bei kitų kompetentingų institucijų rekomendacijų, susijusių su epideminės COVID-19 („korona“ viruso infekcijos) situacijos priemonių efektyviu įgyvendinimu, pagrindu neplanuotai laikinai sutriko darbas, įstaigų veikla, dėl ko pareiškėja negalėjo nuvykti į medicinos įstaigą ir pasidaryti neblaivumo (apsvaigimo) patikrinimo testo. Pareiškėjos Alkoholio patikrinimo testo duomenims nežymiai viršijus įstatymo leistiną normą (t. y. 0,40 promilių, viršyta 0,09 promilės), atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes dėl suvartoto mažo alkoholio kiekio (vienos taurės šampano) ir aplinkybę dėl rankų dezinfekcinio skysčio naudojimo, pareiškėja turėjo pagrindą nesutikti su policijos atliktu neblaivumo patikrinimo testu ir jo rezultatais. Manytina, kad šios aplinkybės, sprendžiant dėl Alkotesterio testo (ne)patikimumo, vertintinos ir aiškintinos pareiškėjos naudai.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad 2020 balandžio 10 d. 22.42 val. pareiškėjos patikrinimo Alkotesteriu rezultatas, t. y. 0,50 promilės, yra netikslus. Dėl to priimtas Nutarimas pripažintinas nepagrįstu ir dėl to naikintinu, o pradėta administracinės teisenos byla nutrauktina (b. l. 2–4).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinė atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad Nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas. Pareigūnas, nagrinėdamas bylą, vertino surinktų įrodymų visumą. Pareigūnas, vadovaudamasis ANK 34 straipsniu, įvertinęs ANK 35 straipsnyje ir 36 straipsnyje numatytas aplinkybes, nedalyvaujant atsakomybėn traukiamam asmeniui, paskyrė A. D. minimalią 422 straipsnio 5 dalyje numatytą piniginę baudą (820 Eur), bei taikė 422 straipsnio 6 dalyje numatytą minimalų (12 mėnesių) privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Institucijos nuomone, skunde išdėstyti motyvai nėra pagrįsti, o Vilniaus apskrities VPK pareigūnai, fiksuodami A. D. veiką, laikėsi teisės aktuose nustatytų normų reikalavimų. Atsižvelgdami į tai, prašo skundo netenkinti (b. l. 8).

Pareiškėja A. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2020 m. balandžio 10 d. vakare susitiko su draugu, kadangi jis ilgą laiką buvo išvažiavęs į užsienį. Buvo nuvažiavę pasivaikščioti prie Europos parko. Pasivaikščiojo apie pusę valandos, sėdo į automobilį ir važiavo namo. Ji vairavo automobilį ir ją sustabdė policija, paprašė išlipti iš automobilio pasitikrinti blaivumą. Ji sutiko, nes jautėsi blaivi. Niekada nevairuoja išgėrusi alkoholio. Tą dieną ji buvo vartojusi alkoholį 16.30 – 17.00 val. ir buvo išgėrusi 100 gramų brendžio. Kadangi jau buvo 22.30 val. ir buvo praėjusios 6 valandos, tikrai buvo garantuota, kad yra blaivi, todėl ir nuėjo pasitikrinti. Patikrinimas alkotesteriu buvo atliekamas tarp jos ir pareigūnų automobilio, arčiau pareigūnų automobilio, bet nuo jos automobilio mažiausiai kokie 4 metrai, t. y. tikrino tikrai lauke, o nuo išvažiavimo iki sustabdymo praėjo 3-5 min. Pareigūnas padavė jai vamzdelį, ji jį išsipakavo, jis jį įstatė, ji pūtė keturis kartus. Pūtė pirmą kartą, policijos pareigūnas nieko nepasakė, pūtė antrą kartą, paprašė, kad pūstų trečią kartą, papūtus trečią kartą, pasakė, kad per anksti sustabdė kvėpavimą. Ketvirtą kartą papūtus alkotesteris parodė 0,52 promiles. Ji negalėjo tuo patikėti. Trijų pirmų pūtimų rezultatų nematė. Matė tik žalias lemputes degančias, o ketvirtą kartą degė raudona lemputė. Buvo karantino pradžia, jos automobilyje buvo dezinfekcinės priemonės, įlipusi dezinfekuodavosi automobilyje rankas ir kaukę. Gal kvapas ir jautėsi prie automobilio priėjus, 5-7 min. praėjo nuo to momento, kai purškė kaukę dezinfekciniu skysčiu iki sustabdė pareigūnai. Be to, kadangi ji rūko, automobilyje buvo parūkiusi, pamačiusi, kad ją stabdys, užgesino cigaretę, todėl gal ir visas bendrai kvapas buvo. Taip pat buvo atsigėrusi Coca-colos. Su pareigūnais bendravo dėvėdama kaukę, tik pūtimo metu nusiėmė kaukę. Kai sustabdė ją, ji buvo be kaukės, bet kai išlipino iš automobilio, užsidėjo kaukę. Keleivis, kuris sėdėjo šalia, buvo šiek tiek išgėręs. Gal nuo jo, gal nuo dezinfekcinio skysčio buvo kvapas. Nežino, kodėl pareigūnai parašė, kad jos nerišli kalba buvo. Gal nerišli kalba buvo nuo pasimetimo. Pareigūnų neįspėjo dėl dezinfekcinio skysčio naudojimo. Įpūtusi ji pasakė, kad nelabai gali patikėti tuo, kad galėjo tiek įpūsti, policijos pareigūnas pasakė: „ką, tu netiki mūsų alkotesteriais?“. Kadangi buvo auklėta paklusti policijos pareigūnams, pasirašė protokolą, nes neturėjo kitos išeities. Pasakė, kad jeigu nepasirašys protokolo, tai gali sunkų girtumą jai įrašyti. Apie jokį paaiškinimą jai nebuvo užsiminta, kad gali rašyti. Žinojo, kad gali važiuoti pasitikrini į Priklausomybės ligų centrą, todėl sutvarkius visus dokumentus, ją nuvežė į Priklausomybės ligų centrą. Ten užėjus įleido moteris, pareiškėja pasakė, kokiu reikalu atvažiavo, tačiau moteris pasakė, kad dėl karantino šiuo metu nėra gydytojų ir jokie tyrimai nedaromi. Tuomet pareiškėja paprašė pažymos, kad tyrimai nėra daromi, moteris pasakė, kad jokių pažymų taip pat negali išduoti. Išėjusi iš Priklausomybės ligų centro, kuriame užtruko dar kokias 5 minutes, paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir paklausė, ką tokiu atveju galėtų padaryti, ar yra kažkur galimybė pasidaryti tyrimus, tačiau buvo atsakyta, kad nežino ir davė Vyriausiojo policijos komisariato telefoną. Paskambinus į Vyriausiąjį policijos komisariatą, pasakė, kad tokios galimybės nėra šiuo metu. Pareigūnus informavo, kad nesutinka su alkotesterio duomenimis ir kad važiuos tikrintis. Apie valanda praėjo (apie 23.40 val.) nuo patikrinimo iki nuvyko į Priklausomybės ligų centrą tikrintis. Į jokią kitą medicinos įstaigą ji nesikreipė. Negalėjo atlikti tyrimo dėl pandemijos, neturėjo galimybės apsiginti. Jos nuomone, jeigu kraujas būtų patikrintas, tai būtų parodę 0. Pranešėja jautė stresą, nežinojo ką daryti. Ji turi ir darbą, ir tėvus senus, kuriems privalo padėti, ir vaiką, kuris turi būrelių, veiklų, ir kurį ji viena prižiūri, kadangi jos vyras yra (duomenys neskelbtini). Gyvena su vaiku viena ir rūpinasi visais buitiniais dalykais viena. Kreipėsi į advokatą, kad advokatas padėtų jai šioje byloje. Ji neturėjo kitos išeities. Dėl to, kad buvo atimta teisė vairuoti, patiria sunkumų dėl vaiko ir dėl darbo, nes važiuoja į susitikimus, į renginius, taip pat patiria sunkumų dėl savo tėvų, nes jie garbaus amžiaus – virš (duomenys neskelbtini) metų, ir ji jiems turi padėti. Yra labai užimta, turi daug darbų ir be automobilio sunku nuvykti pas tėvus. Teisė vairuoti jai labai reikalinga.

Pareiškėjos atstovas advokatas L. J. teismo posėdžio metu nurodė, jog ginčas kyla dėl to, ar A. D. turėjo objektyvią galimybę pasitikrinti kraują. Tai, ką patvirtino ir pareigūnas, nustatinėja Gerosios Vilties narkologiniame centre. Atsakymas ten buvo tas, kad per karantiną tikrai niekas neįleidinėjo. Šiuo atveju pačiam žmogui atvykus tai padaryti nebuvo galima. Pareiškėja buvo pasakiusi, kad anksčiau vartojo alkoholį, rūkė, buvo sustojusi prie Europos parko. Šiuo atveju iki patikrinimo praėjo daugiausia 5 minutės. Žmogus nesipriešino, jis papūtė, vykdė teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus, paskui įstatymo nustatyta tvarka apskundė. Tą dieną pūsta buvo vieną kartą. Informacijos alkotesteris pateikė. Esant tokiai situacijai, visi neaiškumai traktuotini asmens naudai. Šiuo atveju nedidelė riba – 0,5. Jeigu būtų manoma, kad užtenka įrodymų asmenį pripažinti kaltu susidarius tokiai situacijai, užtektų pusės metų teisės vairuoti atėmimo. Teisė vairuoti pareiškėjai yra gyvybiškai svarbi, nes ji organizuoja renginius, viena augina vaiką, yra paėmusi paskolą.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės– atstovas A. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2020 m. balandžio 10 d. buvo pastatytas mobilus postas, kuriame buvo stabdomos visos transporto priemonės, įvažiuojančios į miestą. Pareiškėjos automobilis nesustojo nurodytoje vietoje, jam priėjus prie automobilio, pasiteirauti, kokiu tikslu važiuoja į Vilnių, pajuto alkoholio kvapą, bendraudamas su vairuotoja suprato, kad kalba nerišli (tai suprato priėjęs prie automobilio), nusprendė patikrinti blaivumą, kadangi akivaizdžiai matėsi, kad žmogus yra neblaivus. Alkotesteriu buvo nustatytas 0,52 promilių neblaivumas. Buvo paaiškintos teisės ir pareigos, kad bus surašytas protokolas. Buvo šalta, pasikvietė vairuotoją į tarnybinį automobilį, surašė protokolą, supažindino, įteikė. Jis pats alkotesteriu vairuotojos netikrino, tai darė jo kolega (V. M.), o jis stebėjo šalia. Į alkotesterį reikia įpūsti atitinkamą kiekį oro, kad parodytų rezultatą. Jeigu atitinkamo oro kiekio nėra, tai alkotesteris nieko nerodo, neveikia. Dėl to šiuo atveju buvo prašyta pūsti kelis kartus. Žalia ir raudona lemputė neturi reikšmės. Oro jeigu pakanka, alkotesteris analizuoja ir tada parodo skaičius. Kai nepavyko, tai alkotesteris nieko nerodė. Skleidė garsinį signalą, kad nieko nevyksta. Stabdymo tikslas nebuvo nustatyti pažeidėjus, tikslas buvo visai kitas. Neketino tikrinti dokumentų, tik bendrauti, klausti, kur važiuoja, tikrinti, ar žmogus gyvena Vilniuje, ar važiuoja tranzitu, ar poilsiauti. Postai mobilieji buvo prie įvažiavimo į Vilniaus miestą. Neįspėjo vairuotoja, kad naudojo dezinfekcinį skystį. Alkoholio kvapas sklido iš automobilio ir vizualiai jis įvertino, kad moteris neblaivi ir dėl to norėjo patikrinti. Vairuotoja sutiko, ji buvo pasimetusi, kodėl čia taip yra. Ji nieko nesakė dėl to, kad nori tikrintis papildomai. Jie neturi išrašyti jokio siuntimo, jeigu vairuotojas nori pasitikrinti blaivumą, čia vairuotojo privilegija. Jie neprivalo vežti tikrinti. Į artimiausias medicinos įstaigas reiktų vykti tikrintis, Priklausomybės ligų centras Vilniuje tuo specializuojasi. Rajone bet kurioje medicinos įstaigoje galima tikrintis. Nežino, kad tikrinimas nebuvo atliekamas medicinos įstaigose. Priklausomybės ligų centras yra specializuota įstaiga, bet yra ir kitos ligoninės. Ligoninės dirba visą parą. Moteris susijaudinus protokole ne ten pasirašė, buvo jai nurodyta, kurioje vietoje pasirašyti. Moteris nieko aiškinti nenorėjo, jie be abejo pasiūlė ir paaiškinimą parašyti, ne tik padėti parašą. Ji sakė, kad vartojo alkoholį prieš tai. Ji nesakė, kad nesutinka su alkotesterio parodymais. Tarnybiniuose automobiliuose įmontuotos vaizdo ir garso įrašymo kameros ir jos nuolat dirba, filmuoja. Tarnybinis automobilis stovėjo užvestas tris paras ir viską filmavo. Alkoholio kiekio nustatymas vyko prie automobilio ir buvo filmuojama. Alkotesterio veiksmai įrašomi. Kada užtenka oro, matuoklis analizuoja, visa tai įrašoma į alkotesterio atmintį ir galima pasižiūrėti. Jeigu nėra oro, jis neturi, ką analizuoti. Nuo 20.00 val. jų postas pradėjo dirbti. Tą pamainą alkotesterį jie naudojo vienintelį kartą, jis yra sertifikuotas, galiojantis. Prieš tikrindamas pareiškėją, paklausė, ar vartojo moteris alkoholį, nes alkoholio kvapas jautėsi, vairuotoja pasakė, kad taip, vartojo prieš kažkiek laiko. Neklausė, ar prieš sustabdant ji rūkė. Kai priėjo, nebuvo nei cigarečių, nei dūmų kvapo, nei kitų gėrimų. Kol priėjo iki automobilio, kol pasiruošėme alkotesterį, praėjo pakankamai laiko. Saugumo sumetimais, kad nekiltų jokių kitų norų, nes automobilyje sėdėjo neblaivus keleivis, tai automobilio rakteliai buvo išimti iš automobilio. Vėliau buvo pasiskambinta draugams, kad jie atvyktų pasiimti automobilio. Rašė protokolą tarnybiniame automobilyje, o pareiškėja buvo savo automobilyje. Jie pabendravo, išaiškino viską. Vairuoja nuėjo į savo automobilį. Surašius protokolą, vairuotoja buvo pakviesta, supažindinta. Buvo surašyti du protokolai, nes jos atžvilgiu buvo užfiksuotas pažeidimas ir stacionariu greičio matuoklius. Surašė protokolą už neblaivumą iš pradžių, po to už greitį. Suformuoti du atskiri protokolai buvo. Pareigūnai patys dėvėjo kaukes, turėjo dezinfekuojančių priemonių. Taip pat jie dėvėjo pirštines. Pareiškėja nesakė, kad tepėsi prieš važiuojant rankas ar vairą dezinfekciniu skysčiu. Moteris išlipo iš automobilio, užsidėjo kaukę, visi nuėjo iki tarnybinio automobilio, buvo paaiškintas tikrinimo principas. Alkotesteris nenustato ore esančio alkoholio, jis nustato kraujyje – išpučiamam ore. Tame alkotesteryje, kurį jie naudoja, tik išpučiamas oras iš plaučių. Tą patį, ką kraujyje, rodo ir alkotesteris. Kuo daugiau laiko praeina, tuo mažiau rodo – po poros valandų gali būti ir 0. Tai priklauso nuo žmogaus kūno sudėjimo, kepenų funkcijų ir pan. Promilė nukrinta po 12 val. Kuo ilgesnis laikas iki pūtimo, tuo mažiau ir alkoholio. Dėl alkotesterio rodmens Nutarime – paklaida 0,017, apsirikta, sutinka, kad turėtų būti 0,5.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės– atstovas R. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pats patikrinimo metu nedalyvavo, tik priėmė Nutarimą. Vėliau pareiškėjos atstovas atvykęs išdėstė dėl įvykio poziciją, buvo situacijos apgailestavimas. Komentarų nedėstė, sakė, kad greičiausiai Nutarimas bus skundžiamas. Vairavimo, neblaivumo faktai nustatyti vairuotojai. Nutarimą priėmė vadovaudamasis dokumentais, kurie buvo perduoti kolegų. Iš bendros praktikos į protokolą rašomi rodmenys, jeigu parodymai nuo 0,4. Praeityje jeigu nebaustas asmuo, apsiribojama minimalia bauda, dėl piniginės sankcijos atsižvelgiama į baustumų istoriją. Advokatas atvykęs išreiškė apgailestavimą dėl situacijos, todėl suprato, kad žmogus labiau gailisi, tai vertino kaip pripažinimą. Vilniuje yra labai populiaru Priklausomybės ligų centras, tačiau visos medicininės įstaigos galėtų paimti tyrimus. Ar buvo kažkokie ribojimai tose gydymo įstaigose dėl karantino, negali pasakyti. Nebuvo jų tarnyboje atvejų dėl poreikio atlikti tokį tyrimą. Yra nuobaudos tikslai ir įstatymo ribos. Jeigu asmuo pripažįsta, nuobauda nebūtinai turi būti maksimali ar vidutinė. Piniginiu atžvilgiu šiuo atveju tai mažiau nei sankcijos vidurkis, arčiau minimumo.

Liudytojas V. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2020 m. balandžio mėn. prieš Velykas buvo vykdomas Vyriausybės nutarimas uždaryti miestus. Tuo metu buvo sulaikyta neblaivi moteris ir buvo nustatytas jos neblaivumas. Buvo stabdomi visi automobiliai, kurie vyko į Vilniaus miestą. Automobilį su moterimi sustabdė kolega A. Č., kuriam įtarimą sukėlė, kad vairuotoja gali būti neblaivi. Jis (V. M.) patikrino alkotesteriu, buvo nustatytas moters neblaivumas. Nepamena, ar jam kėlė įtarimų moters neblaivumas. Jo funkcija buvo tik patikrinimas alkotesteriu ir pūtimo duomenų įrašymas į registracijos knygą. Vairuotoja į alkotesterį pūtė vieną kartą. Neatsimena, ar buvo nesėkmingų bandymų pūsti į alkotesterį. Šio alkotesterio duomenys yra atspausdinti iš alkotesterio atminties. Jis įrašo duomenis į specialų alkoholio patikrinimo žurnalą. Balandžio 10 d. buvo pūsta tik vieną kartą. Alkotesterio parodymų negali įtakoti dezinfekcinis skystis. Neatsimena, kur buvo atliktas pūtimas. Jeigu nepavyksta įpūsti oro, alkotesteris išskleidžia garsą. Neatsimena, ar šiuo atveju alkotesteris skleidė garsinį signalą. Negalėjo užuosti kvapo, nes buvo su kauke. Neatsimena, ar vairuotoja buvo su kauke. Prieš tikrinant paklausė vairuotojos, ar vartojo alkoholinius gėrimus. Ji atsakė, kad dieną prieš, ryte ar per pietus išgėrė vyno taurę. Ji buvo labai priešiškai nusitekusi su savo palydovu, kuris buvo aršus. Kai atliko patikrinimą alkotesteriu, pretenzijų buvo labai daug. Nepamena, ką vairuotoja sakė. Nepamena, ar buvo pretenzijų dėl tikrinimo tvarkos, alkotesterio rezultato. Vairuotoja iškart pasakė, kad važiuos tikrinti kraujo, kad įrodytų savo nekaltumą. Nežino, ar buvo įmanoma patikrinti kraują karantino metu. Pareigūnai visada tikrina kraują Priklausomybės ligų centre. Pagal alkotesterio atmintinę tą dieną alkotesteris buvo panaudotas vieną kartą. Prieš tai alkotesteris buvo automobilyje, tam skirtoje talpykloje, kurioje nešiojamas alkotesteris. Nuo sustabdymo iki matavimo truko daugiausiai 5 minutės. Nuo paskutinio alkoholio vartojimo ar cigaretės rūkymo turi praeiti 15 minučių.

Pagal ANK 641 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 iki 1 100 Eur. Už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių (ANK 422 str. 6 d.).

Nagrinėjamu atveju skundžiamu Nutarimu pareiškėja pripažinta kalta, padariusi minėtą administracinį nusižengimą, t. y. kad 2020 m. balandžio 10 d. 22.42 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Toyota (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)), būdama neblaivi, kai nustatytas (pritaikius paklaidą) 0,51 promilių neblaivumas, už kurį jai skirta 820 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių laikotarpiui.

Pareiškėja, ginčydama Nutarimą, skunde nurodo, kad nesutinka su Alkotesteriu jai nustatytu neblaivumo laipsniu, nurodydama, jog neteisingai, pritaikius paklaidą, apskaičiuota jos iškvėptame ore nustatyta alkoholio koncentracija, alkotesterio rezultatui turėjo įtakos jos naudotas rankų dezinfekcinis skystis (dėl nuo jo automobilio salone pasklidusių alkoholio garų) bei dėl šalyje paskelbto karantino pažeidimo nustatymo metu pareiškėja neturėjo galimybės savo iniciatyva atlikti medicininę apžiūrą savo lėšomis.

Pasisakydamas dėl pirmojo skundo argumento, teismas sutinka su tuo, jog pritaikius Alkotesterio patikros sertifikate Nr. 1217340 nurodomą minėto Alkotesterio paklaidą (0,01...1,00) promilių ± 0,017 promilių)), pareiškėjai 2020 m. balandžio 10 d. 22.42 val. Alkotesteriu nustatytas 0,52 promilių neblaivumo laipsnis turėtų būti jos naudai sumažintas iki 0,50 promilių. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog Nutarime neteisingai pritaikyta paklaida ir nurodytas netikslus pareiškėjai Alkotesteriu nustatytas neblaivumo laipsnis. Kita vertus, šis netikslumas ar skaičiavimo klaida, nevertintini kaip esminis pažeidimas, vien dėl kurio Nutarimas turėtų būti naikinamas ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Teismas, pasisakydamas dėl kitų skundo argumentų, pirmiausia pažymi, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, nors tai nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-12-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje 2AT-24-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2018). Kita vertus, esminis aspektas sprendžiant dėl neblaivumo administracinio nusižengimo metu yra tai, jog medicininės apžiūros, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, metu nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą, taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų; jie, kaip minėta, taip pat turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014). Tačiau dėl įvykio metu užfiksuoto asmens neblaivumo laipsnio neturi kilti jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018).

Nagrinėjamu atveju turimais bylos duomenimis pareiškėjai A. D. 2020 m. balandžio 10 d. 22.42 val. vairavus automobilį Toyota (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)), naudojant Alkotesterį (Alcotest 7510 Serija ARKB-0266, patikros sertifikatas Nr. 1217340) buvo nustatytas 0,52 promilių neblaivumas (b. l. 13–14). Teismas šioje nutartyje pripažino, kad įvertinus paklaidą, nustatytas neblaivumo laipsnis – 0,50 promilių. Duomenų apie tai, kad alkoholio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas pareiškėjos neblaivumas, neatitiko jam keliamų reikalavimų, nėra, to neišsakė ir pareiškėja bei jos atstovai skunde ir teismo posėdžio metu. Kaip matyti, A. D. neblaivumui patikrinti naudotas Alkotesteris buvo tinkamas, sertifikato galiojimo laikas tikrinimo metu nebuvo pasibaigę (patikros sertifikatas galioja iki 2020 m. spalio 2 d.) (b. l. 14). Teismas akcentuoja, kad, kaip minėta, įprastai blaivumo patikrinimą pareigūnai atlieka tik alkotesteriu, o tokio patikrinimo rezultatai laikomi patikimais ir objektyviais, jeigu neįrodoma priešingai.

Pažymėtina, jog šiuo atveju nebuvo nustatyta ir tai, kad tikrindami pareiškėjos neblaivumą, policijos pareigūnai būtų pažeidę Taisyklėse, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 5-V-242 patvirtintame Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) nustatytą tvarką. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjos skunde išsakoma alkotesterio rodmenų nepatikimumo versija, jog blaivumo tikrinimo metu, pareiškėjai sėdint automobilio salone, kuriame dėl rankų dezinfekcinio skysčio naudojimo galėjo būti susidarę alkoholio garai, taip pat pareiškėja naudojusi rankų dezinfekcinį skystį vėliau rankomis palietė alkotesterio antgalį ir tai galimai galėjo paveikti alkotesterio rodmenis, laikytina niekuo nepagrįsta. Pirmiausia pažymėtina, jog pareiškėjos paaiškinimai teismo posėdžio metu skyrėsi nuo skunde dėstomų aplinkybių. Kaip nurodė pati pareiškėja teismo posėdžio metu bei patvirtino apklausti pareigūnai, neblaivumo nustatymas alkoholio matuokliu šiuo atveju vyko ne pareiškėjos ar tarnybiniame automobilyje, o lauke išlipus iš automobilio. Be to, ji neįspėjo pareigūnų, kad prieš pradėdama vairuoti naudojo dezinfekcinį skystį. Kita vertus, kaip teisingai pažymėjo pareigūnas, alkotesterio parodymų negali paveikti dezinfekcinis skystis (jo garai), kadangi alkotesteris fiksuoja tą alkoholio koncentraciją, kuri yra žmogaus organizmo iškvepiamame ore, t. y. ir kraujyje, o ne aplinkos ore. Pažymėtina ir tai, kad tai, jog policijos pareigūnai A. D. nepaklausė, ar ji prieš ją sustabdant naudojo rankų dezinfekcinį skystį, gėrė kitus gėrimus ar rūkė, negali būti vertintina kaip blaivumo nustatymo tvarkos pažeidimas, nes pareigūnams nėra numatyta pareiga prieš tikrinant blaivumą asmens prašyti išvardyti visus galimus produktus, galinčius turėti įtakos blaivumo testo rezultatams. Šiuo atveju pareigūnai, tinkamai, laikydamiesi nustatytos tvarkos (Aprašo 5.3 p.), paklausė pareiškėjos, prieš kiek laiko ji vartojo alkoholį. Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, jog tą dieną ji buvo vartojusi alkoholį 16.30 – 17.00 val. ir buvo išgėrusi 100 gramų brendžio (nors skunde nurodoma, jog buvo išgėrusi tik vieną taurę šampano). Pareigūnams tikrinimo metu ji taip pat nurodė, kad buvo anksčiau vartojusi alkoholį. Pabrėžtina, jog pagal Alkotesterio naudojimo instrukciją, tik nuo paskutinio alkoholio oralinio vartojimo momento iki tikrinimo turi būti praėję ne mažiau nei 15 minučių. Kiti gėrimai ar medžiagos (pvz., vaisių sultys, aromatiniai gėrimai, alkoholio turintys burnos purškalai, vaistai, lašai ir pan.) gali iškreipti matavimo rezultatus, dėl ko taip pat rekomenduojama palaukti bent 15 minučių, tačiau šiuo atveju nebuvo nustatyta, jog pareiškėja buvo įspėjusi pareigūnus apie (kitų) tokių medžiagų vartojimą bei rūkymą ar pareigūnai būtų turėję tokių duomenų, dėl ko būtų turėję priimti sprendimą palaukti kurį laiką prieš tikrindami (pareigūnas teismo posėdžio metu patvirtino, kad kai priėjo prie pareiškėjos automobilio, nebuvo nei cigarečių, nei dūmų kvapo, nei kitų gėrimų). Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, tą dieną Alkotesteris buvo naudotas vieną kartą, būtent pareiškėjos neblaivumo nustatymo metu (b. l. 50), nepaisant to, kad pareiškėja teigė, jog pūtė iš viso keturis kartus. Pareigūnai teismo posėdžio metu patvirtino, jog pūsta buvo ne vieną kartą būtent dėl to, jog pareiškėja neteisingai pūtė – neužteko oro, tačiau tų nepavykusių bandymų alkotesteris nefiksuoja. Visa tai leidžia daryti išvadą, jog Alkotesterio naudojimo ir neblaivumo nustatymo tvarka šiuo atveju nebuvo pažeista taip pat jokie kiti veiksniai neturėjo įtakos Alkotesterio rezultatui. Sutiktina, jog dėl naudoto rankų dezinfekcinio skysčio pareiškėjos automobilyje sustabdžius jį pareigūnams galėjo būti pasklidęs alkoholio kvapas, tačiau tai labiau galėjo turėti įtakos pirminiam pareigūno vertinimui dėl pareiškėjo neblaivumo. Kita vertus, pareigūnas teismo posėdžio metu patvirtino, jog apie A. D. galimą neblaivumą pirmiausia sprendė ne vien iš alkoholio kvapo automobilyje, tačiau ir iš kitų aplinkybių – vizualios pareiškėjos būklės, nerišlios kalbos, kurią galėjo pastebėti, nes kaukės, kaip nurodė pati pareiškėja teismo posėdžio metu bei patvirtino pareigūnai, ji automobilyje nedėvėjo, ją užsidėjo tik išlipusi iš automobilio. Byloje nėra duomenų, kad minėti policijos pareigūnai būtų šališki, siektų nepagrįstai apkaltinti ar teismui suteikti melagingą ir klaidinančią informaciją apie pareiškėjos padarytą administracinį nusižengimą, todėl teismas neturi pagrindo netikėti ir Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės tarnybos organizavimo poskyrio vyriausiojo postinio A. Č. 2020 m. balandžio 10 d. tarnybiniame pranešime nurodyta informacija, jog bendraujant su vairuotoja A. D., nuo jos sklido alkoholio kvapas, o jos kalba buvo nerišli (b. l. 12).

Dėl pareiškėjos skundo argumento, jog ji, nesutikdama su policijos pareigūnų Alkotesteriu atliktu neblaivumo testu, neturėjo objektyvių galimybių atlikti pakartotinio neblaivumo patikrinimo testo, kadangi dėl COVID-19 viruso visoje šalyje paskelbto karantino buvo neatliekama apsvaigimo medicininė apžiūra ir neimamas kraujo mėginys, pirmiausia pažymėtina, jog Aprašo 8.2 punkte numatyta, kad kai asmuo nesutinka su tikrinimo rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai jam atliktas tikrinimas, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą savo lėšomis. Teisės aktai neįtvirtina pareigūnams pareigos kiekvienu atveju be išimties po du kartus tikrinti asmenį alkotesteriu, tuo nepaneigiant asmens teisės prašyti, jei jis nesutinka su alkotesterio duomenimis, kad jis būtų dar kartą patikrintas. Taigi asmuo, nesutinkantis su alkotesterio rezultatais, turi teisę pats prisistatyti į medicinos įstaigą tam, kad būtų patikrintas jo neblaivumas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš pačios pareiškėjos pateikto Respublikinio priklausomybės ligų centro 2020 m. gegužės 21 d. rašto ,,Dėl informacijos pateikimo“ matyti, kad 2020 m. balandžio 10-11 d. RPLC Vilniaus filiale buvo neatliekama apsvaigimo medicininė apžiūra (kai gydytojas atlieka asmens būklės vertinimą), tačiau buvo teikiama biologinių terpių (šlapimo) paėmimo alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų nustatymui paslauga (b. l. 5). Išklausius pareiškėjos pateiktus garso įrašus iš Bendrojo pagalbos centro ir VPK, nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, jog šios įstaigos (institucijos) taip pat patvirtino, jog dėl karantino nebuvo galimybės niekur pasitikrinti blaivumą kraujo tyrimu (Bendrojo pagalbos centro atstovas nurodė VPK telefono numerį, nes neturi kontaktų, o Vyriausiojo policijos komisariato atstovas, paklausus „kaip gaunasi, kad Priklausomybės centre neima kraujo“, atsakė, jog „gaunasi taip, kad Jūs neturit, kur priduoti kraujo“). Kita vertus, Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialas nėra vienintelė asmens sveikatos priežiūros įstaiga, galinti atlikti tokius patikrinimus. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakyme Nr. V-505 „Dėl Medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir Bendros asmens būklės įvertinimo metodikų patvirtinimo“ (aktuali bylai 2017 m. lapkričio 23 d. įsakymo redakcija) yra nurodyta, kad medicininė apžiūra (kurią, beje, sudaro asmens būklės vertinimas, tiriamųjų medžiagų paėmimas, jų ištyrimas ir išvados formulavimas) atliekama viešosios ar biudžetinės įstaigos teisinę formą turinčiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose antrinio ir (ar) tretinio lygio stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas asmenims, kurie patys kreipėsi prašydami atlikti tokią apžiūrą (II skyriaus 2, 3, 3.2 p.). Taip pat, kaip jau minėta, teismų praktikoje įtvirtintos nuostatos, jog medicininės apžiūros, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, metu nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą, taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, juo labiau, įvertinus natūralų alkoholio koncentracijos mažėjimą organizme per tam tikrą laiko tarpą (įvertinus tai, kad pareigūnų buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,52 promilių (0,50 promilių)), natūralu, kad daugiau nei po valandos A. D. kraujyje alkoholio koncentracija galėjo sumažėti ir iki leistinos ribos ar būti lygi 0. Tokios praktikos teismai laikosi ir panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-69-462/2020, Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-313-926/2020).

Taigi darytina išvada, kad pareiškėja, net ir esant šalyje paskelbtam karantinui, neišnaudojo visų įmanomų ir prieinamų priemonių savo pateikiamai versijai pagrįsti. Byloje nėra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. D. bandė vykti į kitą asmens sveikatos priežiūros įstaigą alkoholio kiekio nustatymui. Taigi, nors skunde ji teigė, kad galimybė pasinaudoti suteikta teise jai nesutinkant su nustatytu girtumo (neblaivumo) rezultatu, per 1 valandą kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą prašant jos lėšomis atlikti pilną medicininę apžiūrą girtumui (neblaivumui) nustatyti buvo apribota dėl ne nuo jos priklausančių aplinkybių, tačiau tai šiuo atveju, atsižvelgus į išdėstytus argumentus, nelaikytina aplinkybe, šalinančia jos atsakomybę pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Šiuo konkrečiu atveju A. D. 2020 m. balandžio 10 d. apie 22.42 val. buvo nustatytas abejonių nekeliantis (įvertinus paklaidą) 0,50 promilių neblaivumo laipsnis, buvęs vairavimo metu, kurį teismas pripažįsta esant tinkamai nustatytą.

Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, jog byloje nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis A. D., vairavusios transporto priemonę, neblaivumo laipsnis, kaip to reikalaujama pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, nurodant straipsnio dispozicijoje būtinus nustatyti objektyviuosius administracinio nusižengimo sudėties požymius. Teismo nuomone, byloje esančių įrodymų pakanka padaryti pagrįstą ir neabejotiną išvadą dėl pareiškėjos neblaivumo laipsnio. Taigi teismas konstatuoja, kad A. D. kaltė, padarius administracinį nusižengimą, yra tinkamai įrodyta ir šis jos padarytas administracinis nusižengimas teisingai kvalifikuotas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, todėl pareiškėjos skundas šioje dalyje netenkintinas.

Kita vertus, pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-232-365/2020).

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja A. D., nors ir padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų – vairavo automobilį būdama neblaivi, tačiau šiuo atveju nustatytas neblaivumo laipsnis (įvertinus paklaidą) nedaug viršijo leistiną normą (0,1 promilės), o įvertinus laiko tarpą nuo paskutinio alkoholio vartojimo (5-6 val.) bei suvartoto alkoholio kiekį ir rūšį (100 g brendžio), tikėtina, kad A. D. sąžiningai klydo, įvertindama savo organizmo būklę prieš nusižengimą ir jo padarymo metu. Kita vertus, neneigiant, jog vairavimas neblaiviam, net jei nustatomas ir lengvas girtumo laipsnis, yra šiurkštus KET pažeidimas, šiuo atveju dėl tokio pažeidimo eismo įvykis nebuvo padarytas, sunkūs padariniai nekilo. Taip pat A. D. iki nagrinėjamo nusižengimo padarymo per penkerius metus administracine tvarka buvo bausta du kartus už greičio viršijimą ir du kartus už automobilio palikimą ant šaligatvio, baudos sumokėtos, tačiau nebuvo bausta už nusižengimus, susijusius su vairavimu neblaiviai (b. l. 18–19). Todėl, įvertinus taip pat jos skunde pateiktus argumentus bei teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, yra pagrindas teigti, jog šios rūšies nusižengimas buvo atsitiktinis įvykis pareiškėjos gyvenime, padarytas susiklosčius atsitiktinėms aplinkybėms ir nerodo jos neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, eismo saugumo reikalavimus, dėl ko šiuo aspektu jos asmenybė charakterizuojama teigiamai. Taip pat ir darbovietėje (UAB (duomenys neskelbtini)) pareiškėja charakterizuojama teigiamai (b. l. 29). Teismas, spręsdamas dėl A. D. taikytinos administracinio poveikio priemonės termino, atsižvelgia ir į tai, jog transporto priemonių vairavimas yra susijęs su jos darbine veikla ir pragyvenimo šaltiniu, finansinių įsipareigojimų vykdymu. Iš pareiškėjos pateiktų duomenų matyti, jog jos darbas susijęs su maisto renginiams gamybos organizavimu ir patiekimu, o automobilis yra pagrindinė priemonė nuvykti iš gamybinės bazės į renginį mieste ar kitame mieste arba už Lietuvos Respublikos ribų, dalyvaujant susitikimuose su klientais (b. l. 29). Pagal banko pateiktą pažymą, jai su sutuoktiniu suteiktas kreditas, kurio likutis 2020 m. liepos 2 d. yra 46 189,19 Eur (b. l. 34). Ji augina nepilnametį mokyklinio amžiaus (duomenys neskelbtini) (b. l. 30) ir, kaip pati nurodo, viena juo rūpinasi. Taip pat pagal byloje esančius dokumentus jos garbaus amžiaus tėvai gyvena (duomenys neskelbtini), motinai nuo (duomenys neskelbtini) nustatytas neįgalumas ir didelių specialiųjų poreikių lygis (b. l. 31–33). Atsižvelgus į tai bei į pareiškėjos duotus paaiškinimus teismo posėdžio metu, matyti, kad teisė vairuoti transporto priemones jai būtina ir siekiant pasirūpinti tėvais bei (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgdamas į šių aplinkybių visumą bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei skiriant pareiškėjai švelnesnę administracinio poveikio priemonę nei numatyta įstatymo, nustatant 6 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

pareiškėjos A. D. skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio 2020 m. gegužės 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-8923-2020 dalį dėl administracinio poveikio priemonės pakeisti ir A. D. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą skirti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams. Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Dambrauskienė