- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-03
- Bylos Nr.
- e2A-841-524/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis, Alvydas Žerlauskas, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kauno agricentras“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Alvydo Žerlausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės ūkininkės I. R. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno agricentras“ ieškinį atsakovei ūkininkei I. R. dėl skolos ir netesybų priteisimo ir atsakovės ūkininkės I. R. priešieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Kauno agricentras“ dėl neteisėto vienašalio sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 30 008 Eur skolą, 3 000,80 Eur baudą, 6 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas: 4 310,66 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 398 Eur žyminio mokesčio.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog ieškovė ir atsakovė sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2018/09/19-4, pagal kurią atsakovė įsipareigojo ieškovei perduoti 62 tonas ekologinių lubinų. Ieškovė pagal sutartį atsakovei sumokėjo visą sutarties kainą – 30 008 Eur. Gavusi informaciją apie paruoštą produkciją, ieškovė atvyko atsiimti lubinų, tačiau atsakovė atsisakė juos perduoti. Ieškovė išsiuntė atsakovei pranešimą apie ketinimą nutraukti sutartį dėl padaryto esminio pažeidimo – neperduotų lubinų, tačiau lubinai vis tiek ieškovei nebuvo perduoti. Pranešimu apie sutarties nutraukimą ieškovė nutraukė sutartį ir pareikalavo grąžinti už lubinus sumokėtą 30 008 Eur sumą ir sumokėti 10 proc. dydžio baudą nuo užsakytų, bet neperduotų lubinų vertės, t. y. 3 000,80 Eur, iš viso 33 008,80 Eur. Ieškovė ne kartą ragino atsakovę įvykdyti prievolę, tačiau atsakovė į tai nereagavo ir prievolės ieškovei neįvykdė.
3. Atsakovė pateikė priešieškinį, prašo pripažinti, kad ieškovė neteisėtai ir nepagrįstai vienašališkai nutraukė tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą Lubinų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2018/09/19-4, konstatuojant, kad sutartis nutraukta dėl ieškovės kaltės, jai atsisakius pasiimti ir išsivežti ekologinius lubinus iš lubinų saugojimo bei sandėliavimo vietos, priteisti iš ieškovės 9 002,40 Eur nuostolių už lubinų saugojimą bei sandėliavimą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo šios nuostolių sumos nuo priešieškinio pateikimo teismui iki visiško nuostolių sumokėjimo dienos ir bylinėjimosi išlaidas, įpareigoti atsakovę per penkias dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti ieškovei už lubinus gautos sumos likusią dalį, atskaičius iš ieškovės priteistą nuostolių bei bylinėjimosi išlaidų sumą.
4. Nurodė, jog ieškovė pažeidė sutarties įsipareigojimus. Pirmiausia, ieškovė, 2018 m. rugsėjo 18 d. gavusi sąskaitą faktūrą, serija RIAU, Nr. 0000134, dėl 30 008 Eur sumokėjimo, pinigų laiku nesumokėjo, o tai padarė tik 2018 m. rugsėjo 20 d. Antra, tarp šalių buvo susiklostę tokie tarpusavio santykiai, kad daug klausimų pavykdavo išspręsti žodžiu, telefoniniu pokalbiu, pasitarimu. Atsakovės pavedimu tai dažniausiai darydavo A. L., todėl ir šiuo atveju lubinai buvo paruošti dar rugpjūčio mėnesį ir apie tai ieškovė žinojo, nes ėmė mėginius, tačiau sutartį atsiuntė tik 2018 m. rugsėjo 19 d. Trečia, ieškovė bendrai trims tarpusavyje susijusiems ūkininkams (I. R., jai ir A. L.) buvo skolinga aštuonis šimtus didmaišių, be to, ekologiniams grūdams pakrauti buvo būtini švarūs ir, pageidautina, nauji didmaišiai. Ieškovė pageidavo lubinus pasiimti didmaišiuose, o ne konteineryje, todėl ji privalėjo didmaišius patiekti, tačiau į raginimus tai padaryti nereagavo, o po to visiškai atsisakė patiekti maišus lubinams sukrauti. Be to, sužinota, kad asmuo, veikęs ieškovės vardu, net nedirba bendrovėje, ir nesant duomenų, kokiu teisiniu pagrindu jis atstovavo ieškovei ir priiminėjo sprendimus tiekti ar netiekti didmaišius, siųsti ar nesiųsti sunkvežimį ar sunkvežimius, šio asmens – S. V. nurodymai ir elektroniniai laiškai tampa beprasmiai ir niekiniai. Taigi, ieškovė neatsiuntė didmaišių, neatsiuntė reikiamo kiekio sunkvežimių ir taip atsisakė vykdyti sutarties įsipareigojimus, nepasiėmė paruoštų pakrauti lubinų, nors apie tai ne kartą jai buvo pranešta, taip pati pažeidė anksčiau nurodytas sutarties sąlygas ir neteisėtai vienašališkai nutraukė sutartį. Dėl lubinų saugojimo bei sandėliavimo atsakovė patyrė 9 002,40 Eur nuostolių.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
5. Tauragės apylinkės teismas 2020 m. kovo 30 d. sprendimu preliminarų sprendimą pakeitė, priteisė iš atsakovės ūkininkės I. R.: 30 008 Eur skolos, 3 000,80 Eur baudos, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą 33 008,80 Eur sumą nuo 2019-04-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 398 Eur žyminio mokesčio bei 4 310,66 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno agricentras“ naudai, priešieškinį atmetė.
6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. gegužės 13 d. preliminariu sprendimu iš atsakovės ūkininkės I. R. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno agricentras“ naudai priteista 30 008 Eur skolos, 3 000,80 Eur baudos, 6 procentai metinių palūkanų nuo priteistos 33 008,80 Eur sumos nuo 2019 m. balandžio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 398 Eur žyminio mokesčio. Atsakovė pateikė prieštaravimus, taip pat priimtas nagrinėti atsakovės priešieškinis dėl neteisėto vienašalio sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo. Nors atsakovė nesutinka su ieškovės reikalavimais, tačiau ieškovė savo reikalavimus, nurodytas aplinkybes pagrindė įrodymais. Pagal sutartį, atsakovė įsipareigojo ieškovei perduoti 62 tonas ekologinių lubinų, o ieškovė įsipareigojo pagal sutartį priimti prekę ir atsakovei sumokėti 30 008 Eur. 2018 m. rugsėjo 20 d. ieškovė sumokėjo visą sutarties kainą 30 008 Eur. Gavus informaciją apie paruoštą produkciją, 2018 m. spalio 29 d. ieškovės atstovas atvyko atsiimti lubinų, tačiau atsakovė atsisakė juos perduoti. Atsisakymo motyvas – ieškovė nepateikė 800 didmaišių. Atsakovė nurodė, kad ji reikalavo pateikti 800 didmaišių, nes ieškovė buvo iš seniau jų negrąžinusi, nors parduodamiems lubinams pakrauti užteko 24–25 didmaišių, tai parodė kaip liudytojas apklaustas S. V.. Toks atsakovės elgesys nepagrįstas, sutartyje iš viso nėra aptartas taros pateikimo klausimas. Taigi konstatuotina, kad ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė, o atsakovė – ne, atsisakydama prekę perduoti. Ieškovė, matydama, kad atsakovė nevykdys sutarties ir lubinų neperduos, išsiuntė atsakovei pranešimą apie ketinimą nutraukti sutartį dėl padaryto esminio pažeidimo – neperduotų lubinų. Ir po to lubinai vis tiek ieškovei nebuvo perduoti. Ieškovė nutraukė sutartį ir pareikalavo grąžinti už lubinus sumokėtą 30 008 Eur sumą ir sumokėti 10 proc. dydžio baudą nuo užsakytų, bet neperduotų lubinų vertės, t. y. 3 000,80 Eur, iš viso 33 008,80 Eur, remdamasi sutarties 4.7 p. Šis reikalavimas turi būti patenkintas. Dėl priešieškinio pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog, kadangi atsakovė neperdavė lubinų neteisėtai, reikalaudama pateikti 800 didmaišių ir apskritai nesutikdama parduoti juos už sutartą kainą, ieškovė pasinaudojo įstatymo suteikta teise atsisakyti vykdyti sutartį. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė atsisakė pasiimti perkamus lubinus. Neginčijamai nustatyta, kad, ieškovės atstovui sutarus su atsakove dėl lubinų atsiėmimo datos, vietos, tvarkos ir sutartu laiku sutartu transportu atvykus jų išsivežti, atsakovė atsisakė juos perduoti. Atsakovei neatvykus į teismo posėdį paaiškinti ir neįrodžius priešieškinyje nurodytų aplinkybių, atsakovės reikalavimai dėl sutarties nutraukimo aplinkybių negali būti patenkinti. Atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovės 9002,40 Eur nuostolių už lubinų saugojimą bei sandėliavimą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo šios nuostolių sumos nuo priešieškinio pateikimo teismui iki visiško nuostolių sumokėjimo dienos, taip pat negali būti patenkintas, kadangi atsakovė neįrodė, jog tokius nuostolius ji patyrė dėl ieškovės veiksmų. Kaip minėta, teismo nustatyta, kad atsakovė pati nevykdė sutartinio įsipareigojimo perduoti parduodamą daiktą, dėl to sutartis liko neįvykdyta. Sutartis nutraukta ieškovės iniciatyva teisėtai. Esant tokiai situacijai, atsakovė neturi įstatymų nustatyto pagrindo reikalauti nuostolių atlyginimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pirmosios instancijos teismo 2019 m. gegužės 13 d. preliminarų sprendimą panaikinti, atmesti ieškinį, patenkinti atsakovės priešieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą išimtinai vadovaudamasis ieškovės pateiktais įrodymais bei liudytojo S. V. parodymais, kuris yra suinteresuotas ir neobjektyvus. Liudytojo parodymai yra paneigti byloje esančiais įrodymais.
7.2. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas.
7.3. Pirmosios instancijos teismas neįvertino byloje esančių įrodymų – S. V. elektroninių laiškų turinio, neįvertino aplinkybių, jog S. V. užsakė maišus, tačiau atsiuntė nepakankamą maišų kiekį, neįvertino fakto, jog vietoj maišų atsiųsta tik viena mašina, neįvertino aplinkybės, jog buvo sudarytos trys vienodos lubinų pirkimo sutartys su trimis susijusiais ūkininkais, t. y. atsakove, I. R. ūkiu ir A. L. ūkiu. Pirmosios instancijos teismas neapklausė A. L., kuris yra susijęs su sudarytais sandoriais ir galėjo patikslinti atsakovės išdėstytas aplinkybes, nevertino sandorio dėl A. L. parduotos technikos.
7.4. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė nepagrįstai reikalauja didmaišių produkcijai paimti, kadangi ieškovės konkliudentiniai veiksmai – maišų užsakymas, rodo, jog ieškovė privalėjo didmaišius pateikti.
7.5. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovės argumento, jog ginčo sutartis yra niekinė, nes nepasirašyta ieškovės vadovo. Pirmosios instancijos teismas privalėjo reikalauti pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad S. V. dirbo UAB „Kauno agricentras“, arba pateikti dokumentus, kokiu pagrindu jis atstovavo UAB „Kauno agricentras“ sudarant sutartis, jas vykdant, nutraukiant sutartį, nepasiimant lubinų, nepateikiant didmaišių.
7.6. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė nepatyrė saugojimo ir laikymo nuostolių, nes atsakovė buvo pateikusi į bylą įrodymus, jog už saugojimą ir sandėliavimą pinigai buvo mokami G. R..
7.7. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti apeliacinį skundą, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti šie motyvai:
Šalies argumentai
8.1. Apeliantė visiškai nepagrįstai nurodo, jog skundžiamas sprendimas neva yra be motyvų. Tokių savo teiginių apeliantė niekuo nepagrindžia.
8.2. Apeliantė iškraipo skundžiamame sprendime teismo padarytas išvadas, esą teismas vertino, kad jos neatvykimas į teismo posėdį turėjo reikšmės skundžiamo sprendimo priėmimui. Teismas paaiškino, kad apeliantė galėjo teikti paaiškinimus, kurie taip pat yra laikomi įrodinėjimo priemone. Tačiau apeliantė to nedarė.
8.3. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad teismas vadovavosi išimtinai tik ieškovo pateiktais įrodymais. Tokių savo teiginių apeliantė nepagrindė jokiais įrodymais. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad teismas įvertino abiejų šalių pateiktus įrodymus, teiktus paaiškinimus, liudytojų parodymus ir būtent iš jų visumos padarė išvadas ir priėmė skundžiamą sprendimą.
8.4. Apeliantė neteisingai nurodo, kad ieškovo atstovas S. V. neturėjo jokių įgaliojimų, atitinkamai savivaliavo priimdamas sprendimus.
8.5. Apeliantė kvestionuoja liudininko S. V. parodymus. Tačiau apeliantė nepateikė jokių duomenų, kurie verstų jais abejoti.
8.6. Apeliantė nurodo, jog teismas neva turėjo vertinti visas tris lubinų pirkimo–pardavimo sutartis, sudarytas ir su kitais ūkininkais. Pažymėtina, jog kitų sutarčių vykdymas neturi įtakos sutarties, sudarytos su apeliante, vykdymui nei teisingam šios bylos išsprendimui, jos nėra šios bylos ginčo objektas.
8.7. Apeliantė nurodo, kad teismas neva nepagrįstai nenagrinėjo klausimo, susijusio su kitam asmeniui A. L., parduota technika. Pažymėtina, kad šitos aplinkybės iš viso nėra susijusios su nagrinėjamu ginču ir šalių sudaryta sutartimi.
8.8. Apeliantė skunde pateikia itin prieštaringus argumentus. Viena vertus, apeliantė nurodo, kad tarp šalių sudaryta sutartis yra niekinė, negaliojanti. Kita vertus, apeliantė įrodinėja, kad ieškovas neva pažeidė sutartį, atitinkamai savo priešieškiniu reikalaujamus priteisti nuostolius kildina būtent iš sutarties.
8.9. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad ieškovė turėjo pareigą pristatyti tarą lubinams išvežti (didmaišius). Pažymėtina, jog šalys niekada nesitarė dėl didmaišių, tokios UAB „Kauno agricentras“ pareigos nėra įtvirtintos ir šalių sudarytoje sutartyje.
8.10. Apeliantė nurodo, jog ieškovė neva pažeidė sutartinius įsipareigojimus, nes vietoj kelių transporto priemonių atsiuntė tik vieną. Pati apeliantė pripažįsta, jog ji atsisakė krauti lubinus net ir į tą vieną ieškovės atsiustą transporto priemonę. Todėl nepriklausomai nuo to, kiek transporto priemonių būtų atsiuntusi ieškovė, apeliantė vis tiek nebūtų perdavusi lubinų.
8.11. Apeliantė nurodo, jog ieškovė neva jos atžvilgiu tapo skolininke, nes iki šiol neatsiėmė lubinų. Pažymėtina, jog byloje neginčijamai nustatyta, kad pati apeliantė atsisakė perduoti lubinus.
Žemesnės instancijos teismas
8.12. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad, ieškovei teisėtai nutraukus sutartį, apeliantė neturi pagrindo reikalauti nuostolių atlyginimo.
Šalies argumentai
8.13. Apeliantė nurodo, kad neva pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Visgi pažymėtina, jog apeliantė skundu neprašo jų sumažinti, atitinkamai nepateikia jokių realių duomenų, kurie pagrįstų, jog yra pagrindas bylinėjimosi išlaidas mažinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
10. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį motyvus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.
11. Byloje nagrinėjimas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys dėl reikalavimo grąžinti už lubinus sumokėtą 30 008 Eur sumą ir sumokėti 10 proc. dydžio baudą nuo užsakytų, bet neperduotų lubinų vertės, t. y. 3 000,80 Eur, iš viso 33 008,80 Eur, ir atmestas atsakovės priešieškinis dėl vienašališko sutarties pripažinimo neteisėtu, pagrįstumo ir teisėtumo.
12. Bylos medžiaga nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2018-09-19 buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2018/09/19-4, pagal kurią atsakovė įsipareigojo ieškovei perduoti 62 tonas ekologinių lubinų, o ieškovė įsipareigojo pagal sutartį priimti prekę ir atsakovei sumokėti 30 008 Eur. 2018-09-20 ieškovė sumokėjo visą sutarties kainą – 30 008 Eur. Gavus informaciją apie paruoštą produkciją, 2018-10-26 ieškovės atstovas atvyko atsiimti lubinų, tačiau atsakovė atsisakė juos perduoti. Atsisakymo motyvas – ieškovė nepateikė 800 didmaišių.
Dėl teismo vaidmens įrodinėjimo procese atskleidžiant bylos esmę
13. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą išimtinai vadovaudamasis ieškovės pateiktais įrodymais bei liudytojo S. V. parodymais, kuris yra suinteresuotas ir neobjektyvus. Teismas nepagrįstai nurodė, kad, apeliantei neatvykus į teismo posėdį paaiškinti ir neįrodžius priešieškinyje nurodytų aplinkybių, atsakovės reikalavimai dėl sutarties nutraukimo aplinkybių negali būti patenkinti.
14. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriomis nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015).
15. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Įrodinėjimo pareigos turinys yra aiškiai atskleistas proceso įstatyme (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis), vis dėlto teismas, jeigu egzistuoja toks procesinis poreikis, turi patikslinti arba paskirstyti šalių naštą įrodinėti (CPK 225 straipsnio 1 punktas). Kaip minėta, teismas bendrais procesiniais atvejais savo iniciatyva nerenka įrodymų, kita vertus, teismas, manydamas, kad bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų, gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad teismas privalo bendradarbiauti su bylos šalimis (CPK 8 straipsnis), o pirmiau nurodytų procesinių veiksmų, susijusių su įrodinėjimo procesu, ėmimasis būtent ir yra kooperacijos (bendradarbiavimo) principo išraiška, orientuota į bylos teisingą išsprendimą ir teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (CPK 2 straipsnis).
16. Atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad, pirmosios instancijos teismui likus neaiškumų dėl šalių ginčo sutarties sudarymo aplinkybių, atsakovei neatvykus į teismo posėdį neaiškioms aplinkybėms išsiaiškinti teismas privalėjo pripažinti atsakovės dalyvavimą būtinu, siekdamas orientuotis į bylos teisingą išsprendimą ir teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą.
Dėl ginčo šalių sudarytos sutarties aiškinimo
17. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė nepagrįstai reikalauja didmaišių produkcijai paimti, yra nepagrįsta, kadangi ieškovės konkliudentiniai veiksmai – maišų užsakymas, rodo, jog ieškovė privalėjo didmaišius pateikti.
18. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus, turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016, 26 punktas).
20. Aiškindamas rašytine forma sudarytos sutarties turinį, teismas pirmiausia atsižvelgia į rašytinės sutarties tekstą. Jei jis yra aiškus ir neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, spręsdamas dėl sutarties turinio (šalių teisių ir pareigų), turi pagrindą daryti išvadą, kad tikroji šalių valia sutampa su rašytiniu sutarties tekstu, ir remtis lingvistiniu sutarties aiškinimu. Tokiu atveju, jei rašytinės sutarties tekstas yra neaiškus arba jis prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, aiškindamas tikrąjį sutarties turinį, turi nustatyti, ar lingvistinis sutarties turinio aiškinimas neprieštarauja tikrajai sutarties šalių valiai. Kokiomis aplinkybėmis remiantis aiškintina valia – kiekvienos konkrečios bylos dalykas. Jis priklauso nuo to, kokiomis aplinkybėmis, pagrįsdamos savo versiją dėl tikrosios valios, remiasi ir kokias aplinkybes įrodinėja šalys. Teismas dėl jų sprendžia remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle. Tokiu atveju svarbiomis pripažįstamos visos aplinkybės, kuriomis remiantis gali būti nustatoma, dėl ko iš tikrųjų sudarydamos sutartį susitarė šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2017, 23 punktas).
21. Nagrinėjamu atveju, įvertinus ginčijamo sprendimo turinį, nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ginčijamos sutarties sudarymo aplinkybių, neišsiaiškino, kas atstovavo ieškovei sudarant ir pasirašant ginčijamą sutartį, ar ieškovės atstovas turėjo tinkamą įgaliojimą sudaryti sutartį, nevertino to, kad šalis bendradarbiavimo santykiai siejo kelerius metus dar iki ginčijamos sutarties sudarymo – ieškovė iš atsakovės pirko įvairias grūdines kultūras, tai patvirtino abi šalys savo procesiniuose dokumentuose. Teismas nevertino, ar tarp šalių buvo sudaromi ir žodiniai susitarimai, kuriais šalys būtų susitarusios, kad didmaišius, į kuriuos transportuoti yra pakuojamos grūdinės kultūros, ieškovė grąžina atsakovei, kuri vėliau, vykdydama naujus pardavimus ieškovei, grūdus transportuoti perduoda, vėlgi, supakuotus į tuos didmaišius.
22. Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino aplinkybės, kad ginčijamos sutarties 2.2 punkte buvo numatyta, kad prekės turi būti pirkėjo priimamos per 30 dienų nuo pardavėjo pranešimo apie jų paruošimą pakrauti. Apeliantė nurodo, kad produkcija buvo paruošta dar iki sutarties sudarymo, taigi vėliausiai sutarties sudarymo dieną – 2018 m. rugsėjo 19 d., ieškovė žinojo, jog lubinai yra paruošti pakrauti, tačiau jų atsiimti ieškovė atvyko tik 2018 m. spalio 26 d. Taigi pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, ar ieškovė pirmoji nepažeidė ginčijamos sutarties sąlygų, reglamentuojančių produkcijos atsiėmimo terminus. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nevertino aplinkybių, ar, ieškovei 2018 m. spalio 26 d. atvykus pasiimti produkcijos, ji turėjo pakankamai vietos (transporto priemonių) visai produkcijai išsivežti, nevertino, kuri bylos šalis turėjo pasirūpinti produkcijos transportavimu, taip pat nevertino aplinkybių, susijusių su lubinų supakavimu, t. y. kaip įprastai lubinai supakuojami ir paruošiami pervežti, ar jiems pervežti ir įpakuoti būtini didmaišiai, kuri bylos šalis turėjo pareigą pasirūpinti didmaišiais, jeigu jie buvo būtini.
23. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad, ieškovei 2018 m. spalio 26 d. atvykus pasiimti lubinų, atsakovė nurodė, jog jų perduoti nesupakavus nėra galimybės, ir prašė lubinų atvykti atsiimti atsivežant jiems įpakuoti būtinus didmaišius. 2018 m. gruodžio 11 d. ieškovė elektroniniu paštu atsakovei atsiuntė pranešimą, nurodydama, kad atsakovė pažeidė sutartį ir sutartis bus nutraukta. Atsakovė 2018 m. gruodžio 21 d. ieškovei nurodė, kad lubinai pakrauti yra paruošti, ir paragino atvykti atsivežant lubinams pakuoti didmaišius ir lubinus išsigabenti. Ieškovė 2019 m. sausio 11 d. savo elektroniniame laiške atsakovei nurodė, kad planuoja lubinų pasikrovimą, ir kartu su šiuo laišku atsakovei atsiųstame pranešime pripažino, jog didmaišių lubinams įpakuoti nėra atsiuntusi, pažadėjo netrukus atsiųsti didmaišius bei transporto priemonę lubinams pakrauti ir išgabenti. Taigi 2019 m. sausio 11 d. elektroniniame laiške ieškovė apie atsakovės veiksmus, pažeidžiančius ginčijamą sutartį, nebeužsimena, bet patvirtina, kad sutarties įvykdymas priklauso nuo pačios ieškovės veiksmų – atsakovė produkciją galės ieškovei perduoti tik tada, kai ši atsakovei pristatys didmaišius jiems įpakuoti. Ieškovė iki 2019 m. sausio 23 d. atsakovei didmaišių lubinams įpakuoti neatsiuntė, atsiimti lubinų neatvyko, tai patvirtina atsakovės ieškovei 2019 m. sausio 23 d. išsiųstas elektroninis laiškas. 2019 m. vasario 15 d. pranešimu apie sutarties nutraukimą ieškovė nutraukė sutartį ir pareikalavo grąžinti už lubinus sumokėtą 30 008 Eur sumą ir sumokėti 10 proc. dydžio baudą nuo užsakytų, bet neperduotų lubinų vertės, t. y. 3 000,80 Eur, iš viso 33 008,80 Eur.
24. Atsižvelgiant į minėtas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, kuri iš ginčo šalių netinkamai vykdė sudarytą susitarimą, ar buvo įstatymo nustatyti pagrindai atsisakyti sutartinių įsipareigojimų ir vienašališkai nutraukti sutartį.
25. Pažymėtina, kad CK 6.38 straipsnio 3 dalyje pabrėžiama, kad kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis). Taip pabrėžiama, kad prievolinių teisinių santykių dalyviai, įgyvendindami prievoles, turi bendradarbiavimo pareigą, nes pareigos bendradarbiauti principas yra universalus prievolių teisės principas. Analogiškai sutarties šalių pareiga bendradarbiauti įgyvendinant savo teises ir pareigas yra įtvirtinta ir sutarčių teisėje. CK 6.200 straipsnio 2 dalyje yra pabrėžiama, kad vykdydamos sutartį šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Šis principas reikalauja, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolei vykdyti, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolės vykdymui, laiku praneštų apie kylančias prievolės vykdymo kliūtis ir pan. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal įstatymą pareigą bendradarbiauti turi tiek skolininkas, tiek kreditorius, jie turi padėti vienas kitam įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas, kylančias iš sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB Vilkaviškio agrotiekimas v. J. N., byla Nr.3K-3-406/2008; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje A.R. įmonė ,,Anūkėlis“ v. UAB Sonex group , byla Nr. 3K-3-487/2008).
26. Kiti CK 6.200 straipsnyje įtvirtinti sutarčių vykdymo principai: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Taigi, ieškovei žadėjus (2019 m. sausio 11 d. ieškovės raštas), tačiau nepristačius lubinams transportuoti didmaišių, ieškovei tinkamai nevykdžius savo sutartyje numatytos priešpriešinės prievolės – per 30 dienų nuo pardavėjo pranešimo priimti prekę (CK 6.346 straipsnis), pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, ar sutartyje numatytas lubinų perdavimo ieškovei termino griežtas laikymasis ieškovei turėjo esminę reikšmę (kaip pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį). Pirmosios instancijos teismas nenustatęs visų anksčiau minėtų esminių faktinių aplinkybių nepagrįstai tenkino ieškovės ieškinį, o atsakovės ieškinį atmetė kaip neįrodytą.
Dėl bylos procesinės baigties
27. Įvertinusi visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles reglamentuojančias materialinės teisės normas (LR CK 6. 193 straipsnį), nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktai). Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Minėta, kad faktinėms bylos aplinkybėms nustatyti ir sprendimui priimti šioje byloje pateiktų įrodymų nepakanka. Kadangi dėl papildomai tirtinų faktinių aplinkybių apimties (buvusių šalių tarpusavio sutartinių santykių praktika, šalių derybos dėl sutarties sudarymo, ieškovės atstovo įgaliojimai sudarant ginčijamą sutartį, šalių elgesys po sutarties sudarymo, kuri iš ginčo šalių netinkamai vykdė sudarytą susitarimą, ar buvo įstatymo nustatyti pagrindai atsisakyti sutartinių įsipareigojimų, ar produkcijos perdavimo ieškovei termino laikymasis turėjo esminę reikšmę kaip pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį) ir pobūdžio byla turi būti nagrinėjama didesne apimtimi naujais aspektais, išreikalaujant papildomus įrodymus, apklausiant liudytojus, tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
28. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, panaikintina ir teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas bus išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės. Atitinkamai nespręstinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme klausimas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.