Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovui A. G., dėl paskleistų duomenų paneigimo bei pripažinimo pažeidžiančiais garbę ir orumą bei neatitinkančiais tikrovės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti, kad 2019 m. balandžio 27 d. 17:07 val. A. G. socialinio tinklapio „Facebook“ paskyroje paskelbtame pranešime paskleisti teiginiai „gerai organizuota vieno, dėl šmeižto jau teisto žurnalisto K. laiškų kampanija svarbiausiems valstybės pareigūnams <...> Tokiomis priemonėmis mestas milžiniškas šešėlis mano dalykinei reputacijai“, neatitinka tikrovės ir pažeidžia ieškovo V. K. garbę ir orumą. Prašo įpareigoti atsakovą A. G. ne vėliau kaip per 2 (dvi) savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos toje pačioje „Facebook“ paskyroje, tokia pačia forma ir tokiu pat būdu kaip pirminis pranešimas paskelbti tokio turinio paneigimą: „Informacijos paskelbtos apie žurnalistą V. K. paneigimas: 2019 m. balandžio 27 d. 17:07 val. mano, A. G., „Facebook“ paskyroje buvo paskelbtas pranešimas, kuriame buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija apie žurnalisto V. K. teistumą ir atliktus neteisėtus veiksmus, siunčiant laiškus svarbiausiems valstybės pareigūnams. Paskelbiant tokius teiginius apie žurnalistą V. K. buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kadangi: 1. Žurnalistas V. K. nėra teistas dėl šmeižto ir nėra padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos „Šmeižimas“. 2. Žurnalisto V. K. žurnalistinio tyrimo metu siųstais laiškais svarbiausiems valstybės pareigūnams nebuvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija apie mane, A. G..“ Taip pat prašoma priteisti iš atsakovo ieškovo naudai ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodo, jog 2019 m. balandžio 27 d. 17:07 val. atsakovas per savo asmeninę socialinio tinklapio Facebook paskyrą paskelbė pranešimą, kuriame paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ieškovą, kurie pažeidžia ieškovo garbę ir orumą. Atsakovo paskelbtame pranešime buvo teigiama: „Šios knygos startą lydėjo gerai organizuota vieno, dėl šmeižto jau teisto žurnalisto K. laiškų kampanija svarbiausiems valstybės pareigūnams: ministrams, universitetų vadovams, mano verslo partneriams Lietuvoje ir užsienyje, projektų, kuriuos remiu, atstovams. Tokiomis priemonėmis mestas milžiniškas šešėlis mano dalykinei reputacijai.“ Ieškovas pažymi, jog nurodytoje pranešimo ištraukoje buvo paskleisti tokie teiginiai, kurie pažeidžia ieškovo garbę ir orumą: 1. ieškovas yra teistas dėl šmeižto, t. y. ieškovas tariamai yra padaręs nusikalstamą veiką, kuri yra numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnyje „Šmeižimas“; 2. Ieškovas atliko tam tikrus veiksmus (siuntė laiškus svarbiausiems valstybės pareigūnams), kuriais buvo mestas milžiniškas šešėlis atsakovo dalykinei reputacijai, t. y. ieškovas tariamai paskleidė apie atsakovą duomenis, kurie neatitinka tikrovės ir pažeidžia atsakovo garbę ir orumą. Teigia, jog nurodyta atsakovo pranešimo ištrauka ir joje paskelbti teiginiai ne tik neatitinka tikrovės, bet ir leidžia atsakovo paskelbto pranešimo skaitytojams, t. y. atsakovo Facebook profilio sekėjams, susidaryti neigiamą nuomonę apie ieškovą, sukelia klaidingų bei niekuo nepagrįstų abejonių dėl ieškovo kaip žurnalisto atliekamų veiksmų teisėtumo, vykdant žurnalistinius tyrimus, ir pan. Taigi, tokie teiginiai akivaizdžiai pažeidžia ieškovo garbę ir orumą ir dėl to turėtų būti paneigti.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti.

Teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad neginčija fakto, jog 2019 m. balandžio 27 d. savo asmeninėje socialinio tinklapio „Facebook" paskyroje paskelbė ieškovo nurodomą pranešimą. Teigia, jog ieškovas anksčiau buvo teisiamas (teistas) dėl šmeižto, todėl atsakovas turėjo teisę viešai šią aplinkybę minėti kaip atitinkančią tiesos kriterijų. Pažymi, jog pats ieškovas grįsdamas savo reikalavimą, klaidina teigdamas, kad pranešime buvo paskleisti duomenys apie ieškovo nuteisimą dėl šmeižto ir/ar konstatuotas faktas apie nusikalstamos veikos padarymą (LR Baudžiamojo kodekso 154 str.). Pranešime nėra jokių ieškovo deklaruojamų teiginių apie tariamą ieškovo padarytą nusikalstamą veiką ir/ar ieškovo nuteisimą. Priešingai, atsakovas savo paskelbtame pranešime tik paminėjo viešai anksčiau žiniasklaidos išviešintas aplinkybes (t. y. jas atkartojo), kad ieškovas dalyvavo teismo procese kaip kaltinamasis dėl šmeižimo t. y. anksčiau buvo teistas. Toks ieškovo dalyvavimas praeityje teisiamajame procese kaltinamojo statusu, atsakovo buvo paminėtas pranešime prieveiksmio ir būdvardžio junginiu „jau teistas". Atsakovo nuomone, būdvardžio „teistas" kilmė yra iš veiksmažodžio bendraties „teisti", kuris reiškia ir žymi procesą, bet ne rezultatą. Atsakovo pranešime paminėta ieškovo teisimo aplinkybė buvo nuoroda į buvusį teismo procesą, kuriame ieškovas dalyvavo teisiamojo statusu. Atsakovo pranešime nebuvo teiginio apie ieškovo padarytą nusikalstamą veiką ir/ar ieškovo nuteisimą už šmeižimą. Priešingai, veiksmažodžio bendraties „teisti" ir iš jos suformuoto būdvardžio „teistas" reikšmės aiškinimas rodo pranešimo turinio nuorodą į ieškovo dalyvavimą teisiamajame procese dėl ieškovo kaltinimo šmeižtu. Ieškinyje pristatomos pranešimo turinio interpretacijos laikytinos neteisingomis ir klaidinančiomis. Interneto naujienų portaluose 2008-10-03 buvo paskelbti informaciniai straipsniai, kuriuose išviešintos aplinkybės, kad ieškovas dalyvavo teisiamajame procese ir buvo nuteistas dėl šmeižto. Net ir praėjus daugiau nei dešimt metų nuo paskelbtų populiariausioje pasaulyje interneto paieškų svetainėje www.google.com įrašius užklausos žodžius „žurnalistas K." ketvirtuoju ir septintuoju paieškos rezultatu rodomi 2008-10-03 publikuoti straipsniai apie ieškovo nuteisimą. Taigi, informacijos paieškos sistemoje ieškant bendros informacijos apie ieškovą, pirmame paieškos lape bus rodomi visuomenės informavimo priemonėse išviešinti faktai apie ieškovo dalyvavimą teisiamajame procese dėl šmeižto. Atsakovas pranešime paminėdamas ieškovo dalyvavimą teisiamajame procese dėl kaltinimo šmeižtu, nurodė tikrą ir viešoje erdvėje patikrintą informaciją, kuri laikytina atitinkančia tikrovę. Teigia, jog atsakovas, paminėjęs interneto portaluose viešinamą informaciją apie ieškovo dalyvavimą teisiamajame procese kaltinamojo statusu, laikytinas retransliuotoju, kuriam negali būti taikoma atsakomybė net ir tuo atveju, jeigu teismas pripažintų pranešimo turinį neatitinkančiu tikrovės. Pabrėžia, jog ieškovas faktiškai siuntė elektroninius laiškus tretiesiems asmenims, kuriuose komentavo atsakovo veiklą, todėl atsakovas turėjo teisę viešai šią aplinkybę minėti kaip atitinkančią tiesos kriterijų. Atsakovas dar prieš paviešindamas pranešimą, iš pažįstamų asmenų ir veiklos partnerių buvo gavęs informacijos apie ieškovo siunčiamus elektroninius laiškus su užklausomis, kuriose neigiamai komentuojamas atsakovo asmuo ir jo veikla. Pranešime pateikta atsakovo subjektyvi nuomonė apie ieškovo siunčiamų elektroninių laiškų galimą neigiamą poveikį, negali būti vertinama kaip žinia CK 2.24 str. nuostatų pagrindu. Atsakovas pabrėžia, kad pranešime nėra jokių ieškovo interpretuojamų teiginių (žodžių) apie ieškovo skleidžiamus duomenis apie atsakovą tretiesiems asmenims. Atsakovas pranešimo paskutiniu sakiniu: „Tokiomis priemonėmis mestas milžiniškas šešėlis mano dalykinei reputacijai", tik pateikė savo asmeninį aplinkybių vertinimą (nuomonę). Atsakovas šiuo paskutiniu sakiniu nenurodė jokio fakto, nepaskleidė jokios žinios, kuriai būtų taikomas tiesios kriterijus. Atsakovui nekyla pareiga tokios nuomonės pagrįsti objektyviais faktais ir įrodymais. Atsakovas yra įsitikinęs, kad ieškovo reikalavimas pranešimo paskutinį sakinį: „Tokiomis priemonėmis mestas milžiniškas šešėlis mano dalykinei reputacijai", vertinti kaip žinią ir jam taikyti tiesos kriterijų CK 2.24 str. nuostatų atžvilgiu, yra nepagrįstas, o pats cituojamas teiginys pripažintinas tik kaip atsakovo asmeninis aplinkybių vertinimas (nuomonė).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad atsakovo A. G. socialinio tinklapio Facebook paskyroje 2019-04-27, 17 h 07 min. buvo paskelbtas pranešimas, kurio dalį sudaro pastraipa su tekstu: „Šios knygos startą lydėjo gerai organizuota vieno, dėl šmeižto jau teisto žurnalisto K. laiškų kampanija svarbiausiems valstybės pareigūnams: ministrams, universitetų vadovams, mano verslo partneriams Lietuvoje ir užsienyje, projektų, kuriuos remiu, atstovams. Tokiomis priemonėmis mestas milžiniškas šešėlis mano dalykinei reputacijai“. Pranešimas buvo paskelbtas viešai internetinėje erdvėje, šiuo pranešimu minėtame socialiniame tinklapyje dalinosi kiti socialinio tinklo naudotojai, pranešimas buvo komentuojamas, vertinamas naudojant socialinio tinklapio emocijų mygtukus (e. b. l. 8-24). Minėti įrašai buvo užfiksuoti antstolio 2019 m. gegužės 3 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 128-19-2135 (e. b. l. 25-29). Byloje pateikta specialisto dr. A. V. išvada dėl teksto suvokimo. Išvadoje nurodoma, jog frazė „dėl šmeižto jau teisto žurnalisto X“ pavartota pateiktame kontekste, t. y. socialiniams tinklams būdingo buitinio / publicistinio stiliaus tekste, leidžia skaitytojui susidaryti įspūdį, kad žurnalistas X yra pripažintas kaltu dėl konkrečios nusikalstamos veikos (šmeižimo) padarymo. Išvadoje taip pat pažymima, jog frazė „dėl šmeižto jau teisto žurnalisto X“ pavartota minėtame kontekste, paskelbia duomenis, kad žurnalistas gali (galėjo) turėti galiojantį teistumą ir pažymi jį visuomenės negatyviai vertinama socialine nuteisto asmens stigma (e. b. l. 100-107).

Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas. Įstatymas ir teismas gina, kad niekas nepatirtų kėsinimosi į žmogaus garbę ir orumą (Konstitucijos 22 straipsnio 4 dalis). Pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą bei neatitinkančius tikrovės. Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Remiantis kasacinio teismo praktika garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami, nustačius tokių faktų visetą : 1) žinių paskleidimo faktą; 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą; 3) faktą, jog paskleisto žinios neatitinka tikrovės; 4) faktą, kad paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; 2018-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018; 2019-09-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3- 250-219/20019 ir kt.).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ar kt.) aplinkybes ar pan., darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio, būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą, ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas ar dar kitokia forma (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 1-219/2015; 2019-09-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-219/2019 ir kt.).

Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019-09-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-219/2019).

Byloje nėra ginčo, jog nurodytą tekstą viešai paskelbė atsakovas, tekstas yra apie ieškovą, tačiau šalys nesutaria dėl pranešimą sudarančio teksto prasmės. Byloje analizuojama teksto „dėl šmeižto jau teisto žurnalisto K.” tikroji reikšmė, keliamas tekste – „laiškų kampanija svarbiausiems valstybės pareigūnams <...> Tokiomis priemonėmis mestas milžiniškas šešėlis mano dalykinei reputacijai“ nurodytų aplinkybių atitikimo tikrovei klausimas, siekiant nustatyti, ar atsakovo viešai paskelbtas pranešimo turinys gali būti laikomas žeminančiu ieškovo garbę ir orumą ir neatitinkantis tikrovės.

Atsakovas tvirtina, kad pranešime nėra jokių ieškovo deklaruojamų teiginių apie tariamą ieškovo padarytą nusikalstamą veiką ir/ar ieškovo nuteisimą. Atsakovas teigia žodį „teistas“ pavartojęs ta šio žodžio reikšme, jog ieškovas dalyvavo teisiamajame posėdyje, kuriame jis buvo kaltinamas šmeižtu, o ne ta reikšme, kad už šį nusikaltimą jis buvo nuteistas. Tačiau su tokia atsakovo teisine pozicija nesutiktina dėl sekančių priežasčių.

Remiantis Lietuvių kalbos žodyno teikiamomis šio žodžio reikšmėmis matyti, kad be kitų jo prasmių, „teistas“ reiškia: 1) nagrinėti bylą, svarstyti ką teisme; 2) bylinėtis; 3) teisme pripažinus kaltu, skirti bausmę už nusikaltimą. Tokiu būdu žodis „teistas“ gali būti naudojamas keliomis reikšmėmis. Tam, kad įvertinti, kurią žodžio reikšmę tekste pavartojo atsakovas, tampa svarbus teksto kontekstas. Sprendžiant iš teksto turinio matyti, kad atsakovas kritiškai pasisakė apie prieš rinkimus (juose dalyvavo ir pats atsakovas) pasirodžiusią jo buvusio verslo partnerio A. K. knygą, kurią atsakovo manymu, galimai rengė žurnalisto K. žmona. Be to, atsakovas šios knygos pasirodymą siejo ir su ieškovo siųstais elektroniniais laiškais įvairioms valstybės tarnyboms, nurodydamas „šios knygos startą lydėjo gerai organizuota <....> K. laiškų kampanija“. Tekste yra aiškiai ir nedviprasmiškai reiškiamas pasipiktinimas knygos turiniu, apibūdinamas teiginiais „bandymas apšmeižti mane“, „apgauti skaitytojus“, „ tai nėra tiesa“, „akivaizdžiai neetiški ir žeminantys pasisakymai“ ir pan. Taigi, vertinant patį teksto emocinį foną, nurodomas ieškovo sutuoktinės sąsajas su aptariama knyga, galima pagrįstai teigti, jog atsakovas žodį „teistas“ pavartojo ne neutralia reikšme, apibūdinančia dalyvavimą procese, bet „nuteistas, pripažintas kaltu“ reikšme. Tokią išvadą leidžia daryti ir byloje nustatyta aplinkybė, jog apie ieškovo išteisinimą iki šios bylos iškėlimo atsakovas nurodo nežinojęs, ir tai tik patvirtina, kad teksto autorius šį žodį panaudojo, siekdamas atskleisti jo neigiamą reikšmę – nuteisimą, t. y. rezultatą, o ne procesą, kaip nurodoma atsiliepime. Be to, svarbu pažymėti, kad atsakovas, skelbdamas tekstą Facebook socialiniame tinkle, veikė ne kaip teisės srities specialistas, naudojo buitinę kalbą, kurioje, kaip nurodyta Specialisto išvadoje, tokios sąvokos, kaip „teistas“ ir „nuteistas“ yra dažnai tapatinamos, todėl teismo vertinimu, teksto autorius turėjo pagrindo manyti, kad ir jo profilio sekėjai, kurių atsakovas turi virš 100 tūkstančių, jo siunčiamą žinutę būtent taip ir supras. Nors atsakovas teigia informaciją apie ieškovui iškeltą baudžiamąją bylą radęs www.google.lt paieškoje, internete, be kita ko, buvo ir duomenys ir apie tai, kad ieškovas buvo išteisintas, todėl negalima sutikti su atsakovu, kad jis tekste naudojo patikrintą informaciją. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas baudžiamojoje byloje dėl šmeižimo buvo išteisintas, galima pagrįstai teigti, kad atsakovo rašytame tekste Facebook paskyroje pavartotas žodis „teistas“, neatitinka tikrovės bei žemina ieškovo garbę ir orumą.

Ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad vykdydamas žurnalistinį tyrimą, siuntė elektroninius laiškus įvairioms valstybės institucijoms su užklausimais apie atsakovo paramos teikimą. Kaip matyti, šie laiškai yra rašyti 2019m. vasario mėnesį dienraščio „Kauno diena“ redakcijos vardu (e. bylos l. 90-93). Iš ieškinyje analizuojamo Facebook teksto turinio matyti, jog atsakovas šių elektroninių laiškų siuntimą įvairioms institucijoms, vadina „gerai organizuota <...> laiškų kampanija“, kuri, pasak atsakovo, lydėjo jo kritiškai vertinamos A. K. knygos startą. Svarbu pažymėti, jog byloje nėra pateikta jokių duomenų, leidžiančių sieti ieškovo žurnalistinę veiklą su atsakovo tekste aptariama knyga. Byloje taip pat nenustatyta, jog dėl tokių ieškovo siųstų laiškų turinio atsakovas būtų kreipęsis CK 2.24 straipsnio tvarka. Atsižvelgiant į tai, jog elektroninių laiškų turinio vertinimas nėra šios bylos ieškinio dalyku, o ieškovas, būdamas žurnalistu, turi teisę visais teisėtais būdais rinkti informaciją savo žurnalistiniam tyrimui, laikytina, jog atsakovo teiginys „gerai organizuota <...> laiškų kampanija“, atsakovo pavartotas nurodytame kontekste neatitinka tikrovės bei žemina ieškovo garbę ir orumą (CK 2.24 straipsnio 1 dalis).

Analizuojant tekstą matyti, jog atsakovas ieškovo elektroninių laiškų siuntimą įvairioms institucijoms vertina kaip „mestą milžinišką šešėlį“ jo dalykinei reputacijai. Toks teiginys laikytinas atsakovo asmeniniu aplinkybių vertinimu, kuriam negali būti taikomi tiesos kriterijai. Nėra įmanoma objektyviai nustatyti mesto šešėlio dydžio, kaip ir patikrinti, ar šešėlis mestas apskritai. Nuomonė yra asmens subjektyvus tam tikro fakto supratimas, asmens požiūris į tam tikrus gyvenimo reiškinius. Remiantis išdėstytu atsakovo teiginys „<...> tokiomis priemonėmis mestas milžiniškas šešėlis mano dalykinei reputacijai“, kurį ieškovas taip pat prašo pripažinti kaip neatitinkantį tikrovės ir žeminantį jo garbę ir orumą, negali būti laikomas žinia, todėl šis ieškinio reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių vertinimu, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai pakanka įrodymų byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010m. liepos 2d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-316/2010).

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, ieškovo reikalavimas pripažinti atsakovo Facebook paskyroje paskleistą teiginį „gerai organizuota vieno, dėl šmeižto jau teisto žurnalisto K. laiškų kampanija svarbiausiems valstybės pareigūnams <...>“ kaip neatitinkantį tikrovės ir pažeidžiantį ieškovo garbę ir orumą, tenkintinas. Ieškinio reikalavimas pripažinti neatitinkančiu tikrovės bei žeminančiu ieškovo garbę ir orumą „<...> tokiomis priemonėmis mestas milžiniškas šešėlis mano dalykinei reputacijai“, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl informacijos paneigimo

CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmens garbė ir orumas yra ginami teismo tvarka, taikant įvairius gynimo būdus, tame tarpe ir paskleistų duomenų paneigimą.

Nagrinėjamu atveju ieškovas reikšdamas ieškinį dėl teiginių pripažinimo neatitinkančiais tikrovės bei žeminančiais jo garbę ir orumą, suformulavo ir paneigimo tekstą, kurį prašo įpareigoti atsakovą per dvi savaites nuo teismo įsiteisėjimo dienos paskelbti toje pačioje Facebook paskyroje, tokia pačia forma ir tokiu pat būdu, kaip ir pirminis pranešimas.

Pripažinus atsakovo paskelbtus teiginius kaip neatitinkančius tikrovės bei pažeidžiančius ieškovo garbę ir orumą, ieškinio reikalavimas dėl šių teiginių paneigimo iš esmės tenkintinas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo siųstų elektroninių laiškų turinys šioje byloje nebuvo ieškinio dalyku, t. y. nebuvo aiškinamasi, ar juose nebuvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija apie A. G., todėl ieškovo paneigimo teksto dalis, ieškinyje pažymėta Nr.2, šalintina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų reikalavimų daliai. (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 79 straipsnį, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Bylos duomenimis ieškovas už neturtinį ieškinio reikalavimą sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį (e. b. l. 31), o atsakovas patyrė 5118,30 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti (e. b. l. 139,140). Duomenų apie ieškovo patirtas atstovavimo išlaidas į bylą nepateikta (CPK 178 straipsnis).

CPK normos nereguliuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje, kai ieškovo neturtinis reikalavimas dėl teiginių pripažinimo neatitinkančiais tikrovės patenkinamas iš dalies, netenkinus reikalavimo dėl vieno teiginio pripažinimo neatitinkančiu tikrovės, todėl teismas, vadovaujasi bendrosiomis taisyklėmis.

EŽTT 2013 m. liepos 18 d. sprendime byloje Klauz prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 28963/10, konstatavo teisės į teisminę gynybą pažeidimą, nes kitos šalies patirtų atstovavimo išlaidų prisidėjimo prie paties pareiškėjo atstovavimo išlaidų efektas buvo toks, kad jis prarado beveik visą jam priteistą kompensaciją: tenkinus ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo, pareiškėjas buvo įpareigotas padengti kitos šalies atstovavimo išlaidas, ir galutinė jo gauta suma buvo sumažinta dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų, nepaisant fakto, kad teismai vieningai buvo nusprendę, jog jis turi teisę į kompensaciją dėl patirtos neturtinės žalos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. liepos 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2014, atsižvelgdamas į tai, kad buvo visiškai tenkintas ieškovo reikalavimas pripažinti jo dalykinės reputacijos pažeidimą, o reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą tenkintas iš dalies, į CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatytą galimybę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, EŽTT praktiką, siekį užtikrinti ieškovo teisę į teisminę gynybą, sprendė, kad yra pagrindas bylinėjimosi išlaidų tarp kasatoriaus ir ieškovo neskirstyti pagal tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį ir palikti šalims jų turėtas išlaidas.

Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimu ieškovo garbės ir orumo pažeidimas iš esmės buvo konstatuotas, pripažinus du teiginius iš trijų kaip neatitinkančius tikrovės, remiantis aukščiau nurodyta kasacinio teismo formuojama praktika, spręstina, jog yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, iš ieškovo priteistinų atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, paskaičiuotą proporcingai atmestų reikalavimų daliai, sumažinti nuo 1706 Eur iki 600 Eur (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Iš atsakovo priteistina ieškovo naudai dalis jo sumokėto žyminio mokesčio (50 Eur). Atlikus priešpriešinį piniginių sumų įskaitymą, iš ieškovo atsakovo naudai priteistina viso 550 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad 2019 m. balandžio 27d. 17.07 val. A. G. Facebook paskyroje paskelbtame pranešime paskleisti teiginiai „gerai organizuota vieno dėl šmeižto jau teisto žurnalisto K. laiškų kampanija svarbiausiems valstybės pareigūnams <...>“ neatitinka tikrovės ir pažeidžia ieškovo V. K. garbę ir orumą.

Ieškinio dalį dėl reikalavimo pripažinti kaip neatitinkantį tikrovės ir pažeidžiantį ieškovo V. K. garbę ir orumą teiginį „<...> tokiomis priemonėmis mestas milžiniškas šešėlis mano dalykinei reputacijai“, atmesti.

Įpareigoti atsakovą A. G. per 2 (dvi) savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo Facebook paskyroje tokia pačia forma ir tokiu pat būdu kaip ir pirminis pareiškimas, paskelbti tokio turinio paneigimą :

2019m. balandžio 27d. 17.07 val. mano, A. G., Facebook paskyroje buvo paskelbtas pranešimas, kuriame buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija apie žurnalisto V. K. teistumą ir atliktus neteisėtus veiksmus, siunčiant laiškus svarbiausiems valstybės pareigūnams. Paskelbiant tokius teiginius apie žurnalistą V. K. buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kadangi žurnalistas V. K. nėra teistas dėl šmeižto ir nėra padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos „šmeižimas“.

Priteisti iš ieškovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 550 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas gali būti skundžiamas per 30 dienų Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.