Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018-11-13 sprendimo Nr. DGKS-6111 panaikinimo, nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė, prašė tenkinti iš dalies, atsisakė reikalavimo dėl 5 procentų palūkanų nuo bylos iškėlimo iki sprendimo visiško įvykdymo, priteisimo. Pateikė ieškovės elektroninį laišką direktorei J. N. dėl atleidimo iš darbo. Nurodė, darbdavys ignoravo darbuotojos prašymą nutraukti darbo sutartį. 2018 m. rugpjūčio mėn. ieškovė sužinojo, kad darbo sutartis nutraukta. Ieškovei darbo užmokestis priteistas iki 2018 m. kovo 31 d., tačiau neišmokėtas, nes įmonė nevekia, jai iškelta bankroto byla.

Atsakovė pateikė prašymą bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad UAB ,,Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ ir ieškovė J. S. 2017 m. gegužės 19 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią ieškovė priimta į darbą žuvies technologe. Susitarta, jog ieškovei bus mokamas 770 Eur darbo užmokestis (sutarties 3 punktas). Nuo 2017 m. rugsėjo 8 d. ieškovei nustatytas 375 Eur per mėnesį darbo užmokestis ir 4 valandų darbo diena dirbant 5 darbo dienas per savaitę. Šalių sudarytoje darbo sutartyje buvo parengtas darbo sutarties pakeitimas, t. y. kad ieškovei nuo 2017 m. lapkričio 2 d. nustatomas 132 Eur darbo užmokestis. Ieškovė 2018 m. rugsėjo 24 d. kreipėsi į darbo ginčų komisiją, prašydama nutraukti ieškovės 2017 m. gegužės 19 d. sudarytą darbo sutartį DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagringu ir išieškoti 200,64 eur išeitinę išmoką, 98,67 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 601,92 Eur (200,64 Eur x 3) netesybas už vėlavimo atsiskaityti laiką po darbo sutarties nutraukimo bei 5 procentų palūkanas nuo bylos iškėlimo iki sprendimo visiško įvykdymą. Darbo ginčų komisija ieškovės prašymą atmetė, kadangi nėra duomenų apie ieškovės prašymą dėl atleidimo įteikimo darbdaviui ir nėra duomenų, kad ieškovė vykdė savo funkcijas ir jai buvo mokamas darbo užmokestis. 2018 m. gruodžio 20 d. Klaipėdos apygardos teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1789-826/2018 panaikino Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei J. S. iš atsakovėsUAB ,,Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ 1499,92 Eur darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių). Likusią ieškinio dalį atmetė.

CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294-916/2015). Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, teismas vadovaujasi aplinkybėmis, kurios yra įrodinėjimo dalykas šioje civilinėje byloje ir buvo nustatytos Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-1789-826/2018 įsiteisėjusiu 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Civilinėje byloje Nr. e2A-1789-826/2018 2018 m. gruodžio 20 d. teismo sprendimu nustatyta, kad ieškovė, kaip darbuotoja, atsakovės įmonėje nurodyta nuo 2017 m. gegužės 22 d. iki 2018 m. sausio 31 d. Draudžiamųjų pajamų suma nurodyta nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. – 770,00 Eur, nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. – 375,00 Eur, nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d. – 279,22 Eur, nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. – 132,00 Eur, nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. – 132,00 Eur, nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. Iš 2018 m. lapkričio 29 d. SODROS duomenų matyti, kad ieškovei laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. priskaičiuota 132,00 Eur suma, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. – 132,00 Eur. Remdamasis šiais oficialiais rašytiniais įrodymais, teismas sprendė, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 22 d. iki 2018 m. kovo 31 d. dirbo pas atsakovę, jai buvo skaičiuojamas darbo užmokestis, jį apskaičiavo ir duomenis SODRAI perdavė pati atsakovė, todėl atsakovė, būdama ieškovės darbdavė, turėjo pareigą mokėti darbo užmokestį. Teismas taip pat nustatė, kad iš 2018 m. kovo 31 d. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, jog ieškovei laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės mėn. iki 2018 m. kovo mėn. priskaičiuota išmokėti 3090,96 Eur darbo užmokesčio suma, išmokėta 1917,25 Eur. Atsakovė šių apskaičiavimų neginčijo, todėl teismas konstatavo, kad ieškovės pateikta pažyma ir kiti byloje esantys įrodymai pagrindžia ieškovės reikalavimą dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo.

Teismas, spręsdamas, ar darbdavys tinkamai įvykdė įrodinėjimo pareigą, atsižvelgia ir į bendruosius įrodymų pakankamumo ir patikimumo civiliniame procese principus, taip pat į bylos materialinį teisinį pobūdį, šiuo atveju – darbo bylos specifiką, kuri gali nulemti teismo parinktus įrodymų pakankamumo kriterijus (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2011). CPK 178 straipsnyje įtvirtinta šalių pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. DK 214 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad darbdavys privalo įrodinėti tam tikras ginčui išspręsti svarbias aplinkybes ir pateikti įrodymus.

Dėl darbo sutarties nutraukimo DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu

Ieškovės teigimu, ji 2018 m. gegužės mėn. pateikė atsakovei, įmonės direktorei J. N., prašymą dėl atleidimo DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kai darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis. Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, Darbo ginčų komisija šį ieškovės prašymą atmetė. 2018 m. rugpjūčio mėn. ieškovė SODROS Klaipėdos skyriuje sužinojo, kad darbo sutartis nenutraukta ir ji nėra atleista iš UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“. Ieškovė taip pat paaiškino, kad jos darbo sutartis su atsakove nutraukta SODROS iniciatyva nuo 2018 m. balandžio 1 d. Ieškovė mano, kad yra pagrindas 2017 m. gegužės 19 d. darbo sutartį nutraukti DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

DK 56 straipsnis reglamentuoja darbo sutarties nutraukimą darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, kai darbdavys darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemoka viso jam priklausančio darbo užmokesčio (mėnesinės algos). Darbuotojas, siekdamas nutraukti darbo sutartį, privalo apie tokį savo ketinimą įspėti kitą šalį – darbdavį. Nutraukiant darbo sutartį DK 56 straipsnyje nurodytais pagrindais, lemiamą vaidmenį turi darbuotojo valia, išreiškiama pareiškimu. Darbo užmokestis ieškovei turėjo būti mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas prašo, kartą per mėnesį. Bet kuriuo atveju už darbą per kalendorinį mėnesį negali būti atsiskaitoma vėliau negu per dešimt darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip (DK 146 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje pateiktos 2018 m. kovo 31 d. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, jog ieškovei laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės mėn. iki 2018 m. kovo mėn. priskaičiuota išmokėti 3090,96 Eur darbo užmokesčio suma, išmokėta 1917,25 Eur. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė įmonėje dirbo, tačiau darbo užmokestis nuo 2017 m. gegužės mėn. iki darbo santykių pabaigos jai nebuvo mokamas arba buvo mokamas tik iš dalies. Šis faktas nustatytas ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Nurodyta pažyma ir kiti byloje esantys įrodymai pagrindžia ieškovės nurodytas aplinkybes, kad nustatytu laiku jai darbo užmokestis nebuvo mokamas. Be to, 2018 m. gruodžio 20 d. Klaipėdos apygardos teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1789-826/2018 nustatė, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 22 d. iki 2018 m. kovo 31 d. dirbo pas atsakovę, jai buvo skaičiuojamas darbo užmokestis, jį apskaičiavo ir duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SODRA) perdavė pati atsakovė, teismas priteisė ieškovei J. S. iš atsakovės 1499,92 Eur neišmokėto darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovė pažeidė pareigą laiku mokėti darbuotojui darbo sutartyje nustatytą darbo užmokestį. Iš SODROS duomenų bazės išrašo apie ieškovės darbovietę ir mokamas išmokas taip pat nustatyta, jog ieškovė, kaip darbuotoja, atsakovės įmonėje nurodyta nuo 2017 m. gegužės 22 d. iki 2018 m. sausio 31 d. Iš byloje pateiktų Darbo laiko apskaitos žiniaraščių nustatyta, kad ieškovė iki pat 2018 m. kovo mėn. 31 d. nurodyta, kaip faktiškai dirbanti įmonėje UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“, darbuotojo dirbtas darbo laikas yra tiesiogiai susijęs su šio asmens teise į atitinkamą darbo užmokestį, pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovei nebuvo išmokėtas darbo užmokestis iki 2018 m. kovo 31 d. Iš 2018 m. kovo 31 d. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį matyti, jog 2018 m. vasario ir kovo mėn. ieškovei buvo paskaičiuota išmokėti 200,64 Eur (100,32 Eur + 100,32 Eur) darbo užmokesčio suma, atskaičius mokesčius. Iš pažymos 16 grafos matyti, jog ši suma ieškovei nebuvo išmokėta. Ieškovei du mėnesius iš eilės (2018 m. vasario ir kovo mėn.) nebuvo mokamas visas jai priklausantis darbo užmokestis. Tokiu būdu bylos medžiaga ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad atsakovė (darbdavys) ieškovei (darbuotojui) du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokėjo viso jai priklausančio darbo užmokesčio (mėnesinės algos), todėl šiuo atveju yra DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas.

Ieškovė nurodė, kad po darbo bylos iškėlimo, Sodra darbo sutartį nutraukė Sodros iniciatyva Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio pagrindu. Iš byloje esančios Sodros pažymos apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, nustatyta, jog ieškovės, kuri yra apdrausta draudėjo UAB ,,Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“, draudimo laikotarpis yra terminas nuo 2017-05-22 iki 2018-04-01. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog nustačius, kad draudėjas veiklos nevykdo (laikoma, kad draudėjas veiklos nevykdo, kai: 1) socialinio draudimo įmokų nesumoka 3 mėnesius iš eilės ir ilgiau ir 2) nesikreipia dėl socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo arba įmokų įsiskolinimo sumokėjimas neatidedamas, ir 3) Fondo administravimo įstaigų reikalavimu draudėjas nepateikia veiklą įrodančių dokumentų (minėto įstatymo 13 straipsnio 2 dalis)), pagal šio draudėjo teiktus socialinio draudimo pranešimus duomenys apie apdraustiesiems asmenims apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų sumas ir socialinio draudimo įmokas į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą (toliau – Sodros registras) nėra įrašomi nuo draudėjo veiklos nevykdymo pradžios. Šie duomenys gali būti įrašomi nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta, kad draudėjas veiklos nevykdo. Sodros pažymoje nurodoma, jog ieškovo draudimo laikotarpis UAB „Klaipėdos žuvininkystės aukcionas“ yra iki 2018-04-01. Taigi, atsakovei veiklos nevykdant Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies prasme, duomenys apie ieškovui apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų sumas ir socialinio draudimo įmokas į Sodros registrą nebuvo įrašomi nuo 2018-04-01. Apskaičiuotų draudžiamųjų pajamų sumų ir socialinio draudimo įmokų neįrašymas nereiškia darbo sutarties nutraukimo, nes pagal veiklos nevykdančio draudėjo teiktus socialinio draudimo pranešimus duomenys apie apdraustajam asmeniui apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų sumas ir socialinio draudimo įmokas į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą įrašomi, jeigu apdraustasis asmuo įrodo, kad sumos, nuo kurių priskaičiuotos draudžiamosios pajamos, yra jam apskaičiuotos už darbo funkcijų vykdymą. Šie duomenys gali būti įrašomi už laikotarpį, kuriuo apdraustasis asmuo įrodė sumų, nuo kurių priskaičiuotos draudžiamosios pajamos, gavimą už darbo funkcijų vykdymą (VSDĮ 13 straipsnio 3 dalis). Byloje nėra duomenų, jog ieškovė būtų kreipusis į Sodrą dėl informacijos apie ieškovės draudimo laikotarpį įrašymo už tolimesnį laikotarpį nuo 2018-04-01. Nepaisant duomenų neįrašymo, pripažintina, kad ieškovės darbo sutartis nebuvo nutraukta Sodros iniciatyva. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes bei į tai, jog ieškovei du mėnesius iš eilės, t. y. 2018 m. vasario ir kovo mėn. nebuvo mokamas visas darbo užmokestis, teismas sprendžia, jog yra pagrindas pripažinti, kad ieškovės 2017 m. gegužės 19 d. su atsakove sudaryta darbo sutartis nutrūko nuo 2018 m. balandžio 1 d. DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Be to, Klaipėdos apygardos teisme 2019 m. vasario 4 d. iškelta civilinė byla Nr. B2-833-538/2019 dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“. Nurodytoje nutartyje konstatuota, kad atsakovė vėluoja išmokėti darbuotojams darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas. Nustatyta, kad šiuo metu bendrovė veiklos nevykdo, iki veiklos nutraukimo bendrovės veikla buvo nuostolinga, bendrovėje nėra vadovo ir nedirba nė vienas darbuotojas. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuota, kad atsakovė vėluoja išmokėti darbuotojams darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas, negali ir negalės vykdyti įsipareigojimų, todėl jai iškelta bankroto byla.

Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ginčo laikotarpiu ieškovė atliko darbo sutartyje nustatytas darbo funkcijas, duomenų, kad ieškovė būtų pažeidusi darbo drausmę, neatvykusi į darbą be pateisinamos priežasties nenustatyta, už darbą kiekvieną mėnesį įstatyme nustatytu terminu atsakovė su ieškove neatsiskaitė (DK 146 straipsnio 1 dalis), todėl pripažintina ieškovės (darbuotojo) darbo sutartis su atsakove nutrauktina DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu, kadangi darbuotojui daugiau kaip du mėnesius iš eilės nebuvo mokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga).

Ieškovės pareiškimas dėl atleidimo iš darbo byloje nepateiktas. Ieškovė teigia, kad pateikė atsakovei, įmonės direktorei J. N. prašymą dėl atleidimo iš darbo. Į bylą pateiktas elektroninis laiškas, iš kurio nustatyta, kad ieškovė 2018 m. balandžio 23 d. siuntė nurodytą prašymą, o J. N. informavo ieškovę, kad prašymas dėl atleidimo gautas. Atsakovė, būdama darbdaviu nesilaikė įstatymų nustatytų reikalavimų dėl darbo sutarties pasibaigimo įforminimo (DK 56 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas nustatė pareigą darbdaviui ne tik tinkamai įforminti darbo sutarties pasibaigimą, tačiau kartu laikytis ir reikalavimų dėl atsiskaitymo su darbuotoju darbo sutarčiai pasibaigus tvarkos. Atsakovė šias aplinkybes paneigiančių duomenų nepateikė, todėl teismas konstatuoja, kad ieškovė darbdaviui (atsakovei) išreiškė savo valią nutraukti darbo sutartį nuo 2018 m. balandžio 1 d., pažymėtina ir tai, kad įstatymas nenumato, kaip darbuotojas turi tinkamai informuoti darbdavį apie darbo sutarties nutraukimą. Priešingai vertinti byloje esančių įrodymų nėra pagrindo (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Dėl neišmokėto darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo

DK 146 straipsnio 2 dalis reglamentuoja atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju terminus ir tvarką. DK 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip. DK 56 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nutraukiant darbo sutartį šiame straipsnyje nustatytu pagrindu, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienerius metus, – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Nurodytame straipsnyje nustatytos taisyklės taikomos ne tik darbo užmokesčio, bet ir visų kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimui. Vadovaujantis Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-06-21 nutarimu Nr. 496, 5.1. punktu, apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojamasis laikotarpis yra trys paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Apskaičiuojant vidutinį dieninį darbo užmokestį, skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 132 Eur išeitinę išmoką (neatskaičius mokesčių), 104,83 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensaciją už nepanaudotas atostogas bei 792 Eur netesybas už vėlavimą atsiskaityti laiku po darbo sutarties nutraukimo nuo 2018 m. balandžio 1 d.

Trys paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) turi būti mokamas vidutinis darbo užmokestis yra 2018 m. sausio, vasario, kovo mėn. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovei laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. priskaičiuota 132,00 Eur suma, nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. – 132,00 Eur suma, nuo2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. – 132,00 Eur suma.

Atlikus matematinius skaičiavimus, nustatyta, jog ieškovės vidutinis darbo užmokestis per mėnesį sudaro 132 Eur ((132 Eur +132 Eur + 132 Eur) / 3). Nagrinėjamu atveju ieškovės darbo santykiai su asakove tęsėsi trumpiau nei vienerius metus, tai yra nuo 2017 m. gegužės 22 d. iki 2018 m. kovo 31 d., todėl ieškovei priteistina vieno jos vidutinio darbo užmokesčio 132 Eur dydžio išeitinė išmoka (neatskaičius mokesčių) (DK 56 straipsnio 2 dalis).

DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (DK 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl darbdaviui taikomų teisinių padarinių, jam vėluojant atsiskaityti su darbuotoju, yra nurodęs, kad jeigu darbuotojas reikalauja, darbdaviui taikomi darbo kodekse nurodyti teisiniai padariniai, nepaisant to, buvo šalių ginčas dėl tam tikros išmokos mokėjimo ar ne, jeigu jis uždelsė atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2007). DK nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, bei sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną.

Atsakovė, vėluodama atsiskaityti su ieškove, prisiėmė atsakomybę dėl DK 147 straipsnyje apibrėžtų padarinių atsiradimo. Nagrinėjamoje byloje yra nustatytas neatsiskaitymo su ieškove faktas ir nenustatyta ieškovės kaltė dėl neatsiskaitymo, todėl yra pagrindas taikyti DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatytus padarinius. Atsakovės pasyvus elgesys sukuriant darbo teisinių santykių neapibrėžtumą, neatleidžia atsakovės nuo pareigos tinkamai atsiskaityti su ieškove. Teismui pripažinus, jog darbo santykiai tarp ieškovės ir atsakovės laikytini pasibaigusiais nuo 2018 m. balandžio 1 d., yra pagrindas taikyti DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatytus padarinius. Byloje nėra duomenų, apie ieškovės ir atsakovės susitarimą dėl vėlesnės atsiskaitymo dienos. Darbo sutartis su ieškove laikoma nutraukta 2018 m. balandžio 1 d. Taigi, atsakovė su ieškove turėjo atsiskaityti ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną, t. y. 2018 m. balandžio 1 d. Atsakovei uždelsus atsiskaityti, kyla pareiga mokėti netesybas už uždelstą laikotarpį. Trys paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) turi būti mokamas vidutinis darbo užmokestis yra 2018 m. sausio, vasario, kovo mėn. Ieškovei iš atsakovės priteistinos 792 Eur netesybos (132 Eur x 6 mėn.) dėl vėlavimo atsiskaityti su darbuotoju po darbo sutarties nutraukimo.

DK 126 straipsnio 2 ir 3 dalyje nustatyta, kad darbuotojams suteikiamos ne mažiau kaip dvidešimt darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip dvidešimt keturių darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip keturių savaičių trukmės atostogos. Atostogos skaičiuojamos darbo dienomis. Iš 2018 m. kovo 31 d. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį matyti, jog ieškovei už 2017 m. gegužės mėn. – 2018 m. kovo mėn. laikotarpį nėra paskaičiuoti atostoginiai ar kompensacija už nepanaudotas atostogas (pažymos 7 grafa „už kasmetines atostogas“). Darbo santykių pasibaigimo atveju darbuotojui sumokama kompensacija už nepanaudotas visos trukmės kasmetines atostogas ar jų dalį (DK 127 straipsnio 6 dalis). Ieškovė pas atsakovę dirbo 10 mėnesių ir 8 darbo dienas. Byloje nepateikta duomenų apie tai, kad ieškovei nurodytu darbo laikotarpiu buvo suteiktos atostogos ir išmokėti atostoginiai už kasmetines atostogas.

2018 m. sausio mėn. buvo 22 d. d., 2018 m. vasario mėn. 19 d. d., 2018 m. kovo mėn., 22 d. d. ) iš viso 63 d. d., ieškovės darbo užmokestis už nurodytus 3 mėn. sudarė 396 Eur (132 Eur x 3 mėn.). Vienos darbo dienos darbo užmokesčio dydis atostoginių apskaičiavimui - 396 Eur / 63 d. d. = 6,29 Eur. Ieškovei priklauso 17 d. d. atostogų (20 d. d x 10 mėn. / 12 mėn.). Tokiu būdu, kompensacija už nepanaudotos atostogos sudaro: 106,93 Eur (6,29 Eur x 17 d. d.) (neatskaičius mokesčių).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nustačius jog atsakovė neįvykdė pareigos atsiskaityti su ieškove (darbuotoju), byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė ieškovei yra neišmokėjusi 132 Eur išeitinės išmokos, 792 Eur netesybų ir 106,93 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas (DK 146 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai), todėl ieškinys tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi nei ieškovė, nei atsakovė teismui nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl klausimas dėl jų nespręstinas.

Ieškovė ir atsakovė yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 8 punktas), todėl patenkinus ieškovės ieškinį žyminis mokestis valstybei nepriteistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, jog ieškovė J. S. iš darbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ atleista pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą nuo 2018 m. balandžio 1 d.

Priteisti ieškovei J. S. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ 132 Eur vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką (neatskaičius mokesčių).

Priteisti ieškovei J. S. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ 792 Eur netesybų.

Priteisti ieškovei J. S. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ 106,93 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas (neatskaičius mokesčių).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.