Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-526-516/2024

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-12-10
Bylos Nr.: e2A-526-516/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00729-2023-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Bajoras, Vilija Mikuckienė, Rasa Gudžiūnienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Ground Services“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „LD Galia“, L. G., D. A.

Kategorijos

2.6.10.2.1Neteisėta veika
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.8.2Nesąžininga konkurencija
2.8.3Draudžiamais konkurenciją ribojančiais veiksmais padarytos žalos atlyginimas

Civilinė byla Nr. e2A-526-516/2024Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00729-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.4.1; 2.8.2; 2.8.3 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vilijos Mikuckienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Ground Services“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Ground Services“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „LD Galia“, L. G. ir D. A. dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Elektros darbai“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Baltic Ground Services“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų UAB „LD Galia“, L. G. ir D. A. 402 482 Eur, priteisti iš atsakovų L. G. ir D. A. 5 procentų, o iš atsakovės UAB „LD Galia“ – 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad UAB „Baltic Ground Services“ nuo 2010 m. spalio 4 d. iki 2022 m. klientui valstybės įmonei (toliau – VĮ) „Lietuvos oro uostai“ teikė Vilniaus oro uosto keleivių aptarnavimo, bagažo įrenginių bei sistemų eksploatacijos, remonto ir techninės priežiūros paslaugas, kurios pasižymėjo tam tikra teisine ir technine specifika. Ieškovė paslaugas teikė viešųjų pirkimų būdu sudarytų sutarčių pagrindu. Kadangi tokio pobūdžio paslaugų teikimui yra reikalingi specifiniai techniniai pajėgumai, tai ieškovė, teikdama paslaugas, buvo papildomai pasitelkusi UAB „Elektros darbai“, kuri pagal 2015 m. vasario 25 d. aptarnavimo sutartį įsipareigojo būti atsakinga už ieškovės elektros ūkį, jį aptarnauti ir pateikti rekomendacijas esamiems trūkumams pašalinti, ir kuriai pagal 2015 m. vasario 25 d. subrangos sutartį ieškovė įsipareigojo suteikti inžinerinį pajėgumą pagal pareikalavimą darbams, atliekamiems Vilniaus oro uoste.

3. Ieškovei teikiant paslaugas Vilniaus oro uoste, su viešųjų pirkimų pasiūlymų rengimu ir sutarčių vykdymu susijusi informacija buvo betarpiškai prieinama ieškovės darbuotojams L. G. ir D. A..

4. Atsakovas L. G. ieškovės darbuotoju tapo 2005 metais ir nuo 2005 m. rugsėjo 15 d. iki 2010 m. lapkričio 1 d. buvo Perono aptarnavimo departamento vadovas, nuo 2010 m. lapkričio 2 d. iki 2013 m. birželio 2 d. buvo direktoriaus pavaduotojas gamybai, nuo 2013 m. birželio 3 d. iki 2015 m. birželio 1 d. buvo Logistikos departamento vadovas, nuo 2015 m. vasario 24 d. iki 2015 m. birželio 1 d. buvo laikinai einantis pareigas direktorius, nuo 2015 m. birželio 2 d. iki 2019 m. spalio 4 d. buvo konsultantas, tačiau šiuo laikotarpiu taip pat vadovavo ieškovės dukterinei įmonei Lenkijoje Baltic Ground Services Sp.z.o.o ir buvo jos generalinis direktorius. Atsižvelgiant į šiuos faktus, L. G., kaip ilgametis, vadovaujančias pareigas einantis ieškovės darbuotojas, žinojo visą informaciją apie paslaugų teikimą Vilniaus oro uoste, t. y. apie visus šių paslaugų teikimo techninius, ekonominius ir praktinius aspektus, įskaitant ieškovės patiriamus kaštus ir jų struktūrą, pelno maržą, kainodarą, paslaugų teikimui reikalingus darbuotojus ir pasitelktą partnerį UAB „Elektros darbai“.

5. Atsakovas D. A. ieškovės darbuotoju tapo 2010 m. ir nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 8 d. buvo ieškovės technikas, nuo 2011 m. gruodžio 9 d. iki 2015 m. kovo 31 d. buvo ieškovės pamainos viršininkas, nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. sausio 20 d. buvo ieškovės Infrastruktūros departamento vadovas. Atsižvelgiant į šiuos faktus, D. A., kaip ieškovės Infrastruktūros departamento vadovas, paslaugų teikimo Vilniaus oro uoste klausimais betarpiškai bendravo su L. G., prisidėjo prie pasiūlymų rengimo, taip pat buvo atsakingas už tiesioginį paslaugų teikimo organizavimą, įskaitant, bet neapsiribojant, vadovavimą konkrečius darbus atliekantiems darbuotojams ir bendradarbiavimą su ieškovės pasitelktu partneriu UAB „Elektros darbai“. D. A. dalyvavo ieškovės paslaugų, teikiamų Vilniaus oro uoste, praktiniame kasdieniame įgyvendinime ir asmeniškai prižiūrėjo šį procesą. Jis, kaip ir L. G., žinojo visą informaciją apie paslaugų teikimą Vilniaus oro uoste, įskaitant visus šių paslaugų teikimo techninius, ekonominius ir praktinius aspektus.

6. Nuo 2010 m. iki 2022 m. ieškovė viešųjų pirkimo būdu sudarytų sutarčių pagrindu sėkmingai teikė Vilniaus oro uosto keleivių aptarnavimo, bagažo įrenginių bei sistemų eksploatacijos, remonto ir techninės priežiūros paslaugas, įgijo šiose srityse patirtį, suformavo personalą ir buvo pasiruošusi teikti tokias paslaugas toliau. Prieigą prie visos su tuo susijusios informacijos turėjo atsakovai L. G. ir D. A..

7. Nurodė, kad 2022 m., besibaigiant 2020 m. sausio 23 d. pasirašytai sutarčiai, VĮ „Lietuvos oro uostai“ organizavo naują viešąjį pirkimą Vilniaus oro uosto keleivių aptarnavimo, bagažo įrenginių bei sistemų eksploatacijos, remonto ir techninės priežiūros paslaugoms įsigyti. Ieškovė pateikė pasiūlymą pirkime. Rengiant naują pasiūlymą L. G. įmonėje jau nebedirbo, bet ieškovės Infrastruktūros departamento vadovas D. A. tebedirbo ir dalyvavo rengiant naują pasiūlymą, t. y. skaičiavo ieškovės pasiūlymo savikainą bei siūlė galimas pasiūlymo kainos versijas.

8. Priešingai nei anksčiau, ieškovė 2022 m. pirkimo nelaimėjo. VĮ „Lietuvos oro uostai“ 2022 m. lapkričio 25 d. raštu informavo, kad laimėjusiu pripažintas tiekėjų grupės, susidedančios iš UAB „LD Galia“ ir UAB „Elektros darbai“, pasiūlymas. Susipažinus su VĮ „Lietuvos oro uostai“ pateikta UAB „LD Galia“ ir UAB „Elektros darbai“ pasiūlymo nekonfidencialia informacija, ieškovė nustatė, kad šios bendrovės į minimą viešąjį pirkimą, įrodinėdamos savo kvalifikaciją, pateikė sąrašą fizinių asmenų – kvazisubtiekėjų, kurių dauguma nėra darbuotojai, tačiau nurodoma, kad jie būtų įdarbinti laimėjimo atveju. Taip pat buvo pateiktos fizinių asmenų deklaracijos dėl sutikimo būti įdarbintais tiekėjo laimėjimo atveju, fizinių asmenų energetikos pažymėjimai ir radiacinės saugos pažymėjimai, tarptautiniai sertifikatai, liudijantys fizinių asmenų dalyvavimą kvalifikacijos kėlimo kursuose, susijusiuose su oro uoste veikiančiais specifiniais įrenginiais. Nors pateikti duomenys buvo nuasmeninti, tačiau ieškovei kilo įtarimas, kad šie asmenys yra jos infrastruktūros skyriaus darbuotojai. Tikėtina, kad L. G. ir D. A. veikė kartu, t. y. D. A. perdavė L. G. informaciją apie ieškovės pasiūlymo kainą (UAB „LD Galia“ pateikta kaina buvo mažesnė tik tiek, jog būtų galima įgauti konkurencinį pranašumą prieš ieškovę) ir darbuotojus, nes iš kitur L. G. tokių duomenų gauti negalėjo. L. G. panaudojo šią informaciją UAB „LD Galia“ pasiūlyme ir ėmė vilioti ieškovės darbuotojus.

9. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad UAB „LD Galia“ per L. G. siūlė konkuruojančio ūkio subjekto, t. y. ieškovės darbuotojams nutraukti darbo sutartis su ieškove, siekiant naudos sau ir padarant žalą ieškovei. UAB „LD Galia“ per L. G. gavo ir panaudojo ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją.

10. Ieškovės Infrastruktūros departamento direktorius D. A. buvo užtiktas neteisėtai kopijuojantis ieškovės vidinius dokumentus, taip pat neteisėtai nukopijavęs dokumentus, kurie galimai buvo pateikti kaip UAB „LD Galia“ ir UAB „Elektros darbai“ pasiūlymo priedai. Ieškovės direktorius, atsižvelgęs į tai, 2022 m. gruodžio 27 d. priėmė įsakymą pradėti darbuotojui bendrovės suteiktų informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo stebėseną. Vykdant paminėtą įsakymą buvo nustatyta, kad D. A. iš bendrovės informacinių sistemų (toliau – IT) sistemų kopijuoja dokumentus į išorinę laikmeną. Dėl to jis buvo nušalintas nuo pareigų, paprašytas pateikti pasiaiškinimą.

11. Žala ieškovei buvo padaryta bendrais UAB „LD Galia“, L. G. ir D. A. veiksmais, kurių kiekvienas prisidėjo prie bendros žalos padarymo. Dėl šios priežasties ieškovė reiškia reikalavimą šią žalą atlyginti solidariai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.

13. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – KĮ) 15 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nurodė, kad, siekiant ūkio subjekto atliktus veiksmus pripažinti nesąžiningos konkurencijos veiksmais, būtina nustatyti, jog egzistuoja konkurencijos santykis tarp verslo ar profesine veikla užsiimančių subjektų, kad atitinkami konkurento veiksmai nėra sąžiningi, t. y. atlikti turint tikslą konkuruoti nesąžiningai, šie veiksmai gali pakenkti (ar pakenkė) konkurento ūkinei veiklai, jo gebėjimui konkuruoti tam tikroje rinkoje (tam tikrame ūkio sektoriuje).

14. Teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo, jog ieškovė UAB „Baltic Ground Services“ ir atsakovė UAB „LD Galia“ yra konkurentės, veikiančios toje pačioje rinkoje ir konkuruojančios dėl panašių paslaugų teikimo.

15. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad tiekėjai viešuosiuose pirkimuose negali remtis kvazisubtiekėjų pajėgumais (kvalifikacijos dokumentais bei sutikimais būti įdarbintais pas laimėtoją jo laimėjimo atveju). Nurodė, kad atsakovė UAB „LD Galia“ per savo vadovą L. G. galėjo pagrįstai remtis buvusių bendradarbių ir jų kolegų J. C., E. V., N. R., R. Š., J. M., A. K., K. B., V. K. kvalifikacijos pajėgumais, pasitelkdama juos kvazisubtiekėjais bei siekdama sudalyvauti Lietuvos oro uostų pirkime. Be to, teismo vertinimu, byloje liko neįrodyta, kad atsakovas L. G. aktyviais veiksmais ar pasyviu elgesiu skatino nurodytus asmenis nutraukti darbo sutartis su ieškove, jog pakenktų ieškovės galimybėms konkuruoti pirkime. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo prie išvados, kad šis atsakovas neatliko nesąžiningos konkurencijos veiksmų.

16. Teismas nurodė, kad byloje liudytojais apklausti buvę ieškovės UAB „Baltic Ground Services“ darbuotojai J. C., E. V., N. R., R. Š., J. M., A. K., K. B., V. K. paaiškino, jog jie iki pirkimo rezultatų paaiškėjimo nebuvo suinteresuoti įsidarbinti pas atsakovę UAB „LD Galia“, nes nebuvo aišku kas laimės paslaugų teikimo oro uostui konkursą; atsakovas L. G., iki konkurso prašydamas pasiremti jų kvalifikacija, nesiūlė tuometiniams ieškovo darbuotojams nutraukti darbo sutarties su ieškove; vienas iš esminių darbuotojų motyvų rinktis konkretų darbdavį priklausė nuo to, kuri bendrovė laimės konkursą dėl paslaugų teikimo oro uoste, nes darbuotojams buvo reikšmingos Vilniaus oro uoste atliekamos darbo funkcijos, o ne ūkio subjektas, kuris taptų jų darbdaviu laimėjęs konkursą.

17. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo prie išvados, kad buvusių ieškovo darbuotojų įsidarbinimas pas pirkimo laimėtoją buvo pralaimėto pirkimo dėl ieškovės pasiūlytos didesnės kainos pasekmė, o ne priežastis. Dėl to teismas nusprendė, kad atsakovai L. G. ir UAB „LD Galia“ neatliko neteisėtų nesąžiningos konkurencijos veiksmų, nurodytų KĮ 15 straipsnio 1 dalyje bei 1 dalies 4 punkte, todėl jiems nekyla deliktinė atsakomybė.

18. Teismo vertinimu, net jeigu ieškovė būtų įrodžiusi, kad atsakovai atliko neteisėtus darbuotojų nuviliojimo veiksmus tam, jog pakenktų ieškovės galimybėms konkuruoti pirkime, šie veiksmai taip pat nenulemtų atsakovų UAB „LD Galia“ ir L. G. atsakomybės, nes ieškiniu reikalaujama priteisti negautą pelną dėl nesudarytos pirkimo sutarties.

19. Teismas nurodė, kad atsakovės UAB „LD Galia“ pasinaudojimas kvazisubtiekėjų pajėgumais nenulėmė fakto, jog ieškovė pirkime po galutinio derybų etapo pasiūlė didesnę paslaugų kainą, nei atsakovė. Tik tuo atveju, jeigu byloje būtų įrodyta, kad atsakovas D. A. nutekino galutinę ieškovės poderybinio pasiūlymo kainą atsakovams L. G. arba UAB „LD Galia“, o šie tokią informaciją apie galutinę ieškovo pasiūlymo kainą pasinaudojo pateikdami ekonomiškai naudingesnį pasiūlymą, atsirastų pagrindas vertinti, ar darbuotojų viliojimo veiksmai prisidėjo prie pablogėjusių ieškovės galimybių laimėti pirkimą.

20. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas D. A. atliko veiksmus, susijusius su ieškovės darbuotojų viliojimu.

21. Teismas, ištyręs tikruosius šalių ketinimus ir išsiaiškinęs aplinkybes, reikšmingas KĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytam nesąžiningos konkurencijos faktui nustatyti, įvertinęs, dėl kokių priežasčių su ieškove jos darbuotojai nutraukė darbo sutartis ir kodėl kai kurie ieškovės darbuotojai sudarė darbo sutartis su atsakove, priėjo prie išvados, kad nebuvo įrodyti nesąžiningi veiksmai paminėtos KĮ nuostatos prasme.

22. Teismas pažymėjo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog L. G., kaip buvęs ieškovės darbuotojas, praėjus 2 metams po darbo santykių pabaigos turėjo teisę naudotis įgyta patirtimi bei informacija ir konkuruoti su buvusiu darbdaviu tiek naudodamasis žiniomis apie ieškovės darbuotojus, tiek apie klientus.

23. Teismas nurodė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovas D. A. perdavė atsakovams UAB „LD Galia“ ar L. G. ieškovės darbuotojų pažymėjimus, reikalingus konkursiniam pasiūlymui parengti. Byloje taip pat nėra tiesioginių įrodymų, kad D. A. būtų perdavęs kitiems atsakovams dokumentus, reikalingus dalyvavimui pirkime, todėl nėra pagrindo iš ieškovės nurodomų netiesioginių įrodymų – atsakovų pažinties fakto ar elektroninių laiškų, siųstų po ginčo pirkimo rezultatų paaiškėjimo, ar D. A. dokumentų kopijavimo, vykdyto taip pat po ginčo pirkimo rezultatų paaiškėjimo, daryti išvados, kad D. A. perdavė kitiems atsakovams komercines paslaptis, susijusias su dalyvavimu pirkime.

24. Teismas nustatė, kad ieškovė atliko stebėseną atsakovo D. A. atžvilgiu. Stebėsenos metu buvo užfiksuotas įvykis 2023 m. sausio 4 d., t. y. jau po pirkimo procedūros pabaigos. Buvo pastebėta, kad D. A. galimai kopijuoja dokumentus į išorinę laikmeną, dėl to tą pačią dieną jis buvo nušalintas nuo pareigų, iš darbuotojo buvo atimtos visos darbo priemonės, kompiuteris, telefonas ir kt. Užbaigus D. A. stebėseną, buvo sudarytas dokumentas, pavadintas 2023 m. vasario 10 d. UAB „Baltic Ground Services“ ad hoc (šiam atvejui) tyrimo komisijos ataskaita dėl D. A. padarytų darbo pareigų pažeidimų. Ataskaitoje D. A. nėra kaltinamas informacijos perdavimu ar atskleidimu, nėra kaltinamas bendravimu su konkurentais. Vienintelis nustatytas pažeidimas, kad D. A. 2023 m. sausio 4 d. prie darbinio kompiuterio prijungė USB laikmeną ir į ją įkėlė dalį informacijos iš darbinio kompiuterio. Buvo užfiksuota, kad į išorinę laikmeną D. A. nukopijavo R. Š., J. M., A. K., V. K., K. B., J. C., N. R. radiacinės saugos pažymėjimų kopijas.

25. Teismas konstatavo, kad, nepaisant itin plataus vykdytos stebėsenos fakto, byloje nėra jokių kitų užfiksuotų aplinkybių, net ir netiesiogiai leidžiančių teigti, jog D. A. kopijavo ir L. G. ar UAB „LD Galia“ perdavė informaciją. Ieškovė nenurodė, kokiu būdu pažymėjimai su bendrovės darbuotojų asmens duomenimis nulėmė galimybę UAB „LD Galia“ pateikti patrauklesnį pasiūlymą. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad ieškovės darbuotojų pažymėjimai priežastiniu ryšiu nesusiję su UAB „LD Galia“ galimybe pateikti pirkimui pasiūlymą su mažesne kaina.

26. Ieškovei neįrodžius, kad kvazisubtiekėjų pasitelkimas yra neteisėtas ir nulėmė pirkimo nelaimėjimą, neįrodžius, jog D. A. nutekino poderybinę kainą atsakovams UAB „LD Galia“ ar L. G., teismas ieškinį dėl negautų pajamų priteisimo, nelaimėjus pirkimo, netenkino, ieškovei neįrodžius priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir reikalaujamų priteisti negautų pajamų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

27. Ieškovė UAB „Baltic Ground Services“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

27.1. Galimybė pasitelkti kvazisubtiekėjus nereiškia, kad toks pasitelkimas gali būti vykdomas pažeidžiant KĮ 15 straipsnio imperatyvus. UAB „LD Galia“ ne šiaip savo pasiūlymo prieduose pateikė įmonėje nedirbančius asmenis, tačiau atliko visą eilę koordinuotų veiksmų, kad būtų pasitelkti išimtinai ieškovės, kuri buvo UAB „LD Galia“ konkurentė tame pačiame pirkime, darbuotojai. Jei ne konkretūs ieškovės darbuotojai, tai UAB „LD Galia“ ne tik kad nebūtų galėjusi laimėti pirkimo, tačiau ji nebūtų galėjusi jame dalyvauti (teikti pasiūlymo) dėl kvalifikacijos trūkumo. L. G., siekdamas įgyti galimybę konkuruoti su ieškove, su visais ieškovės darbuotojais susisiekė ir pasiūlė jiems įsidarbinti UAB „LD Galia“. Byloje ginčo dėl šios aplinkybės nėra – ją patvirtino patys darbuotojai liudytojų apklausos metu.

27.2. Nėra svarbu, kad ieškovės darbuotojai pasirašė kvazisubtiekėjų deklaracijas, pagal kurias sutiko įsidarbinti UAB „LD Galia“ jos laimėjimo atveju. Svarbu ir teisiškai reikšminga tai, kad L. G. dalyvavimui viešajame pirkime pasitelkė ir nurodė kvazisubtiekėjus, t. y. darbuotojus, turinčius specifines kvalifikacijas ir kurie yra konkuruojančios įmonės darbuotojai. Absoliučiai visi darbuotojai, kurie buvo nurodyti UAB „LD Galia“ pasiūlyme, yra tik ieškovės – konkuruojančios įmonės – darbuotojai. Nėra nė vieno darbuotojo, kurį L. G. būtų pasitelkęs ne iš ieškovės Infrastruktūros departamento.

27.3. Darbuotojų viliojime L. G. veikė ne vienas, o slaptai susitaręs su ieškovės Infrastruktūros departamento vadovu D. A.. Pastarasis, gaudamas atlyginimą už darbą ieškovės įmonėje, iš tikrųjų veikė konkurentės UAB „LD Galia“ ir jos savininko L. G. naudai, nes derino savo pavaldinių ateities darbo sąlygas būtent konkurentės įmonėje. Tokias aplinkybes patvirtina liudytojų apklausos. Darbuotojų viliojimas yra nesąžiningos konkurencijos veiksmas dėl to, kad nuviliojant darbuotoją neieškoma tinkamų darbuotojų laisvoje darbo rinkoje, o pasinaudojama kitos įmonės jau paruoštais specialistais.

27.4. Į bylą pateiktų netiesioginių įrodymų visuma, o taip pat jų ryšys su D. A. ir L. G. veiksmais bei liudytojų parodymais, yra pakankami išvadai apie galutinės ieškovės pasiūlymo kainos nutekinimą padaryti. Itin plačios apimties dokumentų kopijavimas į D. A. USB laikmeną, kur dalis dokumentų buvo susiję su ieškovės kainodara, yra logiškai nepateisinamas niekaip kitaip, kaip tik ketinimu atitinkamus duomenis panaudoti UAB „LD Galia“ veikloje. Be to, D. A. ir L. G. netipinė komunikacija elektroniniu paštu, kuomet konkuruojančio ūkio subjekto UAB „LD Galia“ vadovas siunčia išimtinai su UAB „LD Galia“ susijusius duomenis kito konkuruojančio subjekto (apeliantės) Infrastruktūros departamento vadovui, yra nepaaiškinamas niekaip kitaip, kaip tik akivaizdžiu susitarimu veikti kartu ir UAB „LD Galia“ naudai.

27.5. Nė vienas liudytojas nepatvirtino, kad būtų perdavęs L. G. ar kam nors kitam savo pažymėjimo originalą, kai UAB „LD Galia“ pasiūlymo prieduose yra ne atskirų pažymėjimų atskiros kopijos, bet būtent visų pažymėjimų originalų vieninga fiksacija. Labiausiai tikėtina, kad D. A. užtikrino UAB „LD Galia“ galimybę gauti darbuotojų pažymėjimus.

27.6. D. A. žinojo, kokią galutinę kainą ieškovė pateikė į pirkimą.

Atsiliepimas

28. Atsakovas D. A. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

28.1. Pasiūlymo pirkimui rengimo ir derinimo metu D. A. dirbo ir veikė ieškovės interesais. D. A. neatliko neteisėtų veiksmų. Pačios apeliantės vadovų G. G. ir J. M. veiksmai, t. y. nurodymas pirkime padidinti pasiūlymo kainą iki 1 740 312 Eur nulėmė, kad ieškovė pirkimo nelaimėjo. Tuo atveju, jei būtų pateiktas pirminis D. A. parengtas pasiūlymas su 1 640 000 Eur + pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM) kaina, apeliantė būtų atsidūrusi pirma pasiūlymų eilėje. Vienintelis įrodymas, kuriuo manipuliuodama remiasi ieškovė, yra 2023 m. sausio 4 d., t. y. gerokai po pirkimo laimėtojo paskelbimo, po to, kai tapo aišku, kad Infrastruktūros skyrius bus naikinamas, netgi po to, kai Infrastruktūros skyriaus darbuotojai buvo pateikę prašymus nutraukti darbo santykius, D. A. į išorinę laikmeną kopijavo dokumentus, visiškai nesusijusius su pirkimu. Apeliantė nenurodė, kokiu būdu šie veiksmai priežastiniu ryšiu koreliuoja su UAB „LD Galia“ galimybe pateikti pirkimui pasiūlymą su mažesne kaina.

28.2. Apeliantė net neįrodinėjo atsakovo veiksmų, susijusių su darbuotojų viliojimo faktu. Civilinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai – ieškovės darbuotojų paaiškinimai, patvirtina, kad dėl darbo UAB „LD Galia“ jie komunikavo tiesiogiai su L. G.. Nė viename paaiškinime nėra minimas D. A. vardas. Nėra nė vieno įrodymo, leidžiančio teigti, kad D. A. būtų asmeniškai kalbėjęs su bet kuriuo iš ieškovės tuometinių darbuotojų ir jiems būtų siūlęs nutraukti darbo santykius su ja.

28.3. Teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovas D. A. perdavė atsakovams UAB „LD Galia“ ar L. G. dokumentus ar informaciją, reikalingus dalyvauti pirkime.

28.4. Susipažinus su L. G. elektroninių laiškų kopijomis, į kuriuos referuoja apeliantė, matyti, kad tai yra pavieniai laiškai, nevedantys į jokią tęstinę komunikaciją. Šie laiškai išsiųsti be jokio konteksto, nepaaiškinant jų turinio. Be to, laiškai buvo siųsti jau po to, kai D. A. buvo nušalintas nuo pareigų ir buvo praradęs visas ieškovės suteiktas komunikacines priemones.

28.5. Civilinėje byloje liudytojais apklausti asmenys aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino, kad D. A. su ieškovės darbuotojais bendravo jau po to, kai atsakovas buvo nušalintas nuo pareigų ir po to, kai visi ieškovės darbuotojai jau buvo nusprendę išeiti iš darbo UAB „Baltic Ground Services“.

28.6. Pasiūlymo eilė pirkime buvo sudaryta 2022 m. lapkričio 25 d., t. y. gerokai prieš tai, kai D. A. kopijavo ieškovės darbuotojų pažymėjimus į išorinę laikmeną. Tokie D. A. veiksmai negali turėti įtakos pirkimo eigai ar jo rezultatui bei priežastiniu ryšiu niekaip nesusiję su UAB „LD Galia“ laimėjimu.

29. Atsakovai UAB „LD Galia“ ir L. G. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydami Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

29.1. Atsakovai nesiūlė tuometiniams ieškovės darbuotojams nutraukti darbo sutarties su ieškove, todėl nepakenkė ieškovės galimybėms konkuruoti. L. G. nebesaistė nei konfidencialumo sutartis, nei nekonkuravimo įsipareigojimas, todėl jis šiais turėtais kontaktais galėjo teisėtai naudotis ir paskambinęs paklausti, ar buvę bendradarbiai duotų sutikimus būti kvazisubtiekėjais naujame paslaugų pirkime. Visi darbuotojai patvirtino, kad jiems skambino L. G., o ne D. A., todėl apeliantas nepagrįstai teigia, jog tariami darbuotojų viliojimo veiksmai buvo atlikti per D. A..

29.2. Kvazisubtiekėjų pasitelkimas yra teisėtas būdas konkuruoti pirkime. Vadovaujantis pirkimo sąlygomis, nesąžininga konkurencija nelaikoma bei atsakovui nebuvo jokių teisinių draudimų remtis tų pačių asmenų (subtiekėjų) kvalifikaciniais pajėgumais, kuriais rėmėsi ieškovė, grįsdama savo kvalifikaciją.

29.3. Tariamo darbuotojų viliojimo veiksmai, kuriuos apeliantas įrodinėja apeliaciniame skunde, nėra priežastiniu ryšiu susiję su ieškovės prarasta galimybe laimėti pirkimo sutartį ir gauti pajamas, kurių reikalaujama ieškinyje, kadangi ieškovės darbuotojų įsidarbinimas pas laimėtoją (atsakovę) buvo pralaimėto pirkimo dėl didesnės pasiūlytos kainos pasekmė, o ne priežastis.

29.4. Atsakovai nepažeidė KĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto, todėl neatliko neteisėtų nesąžiningos konkurencijos veiksmų. Pirkimo dalyvio siekis pasiremti pažįstamų asmenų, kaip kvazisubtiekėjų, kvalifikacija negali būti pripažįstamas prieštaraujančiu ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams.

29.5. Iš netiesioginių įrodymų visumos nėra pagrindo daryti išvados, kad D. A. turėjo interesą veikti prieš ieškovę.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Byloje reikšmingos faktinės aplinkybės

31. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Baltic Ground Services“ nuo 2010 m. spalio 4 d. VĮ „Lietuvos oro uostai“ teikė Vilniaus oro uosto keleivių aptarnavimo, bagažo įrenginių bei sistemų eksploatacijos, remonto ir techninės priežiūros paslaugas. Ieškovė paslaugas teikė viešųjų pirkimų būdu sudarytų sutarčių pagrindu, paslaugų teikimui papildomai pasitelkusi UAB „Elektros darbai“.

32. Ieškovės teigimu, jai teikiant paslaugas Vilniaus oro uoste, su viešųjų pirkimų pasiūlymų rengimu ir sutarčių vykdymu susijusi informacija buvo prieinama tuometiniams ieškovės darbuotojams L. G. ir D. A..

33. Atsakovas L. G. ieškovės darbuotoju tapo 2005 m. ir nuo 2005 m. rugsėjo 15 d. iki 2010 m. lapkričio 1 d. buvo Perono aptarnavimo departamento vadovas, nuo 2010 m. lapkričio 2 d. iki 2013 m. birželio 2 d. – direktoriaus pavaduotojas gamybai, nuo 2013 m. birželio 3 d. iki 2015 m. birželio 1 d. – Logistikos departamento vadovas, nuo 2015 m. vasario 24 d. iki 2015 m. birželio 1 d. – laikinai einantis pareigas direktorius, nuo 2015 m. birželio 2 d. iki 2019 m. spalio 4 d. – konsultantas, tačiau šiuo laikotarpiu taip pat vadovavo ieškovės dukterinei įmonei Lenkijoje Baltic Ground Services Sp.z.o.o ir buvo jos generalinis direktorius.

34. Atsakovas D. A. ieškovės darbuotoju tapo 2010 m. ir nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 8 d. buvo ieškovės technikas, nuo 2011 m. gruodžio 9 d. iki 2015 m. kovo 31 d. – pamainos viršininkas, nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. sausio 20 d. – Infrastruktūros departamento vadovas.

35. Pasibaigus L. G. darbo santykiams su ieškove (2019 m. spalio 4 d.), atsakovas 2022 m. liepos 1 d. įsteigė UAB „LD Galia“, kurios veiklos tikslai apima elektros bei kitų sistemų įrangos įrengimą, remontą ir pan.

36. VĮ „Lietuvos oro uostai“ 2022 m. liepos 25 d. paskelbė viešąjį pirkimą Vilniaus oro uosto keleivių aptarnavimo, bagažo įrenginių bei sistemų eksploatacijos, remonto ir techninės priežiūros paslaugoms įsigyti. Tiek ieškovė, tiek atsakovė UAB „LD Galia“ pateikė pasiūlymus pirkime. Ieškovė UAB „Baltic Ground Services“ 2022 m. spalio 3 d. pateikė pirminį pasiūlymą, kuriuo pasiūlė paslaugas teikti už 1 820 000 Eur (plius PVM), o atsakovė UAB „LD Galia“ kartu su partnere UAB „Elektros darbai“ 2022 m. rugsėjo 27 d. pateikė pirminį pasiūlymą, kuriuo siūlė paslaugas teikti už 1 990 800 Eur (plius PVM). Abi tiekėjos buvo pakviestos į derybas pirkime, po kurių pateikė galutinius kainos pasiūlymus: ieškovės galutinė pasiūlymo kaina buvo 1 740 312 Eur, o atsakovės – 1 659 959,62 Eur.

37. VĮ „Lietuvos oro uostai“ 2022 m. lapkričio 25 d. raštu informavo, kad laimėjusiu pripažintas tiekėjų grupės, susidedančios iš UAB „LD Galia“ ir UAB „Elektros darbai“, pasiūlymas.

38. Nagrinėjamoje byloje keliamas atsakovų UAB „LD Galia“ ir buvusių ieškovės darbuotojų L. G. bei D. A. civilinės atsakomybės klausimas dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

39. Apeliantės (ieškovės) UAB „Baltic Ground Services“ teigimu, atsakovai UAB „LD Galia“ ir L. G. dalyvavimui viešajame pirkime pasitelkė kvazisubtiekėjus, t. y. konkuruojančios bendrovės – ieškovės UAB „Baltic Ground Service“ – darbuotojus, pasiūlę juos įdarbinti pirkimo laimėjimo atveju; be jų kvalifikacijos UAB „LD Galia“ nebūtų laimėjusi pirkimo. Be to, įrodinėja, kad atsakovai veikė slaptai susitarę su ieškovės Infrastruktūros departamento vadovu D. A., kuris ne tik derino savo pavaldinių (ieškovės darbuotojų) darbo sąlygas konkurentės įmonėje, bet ir nutekino ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją – galutinę pirkimui pateikto pasiūlymo kainą.

40. Taigi apeliantė, reikalaudama žalos atlyginimo, įrodinėjo, kad atsakovai, veikdami kartu, atliko KĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytus nesąžiningos konkurencijos veiksmus.

Dėl nesąžiningo konkuravimo KĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme

41. KĮ 3 straipsnio 8 dalyje konkurentai apibrėžiami kaip ūkio subjektai, kurie toje pačioje atitinkamoje rinkoje susiduria arba gali susidurti su tarpusavio konkurencija. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad konkuruojančiais ūkio subjektais laikytini tiek esami, tiek ir galimi (potencialūs) konkurentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-684/2020, 46 punktas). Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad ieškovė UAB „Baltic Ground Services“ ir atsakovė UAB „LD Galia“ veikia toje pačioje rinkoje ir yra konkuruojantys ūkio subjektai.

42. Kaip minėta, ginčas byloje pirmiausia kilo dėl to, ar buvo pažeistas KĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas draudimas siūlyti konkuruojančio ūkio subjekto darbuotojams pereiti dirbti į kitą konkuruojančią bendrovę.

43. KĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant siūlymą konkuruojančio ūkio subjekto darbuotojams nutraukti darbo sutartį ar nevykdyti visų ar dalies savo darbo pareigų siekiant naudos sau ar padarant žalą šiam ūkio subjektui.

Žemesnės instancijos teismas

44. Byloje nėra ginčo ir atsakovai šios aplinkybės neneigė, kad UAB „LD Galia“ ir jos vadovas L. G. pasinaudojo pas ieškovę UAB „Baltic Ground Services“ dirbusiais darbuotojais bei jų kvalifikaciniais pajėgumais, pasitelkdama juos kaip kvazisubtiekėjus, ir laimėjo pirkimą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs paminėtą aplinkybę, konstatavo, kad atsakovai UAB „LD Galia“ ir L. G. turėjo teisę remtis buvusių bendradarbių ir kolegų kvalifikaciniais pajėgumais, siekdami sudalyvauti pirkime, todėl nusprendė, jog nebuvo įrodyti nesąžiningi atsakovų veiksmai KĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad pirkimo ieškovė nelaimėjo ne dėl UAB „LD Galia“ pasinaudojimo kvazisubtiekėjų pajėgumais, o dėl pasiūlytos galutinės didesnės paslaugų teikimo kainos.

45. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant ginčus dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos, pabrėžiama visapusiško bylos aplinkybių ištyrimo ir joje surinktų įrodymų visumos, tarpusavio sąsajų vertinimo svarba. Nesąžiningos konkurencijos veiksmai perviliojant darbuotojus nustatomi atsižvelgiant į darbuotojų elgesį iki ir po darbo sutarčių nutraukimo, darbo sutarčių nutraukimo priežastis, darbuotojų motyvaciją dirbti buvusioje ir naujoje darbovietėje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbo sutarties šalių ketinimai gali būti nustatyti pagal tai, kaip šalys elgėsi iki ir po sutarties nutraukimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2011). Kasacinio teismo pažymėta, kad tik faktas, jog darbuotojas nutraukė darbo santykius vienoje įmonėje ir įsidarbino konkuruojančioje, nėra pagrindas daryti išvadą dėl nesąžiningos konkurencijos. Tačiau kai yra daugiau įrodymų, patvirtinančių kryptingą darbuotojų rengimąsi pereiti dirbti pas konkurentą, darbo sutartis nutraukiama be svarbių priežasčių, o po jos pasibaigimo iš karto įsidarbinama konkuruojančiame ūkio subjekte, ypač kai tokius veiksmus atlieka ne vienas, o daugiau darbuotojų, šie darbuotojai turi reikšmingos patirties, atitinkančios įmonių veiklos sritį, konkurentas po naujų darbuotojų įdarbinimo įgijo pranašumą, palyginti su buvusia padėtimi, teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, turi spręsti dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų egzistavimo ar jų nebuvimo įrodytumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2011; 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-490-469/2018, 34 punktas; 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-611/2020, 75 punktas; 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-378/2023, 55 punktas).

46. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad pats kvazisubtiekėjų institutas nėra neteisėtas veiksmas ir viešuosiuose pirkimuose yra galimas, tačiau galimybė pasitelkti kvazisubtiekėjus nereiškia, jog toks pasitelkimas gali būti vykdomas pažeidžiant KĮ 15 straipsnio imperatyvus. Sutiktina, kad tiesioginį darbuotojų viliojimo faktą įrodyti yra sunku, todėl tokio pobūdžio bylose svarbūs visi netiesioginiai įrodymai, kurie, teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju leidžia pagrįstai konstatuoti, kad atsakovai atliko neteisėtus KĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte draudžiamus veiksmus.

47. Kaip jau buvo minėta, byloje nekilo ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad pirkimą laimėjusi UAB „LD Galia“ savo kvalifikacijai pagrįsti pasirėmė ieškovės darbuotojų kvalifikaciniais pajėgumais. Nustatyta, kad prieš pat viešąjį pirkimą įsteigta UAB „LD Galia“ (įmonė įsteigta 2022 m. liepos 1 d., pirkimas paskelbtas 2022 m. liepos 25 d.), kuri tuo metu, išskyrus vadovą L. G. (buvusį ieškovės darbuotoją), neturėjo kitų darbuotojų bei jokios patirties, teikiant oro uosto keleivių aptarnavimo, bagažo įrenginių bei sistemų eksploatacijos, remonto ir techninės priežiūros paslaugas, masiškai kreipėsi į konkuruojančios bendrovės – ieškovės UAB „Baltic Ground Services“ – darbuotojus su pasiūlymais pereiti dirbti į UAB „LD Galia“ pirkimo laimėjimo atveju, gavo jų rašytinius sutikimus (deklaracijas) įsidarbinti UAB „LD Galia“ tuo atveju, jei įmonė laimės pirkimą, taip pat darbuotojų energetikos bei radiacinės saugos pažymėjimų kopijas, reikalingas kvalifikacijai viešajame pirkime pagrįsti. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausti buvę ieškovės darbuotojai J. C., E. V., N. R., R. Š., J. M., A. K., K. B., V. K. patvirtino, kad UAB „LD Galia“ vadovas L. G. susisiekė su jais ir, nors nesiūlė nutraukti darbo sutarčių su ieškove, tačiau pasiūlė įsidarbinti UAB „LD Galia“ pirkimo laimėjimo atveju. Tokias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. Nustatyta, kad VĮ „Lietuvos oro uostai“ 2022 m. lapkričio 25 d. raštu paskelbus, jog pirkimą laimėjo UAB „LD Galia“, netrukus 2023 m. sausio, vasario mėn. ieškovės Infrastruktūros departamento darbuotojai parašė prašymus atleisti juos iš darbo, nenurodydami svarbių priežasčių. Ieškovei pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose paminėti darbuotojai nurodė, kad buvo gavę pasiūlymus iš L. G. pirkimo laimėjimo atveju pereiti dirbti į jo vadovaujamą UAB „LD Galia“, pasiūlant geresnes sąlygas. Byloje nėra ginčo, kad su ieškove darbo sutartis nutraukę darbuotojai įsidarbino L. G. vadovaujamoje UAB „LD Galia“.

48. Minėta, kad vien faktas, jog darbuotojas (darbuotojai) nutraukė darbo santykius vienoje įmonėje ir įsidarbino konkuruojančioje, nebūtų pakankamas pagrindas pripažinti nesąžiningos konkurencijos, tačiau nagrinėjamu atveju byloje esantys prieš tai aptarti tiek rašytiniai įrodymai, tiek liudytojų (buvusių ieškovės darbuotojų) parodymai patvirtina kryptingą ieškovės Infrastruktūros departamento darbuotojų rengimąsi, gavus UAB „LD Galia“ vadovo L. G. pasiūlymą, pereiti dirbti pas konkurentę pirkimo laimėjimo atveju, darbo sutarčių su ieškove nutraukimą be svarbių priežasčių ir įsidarbinimą konkuruojančioje bendrovėje. Be to, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų – buvusių ieškovės darbuotojų N. R. ir A. K. – parodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovės darbuotojų perviliojime UAB „LD Galia“ vadovas L. G. veikė kartu su tuometiniu ieškovės UAB „Baltic Ground Services“ Infrastruktūros departamento vadovu atsakovu D. A., kuris su savo vadovaujamo departamento darbuotojais derino būsimas darbo sąlygas, darbo užmokestį pas konkurentę UAB „LD Galia“. Pirmosios instancijos teisme 2024 m. balandžio 18 d. vykusio posėdžio metu apklaustas liudytojas N. R. paaiškino, kad apie pinigus buvo kalbėta ne su L. G., o su tuo metu viršininko pareigas einančiu D. A.; kad buvo kalbėta apie tai, koks bus atlyginimas ir kokiomis sąlygomis bus dirbama, jei pirkimą laimės UAB „LD Galia“. Liudytojas A. K., atsakydamas į klausimą, su kuo vyko pokalbiai dėl darbo sąlygų UAB „LD Galia“, taip pat patvirtino, kad buvo kalbama su D. A.. Ir, nors aptariamo pokalbiai vyko jau po to, kai pirkimą laimėjo atsakovė, o ne ieškovė, nėra logiško paaiškinimo tam, iš kur atsakovui D. A. galėjo būti žinomos būsimos konkrečių darbuotojų darbo sąlygos UAB „LD Galia“, jeigu, kaip jis teigia, su šia įmone jis niekaip nebuvo susijęs.

49. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie atsakovų UAB „LD Galia“, L. G. ir D. A. veiksmai, siūlant ieškovės darbuotojams pirkimo laimėjimo atveju pereiti dirbti pas konkuruojantį ūkio subjektą, derinant būsimas darbo sąlygas ir paminėtas aplinkybes nuslepiant nuo ieškovės, peržengia sąžiningos konkurencijos ribas. Siekdami nesąžiningai konkuruoti su ieškove ir laimėti pirkimą, atsakovai UAB „LD Galia“ ir jos vadovas L. G., veikdami kartu su atsakovu D. A. – tuometiniu ieškovės Infrastruktūros departamento vadovu – pasinaudojo ieškovės darbuotojų įgyta patirtimi, kvalifikacija ir pajėgumais, be kurių UAB „LD Galia“ ne tik nebūtų laimėjusi pirkimo, bet išvis net nebūtų galėjusi jame dalyvauti dėl kvalifikacijos trūkumo.

50. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks kvazisubtiekėjų instituto naudojimas viešajame pirkime, turint išankstinį tikslą perimti konkuruojančio ūkio subjekto darbuotojus, iš anksto derinant būsimas darbo sąlygas, negali būti laikomas nei sąžiningu dalyvavimu pirkime, nei sąžininga konkurencija, todėl konstatuoja, kad atsakovai, atlikę prieš tai paminėtus veiksmus, susijusius su ieškovės darbuotojų perviliojimu, pažeidė KĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą nesąžiningos konkurencijos draudimą.

51. Tai, kad ieškovės darbuotojams buvo siūloma pereiti dirbti į UAB „LD Galia“ pirkimo laimėjimo atveju ir jog darbo sutartys su ieškovės darbuotojais buvo sudarytos po pirkimo laimėjimo, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia atsakovų neteisėto darbuotojų viliojimo ir, atitinkamai, KĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyto pažeidimo.

52. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, apsiribodamas formaliu konstatavimu, jog galimybė remtis kvazisubtiekėjų pajėgumais viešuosiuose pirkimuose nėra draudžiama, priėjo prie nepagrįstos išvados, kad atsakovai UAB „LD Galia“, L. G. ir A. A. neatliko nesąžiningų ieškovės darbuotojų viliojimo veiksmų, kuriuos draudžia KĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punktas. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada prieštarauja tiek byloje esantiems rašytiniams įrodymams, tiek ir posėdžio metu apklaustų liudytojų (buvusių ieškovės darbuotojų) parodymams.

53. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, buvo įrodyti nesąžiningi atsakovų veiksmai KĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme.

Dėl konfidencialios informacijos atskleidimo (KĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas)

54. Apeliantės teigimu, atsakovė UAB „LD Galia“ per savo vadovą L. G. iš ieškovės Infrastruktūros departamento vadovo D. A. gavo ir panaudojo ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją – ieškovės pasiūlymo galutinę kainą. Tokią aplinkybę apeliantė įrodinėjo netiesioginiais įrodymais, t. y. tiek prieš tai paminėtais atsakovų atliktais veiksmais, nesąžiningai perviliojant ieškovės darbuotojus, tiek ir tuometinio ieškovės Infrastruktūros departamento vadovo D. A. bendravimu elektroniniais laiškais su konkuruojančio ūkio subjekto vadovu L. G. klausimais, susijusiais su būsimu UAB „LD Galia“ paslaugų teikimu Vilniaus oro uostui, ieškovei priklausančios informacijos kopijavimu į asmeninę D. A. USB laikmeną.

55. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.116 straipsnio 1 dalis nustato, kad komercinė paslaptis – informacija, kuri atitinka visus šiuos požymius: 1) yra slapta, tai yra ji, kaip visuma, arba tiksli jos sudėtis ir sudedamųjų dalių konfigūracija apskritai nežinoma arba jos negalima lengvai gauti toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija (CK 1.116 straipsnio 1 dalies 1 punktas); 2) turi tikros ar potencialios komercinės vertės, nes yra slapta (CK 1.116 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 3) šią informaciją teisėtai valdantis asmuo imasi protingų veiksmų, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad ją išlaikytų slaptą (CK 1.116 straipsnio 1 dalie 3 punktas).

56. Teisėjų kolegija sutinka, kad ieškovės viešajam pirkimui pateikto galutinio pasiūlymo kaina yra ieškovės komercinę paslaptį sudaranti informacija, kuri atitinka visus prieš tai paminėtus CK 1.116 straipsnio 1 dalyje nurodytus tokiai informacijai keliamus požymius. Neabejotina, kad tokios informacijos (galutinės pasiūlymo kainos) žinojimas (neteisėtas perdavimas) suteiktų konkuruojančiam ūkio subjektui nesąžiningą konkurencinį pranašumą viešajame pirkime.

57. KĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad informacijos, sudarančios kito ūkio subjekto komercinę paslaptį, naudojimas, perdavimas, skelbimas be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimas iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui, laikomas nesąžininga konkurencija.

58. Taigi atsakomybė už neteisėtu įmonės komercinę paslaptį sudarančios informacijos gavimu, atskleidimu ir panaudojimu padarytą žalą plačiąja prasme grindžiama siekiu saugoti sąžiningą ūkio subjektų konkurenciją.

59. Nustatant civilinės atsakomybės sąlygas bylose dėl komercinės paslapties neteisėto gavimo, atskleidimo ar panaudojimo, taikoma bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo civilinės atsakomybės bylose taisyklė: ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Teismui nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir pareiga paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, jog nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, tenka atsakovui (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-676/2013). Vis dėlto efektyvios teisinės gynybos principas ir nesąžiningos konkurencijos santykių specifika, be kita ko, jų latentiškumas, lemia materialiuosius ir procesinius civilinės atsakomybės instituto taikymo ypatumus šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-490-469/2018, 31 punktas; 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-378/2023, 50 punktas).

60. Kasacinis teismas ne vienoje byloje yra nurodęs, jog bylose dėl komercinių paslapčių įrodinėjimas turi savitą specifiką, nes jose iš esmės daugiausia tenka remtis netiesioginiais įrodymais. Į įrodinėjimo specifiką būtina atsižvelgti nagrinėjant šios kategorijos bylas, priešingu atveju (dėl per aukšto ir neatsižvelgiant į šios kategorijos bylų specifiką keliamo įrodinėjimo standarto, netinkamo įrodinėjimo pareigos tarp šalių paskirstymo) dažnai būtų neįmanoma įrodyti pasinaudojimo komercine paslaptimi, siekiant nesąžiningai konkuruoti ir iš to gaunant pelną. Paprastai tokios kategorijos bylose nebus tiesioginių įrodymų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejančių atsakovo (fizinio asmens) veiksmus, atsakovo bendrovės (juridinio asmens) veiklą ir iš tos veiklos gautą naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018, 72 punktas; 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-378/2023, 51 punktas).

61. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė UAB „Baltic Ground Services“ neįrodė, kada ir kokius tikslius duomenis apie ieškovės pasiūlymo galutinę kainą galėjo nutekinti D. A..

62. Teisėjų kolegijos sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad tiesioginių įrodymų, kada ir kaip ieškovės komercinę paslaptį (galutinę pasiūlymo kainą) sudaranti informacija buvo perduota UAB „LD Galia“, byloje nėra. To iš esmės neneigė ir pati apeliantė. Kita vertus, byloje esančių netiesioginių įrodymų visuma ir jų seka, t. y. tiek prieš tai aptarti atsakovų veiksmai, susiję su konkuruojančio ūkio subjekto (ieškovės) darbuotojų nesąžiningu perėmimu, tiek vėlesni atsakovo D. A. veiksmai po to, kai UAB „LD Galia“ laimėjo pirkimą, leidžia daryti išvadą, kad ieškovės galutinė pasiūlymo kaina buvo perduota pirkimą laimėjusiai atsakovei UAB „LD Galia“.

63. Bylos duomenys patvirtina, kad po pirkimo laimėtojo paskelbimo ieškovė, susipažinusi su pirkimo laimėtojo pasiūlymu ir kilus įtarimų dėl galimos nesąžiningos konkurencijos tiek perviliojant ieškovės darbuotojus, tiek kainos nesąžiningu atskleidimu konkurentei, 2022 m. gruodžio 27 d. įsakymu pradėjo Infrastruktūros departamento vadovui D. A. suteiktų informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo stebėseną. Vykdant paminėtą įsakymą buvo nustatyta, kad D. A. iš UAB „Baltic Ground Service“ IT sistemų į išorinę USB laikmeną kopijuoja dokumentus: ieškovės darbuotojų radiacinės saugos pažymėjimus bei kitą ieškovės konfidencialią informaciją sudarančius duomenis. Bylos duomenys patvirtina, kad po atsakovo D. A. nušalinimo nuo UAB „Baltic Ground Services“ Infrastruktūros departamento vadovo pareigų, į jo darbinį elektroninį paštą buvo gauti du L. G. elektroniniai laiškai: 2023 m. sausio 6 d. laišku L. G. informuoja D. A., kad gautas patvirtinimas iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Administravimo departamento Dokumentų valdymo skyriaus apie rašto gavimą, o 2023 m. sausio 11 d. laišku D. A. buvo atsiųstas priedas – UAB „LD Galia“ išduotas ISO sertifikatas. Teisėjų kolegija sutinka, kad tokio turinio UAB „LD Galia“ steigėjo ir vadovo L. G. susirašinėjimas su ieškovės darbuotoju D. A., kuomet konkuruojančio ūkio subjekto vadovas siunčia kito konkuruojančio ūkio subjekto Infrastruktūros departamento vadovui su UAB „LD Galia“ veikla susijusius duomenis ir dokumentus, įvertinus tokį susirašinėjimą prieš tai aptartų aplinkybių, susijusių su nesąžiningų ieškoves darbuotojų viliojimu ir įdarbinimu pas konkuruojantį ūkio subjektą, kontekste, tik papildomai patvirtina, kad UAB „LD Galia“, L. G. ir D. A. veiksmai, siekiant nesąžiningai laimėti viešąjį pirkimą, buvo derinami tarpusavyje. Priešingu atveju nebūtų jokio logiško paaiškinimo, kodėl vieno konkurento vadovas turėtų rašyti kito konkurento departamento vadovui apie savo įmonės gautus leidimus.

64. Taigi atsakovių UAB „LD Galia“ ir L. G. kreipimasis į ieškovės darbuotojus su pasiūlymais pirkimo laimėjimo atveju pereiti dirbti į UAB „LD Galia“, ieškovės darbuotojų raštiškų sutikimų (deklaracijų) įsidarbinti pas konkuruojantį ūkio subjektą pirkimo laimėjimo atveju gavimas, darbuotojų pažymėjimų (energetikos, radiacinės saugos) rinkimas ir pateikimas kvalifikacijai pagrįsti, taip pat ieškovės tuometinio Infrastruktūros departamento vadovo D. A. bendravimas su savo departamento darbuotojais, derinant būsimas darbo sąlygas pas konkuruojantį ūkio subjektą UAB „LD Galia“, bei su konkuruojančio ūkio subjekto vadovu L. G., teisėjų kolegijos vertinimu, logiškai gali būti paaiškinamas tik siekiu sudaryti visas įmanomas sąlygas, kad pirkimą laimėtų būtent UAB „LD Galia“, o tokie atsakovo D. A. veiksmai įrodo, jog jis veikė ne geriausiais ieškovės, o konkuruojančio ūkio subjekto – UAB „LD Galia“ – interesais ir naudai. Tokie nesąžiningi atsakovo D. A. veiksmai, kuomet dirbant ieškovės Infrastruktūros departamento vadovu tuo pat metu yra veikiama prieš bendrovės interesus, dedant pastangas, kad pirkimą laimėtų kitas ūkio subjektas, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog D. A., neabejotinai žinojęs, kokią kainą, įskaitant ir galutinę kainą, ieškovė pasiūlė pirkimui (ginčo dėl šios aplinkybės byloje nekilo), atskleidė ją ieškovės konkurentei – pirkimą laimėjusiai atsakovei UAB „LD Galia“.

65. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, netiesioginių įrodymų visuma ir jų seka leidžia daryti išvadą dėl nesąžiningų atsakovų veiksmų KĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme, perduodant ir panaudojant konkuruojančio ūkio subjekto (ieškovės) komercinę paslaptį sudarančią informaciją – galutinę pasiūlymo kainą, leidusią kitam konkuruojančiam ūkio subjektui (atsakovei UAB „LD Galia“) įgyti konkurencinį pranašumą, t. y. laimėti viešąjį pirkimą ir sudaryti pirkimo sutartį.

66. Pirmosios instancijos teismui nepagrįstai konstatavus, kad nebuvo įrodyti neteisėti atsakovų UAB „LD Galia“, L. G. ir D. A. veiksmai, skundžiamas sprendimas panaikinamas.

Dėl negautų pajamų

67. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl kitos šalies neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; 2018 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018, 15 punktas).

68. Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodinėjo, kad dėl neteisėtų atsakovų veiksmų ji nelaimėjo pirkimo, nesudarė pirkimo sutarties ir dėl to negavo pajamų – 402 482 Eur grynojo pelno. Patirtus nuostolius, t. y. kiek grynojo pelno UAB „Baltic Ground Services“ uždirbtų, jei su ja būtų buvusi sudaryta paslaugų pirkimo–pardavimo sutartis pagal VĮ „Lietuvos oro uostai“ vykdytą pirkimą, ieškovė įrodinėjo pirmosios instancijos teismui pateikta UAB „Audifina“ 2023 m. birželio 19 d. konsultacine išvada. Savo ruožtu atsakovai UAB „LD Galia“ ir L. G., bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, įrodinėjo, kad net jei ir būtų įrodyti atsakovų neteisėti veiksmai (pasinaudojimas konfidencialia informacija ir ieškovės darbuotojų viliojimas), ieškovės reikalaujami nuostoliai negalėtų būti priteisti, pastarajai neįrodžius jų realumo. Tokį argumentą atsakovai iš esmės grindė tuo, kad pirkimo sutartis, net jei ieškovė ir būtų laimėjusi viešąjį pirkimą, su ja nebūtų buvus sudaryta, nes toks sandoris nebūtų atitikęs Bendrųjų pirkimo sąlygų 6.6, 6.7 papunkčiuose ir Specialiųjų pirkimo sąlygų 7.1 papunktyje nustatytų reikalavimų.

69. Bendrųjų pirkimo sąlygų 6.6 papunktyje buvo nustatyta, kad sutartis su laimėjusiu tiekėju dalyviu bus sudaryta, jeigu laikantis Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo (toliau – Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas) nuostatų, bus pripažinta, jog pirkimas, kaip su laimėjusiu dalyviu sudaromas sandoris, neprieštarauja nacionalinio saugumo interesams. Laimėjęs dalyvis įsipareigoja pateikti visus dokumentus, reikalingus atlikti pirkimo, kaip su laimėjusiu dalyviu pirkėjo sudaromo sandorio, patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams. Bendrųjų pirkimo sąlygų 6.7 papunktis nustatė, kad jeigu vadovaujantis Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nuostatomis būtų pripažinta, jog sutarties (preliminarios sutarties) sudarymas su laimėjusiu dalyviu neatitinka nacionalinio saugumo interesų, tokiu atveju pirkėjo pasirinkimu sutartį (preliminariąją sutartį) pasirašyti siūloma sekančiam pirmam pasiūlymų eilėje esančiam tiekėjui arba pirkimas nutraukiamas, netaikant dėl to jokios atsakomybės pirkėjui. Specialiųjų pirkimo sąlygų 7.1 papunktyje buvo nustatyta, kad, vadovaujantis Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 13 straipsniu, pirkėjas kreipsis į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją (toliau – Koordinavimo komisija) dėl ketinamo sudaryti sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros.

70. Taigi, remiantis aptartomis pirkimo sąlygomis, jeigu ieškovė būtų pateikusi geriausios kainos pasiūlymą, tai iki pirkimo sutarties su ja sudarymo papildomai būtų tikrinama, ar ieškovės UAB „Baltic Ground Service“ interesai nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui, taip pat būtų tikrinama ketinamo sudaryti sandorio atitiktis nacionalinio saugumo interesams. Tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad pirkimo laimėtojo interesai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, pirkimo sutartis su tokiu tiekėju nebūtų sudaryta.

71. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Baltic Ground Services“ yra dukterinė Avia Solutions Group bendrovė. Visas UAB „Baltic Ground Services“ akcijas kontroliuoja Avia Solutions Group. Atsakovai UAB „LD Galia“ ir L. G. pirmosios instancijos teismui buvo pateikę viešai prieinamus duomenis, kad ieškovės akcininkės Avia Solutions Group atžvilgiu yra priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimas bei patvirtinta Koordinavimo komisijos išvada dėl draudimo plėstis Vilniaus oro uoste. Avia Solutions Group dukterinės bendrovės UAB „FL Technics“ atžvilgiu Koordinavimo komisija nusprendė, kad numatoma investicija neatitinka nacionalinio saugumo interesų, o dukterinės bendrovės UAB „Helisota“ atžvilgiu buvo priimtas sprendimas nesudaryti pirkimo sutarties ir nutraukti vykusį pirkimą dėl Avia Solutions Group ryšių su grėsmę nacionaliniam saugumui keliančiais asmenimis. Atsakovų teigimu, yra pakankamas pagrindas nuspręsti, kad ir ieškovės, kaip Avia Solutions Group dukterinės bendrovės, atžvilgiu būtų gautas Koordinavimo komisijos sprendimas dėl su UAB „Baltic Ground Services“ ketinamo sudaryti sandorio (pirkimo sutarties) neatitikties nacionalinio saugumo interesams dėl Avia Solutions Group ryšių su grėsmę nacionaliniam saugumui keliančiais asmenimis. Atsakovai taip pat pateikė viešai prieinamą informaciją, kad UAB „Baltic Ground Services“ veikla Lietuvos civiliniuose oro uostuose galimai buvo vertinta dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams.

72. Pirmosios instancijos teismui ieškovės ieškinį dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo atmetus, paminėtos aplinkybės, susijusios su UAB „Baltic Ground Services“ pirkimo sutarties, jei tokia būtų buvusi sudaryta, atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinta nebuvo. Teisėjų kolegija pažymi, kad paminėta aplinkybė yra reikšminga, siekiant įvertinti ieškovės reikalaujamų priteisti nuostolių (negautų pajamų) realumą. Pasitvirtinus atsakovų nurodytoms aplinkybėms dėl ieškovės neatitikties nacionalinio saugumo interesams, pirkimo sutartis su ieškove, net jei ji ir būtų laimėjusi viešąjį pirkimą, nebūtų sudaryta. Tokiu atveju, nepaisant konstatuotų atsakovų neteisėtų veiksmų, nebūtų pagrindo toliau spręsti dėl ieškovės patirtų nuostolių atlyginimo negautų pajamų forma, neįrodžius tokių nuostolių realumo.

73. Minėta, kad pirmosios instancijos teismui atmetus ieškovės ieškinį, t. y. konstatavus, jog nebuvo įrodyti neteisėti atsakovų veiksmai, ieškovės patirti nuostoliai (negautos pajamos), jų realumas ir dydis išvis nebuvo vertinti, t. y. nesiaiškinta, ar pirkimo sandorio su ieškove sudarymas (viešojo pirkimo laimėjimo atveju) būtų atitikęs nacionalinio saugumo interesams ir dėl to galimas. Taigi šios bylos dalies esmė nebuvo atskleista ir, siekiant tai padaryti, reikia surinkti, ištirti ir įvertinti daug įrodymų. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad, sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 31 punktas).

74. Teisėjų kolegijas pažymi, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovų L. G. ir UAB ,,LD Galia“ atstovas siekė gauti įrodymus, susijusius su ieškovės atitiktimi nacionalinio saugumo interesams, taip pat prašė pirmosios instancijos teismą užklausti Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamentą dėl šios aplinkybės, tačiau pirmosios instancijos teismas tokio atsakovų atstovo prašymo netenkino. Nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas turėtų apsvarstyti dėl tokių įrodymų gavimo galimybės ir (ar) kompetentingų valstybės institucijų įtraukimo į bylą išvadoms aptariamu aspektu duoti (CPK 49 straipsnio 3 dalis). Dėl rinktinų įrodymų ir nustatytinų aplinkybių apimties, apeliacinės instancijos teisme ši bylos dalis negalėtų būti išnagrinėta. Papildomai pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti to, ko neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas, nes tokiu atveju šalys prarastų galimybę pasinaudoti apeliacijos teise.

75. Dėl to skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus ir konstatavus, kad buvo įrodyti atsakovų neteisėti veiksmai, nesąžiningai perviliojant ieškovės darbuotojus ir pasinaudojant konfidencialia informacija (KĮ 15 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai), byla perduodama pirmosios instancijos teismui išspręsti ieškovės patirtų nuostolių realumo ir dydžio klausimą (326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

76. Skundžiamą sprendimą panaikinus ir perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių bylinėjimosi išlaidų, patirtų tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 18 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Marius BajorasRasa GudžiūnienėVilija Mikuckienė