Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartis

asmenims, kuriuos prašoma traukti administracinėn atsakomybėn – J. Z. ir jos atstovei advokatei Ingai Radinienei, N. R.,

nutarimus administracinio nusižengimo byloje priėmusios Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Institucija) atstovui R. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2022 m. gruodžio 22 d. nutarimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Skundžiamais 2022 m. gruodžio 22 d. nutarimais nutrauktos administracinių nusižengimų teisenos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalį, kadangi 2022 m. spalio 7 d. nebuvo užfiksuotas svetimos žemės užėmimo faktas ir konstatuota, jog J. Z. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties bei ANK 334 straipsnį, kadangi N. R. veiksmuose, suinteresuotiems asmenims parodant žemės sklypų (duomenys neskelbtini), bendrą ribą, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenimis, kurie nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, nebuvo nustatyta administracinio nusižengimo sudėties.

31. Pažymėjo, kad N. R. būdamas matininko asistentu veikia matininko vardu, todėl jo atlikti veiksmai yra laikomi atlikti paties matininko. Matininko asistento įgaliojimo apimtis yra numatyta įmonės vidaus teisės aktais. N. R. šiuo atveju jokių įgaliojimų neviršijo.

37. Ji po jai priklausančios tvoros nuvertimo pradėjo galvoti, gal ji pati ką nors ne taip padarė. Kad kažką tvirtinti reikėjo sužinoti, kaip yra iš tikrųjų. Pasitarė su vaikais, ką daryti. Vaikai patarė jai kreiptis į matininkus ir pasižymėti, kur yra žemės sklypo riba. Kontaktus rado internete. 2022 m. gegužės mėn. atvažiavo jaunas vyrukas ir per 5 min. parodė, kur yra sklypo riba ir ta riba buvo toje pačioje vietoje, kur buvo tvora. Ribas norėjo sužinoti, kad galėtų atstatyti nugriautą tvorą.

43. Šiuo metu kadastrinių matavimų bylą formuoja jo tėtis R. R.. Jis yra matininko R. R. padėjėjas, veikia matininko atsakomybėje ir jo vardu.

45. Iš 2022 m. rugsėjo 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelių matyti, kad atvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), matomas mūrinis garažas šviesios spalvos durimis, dešinėje pusėje mūrinis gyvenamasis baltų plytų namas. Įėjus į namo kiemą, prie įėjimo į kiemą kairėje pusėje matoma geležinė tvora, už tvoros žolė, pilkos spalvos betoninis bortelis, asfaltuotas kiemas. Šalia bortelio, žemės sklype matoma skylė.

47. Iš 2022 m. spalio 7 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto, fotolentelių bei faktinių duomenų patikrinimo vietoje schemos Nr. FD-3648(14.223.141.) matyti, kad buvo patikrinta žemės sklypų ((duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), bendra riba. Bendra riba tikrinta pagal VĮ „Registrų centras“ įregistruotas žemės sklypų posūkio taškų bendras koordinates. Rastas riboženklis (Nr. 1), atitinka koordinates, įregistruotas registre (koordinatės (duomenys neskelbtini)). Taško Nr. 2 riboženklis (koordinatės (duomenys neskelbtini)) atitinka koordinates, įregistruotas taip pat, tačiau 0,20 m nesutampa su pastato – garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kampu. Šis pastato kampas 1996 m. parengtuose žemės sklypo planuose sutampa su posūkio tašku. Taškas Nr. 3 ant pastato sienos pažymėtas žaliais dažais. Naujai parengtų žemės sklypų kadastrinių matavimo bylų skyriui patikslinimui ir derinimui nepateikta. Nustatyta, kad žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso D. A.. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo taip pat matyti, kad 288/612 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 43/100 dalys pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei ½ kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklauso R. V., taip pat 324/612 dalių žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 57/100 dalys pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei ½ kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklauso J. Z..

48. Į bylą pateiktas ir G. A. elektroninis susirašinėjimai su Institucija, kuriuose nurodoma, kad sunaikintų anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotų žemės sklypų riboženklių atstatymui nenaudotinos valstybės įmonės Registrų centro perskaičiuotos koordinatės iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą, kadangi pagal šias koordinates atstatant žemės sklypo riboženklius vietovėje gali atsirasti žemės sklypo ribų nesutapimų, pažymėjo, kad Žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims.

Motyvuojamoji dalis

49. Skundas netenkintinas.

50. ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland).

51. ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

52. ANK 5 straipsnyje nurodyta, jog administracinis nusižengimas yra uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio pažeidimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, nurodytus jo dispozicijoje.

54. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą nenustatyta, kad J. Z. ir N. R. veiksmais būtų pažeistos pareiškėjos teisės. Pareiškėja nepagrindė, kad J. Z. ir N. R. veiksmai pažeidžia jos teises, nenurodė, kokių savo pažeistų teisių atkūrimo ji siekia. Nėra aišku ar pareiškėja nori, kad pastatyti žymekliai būtų panaikinti, nes, viena vertus, deklaruoja norinti, kad jie būtų pašalinti, tačiau, kita vertus, Panevėžio apylinkės teismui pateikė skundą Nr. II-87-1059/2023, kuriuo prašo įpareigoti Panevėžio apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą įpareigoti įgyvendinti įstatymą ir skubos tvarka atlikti įvykio vietos apžiūrą, apsaugoti įvykio vietą. Nėra aišku, kaip, pareiškėjos nuomone, netinkamos koordinačių sistemos taikymas įtakoja jos sklypo ribas. Pareiškėja išreiškė išankstinę nuomonę, kad su kadastriniais matavimais nesutiks, nors pati kadastrinių matavimų neatlieka nurodydama, jog žemės sklypo ribos yra aiškios, tačiau, kokios jos yra negali nurodyti. Skunde yra apsiribojama deklaratyviais reikalavimais ir tvirtinimais, kad teisės aktų reikalavimai pažeisti, tyrimas atliktas netinkamai, atlikdami veiksmus asmenys pažeidė savo kompetencijas.

55. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės (administracinių nusižengimų) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (ar administracinis nusižengimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-P-451/2011; Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-44-491/2017).

56. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.45 str. 1 d. numatyta, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo. Pareiškėja gindama savo civilines teises gali reikalauti ir užkirsti kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams, atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį (CK 1.138 str.).

57. Iš bylos duomenų matyti, kad Institucijos 2022-08-25 raštu „Dėl informacijos ir paaiškinimų pateikimo“ D. A. buvo informuota, jog ji dėl žemės sklypo ribų nustatymo turi teisę kreiptis į teismą CK 4.45 str. numatytu pagrindu ir tvarka.

58. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Panevėžio apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-282-902/2023 pagal ieškovės J. Z. ieškinį atsakovui G. A., tretieji asmenys D. A., R. V. dėl nuosavybės teisės gynimo (negatorinis ieškinys) dėl neteisėtai G. A. nugriautos tvoros, kuri skyrė žemės sklypų ribas.

59. Tiek iš šios administracinio nusižengimo bylos, tiek ir iš aukščiau minimos civilinės bylos duomenų matyti, kad tarp pareiškėjos ir jos sutuoktinio bei J. Z. yra kilę ginčai dėl žemės sklypų ribų, nuosavybės teisės gynimo, kurie turėtų būti sprendžiami civiline tvarka.

60. Matyti, kad šalia šių ginčų yra inicijuojamos ir administracinio nusižengimo bylos (II-6-749/2023; II-20-1059/2023), kuriomis iš esmės yra bandoma spręsti civilinius ginčus dėl žemės sklypų ribų, jų nustatymo, paženklinimo, nuosavybės teisių pažeidimų. Teismas konstatuoja, kad aukščiau aptarti ginčai yra civilinio pobūdžio ir privalo būti sprendžiami civilinio proceso tvarka.

61. Administracinio nusižengimo byloje jų išspręsti nėra galimybės, todėl sutiktina, kad Institucijos priimti nutarimai yra pagrįsti ir teisėti, nes nei J. Z., nei N. R. veiksmuose nėra sudėties nusižengimų, numatytų ANK 110 straipsnio 1 dalyje, 334 straipsnyje.

62. Dėl nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį.

63. ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba naudojimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų.

64. Administracinei atsakomybei pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų: 1) savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą; arba 2) savavališką naudojimąsi vandens telkiniais.

65. D. A. pateiktame skunde nurodo, kad po atlikto ginčijamo matavimo pasikeitė namų valdos žemės sklypo ribos, palyginus su 1996 m. vasario 22 d. sklypų kadastriniais matavimais, be to J. Z. savavališkai nupurkšdama pareiškėjai priklausančią žalią veją užėmė ir naudojosi jai priklausančia žeme tokiu būdu pažeisdama ANK 110 straipsnio 1 dalį.

66. Šiuo atveju būtina nustatyti ar J. Z. veiksmuose buvo ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusikaltimo sudėtis ir ar Institucija pagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo teiseną.

67. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. gegužės 20 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-21-481/2021 pasisakė, kad atskleidžiant ANK 110 straipsnio 1 dalyje nurodytą savavališko žemės užėmimo administracinio nusižengimo normą, aktuali yra teismų praktika, suformuota aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 45 straipsnyje nurodytą užėmimo sąvoką.

68. Administracinio teisės pažeidimo, nustatyto ATPK 45 straipsnio l dalyje, sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio l dalį privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N575-1007/2009, N438-1330/2010).

69. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet patį užėmimo fakto buvimą ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimą sau (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N556-1212/2008). Savavališku privačios ar valstybinės žemės užėmimu pripažįstami atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat, kai ji užstatoma statiniais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N-444-2789-09; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-2013).

70. Įvertinus byloje esančią medžiagą, teismas sprendžia, kad Institucija pagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo procesą pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, kadangi nei įvykio vietos protokolas su fotolentelėmis, nei tarnybinis pranešimas dėl medžiagos persiuntimo, nei faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas su fotolentelėmis bei schema, nepatvirtina, jog pareiškėjai priklausantis žemės sklypas ar jo dalis buvo užimta. Pagal teismų praktiką, žolės nupurškimas, net jei jis būtų įvykęs, negalėtų būti laikomas žemės užėmimu. Teismas nenustatė, kad D. A. žemės sklypas ar jo dalis būtų užstatyta, aptverta ar kitokiais būdais atimta pareiškėjos teisė naudotis jai priklausančiu sklypu ir dėl to į jį ji ir kiti asmenys nebegalėtų patekti.

71. Visos šitos aplinkybės neginčijamai rodo, kad J. Z. veiksmuose nėra ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties.

72. Dėl nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 334 straipsnį.

73. ANK 334 straipsnis numato atsakomybę už geodezijos ir kartografijos darbų atlikimą ar kadastrinių matavimų metu nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą ir keitimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą. Atsakomybę užtraukia baudą geodezijos ir kartografijos darbus ar kadastrinius matavimus atliekantiems asmenims nuo penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų.

74. Nusižengimo pagal ANK 334 straipsnį dalykas – geodezijos ir kartografijos darbai ar kadastrinių matavimų metu netinkamas nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymas ar pakeitimas.

75. D. A. skunde ir savo paaiškinimuose nurodo, kad jai priklausančiame žemės sklype, besiribojančiame su (duomenys neskelbtini), buvo sudėti nauji riboženkliai. Pabrėžė, kad UAB „Aukštaitijos matininkas“ matininko R. R. asistentas N. R. savivaliaudamas, neteisėtai atliko ne viso žemės sklypo, o tik vienos jo ribos matavimus, taip pat į matavimą ji, kaip žemės sklypo savininkė, nebuvo kviesta. Tokiais veiksmais buvo sumažintas pareiškėjai priklausantis žemės sklypo plotas.

76. Teismas pažymi, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą gretimo sklypo savininkas yra kviečiamas į matavimus, nustatant žemės sklypo kadastro duomenis ar juos keičiant, o nagrinėjamu atveju buvo atliktas žemės sklypo ribų parodymas pagal viešuose registruose esančias koordinates, nebuvo vykdoma kadastrinių matavimų procedūra, pildoma tam privaloma dokumentacija. Taigi, akivaizdu, kad N. R. nagrinėjamu atveju parodydamas sklypo ribas jų nekeitė ir iš naujo nenustatinėjo.

77. Kadastro duomenų nustatymą ir jų keitimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto kadastro įstatymo 8, 9 straipsniai. Kadastriniai matavimai, kuriuos matininkas užfiksuoja tam tikrų dokumentų pagrindu yra atliekami elektronine forma yra perduodami Institucijos kontrolei ir suderinimui. Tik esant šiems patvirtintiems duomenims gali būti pripažinta, kad buvo atliekama kadastro duomenų nustatymo ar keitimo procedūra. Šiuo aspektu pažymėtina, kad kadastro duomenų nustatymas ir keitimas yra procedūra numatyta įstatymo ir ji neapsiriboja žymeklių pastatymu.

78. Šiuo atveju matininko asistentas N. R. veikiąs matininko R. R. vardu ir atsakomybe įstatyme numatytų kadastro duomenų nustatymo ir keitimo procedūrų neatliko, nebuvo pildomi tam privalomi dokumentai, nebuvo teikiamas toks prašymas Institucijai, nebuvo formuojamas žemės sklypo ribų paženklinimo aktas ir kt.

79. Kaip nurodė Institucijos atstovas žemės sklypo ribas gali parodyti kiekvienas žinių turintis asmuo naudodamasis net ir pakankamais primityviais prietaisais (mobiliuoju telefonu) bei viešai prieinamomis programomis (Google maps). O asmuo turintis specialią įrangą ir žinių, susivedęs VĮ “Registrų centre“ nurodytas koordinates į prietaisą, tai gali padaryti pakankamai tiksliai.

80. Kaip matyti tą aptariamu atveju ir darė matininko asistentas N. R.. Nėra jokių duomenų, kad šiuo atveju matininko asistentas N. R. nustatinėjo ar keitė kadastro duomenis, vykdė kartografijos ar geodezijos darbus ir pažeidė šių darbų atlikimą reglamentuojančius teisės aktus. Pareiškėja tokių duomenų taip pat nepateikė.

81. Papildomai pažymėtina ir tai, kad Institucijos 2022 m. spalio 7 d. atlikto faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu nustatyta, kad sklypų riba nėra pasikeitusi ir nebuvo fiksuotas svetimos žemės užėmimo faktas. Šio patikrinimo metu dalyvavo ir pareiškėja, kas leidžia teigti, jog buvo užtikrinta jos teisė dalyvauti tikrinant žemės sklypų (duomenys neskelbtini), bendrą ribą. Šio patikrinimo pagrindu buvo surašytas 2022 m. spalio 10 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FD-3648-(14.23.141.), kuris pasirašytas skundą pateikusios pareiškėjos D. A., J. Z. ir Institucijos specialistų Ž. B. ir S. Š..

82. Atsakant į pareiškėjos argumentą dėl netinkamos koordinačių sistemos naudojimo (vietinės ar valstybinės) pažymėtina, kad šiuo metu yra naudojama valstybinė koordinačių sistema, kas yra reglamentuota Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 str. 4, 9, 10 d., 6 str. 1 d. 13 p., 8 str. 2 d., 3 d. 2 p.

83. Vietinėje koordinačių sistemoje nustatytos koordinatės yra transformuotos į valstybinę Institucijos specialistų. Nekilnojamo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad VĮ „Registrų centre“ įregistruoti duomenys yra laikomi teisingais ir išsamiais, kol įstatymų nustatyta tvarka nėra pakeisti. Jeigu yra prieštaravimų, tokiu atveju turi būti daromi kadastriniai matavimai, ką šiuo metu ir atlieka J. Z..

84. Išnagrinėjus bylą nėra nustatyta, jog N. R. būtų viršijęs savo įgaliojimus, nes jis veikia matininko vardu ir atsakomybe, kokius konkrečiai teisės aktų reikalavimus pažeidė ir kokius įgaliojimus viršijo nenurodo ir pati pareiškėja apsiribodama deklaratyviais teiginiais.

85. Teismas konstatuoja, jog žymeklių įsmeigimas į žemę, jokių teisių ir pareigų nesukuria, nes šie veiksmai nebuvo lydimi procedūrinių veiksmų – nebuvo sudarytas paženklinimo, parodymo aktas ir nebuvo atliekami jokie kadastro duomenų nustatymo ar keitimo veiksmai.

86. Nors pareiškėja teigia, kad N. R. pažeidė teisės aktų reikalavimus įstatydamas riboženklius, kuriuos saugo įstatymas, tačiau pareiškėja nenurodė koks ir nepateikė savo teiginius pagrindžiančių faktinių duomenų.

87. Kaip nurodė Institucijos atstovas riboženkliu daiktas vadinamas dėl to, kad yra standartizuotas, tačiau tai nėra griežtos atskaitomybės daiktas, jis nėra registruojamas su unikaliu numeriu. Šis daiktas nebuvo registruotas ir nebuvo siekiama jį registruoti, juo buvo tik parodytos VĮ „Registrų centre“ užfiksuotos žemės sklypo ribos. Kaip jau minėta, kadastriniai matavimai tai nėra riboženklių įsmeigimas, o tai yra įstatymų apibrėžta procedūra, kuri yra įforminama formuojant žemės sklypo ribų paženklinimo aktą, kuris šiuo atveju nebuvo formuojamas.

88. Plačiau dėl kitų skundo argumentų teismas nepasisako, kadangi jie nesudaro pagrindo nutarimų naikinimui.

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2022 m. gruodžio 22 d. nutarimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl jų naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 675 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

D. A. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.