- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-21
- Bylos Nr.
- II-6-749/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00151-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vytautas Krikščiūnas
- Pareiškėjas
- D. A.
- Suinteresuotas asmuo
- G. A., N. R., J. Z.
- Advokatai
- Inga Radinienė
- Kategorijos
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Krikščiūnas, sekretoriaujant Vitalijai Misevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjai D. A. (toliau – ir Pareiškėja), suinteresuotiems asmenims G. A., N. R., J. Z., jos atstovei advokatei Ingai Radinienei, nutarimą administracinėje byloje priėmusios institucijos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) atstovei E. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos
D. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl ne teismo tvarka 2022 m. spalio 24 d. priimto Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato nutarimo ROIK (duomenys neskelbtini) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato 2022 m. spalio 24 d. nutarimu (ROIK (duomenys neskelbtini)) buvo nutarta nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal D. A. skundą dėl ANK 518 straipsnio, nenustačius administracinio nusižengimo sudėties požymių.
Šalies argumentai
2022 m. lapkričio 3 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose gautas D. A. skundas su administracinio nusižengimo byla. Pareiškėja skundu prašė panaikinti minėtą Institucijos nutarimą, aptardama aplinkybes, nurodydama savo argumentus bei motyvuodama tuo, jog šioje byloje administracinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas formaliai, neapklausiant buvusių ir esamų sklypo savininkų, kaimynų, kurių žemės ribojasi, neatliktos akistatos, tyrimas nutrauktas dėl žemėtvarkos darbuotojų ne tų ribų matavimų. Pareiškėjos teigimu, policijos pareigūnai net nesiaiškino ar J. Z. ir V. R. veiksmai, nurodyti jų paaiškinimuose, yra teisėti. N. R. veiksmus įvardina kaip visiškai nesuprantamus, pažeidžiant ANK 567 straipsnio 1 dalies nuostatas, nesilaikant ANK 569 straipsnio 2 dalies ir 593 straipsnio 1 dalies nuostatų. D. A. teigimu, tik išsamiai atlikus konkrečius tyrimo veiksmus, taip pat įvertinus jais gautus rezultatus, galima padaryti atitinkamas išvadas, ar J. Z. neteisėtai (teisėtai) pasididino savo žemės sklypo ribas neatliekant ir neįforminant dokumentų.
Pareiškėja skunde taip pat nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog riboženkliai sudėti neteisėtai (neoficialiai, pažeidžiant nustatytą tvarką), jie turėjo būti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Panevėžio skyriaus pripažinti neteisėtais ir panaikinti, o pažeidimą padarę asmenys patraukti administracinėn atsakomybėn, t. y. N. R. ir J. Z. neteisėti veiksmai, dėl kurių kilo pasekmės, turi ANK 518 straipsnyje numatyto nusižengimo sudėties požymius.
Pareiškėja papildomai į bylą pateikė nuotraukas, vaizdo įrašus (b.l. 113, 114), rašytinius paaiškinimus.
Šalies argumentai
Pareiškėja D. A. posėdžio metu nurodė, kad savo skundą palaiko iš dalies, nes atsisako skunde išreikšto reikalavimo dėl ANK 110 straipsnio 1 dalies bei 334 straipsnio pažeidimų, nes šiuos klausimus nagrinėja kita teismo sudėtis kitoje administracinio nusižengimo byloje, kur atsakovai yra ne Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, o Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyrius, o palaikomoje skundo dalyje prašo jį tenkinti. Nurodė, kad su skundžiamu Nutarimu nesutinka, kadangi administracinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas formaliai, neapklausti tinkami liudytojai, neištirtos visos aplinkybės, todėl jis yra nepagrįstas bei neteisėtas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo pareiškėjo pusėje G. A. posėdžio metu palaikė žmonos D. A. pasirašytą skundą, nurodydamas, jog vertinant sklypo ribas, turi būti atsižvelgiama į žemės sklypų senosios (vietinės) koordinačių sistemos duomenis, o ne valstybinės reikšmės, jeigu jie skiriasi.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato atstovė E. K. posėdžio metu posėdžio metu prašė Pareiškėjos skundo netenkinti, kadangi Skundžiamas nutarimas, kuriuo buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena, yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas atsižvelgus bei įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. Z. posėdžio metu nurodė, kad G. A., gyvenantis gretimame name, savavališkai nuvertė jos metalinių konstrukcijų tvorą bei metalinius tvoros segmentus sudėjo atremdamas į J. Z. gyvenamąjį namą. Minėta tvora buvo pastatyta prieš 40 metų ir suderinus su buvusiu kaimynu. Dėl šios priežasties moteris kreipėsi į matininkus, kad pagal kadastrinius matavimus jai parodytų jos žemės sklypo ribas. Tuo pagrindu matininko asistentas N. R. pagal kadastrinius matavimus sudėjo riboženklius. Prašė Pareiškėjos skundą atmesti.
Suinteresuotas asmuo N. R. posėdžio metu nurodė, kad būdamas matininko asistentu, pagal J. Z. prašymą, pateiktą UAB (duomenys neskelbtini) ir pagal matininkės J. R. nurodymą nuvyko parodyti J. Z. žemės sklypo ribą ir nurodė 2 sklypo ribos posūkio taškus. Kartu buvo atsivežęs ir riboženklius. Parodant ribas, gretimo žemės sklypo savininkai nebuvo kviesti, nes tai nebuvo oficialus ženklinimas. Pripažino, kad riboženklių pastatymas toje vietoje, kur jų nebuvo, be gretimo sklypo savininkų žinios negalėjo būti daromas, tačiau tuo metu jis nežinojo apie iškilusį ginčą dėl sklypo ribų. Nurodė, kad matininko licencijos jis neturi, jis veikia motinos J. R. vardu, yra tik matininko asistentas. Pripažįsta, kad pagal teisės aktus padaryta nelabai teisingai, tačiau tikrovėje viskas daroma kitaip.
J. Z. atstovė advokatė Inga Radinienė teismo posėdžio metu nurodė, kad J. Z. tik įgyvendino savo nuosavybės teisę ir paprašė pažymėti jos sklypo ribas. Tokio ginčo net nebūtų buvę, jeigu G. A. nebūtų nuvertęs J. Z. tvorą. Dabar civilinis ginčas vyksta Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose. Prašė Pareiškėjos D. A. skundą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas G. B. posėdžio metu nurodė, kad nagrinėjamu atveju jis ruošė patikrinimo išvadą, situaciją žino. Buvo nustatyta, kad matininko asistentas N. R. tiktai parodė savininkui tikrąsias žemės sklypo ribas, todėl nėra padarytas joks pažeidimas. Jeigu bus nustatyta, kad buvo naujai pastatyti riboženkliai (o ne atkurti buvusieji) be gretimo sklypo savininko žinios, tada bus padarytas pažeidimas. Taip pat, G. B. paaiškino, jog neteisingai D. A. nurodo, kad 1996 m. žemės sklypo ribų plane nurodytas taškas „8“ žymi garažo kampą, nes statinių kampai žymimi skaičiu ir raidėmis „n.k.“ Taškas „8“ pažymėtas su raide „s“, reiškia jis jau 1996 metais žymėjo ne garažo kampą, o vietą žemės sklype, kuris yra greta garažo kampo, tačiau ne pats garažo kampas. Taip pat pripažino, kad naujų riboženklių pastatymas yra reglamentuojamas teisės aktuose ir jie matininkų statomi tik tada, kai nėra gretimų sklypų savininkų ginčo dėl ribų, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims. Išnykusius ar panaikintus buvusius riboženklius turi teisę ir pareigą atstatyti pats savininkas.
Liudytoja Ž. B. posėdžio metu nurodė, kad ji buvo nuvykusi į konflikto vietą su S. Š., patikrino sklypo taškų koordinates, jos atitiko 1996 m. kovo mėn. nustatytas koordinates. Jeigu buvę sklypų savininkai kažkada geranoriškai susitarė, kad sklypo ribos bus šiek tiek kitokios, tai buvo jų reikalas. Šiuo metu jie tik konstatavo faktą pagal oficialiai Registrų centre įregistruotus duomenis.
Liudytojas S. Š. posėdžio metu nurodė, kad buvo nuvykęs patikrinti situacijos į vietą kartu su Ž. B.. Jis taip pat patvirtino, kad taškas „8 s.“ žymi ne garažo kampą, o tašką sklype. Pastatų kampai žymimi skaičiu ir raidėmis „n.k.“, kaip kad pažymėtas taškas „9 n.k.“ Naujų riboženklių pastatymas vykdomas dalyvaujant visiems suinteresuotiems asmenims.
Liudytoja R. K. posėdžio metu nurodė, kad ji tyrė D. A. prašymą dėl administracinio nusižengimo bylos pradėjimo dėl savavaldžiavimo J. Z. ir N. R. atžvilgiu. Neprisimena, kokia forma buvo bendraujama su šiais asmenimis, kokiu būdu paėmė paaiškinimus, nes tai buvo seniai, daug tokių įvykių ji turi tarnybinėje veikloje. Negalėjo pasakyti, kodėl jos 2022 m. spalio 24 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 518 straipsnį, yra neišsamus, tačiau galvoja, kad jis yra teisingas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.
Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis.
Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės.
Pagal ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kt. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad įgaliotas Institucijos pareigūnas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Be to, pažymėtina, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 569 straipsnio 1 dalis), kuriuos ištyrusi ir įvertinusi administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas) – galėtų konstatuoti administracinio nusižengimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes (ANK 569 straipsnio 4 dalis).
ANK 618 straipsnyje yra įtvirtintas ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turinys. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nutarime turi būti: nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; sprendimas pripažinti ar atsisakyti pripažinti fizinį ar juridinį asmenį nukentėjusiuoju, jų vardai ir pavardės (kai nukentėjusysis – fizinis asmuo), pavadinimai ir atstovų duomenys (kai nukentėjusysis – juridinis asmuo), jų adresai, elektroninio pašto adresai, telefono numeriai; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas. Aptariamo straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nutarime turi būti išspręstas klausimas dėl paimtų daiktų ir dokumentų, taip pat nurodyta nutarimo apskundimo tvarka ir terminas.
Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant nagrinėjamos administracinio skundo bylos medžiagą matyti, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato 2022 m. spalio 24 d. nutarimas ROIK (duomenys neskelbtini) nebuvo surašytas vadovaujantis ANK 618 straipsnyje nutarimui administracinio nusižengimo byloje keliamais reikalavimais, nebuvo motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, todėl skunde pagrįstai teigiama, kad šioje byloje administracinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas formaliai. Posėdžio metu Institucijos atstovė negalėjo tinkamai atsakyti į tikslinamuosius klausimus dėl iškilusių neaiškumų, taip pat neaiškumų negalėjo paaiškinti ir liudytoja - skundžiamą nutarimą surašiusi pareigūnė R. K.. Todėl teismas daro išvadą, kad šis nutarimas surašytas pažeidžiant ANK nuostatas ir padarant esminius materialiosios ir procesinės teisės pažeidimus.
Policijos pareigūnai, nagrinėdami klausimą, ar reikia pradėti administracinio nusižengimo bylą, ar yra administracinio nusižengimo įvykis ir / ar nusižengimo sudėtis, neteisingai vertino atitinkamas aplinkybes, pvz., žinodami, jog yra naujai pastatytas valstybinę reikšmę turintis ženklas – riboženklis, nesiaiškino, ar riboženklio, kurio sunaikinimas, perkėlimas užtraukia administracinę ir baudžiamąją atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 112 straipsnį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 298 straipsnį, pastatymas naujoje vietoje sukelia proceso dalyviams (besiribojančio žemės sklypo savininkams) atitinkamas teises ir pareigas ir yra ypač svarbus juridinę reikšmę turintis veiksmas, tai yra, nebuvo aiškinamasi, ar tokio valstybinės reikšmės turinčio ženklo (riboženklio) pastatymas be gretimo (besiribojančio) sklypo savininkų žinios, kai yra ginčas dėl sklypo ribų ir naudojimosi tvarkos, buvo teisėtas veiksmas. Šioje situacijoje būtina įvertinti visą turimą medžiagą, tame tarpe, ir 2002 m. balandžio 15 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 32.1 papunkčio nuorodą, kad „..<nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims..>“.
Skundžiamame nutarime nurodyta, kad tikslinant įvykio aplinkybes buvo bendrauta su UAB (duomenys neskelbtini) matininku N. R.. Teismas iš papildomai pateiktų duomenų nustatė, jog iš J. Z. ir N. R. buvo paimti paaiškinimai, tačiau šie procesiniai dokumentai nesuteikia atitinkamų teisių ir pareigų juos pasirašiusiems asmenims, nes jie nebuvo įspėti nustatyta tvarka dėl atsakomybės už žinomai neteisingą paliudijimą.
Pažymėtina, kad iš bylos duomenų matyti, jog suinteresuotas asmuo N. R. yra matininko asistentas ir neturi išduoto matininko kvalifikacijos pažymėjimo. Kaip teisingai savo skunde nurodo D. A., Nacionalinės žemės tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. 194, 7 p. „Žemės sklypų kadastrinius matavimus atlieka ir žemės sklypų ribas vietovėje ženklina matininkai, turinys nustatyta tvarka išduotą matininko kvalifikacijos pažymėjimą“, todėl išnagrinėjus bylą ir išklausius suinteresuotą asmenį N. R., matyti, jog jis atliko atitinkamus veiksmus tik pagal savo tiesioginio vadovo nurodymą, todėl jis negali būti subjektas šiame procese, tai yra, už matininko asistento veiksmus teisine prasme atsako jo vadovas (matininkas), tačiau policijos pareigūnai, nagrinėdami administracinio nusižengimo bylą, neanalizavo, ar N. R. gali būti administracinio nusižengimo subjektas ir kas gali būti tikrasis subjektas.
Nors iš UAB (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugsėjo 15 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad N. R., nuvykęs pagal užsakovės, t. y. J. Z., prašymą parodė 2 sklypo ribos posūkio taškus pagal užsakovės turimą kadastrinių matavimų planą, o kadangi užsakovė neturėjo kaip pažymėti parodytų taškų, tai jis jai davė 2 riboženklius, kuriais užsakovė pažymėjo parodytas vietas (Riboženklis – žemės sklypo ribas vietovėje žymintis ženklas, atitinkantis Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą standartą ir teisiškai saugomas įstatymų nustatyta tvarka). Tačiau posėdžio metu sutikęs duoti paaiškinimus ir prisaikdintas sakyti tiesą, N. R. nurodė, kad jis ne tik parodė 2 sklypo ribos posūkio taškus, tačiau ir pats pastatė savo atsivežtus riboženklius, taip akivaizdžiai viršydamas savo įgaliojimus.
Skundžiamame nutarime nurodyta, kad pagal ANK 518 straipsnį savavaldžiavimas – tai savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, tačiau visiškai nepasisakyta dėl J. Z. veiksmų vertinimo šiuo atžvilgiu.
Teismas, išnagrinėjęs skundą teismo posėdyje, išklausęs pareiškėjų, suinteresuotų asmenų, liudytojų paaiškinimų, išnagrinėjęs Pareiškėjos pateiktus papildomus duomenis CD (b.l. 113, 114), daro išvadą, jog J. Z. šioje situacijoje nepadarė jokio administracinio nusižengimo ir neturi būti traukiama administracinėn atsakomybėn, nes J. Z. tik užsakė atitinkamas matininkų paslaugas, siekdama, jog būtų nustatytos tikrosios žemės valdos ribos. Jokių riboženklių pastatymo ar perkėlimo veiksmų ji neatliko. Už teisingą žemės ribų paženklinimą, riboženklių pastatymą atsakingi matininkai.
Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, nesutinka su Institucijos padarytomis išvadomis dėl administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimo, todėl Skundžiamas nutarimas naikintinas. Kadangi yra įtarimas, jog administracinio nusižengimo subjektas gali būti kitas asmuo, kuris nėra patrauktas šioje byloje suinteresuotu asmeniu, kuris nėra apklaustas nagrinėjamu klausimu, taip pat dėl to, jog teismas savo iniciatyva (šiuo atveju) negali pradėti administracinio nusižengimo bylos prieš asmenį, byla grąžintina Institucijai spręsti klausimą iš naujo (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis nustatytu ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Pareiškėjos D. A. skundą patenkinti.
Panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato 2022 m. spalio 24 d. nutarimą (ROIK (duomenys neskelbtini)), kuriuo buvo nutarta nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nenustačius administracinio nusižengimo sudėties požymių, ir administracinio nusižengimo bylos medžiagą grąžinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatui tirti D. A. pareiškimą iš naujo.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos išdavimo ar išsiuntimo iš teismo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.