Panevėžio apygardos teismo nutarimas

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs E. N. (toliau – Apeliantas) apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Administracinė komisija prie Utenos rajono savivaldybės tarybos (toliau – Komisija) 2016-08-31 nutarimu administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188 str. Apeliantui nutraukė, nenustačiusi jo veiksmuose šio pažeidimo įvykio ir sudėties. Skundžiamu nutarimu apylinkės teismas patenkino nukentėjusiojo A. K. (toliau – Nukentėjusysis) apeliacinį skundą, Komisijos nutarimą panaikino ir Apeliantui pagal ATPK 188 str. paskyrė administracinę nuobaudą – 40 Eur baudą. Apeliaciniu skundu Apeliantas prašo panaikinti skundžiamą nutarimą bei palikti galioti Komisijos 2016-08-31 nutarimą. Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo turinio, Apelianto vertinimu apylinkės teismas neteisingai nustatė bylos aplinkybes, nepagrįstai ir neteisingai interpretavo Nukentėjusiojo išreikštą valią, nepilnai ištyrė ir neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į ginčo motyvus, todėl netinkamai taikė ATPK 188 str. bei priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutarimą. Skunde jis nurodo, kad Nukentėjusysis jam buvo suteikęs žodinį leidimą važiuoti per jo žemės sklypą, o po darbų jis Nukentėjusiojo sklypą žadėjo sutvarkyti. Konfliktas kilo dėl pinigų sumos, kurios Nukentėjusysis paprašė po žemės tvarkymo darbų, kuriuos atliko jo samdyti žmonės – iš pradžių 1000 Eur, vėliau 500 Eur, kurių negavęs jis kreipėsi į Komisiją. Mano, kad Nukentėjusysis piktnaudžiauja savo teisėmis ir norėdamas pasipelnyti reiškia nepagrįstas pretenzijas. Tarp jo ir Nukentėjusiojo susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, todėl Nukentėjusysis, manydamas, kad jo teisės yra pažeistos, turi teisę jas ginti civilinio proceso tvarka.Atsiliepimu į apeliacinį skundą Komisija prašo Apelianto apeliacinį skundą tenkinti, skundžiamą nutarimą panaikinti ir Apelianto administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Pažymi, jog savavaldžiavimo faktas turi būti nustatomas surinktais įrodymais. Kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Bylos nagrinėjimo Komisijos posėdyje metu Nukentėjusysis aiškiai dėstė savo mintis ir vienareikšmiškai parodė jog davė žodinį leidimą transportuoti per jo valdas medieną, tačiau nenurodė, kada šis sutikimas buvo duotas, o administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat nėra tiksliai nustatyta galimo pažeidimo data. Dėl šių aplinkybių daro išvadą, kad Apeliantui inkriminuojamas pažeidimas nėra neginčijamai įrodytas, o visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Nurodo, kad tarp Apelianto ir Nukentėjusiojo yra susiklostę civiliniai santykiai ir Nukentėjusysis, manydamas, kad pažeistos jo teisės, turi teisę jas ginti civilinio proceso tvarka.Atsiliepimu į apeliacinį skundą Nukentėjusysis prašo apeliacinį skundą atmesti. Atkreipia dėmesį, kad leidimą važiuoti per jam priklausantį žemės sklypą jis davė jau po to, kai pastebėjo, kad jo sklypas yra išvažinėtas ir tik tada, kai Apeliantas jam pažadėjo, jog sklypą sutvarkys. Pamatęs, kad žemės sklypas taip ir liko nesutvarkytas, apie pažeidimą pranešė atitinkamoms institucijoms. Pažymi, kad Apeliantas cituoja visiškai nesusijusias teisės normas (ATPK 50 str. 3 d., 80 str. 1 d.), galimai omenyje turėdamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas. Nurodo, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vyksta pagal ATPK 21, 22, 23 skirsniuose numatytas taisykles. Civilinio proceso teisės normos šiame procese iš viso netaikytinos. Cituodamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką nurodo, kad Nukentėjusiojo skundo patikslinimas nepažeidė esminių Apelianto teisių.Apeliacinis skundas tenkinamas.Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), kuris pakeitė iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) 5 str. 4 d., Apelianto skundas nagrinėjamas pagal ATPK nuostatas. ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Esant pagrįstoms abejonėms dėl asmens kaltės negali būti priimtas nutarimas asmenį nubausti. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamajame, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006). Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 4 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N3-955/2007). Pagal ATPK 188 str. atsakomybę užtraukia savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Veikos kvalifikavimui pagal ATPK 188 str. yra reikšminga nustatyti veikos teisėtumą, t. y. ar asmuo savo tariamą ar tikrąją teisę įgyvendina įstatymo nustatyta tvarka ar savavališkai. Tai yra vienas iš būtinų savavaldžiavimo objektyvių požymių, kuris susijęs su tuo, kad ta vykdoma teisė yra ginčijama kito asmens, o vykdant teisę sukelti neigiami padariniai nepadaro esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms įmonėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis Nr. N1⁷- 101/2007). Apeliantas apylinkės teismo nutarimą ginčija iš esmės šiais aspektais : 1) jis per Nukentėjusiojo sklypą važiavo su šio sutikimu, todėl jo veiksmai negali būti laikomi savavaldžiavimu; 2) Nukentėjusiojo pretenzijos jam dėl sugadinto sklypo turi ir gali būti sprendžiamos civilinio proceso tvarka. Apylinkės teismas, panaikindamas Komisijos nutarimą ir priimdamas naują nutarimą nubausti Apeliantą, padarė šias išvadas : 1) Apeliantas iš Nukentėjusiojo leidimą vežti medžius per jo žemės sklypą gavo jau pradėjus minimus medžius vežti; 2) Apeliantas medžių vežimo darbus atliko neturėdamas sklypo savininko sutikimo, savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, todėl tokia jo veika vertintina kaip savavaldžiavimas. Susipažinęs su bylos medžiaga, patikrinęs ją įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Komisija nutarimu pagrįstai nutraukė Apelianto administracinio teisės pažeidimo bylą, nustačiusi, jog jo veikoje nėra ATPK 188 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo požymių. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas priėmė faktinių bylos aplinkybių neatitinkantį, todėl neteisėtą nutarimą, todėl jis naikinamas ir priimamas naujas nutarimas, kuriuo paliekamas galioti aptariamas Komisijos nutarimas nutraukti Apelianto administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 188 str.ATPK 188 str. norma yra blanketinė, nukreipianti į kitą teisės aktą, t. y. traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Be to, administracinio teisės pažeidimo protokole nepakanka formaliai išvardinti pažeistas teisės normas, tačiau būtina konkretizuoti jų turinį ir esmę, nurodyti, kokiais būtent veiksmais (ar neveikimu) buvo pažeisti normose įtvirtinti reikalavimai. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, jame nurodyta, kad Apeliantas savo veiksmais pažeidė CK 1.137 str. 2 d. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad minimas straipsnis yra bendro pobūdžio, nekonkretizuojantis, kokie asmenų veiksmai gali būti laikomi prieštaraujančiais šiai teisės normai, nes visi asmenų veiksmai, kurie neatitinka įstatymo reikalavimų, geros moralės, protingumo ir teisingumo principų bei kuriais yra negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, gali būti pripažinti neteisėtais. Apylinkės teismas nutarime labai paviršutiniškai Apelianto atliktus veiksmus įvertino kaip savavaldžiavimą, nes nutarime nėra nenurodyta, kokios konkrečiai ir kokiais įstatymais nustatytos tvarkos jis veždamas medžius nesilaikė. Iš bylos taip pat matyti, kad Nukentėjusiojo interesai pažeisti buvo ne dėl paties važiavimo per sklypą fakto, o dėl sklypo sugadinimo, t. y. Nukentėjusiajam padarytos žalos. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai ar veiksmai, kurie nedera su gera morale, protingumo ir teisingumo principais, ar kuriais yra negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, užtraukia administracinę atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (ar administracinis teisės pažeidimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-P-451/2011). Iš Nukentėjusiojo parodymų matyti, kad Apelianto veikimas vežant medieną per jam priklausantį žemės sklypą jam buvo priimtinas, tokiems veiksmams jis davė Apeliantui leidimą, o ginčas tarp Nukentėjusiojo ir Apelianto iš esmės kilo dėl sugadinto ir nesutvarkyto žemės sklypo bei dėl padarytos žalos atlyginimo. Taigi, pats Apelianto veikimas šiuo atveju negali būti laikomas iš esmės savanaudišku. O ginčas dėl galimai Nukentėjusiajam padarytos žalos įvertinimo ir jos atlyginimo, pilnai gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka Nukentėjusiajam pareiškiant ieškinį dėl padarytos žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad ieškovas, pareiškęs ieškinį CK 1.138 str. pagrindu, gali reikalauti ne tik išieškoti iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę žalą (nuostolius), bet ir užkirsti kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams, atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį. Skundą nagrinėjantis teismas taip pat pažymi, kad ir administracinio teisės pažeidimo protokole Apeliantui suformuluotas kaltinimas taip pat nėra konkretus. Visų pirma, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad pažeidimas buvo padarytas 2016-07-01. Neaišku, kodėl buvo nurodyta tokia pažeidimo data, nes iš Nukentėjusiojo parodymų ir apylinkės teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad pažeidimas turėjo būti padarytas 2016 m. vasario ar kovo mėnesiais. Kaip matyti iš bylos apie tai, kad per jo sklypą buvo vežami medžiai, Nukentėjusiajam turėjo būti žinoma jau 2016 m. kovo mėnesį, todėl ši data ir turėtų būti laikoma administracinio teisės pažeidimo paaiškėjimo diena. Apeliacinės instancijos teismas taip pat iš esmės sutinka su Apelianto skunde bei Komisijos atsiliepime į jo pateiktą skundą nurodytomis aplinkybėmis, kad byloje nėra neginčijamų duomenų, kad Nukentėjusiojo sutikimas vežti medžius per jo žemės sklypą buvo gautas jau pradėjus juos vežti. Visų pirma, Nukentėjusysis iš esmės pats patvirtino, kad jis davė sutikimą Apeliantui vežti medžius per jam priklausantį žemės sklypą. Apylinkės teismas nenustatė, kada aptariamus medžius buvo pradėti vežti, taip pat nenustatė, kada Nukentėjusysis davė sutikimą per jo žemės sklypą vežti aptariamus medžius. Nesutiktina su apylinkės teismo išvada, kad Apeliantas iš esmės pripažino, jog prieš pradedant vežti medžius neprašė Nukentėjusiojo leidimo važiuoti per jo sklypą. Tokių duomenų byloje nėra. Iš teismo posėdžio protokole esančių Apelianto parodymų (17 – 18 b. l.) matyti, kad medžių vežimo darbai buvo pradėti po jo pokalbio su Nukentėjusiuoju ir tik po to, kai pastarasis davė žodinį leidimą. Tai, kad medžių vežimo darbai nebuvo vykdomi iki 2016-03-01, patvirtino liudytojas V. G. Jis posėdžio apylinkės teisme metu parodė, kad liudytojas L. J. su skundu į seniūniją kreipėsi jau po to, kai buvo išduotas 2016-03-01 leidimas vežti medieną. Pažymėjo, kad 2016-03-01, t. y. leidimo išdavimo dieną, matė susandėliuotą medieną prie vidaus kelio, šios medienos dar nebuvo pradėta vežti. Liudytojas nepastebėjo, kad 2016-03-01 keliukas būtų buvęs sugadintas (58 – 60 b. l.). Šie įrodymai, priešingai nei nutarime nustatė apylinkės teismas, vienareikšmiškai nepatvirtina aplinkybių, kad Apeliantas medžius per Nukentėjusiojo sklypą vežė neturėdamas jo sutikimo. Apylinkės teismas skundžiamame nutarime pripažino Apelianto pareiga įrodyti, kad jis elgėsi teisėtai, t. y. turėjo žemės savininko leidimą važiuoti per jo sklypą. Tačiau, tokiu būdu teismas neleistinai nekaltumo įrodinėjimo naštą perkėlė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kas daryti yra draudžiama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 17 d. nutartis byloje Nr. N575-55/2008). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pripažindamas, jog Apeliantas medžius pradėjo vežti be Nukentėjusiojo sutikimo ir tuo pagrindu priimdamas nutarimą nubausti Apeliantą pagal ATPK 188 str., apylinkės teismas pažeidė ATPK 257 str. nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo konstitucinio nekaltumo prezumpcijos principo bei iš jo kylančio in dubio pro reo principo, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-1/2013, 2AT-7-3/2013, 2AT-43-2014). Atsižvelgdamas į aukščiau paminėtą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas šioje byloje nepagrįstai tenkino Nukentėjusiojo apeliacinį skundą bei priėmė neteisingą nutarimą nubausti Apeliantą pagal ATPK 188 str., todėl šis nutarimas naikinamas, o Nukentėjusiojo skundas atmetamas, paliekant galioti 2016-08-31 Administracinės komisijos prie Utenos rajono savivaldybės tarybos nutarimą, kuriuo Apelianto administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 188 str. buvo nutraukta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 5 p., teismas

NUTARIA:

2016 m. gruodžio 14 d. Utenos rajono apylinkės teismo nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą :

A. K. skundą dėl 2016-08-31 Administracinės komisijos prie Utenos rajono savivaldybės tarybos nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo teisena E. N. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188 str. nutraukta nenustačius jo veiksmuose šio pažeidimo įvykio ir sudėties, atmesti.

Šis nutarimas neskundžiamas.