- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-12
- Bylos Nr.
- e2S-1818-894/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16762-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Urbanavičiūtė
- Ieškovas
- V. U.
- Atsakovas
- užsienio bendrovei Haru Management Limited
- Kategorijos
veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo V. U. ieškinį atsakovei užsienio bendrovei Haru Management Limited dėl įpareigojimo pateikti veiklos ataskaitą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Vilius Urbaitis (toliau – ieškovas) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei užsienio bendrovei Haru Management Limited (toliau – atsakovė) prašydamas įpareigoti atsakovę pateikti veiklos ataskaitą valdant ieškovo turtą, įskaitant bet neapsiribojant informacija apie turto valdymo istoriją, dabartinę vertę, dabartinę valdymo vietą ir planuojamą grąžinimo datą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškinys Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 30 straipsnio 11 dalies pagrindu yra teismingas Vilniaus apylinkės teismui pagal ieškovo gyvenamąją vietą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 13 d. nutartimi ieškovo ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.
4. Teismas susipažinęs su ieškovo ieškiniu, jo dalyku, nenustatė, jog sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, būtina vadovautis alternatyvaus teismingumo taisykle, nes ieškovo, kuris save įvardija vartotoju, reiškiamas reikalavimas dėl įpareigojimo, yra kildinamas iš turto patikėjimo teisinių santykių, todėl teismo vertinimu, nesuteikia teisės pažeisti civilinės bylos teismingumo taisykles. Teismas sprendė, kad ieškovas, remdamasis Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – VTAĮ) 2 straipsnio 15 dalimi, neturi teisės pagal CPK 30 straipsnio 2 dalį pasirinkti teismą iš kelių teismų, kuriems byla teisminga. Teismas nurodė ieškovui su ieškiniu kreiptis į teismą pagal atsakovės buveinės vietą.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskirajame skunde ieškovas prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti ieškovo ieškinį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1.1. Skundžiamoje nutartyje nepateikiant išsamių argumentų padaryta nepagrįsta išvada, jog turto patikėjimo sutartis negali būti laikoma vartojimo sutartimi. Turto patikėjimo sutartis gali būti laikoma vartojimo sutartimi, jeigu atitinka vartojimo sutarties esminius požymius.
1.2. Teismas neanalizavo ieškovo ir atsakovės sudarytos sutarties per vartojimo sutarties sąlygų prizmę, todėl priėmė neteisėtą nutartį, kurioje konstatuota, kad ieškovas nėra vartotojas.
1.3. Ieškovo sudaryta sutartis su atsakove atitinka visus tris esminius vartojimo sutarties požymius, nurodytus teismų praktikoje, todėl turi būti kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių.
1.4. Ieškovas yra fizinis asmuo, įsigijęs paslaugas. Ieškovas paslaugomis naudojosi asmeniniams poreikiams tenkinti, t. y. paslaugas iš atsakovės įsigijo tikslams, nesusijusiems su ieškovo vykdoma profesine veikla, kuri nėra susijusi su virtualia valiuta ar jos tvarkymu, naudojosi atsakovo teikiamomis paslaugomis savo asmeniniais (ir šeimos) interesais. Atsakovė yra verslininkas teikiantis savo virtualios valiutos tvarkymo paslaugas visame pasaulyje per Britanijos Mergelių salose įsteigtą įmonę. Atsakovė turto patikėjimo sutarties pagrindu priimdavo klientų virtualią valiutą, ją „įdarbindavo“ kriptovaliutų rinkose, iš to gaudavo pajamas, o klientams, patikėjusiems virtualią valiutą, mokėdavo sutartas palūkanas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl papildomo įrodymo priėmimo
7. Ieškovas kartu su atskiruoju skundu pateikė interneto svetainės haruinvest.com nuotrauką su vertimu.
8. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
9. Ieškovas nenurodė jokių argumentų, kodėl minėto įrodymo negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl papildomą įrodymą atsisakytina priimti.
Dėl skundžiamos nutarties
10. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas ieškinio priėmimo stadijoje turi pareigą savo iniciatyva patikrinti bylos teismingumą. Sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės. Teismingumo taisyklės yra įtvirtintos CPK IV skyriuje (CPK 25 – 36 straipsniai). Teritorinis teismingumas yra skirstomas į bendrąjį, alternatyvųjį, išimtinį, sutartinį ir kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumą. CPK 29 straipsnis nustato bendrąją taisyklę, kad ieškinys yra pateikiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą (fizinio asmens) arba buveinės vietą (juridinio asmens). CPK 30 straipsnis nustato konkrečius alternatyviojo teismingumo atvejus, kada ieškovas turi teisę pasirinkti, kuriam teismui pateikti ieškinį. Pagal CPK 30 straipsnio 11 dalį, ieškinys dėl vartojimo sutarčių taip pat gali būti pareiškiamas pagal vartotojo gyvenamąją vietą.
12. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas ieškinį pareiškė atsakovei, kurios buveinė yra Britų Mergelių salose (Didžiosios Britanijos Mergelių salose). Ieškinys paduotas Vilniaus miesto apylinkės teismui pagal ieškovo gyvenamąją vietą. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas turto patikėjimo sutarties pagrindu perdavė atsakovei kriptovaliutą (virtualią valiutą). Ieškinyje yra reiškiamas reikalavimas dėl atsakovės įpareigojimo pateikti veiklos ataskaitą apie atsakovės valdomo ieškovo turto (kriptovaliutos) naudojimą.
13. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo ieškinio reikalavimas yra kildinamas iš turto patikėjimo teisinių santykių, todėl ieškinio teismingumo klausimas turi būti sprendžiamas pagal bendrąsias teritorinio teismingumo taisykles, t. y. ieškinys turėtų būti nagrinėjamas teisme pagal atsakovės buveinės vietą, o specialioji alternatyvaus teismingumo taisyklė (ieškinys gali būti pareiškiamas pagal vartotojo (ieškovo) gyvenamąją vietą), nustatyta CPK 30 straipsnio 11 dalyje (skundžiamoje nutartyje dėl rašymo apsirikimo klaidingai nurodyta CPK 30 straipsnio 2 dalis), netaikoma.
14. Atskirajame skunde nesutikimas su skundžiama nutartimi iš esmės grindžiamas tuo, kad ieškovo ir atsakovės sudaryta sutartis yra ne tik turto patikėjimo, bet ir vartojimo sutartis, kuri atitinka visus esminius vartojimo sutarties požymius. Nagrinėjamu atveju, teisėtas ieškovo ieškinio teismingumo klausimo išsprendimas priklauso nuo tinkamo ieškovo ir atsakovės sutarties, iš kurios yra kildinamas ieškinio reikalavimas, kvalifikavimo. Šalių sutartį kvalifikavus kaip vartojimo sutartį, taikytina specialioji alternatyviojo teritorinio teismingumo taisyklė, nustatyta CPK 30 straipsnio 11 dalyje.
15. Pagal CK 6.228¹ straipsnio 1 dalį vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. CK nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko ir vartotojo sudarytos sutartys. Vartotoju pripažįstamas fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartį, o verslininku – fizinis ar juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai (CK 6.228¹ straipsnio 2, 3 dalys). VTAĮ pateiktos analogiškos vartotojo ir verslininko sąvokos (VTAĮ 2 straipsnio 19, 24 punktai).
16. Kasacinio teismo praktika dėl vartojimo teisinių santykių kvalifikavimo yra gausi ir išplėtota – remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016 31, 32 punktus; 2018 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018 29 punktą, kt.). Teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014; 2019 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-687/2019 26 punktą).
17. Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, ar ieškovo ir atsakovės sudaryta sutartis atitinka vartojimo sutarties pažymius, todėl priėmė neteisėtą nutartį, kurioje konstatuota, kad ieškovas nėra vartotojas.
18. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškinio pareiškime ieškovas turto patikėjimo sutartimi, kuria atsakovei perdavė savo kriptovaliutą, nurodė kaip ieškinio priedą Nr. 1 Paslaugų teikimo sąlygas (išrašą). Kartu su ieškiniu yra pateikta šie priedai: Paslaugų sąlygos (išrašas) (priedas Nr. 1.1) ir Paslaugų sąlygos (išrašas) (vertimas), kurio tikrumas patvirtintas ieškovo atstovo advokato L. V. (priedas Nr. 1.2). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti įrodymai nėra pakankami tarp ieškovo ir atsakovės susiklosčiusiems santykiams tinkamai įvertinti. Iš pridėtų dokumentų nėra galimybės identifikuoti, kad būtent ieškovas ir atsakovė yra šios paslaugų sutarties šalys, susitarimo tarp ieškovo ir atsakovės buvimo, t. y. sutarties elementų, pakankamų sutarties galiojimui (CK 6.159 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nurodyti neaiškumai gali būti pašalinti iš ieškovo pareikalavus papildomų įrodymų.
Dėl bylos procesinės baigties
19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovo reikalavimas yra kildinamas vien tik iš turto patikėjimo teisinių santykių. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareikštame ieškinyje šalių sudaryta sutartis yra įvardinta ir kaip vartojimo sutartis, turėjo įvertinti, ar ši sutartis atitinka aukščiau nurodytus esminius vartojimo sutarties požymius.
20. Pažymėtina, kad šios nutarties 18 punkte nurodytos aplinkybės egzistavo ieškinio priėmimo metu, todėl nepakakus įrodymų ieškovo ir atsakovės santykių tinkamam įvertinimui, pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, įpareigodamas ieškovą pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius vartojimo sutartinių teisinių santykių egzistavimą, bet ne atsisakyti priimti ieškinį. Dėl to atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, apskųsta nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir grąžinti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.