Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2020-07-10 · Baudžiamoji byla Nr. e1-770-1060/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-07-10
Bylos Nr.
e1-770-1060/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Agnė Vyliaudaitė
Kaltinamasis
A. Č.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-770-1060/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25669-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.1; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 10 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, nevedęs, teistas:

1) Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, laisvės apribojimu 8 mėnesiams;

2) Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (3 epizodai), 187 straipsnio 1dalį, 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtos galutinės subendrintos ir terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. 2018 m. balandžio 10 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

A. Č. 2020 m. birželio 29 d., apie 23.05 val., Prienų (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. 43, pažeisdamas kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis A. Č. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei parodė, kad 2020 m. birželio 29 d., jis nusipirko iš D. Š. automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 600,00 Eur. Pirkimo pardavimo sutarties nesusirašė, nes galvojo kitą dieną važiuoti jį persirašyti jo vardu. Šiandien turėjo važiuoti užsiregistruoti jį jo vardu į VĮ „Registra“, tačiau vakar jį vairuojant šį automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Jis buvo neblaivus ir jo automobilį sulaikė, o jį išvežė į areštinę ir nebuvo galimybės jo užsiregistruoti šiandien. 2020 m. birželio 29 d., apie 23 val., jis kartu su savo broliu D. L., jam priklausančiu automobiliu VW Passat važiavo iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), į degalinę, esančią (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo jis būdamas neblaivus, nes tą dieną gėrė alų ir degtinę. Teisės vairuoti automobilį neturi ir niekada neturėjo. Sėsdamas prie automobilio vairo suprato, kad yra neblaivus, tačiau vis tiek važiavo į degalinę nusipirkti cigarečių. Šalia sėdėjęs jo brolis D. L. taip pat buvo neblaivus. Jiems važiuojant (duomenys neskelbtini), prasilenkė su policijos automobiliu. Tada policijos automobilis apsisuko ir jo vairuojamą automobilį prisivijo iš galo. Sustabdę jo vairuojamą automobilį policijos pareigūnai, paprašė jo dokumentų ir automobilio dokumentų. Jis vairuotojo pažymėjimo neturi ir jo nepateikė. Pareigūnai jo paklausė ar jis yra vartojęs alkoholį. Jis prisipažino. Tada jam policijos pareigūnai liepė pūsti į alkotesterį. Dėl savo poelgio labai gailisi(IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 37 – 39).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta N. Š. parodė, kad ji yra Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato tyrėja. 2020 m. birželio 29 d., apie 22.44 val., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), automobiliu, šviesiai žydros spalvos, Š. J. neblaivus šiuo meta važinėja po gyvenvietę. Nuvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini)gatvėje, ties gyvenamuoju namu Nr. 43, pastebėjo ir sustabdė automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį D. Š., kurį vairavo neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti A. Č., kuriam alkotesteriu pirmu pūtimu nustatytas 2,67 promilių girtumas, antru pūtimu nustatytas 2,50 promilių girtumas. Kartu vyko neblaivus keleivis D. L. (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 59 – 61).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta D. Š. parodė, kad jos vardu yra registruotas automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Sugalvojo su savo vyru J. parduoti šį automobilį, nes įsigijo kitą. 2020 m. birželio 29 d., pas juos į namus atvažiavo A. Č. pirkti minėto automobilio. Automobilį VW Passat pardavė už 600,00 Eur A. Č.. Kadangi nemokėjo susirašyti pirkimo pardavimo sutarties, tai nusprendė sekančią dieną nuvykti į VĮ „Regitra“ ir automobilį perrašyti jo vardu. 2020 m. birželio 30 d., apie pietus jai paskambino A. Č. brolis D. L. ir pasakė, kad automobilį VW Passat sulaikė policijos pareigūnai ir kad į VĮ „Regitra“ važiuoti nereikės. Kadangi automobilį VW Passat ji pardavė A. Č., jam jokių pretenzijų neturi (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 75 – 76 ).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 43. Stovi automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 11 – 16, 17 – 18).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad alkotesteriu „Alkotest 6810“, Nr. ARFM 0230, patikros Nr. 1296551, A. Č. pirmu pūtimu 2020 m. birželio 29 d. 23.12 val. nustatyta 2,67 promilių neblaivumas, antru pūtimu 2020 m. birželio 29 d. 23.25 val. nustatyta 2,50 promilių neblaivumas (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 30).

Byloje surinktų įrodymų visuma, t. y. paties kaltinamojo prisipažinimas, liudytojo parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas ir kiti byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. Č. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims, ir 2020 m. birželio 29 d., apie 23.05 val., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 43, vairavo jam priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių (2,50 promilių) neblaivumas.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas A. Č. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pasitvirtino. Kaltinamasis A. Č. būdamas neblaivus sąmoningai sėdo už vairo ir važiavo iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini) į degalinę, esančią (duomenys neskelbtini) kol jo vairuojamą transporto priemonę sustabdę policijos pareigūnai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“, pakeisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 237 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ pakeitimo“ 4 punkto nustatyta tvarka, jam nustatė 2,50 promilių girtumą. Tai kvalifikuojama kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas (numato draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims). Kaltinamasis tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai. Tokiais veiksmais A. Č. tyčia apsvaigęs nuo alkoholio vairavo transporto priemonę ir tokia veika kvalifikuojama kaip BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Teismas konstatuoja, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta bet kuri bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 1 metų, bylos aplinkybės yra aiškios.

Dėl bausmės

Teismas konstatuoja, kad A. Č. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 81 – 82).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis).

A. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BK 60 straipsnyje numatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius A. Č. – teistas (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 43 – 47), per pastaruosius 5 metus administracine tvarka baustas 3 kartus (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 48 – 51), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 52), narkologo – psichiatro įskaitoje neįrašytas (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 83). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – baudą.

BK 64¹ straipsnyje, be kita ko, nustatyta, jog kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į tai, jog A. Č. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, daro išvadą, kad kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę įskaitomas A. Č. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2020 m. vasario 2020 m. birželio 29 d. 23.35 val. iki 2020 m. birželio 30 d. 13.57 viena (para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 minimalaus gyvenimo lygio (toliau – MGL) arba baziniams bausmių ir nuobaudų dydžiams (toliau – BBD) (100,00 Eur) dydžio baudai (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 1 – 3, 9 – 10).

Dėl teisės vairuoti transporto priemones

Baudžiamuoju įsakymu prokurorė prašo skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 metams 6 mėnesiams.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise (ar ją įgyti) taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008, Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014). Įstatymas numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę. Kaltinamasis A. Č. teistas, baustas administracine tvarka. Nors šios bylos KET pažeidimai nesukėlė sunkių padarinių, tačiau KET pažeidimai laikytini šiurkščiais, nes padaryti neblaivaus asmens. Veika padaryta tyčine kaltės forma, priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, atsižvelgtina ir į kaltininko asmenybę, į jo jauną amžių, į tai, kad nebuvo sukelta eismo įvykio, byloje nėra pateikta duomenų, jog kaltinamajam teisė vairuoti yra būtina dėl darbo tiesiogiai susijusio su transporto priemonės vairavimu. Neteisėti A. Č. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei.

Iš bylos duomenų matyti, kad A. Č. neturi teisės vairuoti transporto priemones, tačiau uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti vieneriems metams ar ilgesniam laikui turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, jis neturės galimybės nustatytu laikotarpiu šios teisės įgyti. Atsižvelgiant į padaryto nusikalstamo aplinkybes, įvertinus kaltinamojo A. Č. padaryto nusikaltimo pobūdį, jam nustatytą neblaivumo laipsnį, nenukrypstant nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, teismas sprendžia, kad kaltinamajam kartu su bausme tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, skaičiuojant šį terminą nuo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128/2008, Nr. 2K-103/2010, Nr. 2K-431/2013, Nr. 2K-401/2014, Nr. 2K-418-222/2016 ir kt.).

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamoje byloje automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), buvo panaudotas kaltinamajam A. Č. darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Taigi automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažįstamas nusikaltimo padarymo priemone. Automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas D. Š. vardu. Liudytoja apklausta D. Š. parodė, kad 2020 m. birželio 29 d., automobilį VW Passat pardavė už 600,00 Eur A. Č.. Kadangi nemokėjo susirašyti pirkimo-pardavimo sutarties, tai nusprendė sekančią dieną nuvykti į VĮ „Regitra“ ir automobilį perrašyti jo vardu. 2020 m. birželio 30 d., apie pietus jai paskambino A. Č. brolis D. L. ir pasakė, kad automobilį VW Passat sulaikė policijos pareigūnai ir kad į VĮ „Regitra“ važiuoti nereikės. Kadangi automobilį VW Passat ji pardavė A. Č., jam jokių pretenzijų neturi. Kaltinamasis A. Č. patvirtino liudytojos D. Š. nurodytas aplinkybes, jog 2020 m. birželio 29 d. jis nusipirko iš D. Š. automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 600,00 Eur. Pirkimo pardavimo sutarties nesusirašė, nes galvojo kitą dieną važiuoti jį persirašyti jo vardu. Įvertinus liudytojos ir kaltinamojo parodymus, teismas sprendžia, jog automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas D. Š., yra kaltinamojo A. Č. asmeninė nuosavybė, kurį jis įsigijo 2020 m. birželio 29 d., todėl automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), perduotas saugoti A. Č., kaip BK uždraustos nusikalstamos veikos priemonė, konfiskuojamas.

V. Kiti proceso klausimai

Bylos duomenimis matyti, jog 2020 m. birželio 30 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros nutarimu skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą iki 2020 m. rugsėjo 1 d. laikinai apribota nuosavybės teisė į automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 62 – 63). Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 8 dalimi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliekamas iki baudžiamojo įsakymo įvykdymo (automobilio konfiskavimo).

Kaltinamajam A. Č., vadovaujantis BPK 119 straipsniu bei 139 straipsnio 3 dalimi, iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliekama kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 40 – 42).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. Č. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 51 (penkiasdešimt vieno) BBD/MGL (2 550,00(dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt) Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti A. Č. galutinę 34 (trisdešimt keturių) BBD/MGL (1 700,00 (vieno tūkstančio septynių šimtų)) Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, įskaityti į paskirtą bausmę A. Č. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2020 m. vasario 2020 m. birželio 29 d. 23.35 val. iki 2020 m. birželio 30 d. 13.57 viena (para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 BBD/MGL(100,00 Eur) dydžio baudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti A. Č. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti A. Č. priklausantį, registruotą D. Š. vardu, automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), atiduotą saugoti A. Č..

Palikti galioti A. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Palikti galioti automobiliui VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą iki baudžiamojo įsakymo įvykdymo (automobilio konfiskavimo), o jį įvykdžius, panaikinti.

Informuoti kaltinamąjį A. Č. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus, išaiškinant, jog bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Įteikti kaltinamajam A. Č. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašus, išsiunčiant juos registruotu laišku.

Išaiškinti kaltinamajam A. Č., kad:

Nesutikdami su bausmės skyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Agnė Vyliaudaitė