- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-12
- Bylos Nr.
- e2A-640-544/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pran.), Zina Mickevičiūtė, Laimantas Misiūnas
- Atsakovas
- G. K.
- Ieškovas
- T. K.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-640-544/2019
teisėja Daina Lisaitė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05667-2018-8
2019 m. lapkričio 12 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Zinos Mickevičiūtės ir Laimanto Misiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-247-812/2019 pagal ieškovo T. K. ieškinį atsakovei G. K., institucijai, teikiančiai išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas T. K., patikslinęs ieškinio reikalavimą, prašė pakeisti 2016 m. vasario 9 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-388-956/2016 patvirtintą ieškovo bendravimo tvarką su vaiku O. K. ir bendravimo tvarką nustatyti taip:
1.1. Atsakovė G. K. įpareigojama sudaryti galimybes ieškovui T. K. reguliariai bendrauti su vaiku ryšių priemonėmis (telefonu ir/ar kitomis komunikacinėmis priemonėmis). Toks bendravimas tiek tėvo, tiek vaiko iniciatyva darbo dienomis vyktų vakarais iki 21 val., o kitu laiku - pagal aplinkybes. Ieškovas T. K. privalo pasirūpinti programų, reikalingų tokiam tėvo bendravimui su vaiku, įdiegimu. Atsakovė G. K. įpareigojama užtikrinti, kad tėvo bendravimas su vaiku ryšių priemonėmis vaikui esant namuose vyktų ne jos akivaizdoje. Atsakovė G. K. privalo užtikrinti, kad ryšių priemonės, skirtos vaiko bendravimui su tėvu, visuomet būtų techniškai tvarkingos ir veiktų. Be to, atsakovė G. K., gavusi ieškovo T. K. pranešimą (SMS, telefonu ar el. paštu), kad nepavyksta susisiekti su vaiku, įpareigojama nedelsiant, kai tik leidžia aplinkybės, užtikrinti, kad vaikas ryšių priemonėmis susisiektų su tėvu.
1.2. Mokslo metų laikotarpiu (nuo rugsėjo 1 d. iki birželio 19 d.) kiekvieno mėnesio ketvirtą savaitgalį nuo penktadienio vakaro 18.00 val. iki sekmadienio vakaro 16.00 val. ieškovas T. K. turi teisę, nedalyvaujant atsakovei G. K., bendrauti su vaiku O. K..
Bendravimo laikui ieškovas T. K. pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos, o pasibaigus bendravimo laikui atsakovė G. K. įpareigojama pasirūpinti vaiko paėmimu iš ieškovo T. K. gyvenamosios vietos.
Ieškovas T. K. įpareigojamas iš anksto ne vėliau kaip prieš 5 (penkias) dienas pranešti atsakovei G. K. apie negalėjimą (dėl ligos, komandiruočių ar pan.) bendrauti su vaiku šiame punkte numatytais savaitgaliais.
1.3. Mokslo metų laikotarpiu (nuo rugsėjo 1 d. iki birželio 19 d.) kiekvieno mėnesio antrą savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 18 val. ieškovas T. K. pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir pasibaigus bendravimo laikui grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą.
1.4. Ieškovas T. K. turi teisę, įspėjęs prieš 3 dienas, atvykti į vaiko gyvenamąją vietą ir nedalyvaujant atsakovei G. K. bendrauti su vaiku ne ilgiau 3 (trijų) valandų per dieną. Konkretų laiką, atsižvelgiant į vaiko mokslus, užsiėmimus ar miego režimą, nustato ieškovas T. K..
1.5. Ieškovas T. K. turi teisę, nedalyvaujant atsakovei G. K., bendrauti su vaiku O. K. vasaros atostogų metu:
- nuo liepos 1 d. 9.00 val. iki liepos 15 d. 19.00 val.;
- nuo liepos 29 d. 9.00 val. iki rugpjūčio 4 d. 19.00 val.;
- nuo rugpjūčio 12 d. 9.00 val. iki rugpjūčio 18 d. 19.00 val.
Bendravimo laikui ieškovas T. K. pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos, o pasibaigus bendravimo laikui atsakovė G. K. įpareigojama pasirūpinti vaiko paėmimu iš ieškovo T. K. gyvenamosios vietos.
1.6. Ieškovas T. K. turi teisę, nedalyvaujant atsakovei G. K., bendrauti su vaiku O. K. mokslo metų atostogų laikotarpiais:
- nelyginių metų, pradedant 2019 m., rudens atostogų metu (spalio mėn.), įskaitant savaitgalius, einančius prieš ir po atostogų (nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 16.00 val.);
- nelyginių metų, pradedant 2021 m., pavasario atostogų metu (kovo mėn.), įskaitant savaitgalius, einančius prieš ir po atostogų (nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 16.00 val.);
- per lyginių metų Velykas, pradedant 2020 m., su prieš jas einančiomis laisvomis dienomis;
- per nelyginių metų, pradedant 2019 m., Kūčias ir Kalėdas iki gruodžio 28 d. 16.00 val. su prieš tai einančiomis laisvomis dienomis;
- lyginiais metais, pradedant 2020 m., nuo gruodžio 28 d. 16.00 val. iki kitų metų žiemos atostogų pabaigos.
Bendravimo laikui ieškovas T. K. pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos, o pasibaigus bendravimo laikui atsakovė G. K. įpareigojama pasirūpinti vaiko paėmimu iš ieškovo T. K. gyvenamosios vietos.
1.7. Atsakovė G. K. įpareigojama ieškovui T. K. paprašius el. paštu ar šalių sutartu kitu būdu pateikti informaciją apie vaiko mokymąsi, sveikatos būklę ar kitas svarbias aplinkybes, susijusias su vaiku.
1.8. Ieškovas T. K. bendravimo su vaiku laikotarpiais sudaro galimybes atsakovei G. K. susisiekti su vaiku ryšio priemonėmis ir, atsakovei paprašius, suteikia informaciją apie vaiko sveikatą bei buvimo vietą.
Atsiliepimas
1.9. Atsakovė G. K. įpareigojama sudaryti galimybę ieškovui T. K. pasiimti vaiką iš mokyklos bei nurodyti vaiko mokymo įstaigai, kad visa informacija apie mokyklos renginius ir vaiko mokymosi rezultatus būtų teikiama ir vaiko tėvui ieškovui T. K..
1.10. G. K. įpareigojama neriboti ir nekliudyti tėvui bendrauti su vaiku bei neorganizuoti vaiko užsiėmimų ar kitų renginių aukščiau nurodytais tėvo bendravimo su vaiku laikotarpiais.
1.11. Ši tėvo bendravimo su vaiku tvarka gali būti pakeista tik abiejų šalių bendru sutikimu.
Šalies argumentai
2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad su atsakove turi dukterį O. K., gim. (duomenys neskelbtini). Šalys gyvena skyrium. Jų santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Ieškovas su sugyventine ir dviem jos vaikais gyvena Panevėžio mieste, o atsakovė, su kuria nustatyta nepilnametės O. K. gyvenamoji vieta, Latvijos Respublikoje. 2016 m. vasario 9 d. Panevėžio miesto apylinkės teismas patvirtino šalių taikos sutartį, kuria buvo nustatyta skyrium nuo vaiko gyvenančio ieškovo bendravimo tvarka su vaiku. 2017 m. rugpjūčio 25 d. ieškovas sudarė su atsakove susitarimą dėl jo bendravimo su vaiku tvarkos atsakovei išvykus gyventi su vaiku į Latvijos Respubliką. Atsakovė šio susitarimo nuo 2018 m. vasaros nesilaiko, riboja ieškovo teisę bendrauti su vaiku. Ieškovas siūlė atsakovei sudaryti kitą susitarimą dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, bet atsakovė nesutiko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. birželio 20 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies. Pakeitė 2016 m. vasario 9 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-388-956/2016 patvirtintą ieškovo T. K. bendravimo tvarką su vaiku O. K. ir nustatė ieškovo bendravimo tvarką su vaiku:
3.1. Tėvas bendrauja su vaiku ryšių priemonėmis (telefonu ir/ar kitomis komunikacinėmis priemonėmis) darbo dienomis vakarais iki 21 val., o kitu laiku – pagal aplinkybes. Tėvas pasirūpina programų, reikalingų bendravimui, įdiegimu į ryšio priemones. Vaiko motina netrukdo vaikui laisvai bendrauti su tėvu nustatytu laiku. Vaiko tėvai užtikrina, kad ryšio priemonės būtų techniškai tvarkingos ir veiktų.
3.2. Tėvas bendrauja su vaiku mokslo metų laikotarpiu (nuo rugsėjo 1 d. iki birželio 19 d.) kiekvieno mėnesio antrą savaitgalį nuo šeštadienio iki sekmadienio nedalyvaujant motinai. Tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. Pasibaigus bendravimo laikui tėvas pristato vaiką į jo gyvenamąją ar kitą šalių sutartą vietą 16 val.
3.3. Tėvas bendrauja su vaiku mokslo metų laikotarpiu (nuo rugsėjo 1 d. iki birželio 19 d.) kiekvieno mėnesio ketvirtą savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio nedalyvaujant motinai. Tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. Pasibaigus bendravimo laikui motina pasiima vaiką iš tėvo gyvenamosios ar kitos šalių sutartos vietos 14 val.
3.4. Tėvas praneša vaiko motinai ne vėliau kaip prieš 5 (penkias) dienas apie negalėjimą bendrauti su vaiku numatytais savaitgaliais. Vaiko motina praneša vaiko tėvui ne vėliau kaip prieš 5 (penkias) dienas apie vaiko teniso varžybas, kuriose vaikas yra užregistruotas dalyvauti, mokymosi įstaigos organizuojamus renginius, išvykas, kuriose vaikas dalyvaus numatytais tėvo bendravimo su vaiku savaitgaliais.
3.5. Tėvas bendrauja su vaiku vaiko gyvenamojoje vietoje nedalyvaujant vaiko motinai iki 3 (trijų) valandų per dieną. Apie numatomą atvykimą vaiko tėvas praneša vaiko motinai prieš 3 dienas. Vaiko motina informuoja vaiko tėvą apie vaiko dienotvarkę numatomu bendravimo laiku.
3.6. Tėvas bendrauja su vaiku nedalyvaujant vaiko motinai vaiko vasaros atostogų metu:
- nuo liepos 1 d. iki liepos 15 d. imtinai;
- nuo liepos 29 d. iki rugpjūčio 4 d. imtinai;
- nuo rugpjūčio 12 d. iki rugpjūčio 18 d. imtinai.
Tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos 9 val. Pasibaigus bendravimo laikui motina pasiima vaiką iš tėvo gyvenamosios ar kitos šalių sutartos vietos 19 val.
3.7. Tėvas bendrauja su vaiku nedalyvaujant vaiko motinai vaiko mokymosi atostogų metu:
- nelyginių metų, pradedant 2019 m., rudens atostogų metu (spalio mėnuo);
- nelyginių metų, pradedant 2021 m., pavasario atostogų metu (kovo mėnuo);
- lyginiais metais, pradedant 2020 m., žiemos atostogų metu (nuo gruodžio 27 d.).
Tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos mokymosi atostogų pirmos dienos 9 val. Pasibaigus bendravimo laikui tėvas pristato vaiką į jo gyvenamąją ar kitą šalių sutartą vietą paskutinę atostogų dieną 16 val.
3.8. Tėvas bendrauja su vaiku nedalyvaujant vaiko motinai šventinėmis dienomis:
- lyginių metų, pradedant 2020 m., Velykų dienomis;
- nelyginių metų, pradedant 2019 m., Kūčių dieną ir Kalėdų dienomis.
Tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos šventinės dienos išvakarėse 18 val. Pasibaigus bendravimo laikui tėvas pristato vaiką į jo gyvenamąją ar kitą šalių sutartą vietą paskutinės šventinės dienos 18 val.
3.9. Tėvas, kreipęsis elektroniniu paštu ar kitomis ryšio priemonėmis į vaiko motiną, turi teisę gauti informaciją apie vaiko mokymąsi, įskaitant mokyklos renginius ir vaiko mokymosi rezultatus, sveikatos būklę, kitas svarbias aplinkybes, susijusias su vaiku, o vaiko motina turi pareigą tokius duomenis vaiko tėvui pateikti.
3.10. Tėvo bendravimo su vaiku metu vaiko tėvas sudaro galimybes vaiko motinai susisiekti su vaiku ryšio priemonėmis ir, vaiko motinai paprašius, suteikia informaciją apie vaiko sveikatą bei buvimo vietą.
4. Teismas nustatė, kad ieškovas T. K. ir atsakovė G. K. yra nepilnamečio vaiko O. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Šalių santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Ieškovas su sugyventine ir dviem jos vaikais gyvena Panevėžio mieste, o atsakovė, su kuria nustatyta nepilnametės O. K. gyvenamoji vieta – Latvijos Respublikoje. 2016 m. vasario 9 d. Panevėžio miesto apylinkės teismas patvirtino šalių taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-388-956/2016, kuria buvo nustatyta skyrium nuo vaiko gyvenančio ieškovo bendravimo tvarka su vaiku.
2017 m. rugpjūčio 25 d. ieškovas sudarė su atsakove rašytinį susitarimą dėl jo bendravimo su vaiku tvarkos atsakovei išvykstant gyventi į Latvijos Respubliką. Iš šalių paaiškinimų, šalių pateiktų tarpusavio susirašinėjimo turinio nustatė, kad nei teismo nutartimi, nei vėliau pačių šalių rašytiniu susitarimu nustatyta bendravimo tvarka nėra vykdoma, šalys konfliktuoja, nesutaria geranoriškai dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir ieškovo dalyvavimo auklėjant vaiką. Šalims nepasiekus bendro susitarimo dėl bendravimo su vaiku laiko ir vietos, byloje du kartus 2018 m. gruodžio 14 d. ir 2019 m. kovo 26 d. nutartimis buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurių atsakovė gera valia nevykdė, nutartyse nurodytu laiku vaiko bendravimui pas ieškovą neišleido.
5. Vertindamas, kokia bendravimo tvarka maksimaliai atitiktų tėvo ir nepilnamečio vaiko interesus, teismas atsižvelgė į visumą byloje nustatytų aplinkybių ir įvertintų įrodymų: kad O. K. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus moksleivė; kad ji mokosi Latvijos Respublikoje privačioje mokymosi įstaigoje, kurioje pamokos mokykloje prasideda 8.30 val. ir baigiasi 17.30 val.; kad ji lanko teniso treniruotes, kurios vyksta antradieniais, ketvirtadieniais po pamokų ir šeštadienio rytais (atsakovės paaiškinimai); kad atstumas nuo O. K. gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) Latvijos Respublikoje iki ieškovo gyvenamosios vietos Panevėžio mieste yra apie 190 km.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Apeliaciniu skundu atsakovė G. K. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
7. Nurodo, kad neginčija teismo sprendimo dalių, išdėstytų sprendimo 1 punkte (dėl bendravimo ryšių priemonėmis), 5 punkte (dėl bendravimo su vaiku tėvui atvykus į vaiko gyvenamąją vietą), 9 punkte (dėl tėvo teisės gauti informaciją apie vaiko mokymąsi, sveikatos būklę ir kt.) ir 10 punkte (dėl tėvo pareigos būnant su vaiku sudaryti galimybes susisiekti su mama ir kt.), tačiau nesutinka su kituose sprendimo punktuose išdėstytomis tėvo bendravimo su vaiku nuostatomis ir mano, kad teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, klaidingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, dėl ko atitinkamos sprendimo dalys turėtų būti naikinamos. Sprendimo dalimis, kurios yra skundžiamos, nustatyta ieškovo bendravimo su vaiku tvarka nukreipta ne į vaiko, o išimtinai į tėvo interesų tenkinimą. Šiose dalyse nepašalinti įrodymų tarpusavio prieštaravimai, nepasisakyta dėl atsakovės argumentų, patvirtinančių, kad ieškovas su atsakove nebendradarbiauja ir nesiekia vaiko interesų prioriteto, vaikas tėvo namuose yra skriaudžiamas, tėvas vaiko atžvilgiu taiko psichologinį smurtą ir kt. Tai rodo, kad teismas buvo aiškiai šališkas atsakovės atžvilgiu.
8. Vertina, kad, priešingai nei sprendė teismas, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad apeliantė niekuomet nevaržė ieškovo ir vaiko bendravimo, jį skatino, ieškovo teisė reguliariai bendrauti su vaiku visuomet buvo įgyvendinama ir niekuomet nebuvo ginčijama. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad ieškovas reguliariai bendrauja su vaiku savaitgaliais, be to, atostogauja užsienio šalyse žiemą ir vasarą.
9. Teismo argumentai, jog apeliantė su ieškovu nederino vaiko užimtumo savaitgaliais ir treniruotes vaikui užsakė išimtinai savo iniciatyva, yra ne tik nepagrįsti, bet ir nekorektiški. Sprendimas nederinti su tėvu vaiko užsiėmimų buvo pagrįstas tuo, kad jis niekuomet nepritaria papildomoms vaiko veikloms, jomis nesidomi, nepateikia pasiūlymų dėl vaiko ugdymo. Be to, teismo teiginiai, esą apeliantė, prisidengdama sportu, siekia riboti tėvo bendravimą su vaiku ir pirmenybę suteikia vaiko sportinei karjerai, o ne bendravimui su tėvu, yra neteisingi. Šiuo atveju būtent tėvas siekia sukurti situaciją, kuomet vaikas yra verčiamas rinktis tarp sporto ir bendravimo su tėvu. 2019 m. birželio 6 d. teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovas teniso kortuose, girdint vaikui ir kitiems žmonėms, kelia scenas ir kolioja apeliantę, tokiu būdu traumuodamas vaiką. Tačiau sprendime apie netinkamą tėvo elgesį net neužsiminta, o apeliantės pasisakymų turinys iškraipytas sudarant įspūdį, neva ji priešinasi vaiko bendravimui su tėvu.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas ignoravo ir nutylėjo reikšmingas aplinkybes, susijusias su vaiko buvimu tėvo šeimoje ir vadovavosi tik ieškovui palankiomis aplinkybėmis. Neatsižvelgė į tėvo nesugebėjimą užtikrinti saugias sąlygas vaikui būnant jo namuose bei kad nebūtų vartojamas alkoholis, apie ką išsamiai papasakojo liudytoja V. M., nevertino ir nepriimtino tėvo elgesio grasinant apeliantei žurnalistų dėmesiu bei fakto, kad ieškovas atsisakė kartu su apeliante ir vaiku apsilankyti pas šeimos santykių specialistus ir tokiu būdu siekti išmokti nesutarimus dėl bendravimo spręsti taikiai.
11. Teigia, jog ji vaiku rūpinasi kiekvieną dieną, todėl atitinkamai jai neturėtų būti užkraunama našta, tėvui pabendravus su vaiku, užtikrinti vaiko parsivežimą iš ieškovo gyvenamosios ar kitos vietos.
12. Sprendimu įtvirtintos nuostatos dėl apeliantės pareigos pranešti tėvui, kad pastarojo bendravimo su vaiku savaitgaliais vyks varžybos, mokyklos renginys ir pan., yra prieštaringos. Iš sprendimo turinio neaišku, ar tokiu atveju vaikas gali dalyvauti varžybose, mokyklos renginyje ir pan., ar tik tėvas gali nuspręsti leisti vaikui dalyvauti varžybose, mokyklos renginyje ir pan., ar visgi reikalauti, kad vaikas vyktų su tėvu ir ugdymo įstaigų renginiuose nedalyvautų. Be to, sprendime nustatant, kad vaikas bendraus su tėvu kas antrą ir kas ketvirtą savaitgalius – nuo šeštadienio iki sekmadienio ir nuo penktadienio iki sekmadienio – vaiko interesai užsiimti sportine veikla ir siekti sportinės karjeros iš esmės suvaržomi. Kaip matyti iš viešai prieinamos informacijos, teniso turnyrai vyksta būtent savaitgaliais. Kadangi tėvas vaiko sportinei veiklai nepritaria, todėl vykdant sprendimą vaikas kas antrą savaitgalį dalyvauti varžybose, tikėtina, negalėtų.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad tėvas turi gerą finansinę padėtį ir visas galimybes atvykti į vaiko gyvenamąją vietą ir juo rūpintis treniruočių ir varžybų metu tiek savaitgaliais, tiek darbo dienomis, nes yra verslininkas ir darbo laiką planuoja savarankiškai. Todėl teismas, grubiai pažeisdamas vaiko interesus, tėvo ir vaiko bendravimo tvarką nustatė atsižvelgdamas išimtinai į ieškovo poreikius, tokiu būdu užkirsdamas kelią vaiko galimybėms profesionaliai sportuoti.
14. Teigia, jog sprendime numatyta vaiko bendravimo su tėvu tvarka atostogų ir šventinėmis dienomis taip pat yra nepagrįsta, nes teismas bendravimo grafiką ilgiems laikotarpiams sudarė mechaniškai, neatsižvelgė į vaiko interesus, liko neaišku, kodėl atmesti apeliantės pasiūlymai tėvui bendrauti su vaiku jo gyvenamojoje vietoje, nuvežti į treniruotes, varžybas ir taip prisidėti prie vaiko ugdymo bei kokybiško tėvo ir vaiko bendravimo užtikrinimo.
15. Nurodo, jog teismas, nustatydamas dvigubai ilgesnes nepertraukiamas atostogas su tėvu, nepasisakė dėl faktų, kad vaikas ir per trumpesnes 7 dienų atostogas vakarais verkia, prašydamas mamos (šios aplinkybės ieškovas teisme neneigė), kad tėvo šeimos nariai vaikui „prasikaltus“ su juo nesikalba, verčia atsiprašyti. Teismas tokį šeimos narių elgesį įvertino kaip „normalią bendravimo dalį“, tačiau visiškai nesiaiškino, kokiose konkrečiose situacijose vaikas neva elgėsi netinkamai ir neįvertino fakto, kad tėvo šeimoje įprastai vartojamas alkoholis.
Žemesnės instancijos teismas
16. Mano, kad sprendimu numačius, kad visas krikščioniškas švenčių dienas (priklausomai, metai lyginiai ar nelyginiai) vaikas turės praleisti tik tėvo šeimoje, grubiai pažeidžia vaiko interesus ir poreikius, nes ji su vaiku nuo jo gimimo tas šventes švęsdavo kartu, sudarydavo galimybę tėvui tomis dienomis pabūti su vaiku, aplankyti močiutę (tėvo mamą), o pagal naują tvarką bus apribotas bendravimas su kitais artimais giminaičiais, lankymasis bažnyčioje ir kt.
Atsiliepimas
17. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas T. K. prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
18. Nurodo, kad apeliantė skunde bando remtis savo pačios paaiškinimais kaip įrodymais, patvirtinančiais tam tikras aplinkybes, nes ieškovas jų nepaneigė. Tačiau ieškovui tiesiog pabodo kiekvieną kartą paneiginėti apeliantės išvedžiojimus ar faktų iškraipymus, ypač susirašinėjimo metu. Ieškovas suprato, kad apeliantė nepaiso jokių argumentų, o normalus dialogas yra sunkiai įmanomas. Apeliantė jo sutikimo su vaiku išvykti gyventi į Latviją prašė tik laikinam laikotarpiui, t. y. vaiko ikimokykliniam ugdymui, ir net nesitarė dėl vaiko mokymo įstaigos parinkimo. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad tėvas su vaiku atostogavo Turkijoje ir slidinėjo Austrijoje, tačiau nutylima, kad apeliantė žinodama, jog tėvas su dukra ketina atostogauti Turkijoje 2018 m. rugpjūčio 17-24 d., slapta ir melagingai tvirtindama, kad vaikas tuo laikotarpiu privalo mokytis, 2018 m. rugpjūčio 7-14 d. pati su vaiku išvyko atostogauti į Turkiją. Be to, apeliantė, žinodama, kad ieškovas su vaiku planuoja vykti slidinėti į Austriją 2019 m. vasario mėnesį, suorganizavo dar vieną vaiko slidinėjimo kelionę tą patį slidinėjimo sezoną. Tai parodo apeliantės neigiamą nusistatymą vaiko tėvo atžvilgiu ir bandymą kiek įmanoma sumažinti vaiko norą atostogauti kartu su tėčiu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Apeliacinis skundas atmetamas.
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
21. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė į bylą naujus įrodymus: 2019 m. birželio 26-27 d. el. pašto laiškų kopijas ir 2019 m. liepos 1 d. akto Nr. 00073/083/2019-AKT ir vertimo patvirtintas kopijas, kurias prašė priimti.
22. Pažymėtina, jog CPK 314 straipsnis numato dvi išimtis iš bendro naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme draudimo: kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tokius įrodymus priimti ir kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kasacinis teismas, aiškindamas paminėtas proceso teisės nuostatas, yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, be to, kiekvienu atveju būtina atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015 ir kt.). Jeigu įrodymai, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje, teismas turi teisę atsisakyti juos priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015 ir kt.).
23. Kadangi apeliantė nepagrindė teikiamų naujų įrodymų prijungimo prie bylos būtinumo pagal CPK 314 straipsnio nuostatas, o apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie įrodymai, vertinant juos pirmosios instancijos teismo išvadų ir jau byloje esančių įrodymų kontekste, neturi esminės reikšmės apeliacinio skundo išsprendimui, yra gauti po sprendimo priėmimo, atsakovės pateiktų naujų įrodymų nepriima ir jų nagrinėdamas apeliacinį skundą nevertina.
24. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiama sprendimo dalimi, nurodydama, kad sprendimu nustatytas vaiko bendravimo su tėvu grafikas atostogų ir švenčių dienomis (sprendimo 6-8 punktas) yra nepagrįstas ir neteisėtas, o sprendimo 4 punkte išdėstytas turinys yra neaiškus, atsižvelgiant į sprendimo 2, 3, 6-8 punktuose numatytą bendravimo tvarką. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, įvertinęs skundžiamame sprendime padarytas teismo išvadas, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog, priešingai apeliantės argumentams dėl netinkamai vertintų įrodymų, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. birželio 20 d. sprendime išdėstė šalių prašymus, paaiškinimus, nurodė nustatytas aplinkybes, pateikė išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą, išvadas dėl šalių reikalavimų ir jų atsikirtimų, išdėstė teisinius priimamo sprendimo argumentus, su kuriais teisėjų kolegija iš esmės sutinka, todėl visų jų nakartoja.
25. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad, remiantis CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas; teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi ir pan.; vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo; teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2014).
26. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nenukrypdamas nuo šios nutarties 25 punkte nurodytos teismų praktikos, civilinio proceso taisyklių, todėl šiuo aspektu kritiškai vertintini apeliantės argumentai apie tai, kad įrodymai byloje vertinti formaliai, nepašalinti jų tarpusavio prieštaravimai, iš viso nevertinta ir nepasisakyta dėl atsakovės argumentų, patvirtinančių, jog ieškovas su atsakove nebendradarbiauja ir nesiekia vaiko interesų prioriteto ir pan. Šiuo atveju apeliantė nurodytais skundo argumentais tik išreiškia savo nesutikimą su jai nepalankiomis teismo išvadomis dėl bylos faktų, tačiau nepagrindžia, jog teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Taigi, tai, kad apeliantė turi kitą nuomonę dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad skundžiamas teismo sprendimas neteisėtas ar nepagrįstas ar kad yra pagrindas priimti priešingą sprendimą.
27. Tuo pačiu laikytina tik kaip pačios apeliantės išreikšta, niekuo nepagrįsta, susijusi su jai teismo sprendime nepalankiai įvertintomis aplinkybėmis, pozicija dėl teismo šališkumo jos atžvilgiu. Pastebėtina, jog Panevėžio apylinkės teismas 2019 m. gegužės 27 d. nutartimi jau buvo išsprendęs atsakovės atstovės prašymą nušalinti nuo bylos nagrinėjimo teisėją. Teismas tokį prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad byloje nenustatyta, jog teisėja negalėtų bylos išnagrinėti nešališkai. Jokių konkrečių argumentų, motyvų nušalinimui, konkrečių faktinių aplinkybių apie galimą interesų konfliktą ar faktinių privataus pobūdžio aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos bylos nagrinėjimo objektyvumui, nagrinėjamu atveju skunde taip pat nenurodyta.
28. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.165 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
29. Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).
30. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
31. Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
32. Apeliaciniame skunde apeliantė kelia klausimą, kam apskritai reikėjo nustatyti konkrečią ieškovo (tėvo) bendravimo su vaiku tvarką, nes ji nevaržė, o skatino jų bendravimą. Tačiau byloje nustatyta, kad 2016 m. vasario 9 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi pagal taikos sutartį nustatytos tėvo bendravimo su dukra tvarkos ir sąlygų bei 2017 m. rugpjūčio 25 d. šalių rašytiniu susitarimu nustatytos bendravimo tvarkos ieškovo kreipimosi į teismą dienai nebebuvo laikomasi, nes šalys pradėjo konfliktuoti, nesutarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos, laiko, auklėjimo, mokyklos, laisvalaikio užsiėmimų parinkimo ir pan. Be to, šalims nepasiekus bendro susitarimo dėl tėvo bendravimo su vaiku laiko ir vietos, byloje 2018 m. gruodžio 14 d. ir 2019 m. kovo 26 d. teismo nutartimis buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurių atsakovė tinkamai nevykdė, nesiėmė priemonių ir neužtikrino, kad nutartyse nurodytu laiku ir tvarka būtų užtikrintas vaiko ir tėvo bendravimas. Esant nustatytoms tokioms faktinėms aplinkybėms, ieškovo (tėvo) bendravimo su vaiku tvarka pagrįstai buvo nustatyta teismo (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Šios nustatytos aplinkybės paneigia apeliantės argumentus dėl neva teismo padarytos nepagrįstos išvados, kad ieškovo teisės maksimaliai bendrauti su vaiku yra varžomos.
33. Apeliantė nesutinka su teismo argumentais, kad ji, prisidengdama sportu, siekia riboti tėvo bendravimą su vaiku, kadangi yra priešingai – būtent tėvas siekia sukurti situaciją, kuomet vaikas yra verčiamas rinktis tarp sporto ir bendravimo su tėvu; nustačius, kad vaikas bendraus su tėvu kas antrą ir kas ketvirtą savaitgalius – nuo šeštadienio iki sekmadienio ir nuo penktadienio iki sekmadienio – vaiko interesai užsiimti sportine veikla ir siekti sportinės karjeros iš esmės suvaržomi; be to, nuostatos dėl pranešimų apie varžybas ir kitus užsiėmimus prieštaringos. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas tėvo bendravimo tvarką minėtais savaitgaliais, kaip tik ir atsižvelgė į tai, kad: vaikas lanko teniso treniruotes; savaitgaliais yra organizuojamos varžybos; šeštadienio rytą vyksta treniruotė ir kad gali būti organizuojamos mokymosi išvykos bei renginiai; atsakovė nesitarė su ieškovu dėl vaiko užimtumo savaitgaliais ir treniruotes užsakė vaikui išimtinai savo iniciatyva; vaiko ir tėvo gyvenamąsias vietas skiria apie 190 km atstumas; vaiko ir tėvo ryšį būtina išsaugoti ir užtikrinti jo pastovumą. Būtent dėl šių aplinkybių viseto teismas ir padarė išvadą, kad vienos šeštadienio treniruotės praleidimas kartą per mėnesį vaiko teisės lavintis nepažeis, treniruotę atsakovė gali kompensuoti ar susitarti dėl jos kitu laiku.
34. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
35. Kolegijos nuomone, apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, kad teismo sprendimo 4 punkto nuostatos yra neaiškios ir prieštarauja kitoms sprendimo dalims, kadangi sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra paaiškintas 4 punkto turinys ir prasmė. Teismo nurodytas terminas apie aptariamą aplinkybę pranešti ne vėliau kaip prieš penkias dienas yra protingas ir logiškas. Iš šalių paaiškinimų visumos seka, jog yra buvę atvejų, kai šalys konfliktavo viena su kita, nes tėvui per vėlai (išvakarėse) pranešta apie dukters varžybas (2019 m. birželio mėnesį), dėl ko šis į jas neatvyko, kadangi nespėjo pakeisti planų. Taigi, ir šiuo aspektu kritiškai vertinamos apeliantės keliamos abejonės dėl tėvo visiško nenoro ir nepritarimo aktyviau dalyvauti vaiko sportinėje veikloje.
36. Apeliantės manymu, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas iš esmės ignoravo reikšmingas aplinkybes, susijusias su vaiko buvimu ir jo saugių sąlygų užtikrinimu tėvo šeimoje, selektyviai nurodė aplinkybes, palankias ieškovui, o kitas aplinkybes nutylėjo. Teisėjų kolegija šį apeliantės argumentą vertina nepagrįstu, nes iš byloje esančių įrodymų visumos – šalių, liudytojų paaiškinimų, Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Panevėžio miesto savivaldybėje pokalbio protokole užfiksuotų vaiko paaiškinimų buvo nustatyta, kad mergaitei patinka atostogauti su abiem tėvais, kad kai ji kartais susipyksta su tėvo drauge, bet tėvas padeda joms susitaikyti. Iš liudytojos A. A., ieškovo sugyventinės, parodymų nustatyta, kad ieškovo ir dukters santykiai yra artimi, o jos ir ieškovo dukters - geri, kad ji nesikiša į O. K. auklėjimą, tačiau, kai vaikas kalba su ja pakeltu tonu, reaguoja paaiškindama apie netinkamą elgesį. Teismas atmetė kaip nepatikimus liudytojo M. J., atsakovės brolio, parodymus apie tai, kad gimtadienio metu ieškovo sugyventinė neleido O. K. neštis namo nepavykusio pagaminti žaislo, atsižvelgdamas į tai, kad jo parodymai nesutapo su faktinėmis aplinkybėmis. Atsakovės paaiškinimus, liudytojos V. M. parodymus apie nuobaudų vaikui skyrimą už konfliktus su ieškovo sugyventine – ieškovo draudimą išeiti vaikui iš kambario, liepimą vadinti jo sugyventinę motina, atsiprašyti, teismas taip pat vertino kritiškai, remdamasi tuo, kad subjektyvūs parodymai pateikti asmenų, turinčio pyktį prieš buvusį dukters sutuoktinį ir suinteresuotų atsakovei palankia bylos baigtimi. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad, vaikui atvykus į ieškovo šeimą bendravimui, jos nariai neprivalo tenkinti kiekvieno vaiko noro ir nepagrįstai jam nuolaidžiauti. Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu sutinka. Akcentuotina tai, kad byloje nenustatyta jokių objektyvių duomenų, jog prieš vaiką, jam esant su tėvu, buvo naudojamas psichologinis, fizinis smurtas, kitaip pažeidžiamos vaiko teisės.
37. Teisėjų kolegija, remdamasi nutarties 36 punkte minėtomis faktinėmis aplinkybėmis, nurodo, kad ieškovas, kaip tėvas, turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaiku tam, kad būtų patenkintas vaiko poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvu, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvo pareigos – auklėti savo vaiką, rūpintis jo vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Minėta, kad šios pareigos yra abiejų tėvų, jos vykdomos abipusiu tėvų sutarimu, o jei tai nepavyksta, ginčijamą klausimą sprendžia teismas. Tėvų asmeninė teisė ir pareiga bendrauti su vaikais turi būti vykdoma vaikų interesais, atsižvelgiant į vaikų norus ir juos tinkamai įvertinus. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad šalių dukters bendravimas su tėvu neatitiktų jos interesų, darytų jai žalą, taip pat kad ji būtų išreiškusi aiškų nenorą bendrauti su tėvu.
38. Dėl apeliantės išreikšto nesutikimo su teismo įpareigojimu atsakovę atsiimti vaiką iš tėvo gyvenamosios vietos pažymėtina, jog toks įpareigojimas nustatytas atsižvelgiant išimtinai į šalių lygiateisiškumo principą. Ankstesniame šalių 2017 m. susitarime taip pat buvo numatyta, kad vieną kartą ieškovas pasiima vaiką ir grąžina pasibaigus bendravimo laikui, o kitą kartą atsakovė pasirūpina vaiko atvežimu į tėvo gyvenamąją vielą ir pasiima vaiką pasibaigus tėvo bendravimo su vaiku laikui. Tokio susitarimo nebesilaikyti pradėjo pati apeliantė, taip ribodama tėvo bendravimą su vaiku. CK 3.156 straipsnis nustato, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, t. y. įstatymas vienareikšmiškai įtvirtina tėvų teisių ir pareigų vaiko atžvilgiu lygybę, turi būti išlaikomas tėvų lygiateisiškumo principas.
39. Nesutiktina su apeliante, kad sprendime numatyta vaiko bendravimo su tėvu atostogų ir šventinėmis dienomis tvarka yra nepagrįsta ir prieštarauja vaiko interesams. Kaip matyti, atsižvelgdamas į iki šiol vykusį šalių tarimąsi dėl tėvo bendravimo su vaiku vasaros atostogų metu, ieškovas prašė iš karto nustatyti konkrečius laikotarpius, o, atsižvelgdamas į atsakovės pageidavimą trumpinti vaiko bendravimo su tėvu laikotarpius, prašė atostogų laikotarpį skaidyti, numatant du bendravimo laikotarpius po 7 dienas ir vieną ilgesnį laikotarpį tam, kad ieškovas galėtų suplanuoti ir suorganizuoti ilgesnę vasaros atostogų kelionę į užsienį. Iš teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas dėl šios bendravimo tvarkos dalies įvertino visas aplinkybes, nurodė argumentus ir motyvus, kurių pagrindu tenkina reikalavimą. Pagrįsta, kad ieškovo bendravimas su vaiku vasaros atostogų laiku padės jiems kompensuoti bendravimo trūkumą, kuris neišvengiamai susidaro vaiko mokslo metų eigoje; vaiko bendravimo trukmė su tėvu, palyginti su kita vaiko mokymosi, lavinimosi, laisvo laiko trukme ir taip yra trumpa bei sudaro mažą viso laiko dalį.
40. Apeliantės tvirtinimu, šeimoje yra susiformavusios švenčių paminėjimo tradicijos – bendravimas ne tik su mama, bet ir su kitais artimais giminaičiais, lankymasis bažnyčioje, šventinės vakarienės rengimas ir kt., todėl sprendimu numatant, kad visas šių švenčių dienas (priklausomai, metai lyginiai ar nelyginiai) vaikas turės praleisti būtent tėvo šeimoje, bus grubiai pažeisti vaiko interesai ir poreikiai. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia apeliantės pozicija yra visiškai nepagrįsta, atitinka tik apeliantės interesus ir kaip tik pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą bei vaiko teisėtus interesus atitinkamas šventes sutikti su abiem tėvais lygiomis sąlygomis. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vaiko tėvas, jo artimieji giminaičiai, šeimos nariai lygiai taip pat yra artimi vaikui kaip ir jo motina ir jos artimieji giminaičiai, o šventines vakarienes galima rengti tiek pas vaiko tėvą, tiek pas motiną.
41. Apeliantė, išskyrus savo deklaratyvią nuomonę, nepateikė teismui jokių objektyvių argumentų, kad teismo nustatyta vaiko bendravimo su tėvu atostogų ir šventinėmis dienomis tvarka pažeidžia vaiko ir jo interesus, priešingai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šia tvarka užtikrinamas tėvo ir vaiko ryšio stabilumas, išlaikomas šalių lygiateisiškumo principas, užtikrinama nepilnamečio vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais.
42. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jei yra atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
43. Apibendrindama teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusį ginčą, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose reglamentuotų įrodinėjimo proceso taisyklių, teisingai taikė nagrinėjamus teisinius santykius reguliuojančias materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
44. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą ieškovas T. K. patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų. Netenkinus apeliacinio skundo, šios išlaidos, kurios pagrįstos įrodymais, atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, priteistinos iš atsakovės G. K. (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.