Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovo atstovei R. N., neatvykus ieškovo atstovui, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per filialą Lietuvoje ieškinį atsakovui UAB „Busturas“ dėl nuostolių atlyginimo, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Civilinei atsakomybei kilti, nėra būtina įrodyti tyčią. Civilinėje teisėje neskiriama tiesioginė ir netiesioginė tyčia, o skiriamas neatsargumas į paprastą ir didelį neatsargumą. Didelis neatsargumas - tai nesiėmimas priemonių pasekmių išvengimui ar tų pasekmių nenumatymas, nors jų galimybė yra akivaizdi. Paprastas neatsargumas - tai nesilaikymas minimalaus, bet reikalingo atsargumo ir atidumo vykdant pareigą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015 pripažinta, būtina nustatyti, ar yra pagrindas pripažinti vairuotojo neatsargumą, t. y. būtina nustatyti, ar vairuotojas tinkamai vykdė teisės aktuose numatytas pareigas.

LAT praktikoje pažymima, kad, sprendžiant atsakomybės klausimą dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, jo veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą. Nagrinėjamu atveju svarbu išsiaiškinti ir nustatyti, ar transporto priemonės valdytojas tinkamai vykdė teisės aktais jam nustatytas pareigas, ar dėl pasišalinimo iš įvykio vietos yra jo kaltė, kuri galėjo pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Nors atsakovo vairuotojas nenubaustas administracine tvarka už pasišalinimą, tačiau Nutarimas dėl administracinio nusižengimo patvirtina, kad buvo neginčijamai nustatyta, jog atsakovo vairuotojas nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų Saugus, dėl to kliudė stovintį automobilį ir jį apgadino. Pažymos pirmajame lape nurodyta ir faktinė aplinkybė dėl vairuotojo veiksmų po eismo įvykio sukėlimo - ,,Pasišalino iš įvykio vietos TAIP“. Atsakovo vairuotojas prisipažino padarę administracinį nusižengimą. Šios aplinkybės suponuoja pagal LAT praktiką atsakomybę pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio l dalies 4 punkte pripažinus paprastąjį neatsargumą.

Ieškovo nuomone, tokioje situacijoje atidus ir rūpestingas vairuotojas turi suvokti susidariusią situaciją. Ieškovas mano, kad tokią išvadą galima daryti įvertinus nukentėjusiojo automobilio sugadinimo mastą. Atsakovo vairuotojas taip pat pripažino, kad žino net ir eismo įvykio vietą bei kurį automobilį sugadino (vairuotojo Paaiškinimai), t. y. atsakovo vairuotojas suvokė, jog jo automobilis kliudė kitą automobilį ir turėjo patikrinti, ar jam nepadarė žalos, jei taip, kreiptis į policiją ar ieškoti kito automobilio savininko, kaip to reikalauja TPVCAPD įstatymo 12 str. 1 d. 2 p. ir KET 222 punktas. Tačiau atsakovo vairuotojas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nedėjo jokių pastangų įvertinti susidariusios situacijos ir pasišalinimo iš įvykio vietos.

Teismo posėdžio metu išklausius atsakovo atstovės nuomonę teismas nusprendė bylą nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant (CPK 246 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo ieškinys atsakovui tenkintinas visiškai.

CK 6.263 str. įtvirtinta pareiga atlyginti padarytą žalą asmeniui, atsakingam už jos padarymą. Pagal CK 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Viena iš pagrindinių vairuotojo pareigų yra ta, jog, įvykus eismo įvykiui, su ja susijęs transporto priemonės vairuotojas (eismo dalyvis) privalo pranešti policijai, taip pat nepasišalinti iš eismo įvykio vietos (Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 222 p.), nes šie reikalavimai yra svarbūs dėl to, kad, įvykus eismo įvykiui, kuo operatyviau ir objektyviau būtų išsiaiškintos eismo įvykio aplinkybės, dalyviai, asmeniui ir (ar) turtui padarytos žalos dydis bei civilinės atsakomybės už ją apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2007).

Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 str. draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam eismo įvykio metu asmeniui, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (draudėjas ar apdraustasis), jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau Taisyklės) 59.4 punkte nustatyta, kad atsakingas draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų nustatyta tvarka atsakingas už žalos padarymą asmuo), jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsako, pasišalino iš įvykio vietos. Pažymėtina, kad teisės aktais įtvirtinto įpareigojimo nepalikti eismo įvykio tikslas – kvalifikuotai užfiksuoti draudžiamojo įvykio faktą ir aplinkybes. Pažeidus šį įpareigojimą transporto priemonės valdytojo veiksmais draudikui užkertamos galimybės objektyviai ir neabejotinai įsitikinti tikrosiomis įvykio aplinkybėmis, nustatyti tikrąjį transporto priemonę įvykio metu vairavusį asmenį bei tuo pačiu tai, ar šis asmuo galėjo vairuoti transporto priemonę įvykio metu (ar buvo blaivus, ar turėjo teisę vairuoti transporto priemonę ir pan.) ir atitinkamai nustatyti, ar transporto priemonės sugadinimo aplinkybės laikytinos draudžiamuoju ar nedraudžiamuoju įvykiu draudimo sutarties prasme.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl eismo įvykio kaltininko G. B. pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. 2018-04-26 Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas yra nesurašomas Nr. 40-ANR-N-3302-2018 G. B., paskirta administracinė nuobauda - įspėjimas už administracinės teisės apžeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ATPK 417 straipsnio 8 dalį (9-10 b. l.). Atsakovas nurodo, kad šiuo nutarimu nustatytos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog asmens civilinės atsakomybės klausimas civilinėje byloje gali būti sprendžiamas nepriklausomai nuo to ar jam buvo taikyta administracinė atsakomybė (2014-01-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2014). CPK 182 str. 2 p. numato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytu įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Aiškindamas CPK normas dėl prejudicinių faktų taikymo, kasacinis teismas laikosi šių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (2007 m. gegužės 10 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-306/2010; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012). Atsižvelgiant į kasacinio teismo suformuotą praktiką dėl prejudicijos taikymo bei į tai, kad ieškovas priimant 2018-04-26 Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas yra nesurašomas Nr. 40-ANR-N-3302-2018, nebuvo dalyvaujantis byloje asmuo, nutarimas minėtoje byloje neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjamai byla.

Bylos duomenimis nustatytas faktas, kad atsakovas G. B. 2018-04-19 pasišalinimo iš įvykio vietos po eismo įvykio, įvykusio D. g. Šiauliuose. Šis faktas užfiksuotas 2018-04-27 Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariato pranešime Nr. ROIK: 07-18-9470327, kuriame nurodyta, kad 2018-04-19 d. 16 val. eismo įvykio, įvykusio ties D. g. (duomenys neskelbtini) namu, Šiauliuose, metu vairuotojas, vairuodamas autobusą Setra S 317, valst Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas iš stovėjimo vietos, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nesilaikė saugaus atstumo iš šono, kliudė stovėjusį automobilį Saad 9-5, valst Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. 2018-04-26 Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas yra nesurašomas Nr. 40-ANR-N-3302-2018 G. B., paskirta administracinė nuobauda - įspėjimas už administracinės teisės apžeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ATPK 417 straipsnio 8 dalį. 2018-04-19 paaiškinime UAB „Busturas“ direktoriui, vairuotojas G. B. pripažino, jog pajudėjęs iš vietos galėjo kontaktuoti su automobiliu stovėjusiu šalikelėje, bet to nepajutęs išvažiavo iš eismo įvykio vietos, o tikslo trauktis iš eismo įvykio vietos, neturėjo (8 b. l.). Teismas atkreipia dėmesį, jog ginčo atveju, jei ir nebuvo tyčinių transporto priemonės valdytojo veiksmų, tai jie neatitiko bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų.

CK 6.1015 str. numato, kad draudikui išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatyta, kad 2017-08-17 Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi transporto priemonės Setra S317, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AAS „BTA Baltic Insurance Company“. 2018-05-22 prašymu automobilio SAAB 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas M. M. kreipėsi į AAS „BTA Baltic Insurance Company“ dėl draudimo išmokos. 2018-05-24 pranešimu automobilio savininkui patvirtina, kad automobilio remonto darbų kaina – 1 239,20 Eur (20 b. l.). Iš 2018-05-25 mokėjimo nurodymo matyti, kad nurodyta suma išmokėta automobilio SAAB 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui M. M. (31 b. l.). Teismas, įvertinęs atsakovo pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad esant vienai iš pagrindinių pareigų eismo dalyviui, įvykus eismo įvykiui pranešti policijai, taip pat nepasišalinti iš eismo įvykio vietos, G. B. šios pareigos neįvykdė, todėl toks jo elgesys suteikė ieškovui teisę reikalauti žalos atlyginimo atgręžtinio reikalavimo teise visa apimtimi (Taisyklių 59.4 p., TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 4 p.). Ieškovui iš atsakovo priteistina 1 239,20 Eur žalos atlyginimo (CK 1.136 str., 6.38 str., 6.245 str., 6.249 str., 6.263 str., 6.280 str., 6.987 - 6.988 str., 6.1015 str., Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 4 p.).

Kadangi atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, iš atsakovo ieškovui priteistinos 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 1 239,20 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2018-10-08, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.).

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas: 28,00 Eur žyminį mokestį. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Todėl iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 28,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Valstybei iš atsakovo pašto išlaidų atlyginimas nepriteistinas, kadangi jis neviršija minimalaus dydžio (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 268-270 straipsniais

nusprendžia:

nusprendžia:

1. Ieškovo ieškinį tenkinti visiškai.

2. Priteisti ieškovui AAS „BTA Insurance Company“, į. k. 40103840140, iš atsakovo UAB ,,Busturas“, į. k. 144127993, 1 239,20 Eur (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt devynis eurus 20 ct) nuostolių atlyginimui, 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 1 239,20 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2018 m. spalio 8 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 28,00 Eur (dvidešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

3. Valstybei į biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš atsakovo UAB ,,Busturas“ (į. k. 144127993) teismo pašto išlaidų atlyginimas nepriteistinas, kadangi jis neviršija minimalaus dydžio.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo rūmus.