Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl VĮ Registrų centro nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

VĮ Registrų centro (toliau – ir Institucija) 2025 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. RC-ANR_N-3884-2025 (toliau – ir nutarimas) D. Ž. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 1 dalyje, už ką jam paskirta 600 eurų dydžio bauda.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2026 m. sausio 13 d. gautas D. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma panaikinti Institucijos priimtą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjo atžvilgiu nutraukti.

Skunde teigiama, kad pareiškėjas 2025 m. kovo 21 d. gavo iš VĮ Registrų centro priminimą pateikti duomenis ir 2025 m. balandžio 5 d. pateikė naudos gavėjų deklaraciją per JANGIS sistemą, tačiau sistema ją užfiksavo su klaida – pareiškėjo pateikimas rodomas kaip „pašalintas“ arba „atšauktas“. Apie prašymo atmetimą pareiškėjas nebuvo informuotas e. paštu ar kitu būdu, šią informaciją sužinojo tik gavęs VĮ Registrų centro pranešimą apie pažeidimą. Nedelsdamas, tą pačią dieną, pareiškėjas pakartotinai deklaravo naudos gavėjus JANGIS posistemyje, todėl šiuo metu informacija yra pateikta ir atnaujinta. Pareiškėjas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Asociacija) yra maža, neturinti sudėtingos valdymo struktūros ar komercinės veiklos – valdymo organą sudaro tik vienas vadovas, kaip kad ir yra deklaruota visuose Asociacijos dokumentuose, tame tarpe ir VĮ Registrų centre registruotuose nuostatuose, bei teikiamose finansinėse ataskaitose. Pareiškėjas, kaip Asociacijos pirmininkas, jokio atlygio iš Asociacijos negauna. Asociacijos veikla nėra intensyvi, gaunami tik Asociacijos narių narystės metiniai mokesčiai, jokia komercinė veikla ar prekyba nevykdoma. Metinės Asociacijos pajamos sudaro 1 163 eurus. Pažeidimo pasekmės dėl itin mažo veiklos mąsto nežymios. Institucijos nutarimu skirtos baudos dydis, atsižvelgiant į Asociacijos dydį ir pažeidimo pasekmes, neproporcingai didelis. Be to, pareiškėjas šiuo metu yra nedirbantis. Nepaisant to, kad Asociacija maža, veikla neintensyvi, stengiamasi visus administracinius veiksmus, ataskaitas pateikti laiku. VĮ Registrų centras reguliariai gauna Asociacijos finansines ataskaitas.

Skunde pažymėtina, kad VĮ Registrų centras nesilaikė nustatytos informacijos apie prašymų būsenų pasikeitimus pateikimo tvarkos. Įprastai VĮ Registrų centras, gaudamas ir tvarkydamas duomenis e. būdu ar kitu būdu, visada informuoja apie pateiktų duomenų būseną, t. y. ar duomenys priimti, ar atmesti, ar reikia juos papildyti. Tai įprasta praktika ir taip daro visos administravimo funkcijas vykdančios institucijos. Pareiškėjas, kasmet pateikęs Asociacijos finansinių ataskaitų rinkinį VĮ Registrų centrui e. paštu, po kažkurio laiko gauna informaciją apie tai, kad dokumentai yra priimti arba nepriimti. VĮ Registrų centras, informuodamas apie gautus dokumentus, niekada neinformuodavo pareiškėjo, kad reikia pateikti JANGIS duomenis. Šiais metais, pareiškėjas, deklaravęs duomenis apie naudos gavėjus JANGIS posistemyje, kurių VĮ Registrų centras nepriėmė, apie tai nebuvo informuotas. Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos nuostatuose yra numatytas naudos gavėjų posistemio duomenų teikėjų informavimas, t. y. VĮ Registrų centras į vartotojo e. paštą siunčia „prašymų būsenų pasikeitimų ir kitus informacinius pranešimus“. Tokia praktika yra teisinga, nes užtikrina vartotojams grįžtamąjį ryšį ir palieka įrodymą, kad jie informaciją pateikė. Neturėdamas tokio informacijos patvirtinimo tiekėjas negalėtų įrodyti, kad informacija pateikta informacinės sistemos klaidos ar gedimo atveju. Šiuo atveju pranešimas apie būsenos pasikeitimą pareiškėjui nebuvo išsiųstas, nors tai ir yra numatyta VĮ Registrų centro tvarkose, todėl pareiškėjas buvo pagrįstai įsitikinęs, kad jo teikta informacija priimta. VĮ Registrų centras, nagrinėdamas bylą, nevertino fakto, kad duomenys buvo pateikti, o pati Institucija apie jų nagrinėjimo būseną ir jų atmetimą, pažeisdama nustatytą tvarką, pareiškėjo neinformavo, t. y. duomenys pareiškėjo neinformavus buvo atmesti ir jam buvo paskirta bauda.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 223 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už neteisingų juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo ar atstovybės dokumentų, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus dokumentus, duomenų ir kitos teiktinos informacijos pateikimą Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui, juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo ar atstovybės dokumentų, išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytus dokumentus, duomenų ir kitos teiktinos informacijos nepateikimą Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui laiku teisės aktų nustatyta tvarka.

Teismo posėdžio metu D. Ž. paaiškino, kad informacijos nepateikė netyčia. 2025 m. kovo 21 d. gavo iš VĮ Registrų centro el. laišką, kuriame buvo nurodyta, kad jis turi pateikti duomenis. Jis prisijungė prie sistemos ir duomenis pateikė. Rudenį gavo pranešimą, kad jo atžvilgiu yra surašytas protokolas. Pasižiūrėjęs sistemoje pamatė, kad prie jo prašymo rodomas statusas yra pašalintas ir apie statuso pasikeitimą, apie jo pildytos informacijos pateikimo atmetimą, jis nebuvo informuotas. Iki 2025 m. kovo mėnesio jis nežinojo, kad nepateikė duomenų. Supranta, kad tą informaciją turėjo pateikti 2019 m., bet ją pateikė 2025 m. balandžio mėnesį. Jis nežino, kodėl jo pateikta informacija balandžio mėnesį nebuvo priimta. Gali būti, kad antrą kartą duomenis pateikė po protokolo surašymo – 2025 m. spalio 22 d. Negali pasakyti, kodėl rudenį informaciją priėmė, o balandžio mėnesį – nepriėmė. Jis nebuvo informuotas, kad informacija nebuvo priimta. Duomenis abu kartus teikė vienodai, tačiau pirmu teikimu buvo pašalintas pateikimas, o antru atveju duomenys buvo priimti. Šiai dienai duomenys yra pateikti ir priimti. Negali atsakyti, per kokią sistemą tuos duomenis teikė. Jis prisijungia prie VĮ Registrų centro ir kaip Asociacijos vadovas pateikė duomenis. Negali pasakyti, ar per JADIS sistemą pateikė, ar per kokią kitą, nes nesupranta. Per 6 metus negavo jokios informacijos iš VĮ Registrų centro, kad Asociacijos duomenys yra nepateikti. Jis iš spaudos žinojo, kad VĮ Registrų centas praktiškai kasmet rašė straipsnius apie juridinius asmenius, kurie laiku nepateikia duomenų, tačiau per 6 metus joks pranešimas dėl Asociacijos duomenų nepateikimo jam nebuvo išsiųstas. VĮ Registrui centrui pažeidimas buvo žinomas nuo 2019 m., todėl nagrinėjamoje situacijoje turėtų būti taikomas ANK 39 straipsnis, o jo atžvilgiu priimtas nutarimas – panaikintas.

Liudytoja V. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 223 straipsnio 1 dalį už tai, kad nepateikė informacijos apie naudos gavėjus nustatytu laiku. Protokolas buvo surašytas tikrinant registrus. 2025 m. spalio 22 d. buvo tikrinamas registras ir buvo aptikta, kad Asociacijos duomenys yra nepateikti, todėl D. Ž. atžvilgiu buvo surašytas protokolas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad duomenų apie naudos gavėjus nepateikimas yra trunkamasis nusižengimas ir jis laikomas padarytu tuo momentu, kai surašomas protokolas. Juridiniai asmenys, kurie registruoti iki 2019 m. sausio 1 d., turėjo pareigą pateikti duomenis iki 2019 m. liepos 1 d. Nuo 2019 m. pirmą kartą nusižengimas fiksuotas buvo 2025 m. Pranešimas dėl duomenų nepateikimo buvo siunčiamas automatiniu būdu visiems juridiniams asmenims. Pranešime būna nurodyta, kad jeigu esate pateikę informaciją, nekreipkite dėmesio į šį pranešimą. Pranešimas siunčiamas ne tam asmeniui (vadovui), o juridinių asmenų nurodytu el. paštu, kuris yra Juridinių asmenų registre. Negali pasakyti, kodėl nagrinėjamu atveju el. laiškas gautas nebuvo, nes tas pranešimas atsiranda sistemoje. Asmenims buvo siunčiamas duomenų teikimo vadovas, kuriame buvo išaiškinta, kaip pateikti informaciją, ir buvo nurodyta, kad pateikus duomenis turi pasikeisti statusas, duomenys turi būti pateikti, pasirašyti ir dar kartą reikia paspausti mygtuką „pateikti“, tuomet sistema turi informuoti apie sėkmingai pateiktus duomenis. Teisingai pateikus informaciją apie naudos gavėjus, daugiau sistemoje nieko negalima keisti. Sistemoje pasikeičia statusas ir atsiranda „įvykdytas“. Nepaisant praėjusio laiko nuo nepateiktų duomenų, Institucija vis tiek baustų žmogų. Net jeigu duomenys būtų pateikti, kai asmuo gavo priminimą, senatis būtų nepraėjusi, dėl ko taip pat galėjo būti surašytas protokolas. Priimti tiek protokolas, tiek nutarimas yra pagrįsti.

Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 25 straipsnio 1 dalis numato, kad visi Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys, išskyrus juridinius asmenis, kurių vienintelis dalyvis yra valstybė ar savivaldybė, privalo gauti, atnaujinti ir saugoti tikslią informaciją apie savo naudos gavėjus – naudos gavėjo vardą, pavardę, gimimo datą, asmens kodą, valstybę, kuri išdavė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, gyvenamąją vietą, jo turimas nuosavybės teises ir apimtį (akcijų skaičių procentais, balsavimo teisių skaičių procentais) arba kitokios kontrolės teises (valdybos pirmininkas, valdybos narys, vadovas, vyresnysis vadovas, kitos pareigos, perleistų balsavimo teisių skaičius procentais), ir šią informaciją ne vėliau kaip per 10 dienų nuo duomenų pasikeitimo pateikti JADIS tvarkytojui šios informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. 1R-231 „Dėl Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 13 punktą, Nuostatų 11.1 papunktį nurodyti duomenų teikėjai duomenis apie juridinių asmenų (išskyrus investicines bendroves) naudos gavėjus teikia ne vėliau kaip per 10 dienų nuo duomenų pasikeitimo.

Vadovaujantis 2017 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-568 2 straipsniu, šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija apie naudos gavėjus JADIS tvarkytojui turėjo būti pateikta iki 2019 m. liepos 1 d.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą teismas konstatuoja, kad D. Ž. administracinėn atsakomybėn patrauktas teisėtai ir pagrįstai. Remiantis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi buvo aiškiai reglamentuota, kad visi Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys, išskyrus juridinius asmenis, kurių vienintelis dalyvis yra valstybė ar savivaldybė, privalo gauti, atnaujinti ir saugoti tikslią informaciją apie savo naudos gavėjus. (duomenys neskelbtini) teisinė forma yra Asociacija. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Vadovaujantis Juridinių asmenų registro išrašo duomenimis, (duomenys neskelbtini) nuo 2014 m. gruodžio 4 d., turėjo paramos gavėjo statusą, o nuo 2025 m. kovo 4 d. yra nevyriausybinė organizacija. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad (duomenys neskelbtini) vienintelis dalyvis yra valstybė ar savivaldybė, todėl informacija apie naudos gavėjus turėjo būti pateikta iki 2019 m. liepos 1 d.

Tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu pareiškėjas teigė, jog negavo iš Institucijos jokių pranešimų, nurodančių pateikti reikiamus duomenis. Gavo tik administracinio nusižengimo protokolą ir nutarimą. Be to, vieną kartą sistemoje jo teikiami duomenys buvo atmesti, kitą kartą – priimti.

Teismas šioje dalyje pažymi, jog nei įstatymu, nei poįstatyminiu aktu nėra Institucijai numatyta pareiga, prieš pradedant administracinio nusižengimo bylą, siųsti šalims pranešimus su raginimu įvykdyti Įstatyme numatytą reikalavimą. Įstatymų nežinojimas neatleidžia asmenų nuo atsakomybės. Be to, duodamas paaiškinimus teisme pareiškėjas pripažino, jog 2025 m. kovo 21 d. iš VĮ Registrų centro buvo gautas pranešimas, kuriame buvo nurodyta, kad jis turi pateikti duomenis. Tai patvirtina ir bylos medžiagoje esanti (duomenys neskelbtini) siųsto el. pranešimo kopija.

ANK 39 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Pasibaigęs nuobaudos skyrimo terminas yra kliūtis patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, todėl kiekvienu atveju būtina tiksliai nustatyti, kada prasidėjo šio termino eiga ir kada terminas baigiasi. Teismų praktikoje išaiškinta, kad trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju senaties terminas turi būti skaičiuojamas atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris vis dar daromas jo paaiškėjimo metu, tai senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos, tačiau jei gaunama informacija apie jau baigtą daryti trunkamąjį teisės pažeidimą – senaties termino eiga prasideda nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo darymo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-15-507/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-19-648/2022). Ne tik teismų praktikoje, tačiau ir teisės doktrinoje trunkamuoju teisės pažeidimu laikomas toks pažeidimas, kurio darymas tęsiasi tam tikrą laiko tarpą, ir tokiu pažeidimu pripažįstamas veikimas ar neveikimas, kuris suponuoja tam tikrų asmeniui teisės aktų pagrindu atsiradusių pareigų nevykdymą. Tokie pažeidimai prasideda nuo tam tikro neteisėto veiksmo atlikimo ar nuo pareigos veikti ar neveikti atsiradimo momento ir pasibaigia, kai kaltininkas pats nutraukia pareigos nevykdymą, jį nutraukia kiti asmenys arba pareigos vykdymas pasibaigia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N-575-1006/2008, N-444-628/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-46-895/2016).

Sprendžiant, ar nagrinėjamu atveju iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo nebuvo pasibaigęs ANK 39 straipsnyje numatytas dvejų metų naikinamasis terminas, svarbu yra tai, kada buvo padarytas D. Ž. inkriminuotas konkretus nusižengimas. Kaip jau minėta, Įstatyme įtvirtintų privalomų duomenų apie juridinio asmens naudos gavėjus nepateikimas numatyta tvarka, yra veikla, kurios pobūdis yra trunkamasis. Dėl to tokių duomenų nepateikimas laiku jau yra pažeidimas, kuris tęsiasi ir trunka iki duomenų pateikimo pavėluotai. Trunkamo teisės pažeidimo padarymo laikas yra pareigos vykdymo pabaiga. Dėl to nagrinėjamo pažeidimo padarymo diena ura tokių duomenų pateikimo diena. Jei pažeidimas nustatomas pareigos neįvykdžius, senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad D. Ž. atžvilgiu administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas 2025 m. spalio 22 d. 16.22 val. Reikiama informacija JANGIS (JADIS naudos gavėjų posistemiui) pateikta po administracinio protokolo surašymo, t. y. 2025 m. spalio 22 d. 19.08 val. Įvertinus pirmiau paminėtas nuostatas apie trunkamojo pažeidimo laiką, tiek pareigos įvykdymas, tiek trunkamo pažeidimo nustatymas įvyko tą pačią dieną, būtent 2025 m. spalio 22 d. Nutarimas, kuriuo pareiškėjas buvo pripažintas kaltu ir D. Ž. buvo paskirta administracinė nuobauda (600 eurų bauda), buvo priimtas 2025 m. gruodžio 19 d., t. y. praėjus mažiau nei dviem mėnesiams nuo padaryto pažeidimo ir jo nustatymo. Tokiu būdui senaties terminas dėl padaryto pažeidimo nebuvo suėjęs ir nutraukti teiseną dėl senaties šiuo atveju nėra pagrindo. Teismas pažymi, kad vadovaujantis 2017 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-568 2 straipsniu, šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija apie naudos gavėjus JADIS tvarkytojui turėjo būti pateikta iki 2019 m. liepos 1 d. Visgi, ši padaryto nusižengimo turinyje nurodyta data yra įstatymo numatytas terminas pareigos vykdymui laiku, ir tai nėra padaryto nusižengimo laikas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ANK 39 straipsnyje nustatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai nagrinėjamoje byloje nėra suėję, todėl nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjo atžvilgu nėra pagrindo, jo padaryta veika atitinka ANK 223 straipsnio 1 dalį.

Kita vertus, teismas sprendžia, jog Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą ir paskirdama D. Ž. minimalią ANK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą 600 eurų baudą, netinkamai individualizavo nuobaudą.

Individualizuojant skiriamas nuobaudas dėl padaryto pažeidimo turi būti kruopščiai įvertinti daugelis reikšmingų duomenų. Privaloma vertinti padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, taip pat ir pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-73/2014, 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018, 2AT-39-648/2023).

Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo abejoti, kad D. Ž., 2025 m. kovo 21 d. gavęs iš VĮ Registrų centro priminimą pateikti duomenis, 2025 m. balandžio 5 d. per JANGIS sistemą pateikė naudos gavėjų deklaraciją, tačiau sistemoje pareiškėjo duomenys nebuvo priimti, dėl ko jis antrą kartą po administracinio nusižengimo protokolo surašymo per tą pačią JANGIS sistemą pateikė duomenis apie (duomenys neskelbtini) naudos gavėjus. Teismo posėdžio metu nei pareiškėjas, nei liudytoja apklausta VĮ Registrų centro specialistė V. S. negalėjo teismui paaiškinti, kodėl pirmą kartą D. Ž. teikti duomenys sistemoje nebuvo patvirtinti. Teismo vertinimu, D. Ž. nevengė administracinės atsakomybės ir tą įrodo ne tik tai, kad pareiškėjas duomenis teikė du kartus, o ir tai, kad iškart po protokolo surašymo, Asociacijos duomenys JANGIS sistemoje buvo pateikti.

Juridinių asmenų registro duomenimis, (duomenys neskelbtini) įkurta – (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). Tiek pateikdamas teismui skundą, tiek teismo posėdžio metu D. Ž. teigė, kad jokio atlygio iš Asociacijos negauna. Asociacijos veikla nėra intensyvi, gaunami tik Asociacijos narių narystės metiniai mokesčiai, jokia komercinė veikla ar prekyba nevykdoma, o metinės Asociacijos pajamos sudaro 1 163 eurus.

D. Ž. yra šios Asociacijos vadovas nuo 2014 m. gruodžio 4 d. Byloje nėra duomenų, kad už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą praeityje būtų nubaustas. D. Ž. teigimu, šiuo metu jis yra nedirbantis. Nutarimu buvo nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusižengimą ir gailisi dėl jo padarymo. Pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas.

Įvertinus visus asmens atsakomybės individualizavimui svarbius duomenis, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, siekiant užtikrinti visuomenės interesą, darytina išvadą, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti D. Ž. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskiriant švelnesnę negu ANK 223 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą – įspėjimą, todėl nutarimas keičiamas ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, pareiškėjui už ANK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skiriama nuobauda – įspėjimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis

nutarė:

D. Ž. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti VĮ Registrų centro 2025 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. RC-ANR_N-3884-2025: pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį D. Ž. skirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.