Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Žemesnės instancijos teismas

2. Teismo posėdyje ir procesiniuose dokumentuose nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas (teisėja R. V.) civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu patenkino A. S. ieškinį ir uždraudė jam, A. D., bei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ savaitraštyje „(duomenys neskelbtini)“ publikuoti rašinius, kuriuose buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A. S. būtų siejamas su AB „(duomenys neskelbtini)“, su šios bendrovės privatizavimu ir G. K. nužudymu. Tokiu būdu teismas savo sprendimu uždraudė jam rašyti straipsnius minėta tema, įvedė neteisėtą cenzūrą, kurią draudžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 44 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad masinės informacijos cenzūra draudžiama, ir Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis. Teisėja R. V. priėmė tokį sprendimą, nors jai buvo pateikti įrodymai, kad A. S. buvo pagrindinė figūra AB „(duomenys neskelbtini)" privatizacijoje, asmeniškai keitė įstatymus ir sprendė klausimus, kam turi būti parduotos valstybei priklausančios akcijos.

3. Paaiškino, kad vėliau Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu baužiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (teisėjas A. P.) jis buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 245 straipsnį ir nubaustas atitinkama bausme, taip pat iš jo nukentėjusiajam A. S. buvo priteisti 3 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Jis buvo nuteistas už tai, kad nevykdė minėto 2009 m. balandžio 10 d. Vilniaus 1 apylinkes teismo sprendimo, nesusijusio su bausme. Minėtoje baužiamojoje byloje teisėjas A. P. nurodė, kad straipsnių rašymas prilygsta nusikalstamai veiklai, tiesiogiai pritaikė cenzūrą, kurią draudžia Konstitucijos 44 straipsnio 1 dalis. Lygiai tą patį padarė ir Vilniaus apygardos teismo teisėjos D. P. – Z., L. G., V. P. – T., kurios išnagrinėjo jo ieškinį ir jį atmetė - pritaikė neteisėtą cenzūrą, bei nurodė, kad melagingi A. S. parodymai nėra nagrinėtos bylos reikalas, todėl jam meluoti galima. Tai padarė tyčia ir sąmoningai, žinodamos, kad pažeidžia esminius įstatymo reikalavimus ir nuteisia nekaltą žmogų už teisėtą veiklą.

4. Nurodė, kad jam toliau rašant straipsnius minėta tema, Vilniaus apylinkės ir apygardos teismų jis penkis kartus buvo nuteistas vien už tai, kad sąžiningai vykdė savo žurnalisto pareigą. Minėti teismai net aštuonis kartus atmetė prašymus panaikinti cenzūrą, kuri prieštarauja tiek Konstitucijai, tiek ir Visuomenės informavimo įstatymui. Tačiau Vilniaus apygardos prokuratūros, Generalinės prokuratūros prokurorai, Vilniaus miesto apylinkės, apygardos ir aukščiausiojo teismo teisėjai (Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja R. V., Lietuvos apeliacinio teismo teisėja D. P. – Z., L. G., Vilniaus apygardos teismo teisėja V. P. – T., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai A. P., A. G., Generalinė prokurorė N. G.,) piktnaudžiaudami tarnyba, klastodami dokumentus, apsimesdami, kad nežino Konstitucijos, veikdami tiesiogine tyčia, ignoruodami ir pateikdami kaip išgalvotus jo pateikiamus įrodymus, daugiau nei dešimt metų jį persekiojo už žurnalistinę veiklą vien todėl, kad jis nesilaikė neteisėtos ir nusikalstamos cenzūros. Mano, kad tai tęstinė, tyčinė ir labai sunki teisėjų nusikalstama veikla, kuri turi būti įvertinta. Teisėjai sąmoningai ir tyčia nuteisė jį už teisėtą veiklą, padarė kriminaliniu nusikaltėliu, todėl turi atsakyti pagal BK straipsnius, numatančius atsakomybę už tarnybos pareigų neatlikimą ir piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi. Tiek teisėjų, tiek prokurorų veiklą reglamentuojantys teisės aktai įpareigojo juos nagrinėjant bylas ir atliekant ikiteisminį tyrimą remtis tik galiojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais, bylą nagrinėti pagal įstatymus ir Konstituciją, kuri draudžia cenzūrą, tačiau nei teismai, nei prokuratūra šio imperatyvo negirdi ir apsimeta, kad to tiesiog nėra. Todėl vertina, kad dėl visų minėtų aplinkybių - daugiau nei dešimt metų tebesitęsiančio persekiojimo – jam buvo padaryta didžiulė žala neteisėtais ir nusikalstamais teisėjų ir prokurorų veiksmais, kurią reikalauja priteisti iš valstybės Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271, 6.272 straipsnių pagrindais.