- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-17
- Bylos Nr.
- e2-434-1149/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05250-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marija Augustinaitė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- R. K.
- Kategorijos
- 2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
- 2.3.2.8Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas
- 2.3.2.10Kiti su santuoka susiję klausimai
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui R. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokos metu įgyto turto ir prievolių padalijimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovės SEB bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama: 1) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės ir atsakovo, nutraukti dėl atsakovo kaltės, nustatyti, jog sutuoktiniai kartu nebegyvena ir bendro ūkio nebeveda nuo 2011 m. birželio 1 d.; 2) po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes; 3) padalinti santuokos metu įgytą turtą ir ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti: ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); butą su rūsiu pažymėtu R-23 ir bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis a-1, a-4, R-1, R-14, R-22, R-45, R-54, R55, R-56, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/45 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti: ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (ident. Nr. (duomenys neskelbtini)); 4) priteisti ieškovei iš atsakovo 2 724 Eur kompensaciją už buto, adresu (duomenys neskelbtini), išlaikymą už laikotarpį nuo 2011 m. birželio 11 d. iki ieškinio pareiškimo dienos; 5) nustatyti, kad kreditorinis įsipareigojimas kreditoriui akcinei bendrovei SEB bankas pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo nemodifikuojamas, šalių atsakomybė pagal sutartį lieka solidari, tačiau mokėjimus bankui vykdo ieškovė; 6) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įpareigoti atsakovą apmokėti ½ dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), komunalinių mokesčių, nustatyti, kad ½ dalis mokesčių sumos per 2 darbo dienas turi būti pervesta į ieškovės sąskaitą; 7) priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Procesiniuose dokumentuose nurodoma, jog ieškovė su atsakovu kartu negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2010 m. Ieškovės ir atsakovo santuoka iširo dėl atsakovo polinkio į alkoholį. 2007-2008 m. atsakovui už vairavimą išgėrus atimta teisė vairuoti. Incidentų atsakovo gyvenime būta ir vėliau – 2013 m. žvejybiniu laivu atsitrenkė į estų laivą. Ieškovė 2007 m. pasiėmė paskolą ir su vaikais išsikėlė į naują butą. Toks sprendimas buvo priimtas dėl nesibaigiančio atsakovo smurto. 2008 m. ieškovė paguldė atsakovą į ligoninę, jis buvo sunkios būklės dėl nesibaigiančio girtavimo. Iš ligoninės atsakovas atsikraustė pas ieškovę į naują butą, vėl prasidėjo smurtas, alkoholio vartojimas. Po atsakovo tėvo mirties, atsakovas išsikėlė gyventi pas motiną. Ieškovė pažymi, jog tikslios datos, nuo kurios sutuoktiniai nebeveda bendro ūkio nepamena, todėl prašo teismo laikyti, kad sutuoktiniai kartu nebegyvena nuo to momento, kai pasirašė ištuokos sutartį, kuri nebuvo pateikta teismui ir patvirtinta, t. y. nuo 2011 m. birželio 1 d. Ieškovė su atsakovu nutraukti santuoką bandė ne kartą, tačiau nesėkmingai. Pažymėjo, jog ieškovės ir atsakovo santuoka iširo dėl atsakovo kaltės – dėl atsakovo neveikimo šeimos interesais, dėl jo nepagarbos, polinkio į alkoholį, smurto. Po santuokos nutraukimo prašo šalims palikti santuokines pavardes, išlaikymo iš atsakovo nereikalauja, be to, santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, todėl atsakovas neturi teisės į išlaikymą. Šalys nepilnamečių vaikų neturi. Santuokoje šalys įgijo butą, adresu (duomenys neskelbtini), butą, adresu (duomenys neskelbtini), su rūsiu ir bendro naudojimo patalpomis, bei 1/45 dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat transporto priemonę „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog turtą su atsakovu faktiškai pasidalino 2011 m. Atsakovas būsto paskolos niekada nemokėjo, o pasirašius sutartį dėl turto pasidalinimo, atsakovas nemokėjo nė vieno buto išlaikymo mokesčių. Prašo santuokoje įgytą turtą padalinti ieškovės prašomu būdu, taip pat už tai, kad nuo skyrium gyvenimo pradžios viena pati mokėjo bendro turto išlaikymo mokesčius, prašo iš atsakovo priteisti 2 724 Eur kompensaciją. Pažymėjo, jog atsakovas vengia išlaikyti turimą nekilnojamąjį turtą, todėl prašo teismo atsakovą įpareigoti apmokėti pusę buto, adresu (duomenys neskelbtini), komunalinių mokesčių. Šalys turi kreditorių akcinę bendrovę SEB bankas pagal kredito sutartį, nutraukus santuoką įsipareigojimo kreditoriui prašo nemodifikuoti ir nustatyti, jog mokėjimus bankui atliks ieškovė.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį bei rašytinius paaiškinimus dėl patikslinto ieškinio, kuriais su reikalavimais sutiko iš dalies.
4. Procesiniuose dokumentuose nurodoma, jog atsakovas nesutinka, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Per ilgą bendro gyvenimo kartu laikotarpį išsiskyrė šalių požiūris į šeimą, bendro ūkio tvarkymą ir kitais klausimais. Šalys vis dažniau viena kitai reikšdavo pretenzijas, šeimoje vis dažniau kildavo nesutarimai, ko pasėkoje 2009 m. šalys abipusiu sutarimu nusprendė gyventi atskirai. Atsakovo manymu, santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Su ieškinio reikalavimu dėl šalių pavardžių po santuokos nutraukimo sutinka. Atsakovas sutinka su ieškovės siūloma bendro turto padalijimo tvarka. Nurodė, jog su ieškove atskirai pradėjo gyventi nuo 2009 m. Nuo to laiko bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), negyvena. Šiame bute nuo 2009 m. liko gyventi šalių pilnametis sūnus E. K.. Šalims gyvenant skyrium atsakovas atliko mokėjimus, pervesdamas pinigus ieškovei, šie mokėjimai buvo skirti buto, adresu (duomenys neskelbtini), išlaikymui. Vėliau atsakovas nuolatos pervesdavo atitinkamas pinigų sumas į sūnaus vardu atidarytą banko sąskaitą, kad jis galėtų apmokėti visas sąskaitas, susijusias su buto išlaikymu. Nesutiko, jog visas buto išlaikymo išlaidas dengė ieškovė. Atsakovas mano, jog prievolė kreditoriui turėtų būti modifikuojama. Atsakovas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), niekada negyveno, niekaip juo nesinaudojo, į šį turtą nepretenduoja. Nuo sutarties sudarymo visus kreditorinius įsipareigojimus vykdė tik ieškovė. Kredito gavėja turėtų likti ieškovė, kuri turi gerai apmokamą darbą, atsakovo žiniomis, neturi kitų kreditorinių įsipareigojimų, todėl yra visos sąlygos kredito sutarties modifikavimui. Atsakovas sutinka, kad priteisus jam ½ dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), jis privalo sumokėti pusę komunalinių mokesčių, tenkančių butui, tačiau nesutinka su ieškovės nurodytu terminu apmokėjimui už komunalines paslaugas, kadangi atsakovas dirba laivo kapitonu, dažnai išvyksta į ilgalaikes komandiruotes, laivas, kuriame dirba atsakovas dažnai būna atviroje jūroje, o ten nėra interneto ryšio, kuris leistų atsakovui atsiskaityti už komunalines paslaugas per ieškovės nurodytą terminą, todėl prašo teismo nustatyti 20 dienų terminą apmokėti pusę sumos už komunalines paslaugas, suteiktas butui, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas nesutinka, kad iš jo turėtų būti priteistos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kadangi mano, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Atsiliepimas
5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė (toliau – AB) SEB bankas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo su ieškinio reikalavimu, kad po santuokos nutraukimo prievolės pagal 2006 m. rugsėjo 26 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais pakeitimais) nėra modifikuojamos, o ieškovė ir atsakovas toliau lieka solidariai atsakingi bankui už kredito sutarties vykdymą, sutinka. Kitus patikslinto ieškinio reikalavimus prašo spręsti teismo nuožiūra. Bylą teismo posėdžiuose prašo nagrinėti banko atstovui nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ieškinyje išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Paaiškino, jog šalys buvo sutarusios nutraukti santuoką bendru sutarimu, buvo sudarę santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, atsakovas buvo išdavęs ieškovei įgaliojimą turtą parduoti. Nurodė, jog pagrindinė santuokos iširimo priežastis buvo atsakovo alkoholio vartojimas, smurtas, namuose viskas buvo trankoma, daužoma, o nuo priklausomybės alkoholio vartojimui atsakovas nesigydė. Nori kuo greičiau nutraukti santuoką su atsakovu. Paaiškino, jog atsakovas šalims gyvenant kartu naudojo psichologinį smurtą (vairavo transporto priemonę neblaivus ženkliai viršydamas greitį, kad ieškovė išsigąstų), alkoholis atsakovą labai blogai veikia, atsakovas tampa agresyvus, neadekvatus. Su atsakovu kartu negyvena gal nuo 2009 metų vidurio. Galutinai šalys buvo sutarusios nutraukti santuoką 2011 metais, kai pasirašė sutartį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Neteikė sutarties tvirtinti teismui dėl sunkios finansinės padėties, turėjo didelių skolinių įsipareigojimų.
7. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinio reikalavimus palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytais pagrindais ir argumentais, prašė ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, jog ieškovė išsikėlė iš buto su vaikais dėl to, kad negalėjo pakęsti atsakovo smurto, alkoholio vartojimo ir priespaudos. Rašytinių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes ieškovė neturi, todėl prašo vertinti ieškovės paaiškinimus apie tai, kaip klostėsi šalių santuoka. Dėl kompensacijos už bendro turto išlaikymą, šalys byloje teikė įrodymus, jog pervedė pinigus pilnamečiam sūnui, ši byla nėra susijusi su šiuo asmeniu, todėl laikytina, jog mokėjimai ir buvo atliekami pilnamečiam vaikui išlaikyti ir niekaip nesusiję su apmokėjimu už turtą. Ieškovė yra pateikusi įrodymus, kad buto išlaikymo išlaidų mokėtoja yra ieškovė, vienintelis įrodymas, kuriame nurodoma, jog mokėtojo negalima identifikuoti yra pažyma už šilumos energijos išlaidų dengimą. Ieškovė prašo priteisti kompensaciją (2 724 Eur) už bendro turto išlaikymą, kurios suma apskaičiuota ieškovės sumokėtų išlaidų sumą dalinant iš dviejų ir atėmus sumą, kuri buvo atsakovo pervesta ieškovei į sąskaitą. Papildomai paaiškino, jog be banko sutikimo modifikuoti prievolės negalima, bankas modifikuoti prievolės nesutinka. Kadangi banko pozicija dėl prievolės modifikavimo yra vienareikšmė, ieškovės reikalavimas, kad prievolė lieka solidari, tačiau mokėjimus atlieka ieškovė, yra pagrįstas.
8. Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Paaiškino, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Išgyveno savo gyvenimą ir viskas, nusibodo vienas kitam. Tiksliai įvardinti, nuo kada gyvena skyrium negali. Po atsakovo tėvo mirties (2009 m.) šalys ėmė gyventi skyrium. Paaiškino atsiliepime nurodytas aplinkybes, nurodė, jog butui, adresu (duomenys neskelbtini), išlaikyti lėšas pervesdavo šiame bute gyvenančiam sūnui, kaip sūnus naudojo lėšas, nežino. Pripažino, jog vieną kartą galėjo sukelti grėsmę ieškovei. Nepripažino, jog piktnaudžiavo alkoholiu. Mano, jog santuoka iširo, kadangi išsiskyrė šalių bendri interesai. Paaiškino, jog sutinka, kad turi išlaikyti bendrą su ieškove turtą, sumokėti ieškovei jos prašomo dydžio kompensaciją nesutinka. Pripažino, jog 2011 metais buvo pasirašęs su ieškove sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
9. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsakovo poziciją procesiniuose dokumentuose nurodytais pagrindais ir argumentais, su ieškiniu sutiko iš dalies. Paaiškino, jog atsakovas sutinka, kad šalių santuoka būtų nutraukta, po santuokos nutraukimo šalims paliktos santuokinės pavardės. Atsakovas kategoriškai nesutinka, kad santuoka būtų nutraukta dėl atsakovo kaltės. Nurodė, jog byloje nėra pateikti jokie rašytiniai įrodymai, išskyrus straipsnį viešosios informacijos priemonėje, kurie liudytų atsakovo netinkamą elgesį ieškovės ir vaikų atžvilgiu. Atkreipė dėmesį, jog ieškovė teikė prieštaringus paaiškinimus. Mano, jog ieškovė neįrodė, kad dėl santuokos nutraukimo yra kaltas atsakovas. Atsakovas sutinka su reikalavimu dėl turto padalijimo, tačiau nesutinka su reikalavimu dėl kompensacijos priteisimo. Nurodė, jog tarp šalių buvo pasitikėjimas, pasitikėdamas ieškove, šalių sūnumi, atsakovas skyrė lėšas remti tiek ieškovei, tiek sūnui, tokiu būdu manė dengiantis ir mokesčius už komunalines paslaugas. Nesutinka atsakovas ir toliau likti solidariai atsakingu kreditoriui už prievoles. Atsakovas dėl savo darbo specifikos neturi internetinio ryšio, dėl ko galėtų atlikti mokėjimus ir atsiskaityti už buto išlaikymą. Atsakovas sutinka išlaikyti bendrą turtą, tačiau prašo nustatyti didesnį terminą šioms išlaidoms sumokėti. Kadangi atsakovas laiko, kad šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl nesutinka dengti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
10. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovės A. K. (iki santuokos sudarymo – A.) ir atsakovo R. K. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys santuokos metu susilaukė dviejų vaikų; A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. K., (duomenys neskelbtini), kurie yra pilnamečiai (2024 m. vasario 12 d. Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini)).
Dėl santuokos nutraukimo
11. Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnis). CK 3.60–3.61 straipsniai numato, kad santuoka gali būti nutraukiama dėl vieno sutuoktinio kaltės, taip pat dėl abiejų sutuoktinių kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečioje knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita – sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Atsižvelgiant į CK 3.26–3.30, 3.35–3.36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui tenkančių pareigų pažeidimas. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.
12. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.
13. Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, santuokos iširimo priežastimis įvardija atsakovo nesaikingą alkoholio vartojimą, smurtą. Teismo posėdžio metu atsakovas su reikalavimu dėl santuokos nutraukimo sutiko. Šalys teismo posėdžio metu išreiškė poziciją kuo greičiau išspręsti santuokos nutraukimo klausimą, ieškovė paaiškino, jog yra tvirtai apsisprendusi nutraukti su atsakovu santuoką.
14. Teismas, įvertinęs ieškovės ir atsakovo paaiškinimus, jog šalių santuoka yra faktiškai iširusi, sutuoktiniai negyvena kartu ir nesiekia atkurti santuokinio gyvenimo, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju netikslinga šalims skirti terminą susitaikyti.
15. Ieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ieškovė įrodinėja savo paaiškinimais bei 2013 m. viešosios informacijos skleidėjo publikacija (straipsniu) apie įvykį, kai neblaivus žvejybinio laiko kapitonas atsitrenkė į kitą laivą. Atsakovas su ieškinio reikalavimu, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas R. K., nesutiko, nurodė, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
16. Šiuo atveju įvertinus byloje esančius duomenis, šalių paaiškinimus, teismas neturi pagrindo išvadai, jog dėl šalių santuokos iširimo yra kaltas vienas iš sutuoktinių. Nors ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino aplinkybes apie atsakovo piktnaudžiavimą alkoholiu, nurodė, jog atsakovas smurtavo, tačiau iš byloje esančių duomenų teismas neturi pagrindo išvadai apie atsakovo elgesį, nesuderinamą su santuokinėmis pareigomis (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Nors teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino mananti, jog atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu darbe, byloje nėra šias aplinkybes pagrindžiančių duomenų, o atsakovas tokias aplinkybes neigė. Atsakovas į bylą pateikė savo buvusio darbdavio UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, o taip pat esamo darbdavio charakteristikas, kuriose nurodoma, jog atsakovas drausminių nuobaudų ar papeikimų neturi, darbo pareigas atlieka (atliko) tinkamai. Spręsdamas sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo klausimą, teismas įvertina ir ieškovės paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu nenuoseklumą, abstraktumą.
17. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs bylos duomenis, teismas sprendžia esant pagrindą išvadai, jog šiuo atveju santuokines pareigas vienam kitam pažeidė abu sutuoktiniai ir šie pažeidimai buvo esminiai, dėl kurių bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, jog šalių santuoka yra faktiškai iširusi ir negalima tikėtis, kad ieškovė ir atsakovas vėl pradės gyventi kartu, galimybių išsaugoti santuoką nėra, šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CPK 384 straipsnio 6 dalis, CK 3.61 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).
Dėl santuokos nutraukimo įtakos sutuoktinių turtinėms teisėms
18. Šiuo atveju ieškovė prašo teismo nustatyti, kad sutuoktiniai kartu nebegyvena ir bendro ūkio nebeveda nuo 2011 m. birželio 1 d., t. y. savo esme byloje yra pareikštas reikalavimas dėl santuokos nutraukimo įtakos sutuoktinių turtinėms teisėms.
19. CK 3.67 straipsnio 1 dalis numato, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme dienos arba nuo notaro patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių įsigaliojimo dienos. Sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis).
20. Šiuo atveju ieškovė byloje pateikė duomenis, jog šalys 2011 m. gegužės 18 d. pasirašė sutartį dėl santuokoje įgyto turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalijimo, kuria susitarė dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, įsipareigojimų vykdymo kreditoriams tvarkos. Atsakovas 2011 m. gegužės 2 d. penkerių metų terminui išdavė ieškovei įgaliojimą, patvirtintą (duomenys neskelbtini) miesto 7-ajame notaro biure, savo nuožiūra parduoti šalims priklausantį nekilnojamąjį turtą, tvarkyti ir keisti visų sudarytų kredito (paskolų) sutarčių sąlygas AB SEB banke ir kt. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, jog šalių sudarytos sutarties sąlygų laikėsi, šią sutartį vykdė. Atsakovas šių aplinkybių neneigė.
21. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, šalių paaiškinimus, kuriais šalys patvirtino, jog galutinai nustojo kartu gyventi nuo 2011 metų, sprendžia esant pagrindą nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2011 m. birželio 1 d., todėl šis ieškovės prašymas tenkintinas (CK 3.67 straipsnio 2 dalis).
Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo
22. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę. Atsakovas su tokiu ieškovės reikalavimu sutiko. Esant nurodytoms aplinkybėms, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė – K., o atsakovui jo turima pavardė – K..
Dėl tarpusavio išlaikymo
23. Ieškovė ir atsakovas reikalavimų dėl tarpusavio išlaikymo nekėlė. Teismui nenustačius, kad kuriam nors vienam sutuoktiniui būtų reikalingas išlaikymas po santuokos nutraukimo, šalims sau išlaikymo nereikalaujant, išlaikymas vienas kitam nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis).
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir įsipareigojimų kreditoriui
24. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). CK 3.118 straipsnio 1 dalis numato, jog dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas, t. y. nustatomas sutuoktinių turto balansas. Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010. Teismų praktika. 2010, 33).
25. Pažymėtina, jog bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas).
26. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenų matyti, jog ieškovės A. K. vardu Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teise įregistruota 1/45 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu (pažymėtu R-23) ir bendro naudojimo patalpomis, adresu (duomenys neskelbtini); butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės „Regitra“ pateikiamais duomenimis atsakovo vardu įregistruota transporto priemonė „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)), ieškovės vardu transporto priemonės nėra įregistruotos.
27. Ieškovė byloje prašo po santuokos nutraukimo jai asmeninės nuosavybės priteisti ½ dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/45 dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), transporto priemonę ,,Toyota avensis“. Atsakovas ieškovės siūlomam santuokos metu įgyto turto padalijimo būdui neprieštaravo.
28. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006).
29. Šiuo atveju tarp šalių nesant ginčo dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalijimo tvarkos ir būdo, teismas sprendžia esant pagrindą ieškinio reikalavimus dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalijimo tenkinti ir po santuokos nutraukimo ieškovei ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti po ½ dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), be to, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/45 dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini). Kompensacijos už ieškovei tenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį priteisimo klausimas nesprendžiamas, nes ieškovė viena atliko visus mokėjimus hipotekos kreditoriui AB SEB bankas pagal kredito sutartį, be to, įsipareigoja viena išmokėti likusią kredito ir su juo susijusių mokėjimų sumą.
30. Ieškovė į dalintino turto balansą, be kita ko, įtraukė transporto priemonę ,,Toyota avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
31. Minėta, valstybės įmonės ,,Regitra“ duomenimis atsakovo vardu įregistruota transporto priemonė ,,Toyota avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui 2015 m. liepos 18 d. išduotas transporto priemonės registracijos liudijimas (el. b. failas 1, b. l. 90). Byloje tenkinus ieškovės reikalavimą nustatyta, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2011 m. birželio 1 d. Šiuo atveju įvertinus byloje esančius ir nenuginčytus duomenis apie transporto priemonės įsigijimo momentą, nustačius, jog sutuoktinių turtinėms teisėms santuokos nutraukimas teisines pasekmes sukelia nuo, minėta, 2011 m. birželio 1 d., laikytina, jog transporto priemonė buvo įgyta už atsakovo asmenines lėšas, todėl į dalintino turto balansą neįtrauktina. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog egzistuoja pagrindas minėtą automobilį pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 2 dalis).
32. CK 3.109 straipsnis numato, jog bendros sutuoktinių prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis).
33. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2006 m. rugsėjo 26 d. ieškovė su kreditoriumi AB SEB banku sudarė Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), kuria ieškovei suteiktas kreditas būstui įsigyti ir šeimos poreikiams tenkinti, prievolės įvykdymas užtikrintas buto, adresu (duomenys neskelbtini), ir buto, adresu (duomenys neskelbtini), hipoteka. Kredito sutartyje kaip kredito gavėjos sutuoktinis pasirašė atsakovas, patvirtindamas, jog susipažino su sutarties sąlygomis ir jas suprato bei sutikdamas, jog sutarties sąlygos atitinka tikrąją sutuoktinių valią. Iš AB SEB bankas 2023 m. birželio 2 d. pažymos matyti, jog 2023 m. birželio 1 d. kredito likutis sudarė 36 605,75 Eur (5 997,19 Eur + 1 308,59 Eur + 29 299,97 Eur).
34. Ieškovė prašo nustatyti, kad kreditorinis įsipareigojimas kreditoriui AB SEB bankas pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo nemodifikuojamas, šalių atsakomybė pagal sutartį lieka solidari, tačiau mokėjimus bankui vykdo ieškovė. Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutinka, mano, jog yra visos sąlygos prievolę modifikuoti.
35. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB SEB bankas byloje pateikė atsiliepimą, kuriuo, minėta, su ieškinio reikalavimu, jog po santuokos nutraukimo sutuoktiniai A. K. ir R. K. lieka solidariai atsakingi kreditorei, sutiko.
36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2007; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2007; 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009).
37. Šiuo atveju, įvertinus nurodytą kasacinio teismo praktiką, šalių kreditoriaus AB SEB bankas atsiliepime nurodytus argumentus, spręstina, jog atsakovo pozicija dėl šalių prievolės kreditoriui modifikavimo galimybių nėra pagrįsta (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Iš bylos duomenų matyti, jog šalių kreditorius su ieškovės reikalavimu dėl prievolės pobūdžio sutiko. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog šiuo metu įsipareigojimų kreditoriui pakeisti nėra galimybės, bankas sutarties keisti ir perkelti įsipareigojimų vykdymą tik ieškovei, nesutiko. Priešingų duomenų byloje nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, nustatytina, jog po santuokos nutraukimo ieškovė ir atsakovas lieka solidariai atsakingi kreditoriui AB SEB bankas pagal 2006 m. rugsėjo 26 d. kredito sutartį.
38. Ieškovė taip pat prašo nustatyti, jog įsipareigojimus kreditoriui vykdys A. K.. Taigi iš esmės ieškovė prašo patvirtinti bendraskolių vidinį susitarimą dėl bendros prievolės vykdymo, nekeičiant sutarties sąlygų ir prievolės pobūdžio bei kilmės.
39. Iš bylos duomenų matyti, jog kreditorius neprieštaravo šalių vidiniams susitarimams dėl bendros prievolės vykdymo, nekeičiant prievolės pobūdžio ir jos nemodifikuojant. Atsakovas tokiam ieškovės prašymui neprieštaravo, priešingai, nurodė manantis esant sąlygas šalių prievolę keisti.
40. Šiuo atveju įvertinus byloje esančius duomenis, šalių paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, taip pat aplinkybę, jog po santuokos nutraukimo ieškovei atitenka didesnė santuokoje įgyto turto dalis, teismas sprendžia esant teisinį ir faktinį pagrindą patvirtinti bendraskolių vidinį susitarimą dėl bendros prievolės kreditoriui vykdymo ir nustatyti, jog po santuokos nutraukimo solidariąją prievolę kreditoriui AB SEB bankas faktiškai vykdys ieškovė A. K..
41. Teismas pažymi, jog toks vidinio bendraskolių susitarimo dėl prievolės vykdymo patvirtinimas nesaisto šalių kreditoriaus, nekeičia prievolės esmės ir pobūdžio, t. y. ieškovės ir atsakovo prievolė kreditoriui ir toliau lieka solidarioji ir kreditorius turi teisę pareikalauti jos įvykdymo tiek iš ieškovės, tiek iš atsakovo ar iš jų abiejų (CK 6.5 straipsnis, 6.6 straipsnio 4 dalis, 7 dalis). Atsakovas įvykdęs solidariąją prievolę ar jos dalį turi teisę reikalauti iš ieškovės to, ką įvykdė (CK 6.9 straipsnio 1 dalis).
Dėl kompensacijos priteisimo
42. Ieškovė, be kita ko, prašo iš atsakovo priteisti 2 724 Eur kompensaciją už buto, adresu (duomenys neskelbtini), išlaikymą už laikotarpį nuo 2011 m. birželio 11 d. iki ieškinio pareiškimo dienos. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), ieškovės ieškinys teisme gautas 2023 m. rugpjūčio 31 d., priimtas 2023 m. rugsėjo 6 d. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, jog buto, adresu (duomenys neskelbtini) išlaikymui (komunaliniai mokesčiai) nuo 2011 m. sumokėjo 13 247,97 Eur. Kompensacijos dydis apskaičiuotas padalinus iš dviejų ieškovės sumokėtas išlaidas (13 247,97 Eur / 2) ir atėmus atsakovo įmokas ieškovei 3 900 Eur sumai.
43. Atsakovas su ieškinio reikalavimu dėl kompensacijos priteisimo nesutiko.
44. Iš byloje pateiktos UAB ,,Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ 2023 m. rugpjūčio 17 d. pažymos apie atsiskaitymą už vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Nr. (8.2)-5R-6680 matyti, jog laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. butui, adresu (duomenys neskelbtini), priskaičiuota vietinės rinkliavos bendrai 659,35 Eur sumai. Iš byloje pateiktos UAB ,,Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ 2024 m. vasario 2 d. pažymos apie atsiskaitymą už vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Nr. (8.2)-5R-7602 matyti, jog laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. turto objektui - butui, adresu (duomenys neskelbtini), apskaičiuota vietinės rinkliavos už 604,61 Eur.
45. AB ,,Klaipėdos vanduo“ 2023 m. rugsėjo 6 d. pažymos Nr. 23/S.4-5/1.E- duomenimis, nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitos už butui, adresu (duomenys neskelbtini), suteiktas paslaugas yra išrašomos ieškovės vardu, iš atliktų mokėjimų lentelės matyti, jog laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 29 d. iki 2023 m. rugpjūčio 17 d. sumokėta 1 703,62 Eur.
46. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. vasario 6 d. pažymos Nr. 29 duomenimis, laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d. už priskaičiuotas komunalines paslaugas butui adresu (duomenys neskelbtini), sumokėta 1 368,90 Eur.
47. AB ,,Klaipėdos energija“ 2024 m. vasario 6 d. pažymos Nr. R-02E-115 duomenimis, už butui, adresu (duomenys neskelbtini), patiektą ir suvartotą šilumos energiją nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d. sumokėta 8 188,30 Eur (nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. 7 256,37 Eur per ,,Swedbank“, AB mokėtoja A. K., nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d. apmokėta 931,93 Eur per UAB Elektroninių mokėjimų agentūra, mokėtojas nenurodomas).
48. Įvertinus sprendimo 44-47 punktuose nurodytus duomenis matyti, jog butui, adresu (duomenys neskelbtini), išlaikymo ir komunalinių mokesčių apskaičiuota už 11 865,43 Eur (604,61 Eur + 1 703,62 Eur + 1 368,90 Eur + 8 188,30 Eur). Pastebėtina, kad ieškovė, apskaičiuodama ieškinyje nurodytą 13 247,97 Eur išlaidų sumą, susumavo tiek 604,61 Eur sumą už UAB ,,Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ suteiktas paslaugas objektui - butui, adresu (duomenys neskelbtini), tiek 1 382,53 Eur sumą, nurodytą šios bendrovės 2024 m. vasario 2 d. informacijoje apie mokėjimus, gautus už du objektus ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), t. y. vietoj 604,61 Eur sumos už vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nepagrįstai įtraukė 1 987,14 Eur (604,61 Eur + 1 382,53 Eur) sumą.
49. Iš byloje pateiktų ieškovės banko sąskaitos išrašų už laikotarpius nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. (el. b. failas 1, b. l. 45-46), nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2015 m. sausio 17 d. (el. b. failas 1, b. l. 74-75), nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. (el. b. failas 1, b. l. 54, 58), nuo 2014 m. vasario 21 d. iki 2016 m. sausio 21 d. (el. b. failas 1, b. l. 52), nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2017 m. vasario 1 d. (el. b. failas 1, b. l. 43-44, 47-48), nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. (el. b. failas 1, b. l. 55, 61), nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. (el. b. failas 1, b. l. 66-67), nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2018 m. sausio 21 d. (el. b. failas 73, 76), nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. (el. b. failas 1, b. l. 59, 62), nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d. (el. b. failas 1, b. l. 40, 49), nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d. (el. b. failas 1, b. l. 53), nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. (el. b. failas 1, b. l. 68), nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. (el. b. failas 1, b. l. 71), nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. (el. b. failas 1, b. l. 56, 63), nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d. (el. b. failas 1, b. l. 41, 50), nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. (el. b. failas 1, b. l. 69-70), nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. (el. b. failas 1, b. l. 57, 65), nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d. (el. b. failas 1, b. l. 42, 51), nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 21 d. (el. b. failas 1, b. l. 72), nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 21 d. (el. b. failas 1, b. l. 60, 64), matyti, jog iš ieškovės vardu atidarytos banko sąskaitos buvo apmokamos išlaidos buto, adresu (duomenys neskelbtini), išlaikymui ir komunaliniams mokesčiams apmokėti paslaugų teikėjams AB ,,Klaipėdos energija“, AB ,,Klaipėdos vanduo“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ ir kt.
50. Pastebėtina, jog iš ieškovės banko sąskaitų išrašų matyti, jog buvo mokamos ir išlaidos butui, adresu (duomenys neskelbtini), išlaikyti (el. b. failas 1, b. l. 73), kurios sprendžiant ieškinio reikalavimus dėl išlaidų butui, adresu (duomenys neskelbtini), išlaikymo kompensacijos priteisimo nevertintinos. Be to, iš pateiktų sąskaitų išrašų matyti, jog, be kita, ko buvo dengiamos išlaidos UAB ,,Lietuvos dujų tiekimas“ (el. b. failas 1, b. l. 52-53, 73), AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ (el. b. failas 1, b. l. 66-68), UAB ,,Ignitis“ (el. b. failas 1, b. l. 69-72), tačiau iš mokėjimų paskirties nėra galimybės identifikuoti, už kurį nekilnojamojo turto objektą šios išlaidos buvo dengiamos.
51. Pažymėtina, jog byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvena šalių pilnametis sūnus E. K.. Neabejotina, jog dėl to yra patiriamos išlaidos vandeniui, elektrai ir kito pobūdžio asmens pragyvenimo išlaidos. Tiek ieškovė, tiek atsakovas byloje teikė duomenis apie sūnui pervestas lėšas. Atsakovas teigė, jog minėtas lėšas sūnui pervedė komunaliniams mokesčiams apmokėti, tačiau nežino, kaip ir kokiu būdu jo pervestos lėšos faktiškai buvo naudojamos. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog išlaiko šalių pilnametį sūnų, dengia šio asmens pragyvenimo išlaidas. Pastebėtina, jog pareiga dengti su vartojimu susijusias išlaidas vandeniui, elektros energijai ir kt. tenka asmeniui, faktiškai besinaudojančiam šiomis paslaugomis (CK 6.1-6.4 straipsnis, 6.384 straipsnis, 6.391 straipsnis ir kt.), todėl tokios išlaidos nevertinamos kaip bendro turto išlaikymo išlaidos, kurios patiriamos nepriklausomai nuo to, ar turtu yra faktiškai naudojamasi ar ne (CPK 185 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus tai, kad pareiga dengti komunalines išlaidas tenka asmeniui, faktiškai besinaudojančiam šiomis paslaugomis bei tai, kad šalių pilnamečio sūnaus išlaikymo klausimas nėra nagrinėjamos civilinės bylos dalykas, šalių teikiama finansinė parama sūnui ir (ar) šio asmens pragyvenimo išlaidų dengimas nepripažintini bendro turto išlaikymo išlaidų dengimu (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).
52. Atsižvelgiant į sprendimo 50-51 punktuose nustatytas aplinkybes, laikytina, jog šiuo atveju ieškovė įrodė, jog bendram turtui, adresu (duomenys neskelbtini), išlaikyti patirtos išlaidos sudaro 10 161,81 Eur (604,61 Eur + 1 368,90 Eur + 8 188,30 Eur), t. y. išlaidos bendrojo naudojimo objektų administravimui, buto centrinio šildymo bei vietinės rinkliavos už atliekų surinkimą ir tvarkymą išlaidos. Tuo tarpu 1 703,62 Eur išlaidos už suvartotą vandenį ir nuotekų šalinimą nevertintinos, nes, minėta, nėra turto išlaikymo išlaidos.
53. CK 4.72 straipsnio 1 dalis numato, jog bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo atlyginimą (CK 4.76 straipsnis).
54. Šiuo atveju bylos duomenimis nustatyta, jog bendro turto, t. y. buto, adresu (duomenys neskelbtini), išlaikymo išlaidas dengė ieškovė. Nustačius, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2011 m. birželio 1 d., laikytina, jog ieškovė nuo šio momento dengusi bendro turto išlaikymo išlaidas, turi teisę į dalies šių išlaidų iš atsakovo, proporcingai jam tenkančiai daliai, atlyginimą (CPK 185 straipsnis).
55. Šiuo atveju atsakovas byloje pateikė duomenis (2023 m. rugsėjo 25 d. ,,Swedbank“, AB pažyma apie pavedimus Nr. (duomenys neskelbtini)), jog laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 1 d. ieškovei pervedė 3 900 Eur (nuo 2019 m. vasario 20 d. iki 2022 m. balandžio 6 d.) ir 1 000 Lt, kas atitinka 289,62 Eur (2014 m. gegužės 29 d.), taigi iš viso pervedė 4 189,62 Eur.
56. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ir atsakovo bendro turto dalys yra lygios (po ½ dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini)), ieškovei iš atsakovo priteistina 891,29 Eur ((10 161,81 Eur / 2) - 4 189,62 Eur atsakovo sumokėta suma) kompensacija bendro turto išlaikymo išlaidoms atlyginti (CPK 185 straipsnis, CK 4.76 straipsnis).
Dėl įpareigojimo
57. Ieškovė prašo teismo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įpareigoti atsakovą apmokėti pusę buto, esančio (duomenys neskelbtini), komunalinių mokesčių, nustatyti, kad pusė mokesčių sumos per 2 darbo dienas turi būti pervesta į ieškovės sąskaitą.
58. Minėta, jog pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai jam tenkančiai turto daliai privalo apmokėti išlaidas šiam turtui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Taigi pareiga dengti bendro turto išlaikymo išlaidas atsakovui kyla iš įstatymo. Galiojantis teisinis reglamentavimas neįpareigoja vieno iš bendraturčių dengti viso bendro turto išlaikymo išlaidų, kiekvienas bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvis proporcingai jam tenkančiai daliai gali bendro turto išlaikymo išlaidas mokėti tiesiogiai bendram turtui paslaugas teikiantiems paslaugų teikėjams ir (ar) rinkliavų rinkėjams. Pažymėtina, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).
59. Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovas neginčija pareigos išlaikyti bendros dalinės nuosavybės teisės objektą. Duomenų, jog tarp šalių yra kilęs ginčas dėl bendro turto naudojimo, valdymo tvarkos, byloje nėra. Šiuo atveju įvertinus galiojantį teisinį reglamentavimą (sprendimo 58 punktas), spręstina, jog įpareigojimas dengti bendro turto išlaikymo išlaidas ieškovei yra perteklinis, be to, neatitinka vykdytinumo kriterijų, todėl netenkintinas (CPK 185 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
60. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
61. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovė už ieškinio pareiškimą sumokėjo 1 009 Eur žyminio mokesčio dalį, likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimas Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartimi ieškovei atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Ieškovė byloje pateikė duomenis apie 800 Eur išlaidas advokato padėjėjos pagalbai apmokėti.
62. Atsakovas byloje pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas 400 Eur sumai advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
63. Šiuo atveju už ieškinį mokėtinas 1 784 Eur žyminis mokestis (109 Eur už neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir 1 675 Eur už turtinio pobūdžio reikalavimus dėl turto padalijimo (bendra turto vertė pagal ieškovės nurodytas vertes ir jai prašomo priteisti turto dalis sudaro 93 927,50 Eur) ir kompensacijos (2 724 Eur) priteisimo (bendra ieškinio suma 96 651,50 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
64. Ieškinį tenkinus iš dalies laikytina, jog patenkinta 61 proc. ieškinio (reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės patenkintas iš dalies (50 proc.), reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo patenkintas iš dalies (33 proc.) (891,29 Eur iš 2 724 Eur), reikalavimas dėl santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo tenkintas visiškai (100 proc.)). Atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, ieškovei iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudarytų 1 103,49 Eur (1 809 Eur x 61 proc.). Atmestų ieškinio reikalavimų daliai atsakovui iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos sudarytų 156 Eur (400 Eur x 39 proc.). Atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistinos 947,49 Eur (1 103,49 Eur -156 Eur) bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).
65. Proporcingai teismo atmestų ir patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovo valstybei priteistina 472,75 Eur (775 Eur x 61 proc.) žyminio mokesčio, o iš ieškovės priteistina 302,25 Eur (775 Eur x 39 proc.) žyminio mokesčio valstybei (CPK 84 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).
66. Teismas šioje byloje nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Ieškovės A. K., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2011 m. birželio 1 d.
Po santuokos nutraukimo ieškovei A. K. palikti pavardę – „K.“, o atsakovui R. K. palikti jo pavardę – „K.“.
Šalims vienas kitam išlaikymo nepriteisti.
Pripažinti transporto priemonę „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), asmenine atsakovo R. K. nuosavybe.
po santuokos nutraukimo ieškovei A. K. asmeninės nuosavybės teise priteisti:
- ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini);
- butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su rūsiu pažymėtu R-23 ir bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis a-1, a-4, R-1, R-14, R-22, R-46, R-54, R55, R-56, adresu (duomenys neskelbtini), ir
- 1/45 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini);
po santuokos nutraukimo atsakovui R. K. asmeninės nuosavybės teise priteisti:
- ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).
Nustatyti, jog po santuokos nutraukimo ieškovė A. K. ir atsakovas R. K. lieka solidariai atsakingi kreditoriui AB SEB bankas pagal prievoles, kylančias iš 2006 m. rugsėjo 26 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), sudarytos tarp ieškovės A. K. ir AB SEB bankas, tačiau vidiniuose bendraskolių santykiuose, nekeičiant prievolės solidarumo ir jos nemodifikuojant, nustatyti, jog įmokas kreditoriui moka ir prievolę vykdo ieškovė A. K..
Priteisti iš atsakovo R. K. 891,29 Eur (aštuonių šimtų devyniasdešimt vieno euro 29 ct) kompensaciją ieškovės A. K. naudai.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo R. K. 947,49 Eur (devynių šimtų keturiasdešimt septynių eurų 49 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės A. K. naudai.
Priteisti iš atsakovo R. K. valstybės naudai 472,75 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt du eurus 75 ct) žyminio mokesčio (įmokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5661).
Priteisti iš ieškovės A. K. valstybės naudai 302,25 Eur (tris šimtus du eurus 25 ct) žyminio mokesčio (įmokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5661).
Per vieną darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti sprendimo nuorašą santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.
Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą valstybės įmonės „Registrų centras“ Vedybų sutarčių registrui, Nekilnojamojo turto registrui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.