- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-13
- Bylos Nr.
- e2A-1105-538/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė, Raimonda Andrulienė
- Atsakovas
- E. S.
- Ieškovas
- D. Š.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo E. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. Š. ieškinį atsakovui E. S., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, S. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo E. S. 5789,45 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovas 2013-08-08 būdamas santuokoje su trečiuoju asmeniu S. S. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo iki 2015-12-01 sumokėti J. V. K. 14481 Eur sumą. J. V. K. mirė (duomenys neskelbtini). Jam priklausiusi reikalavimo teisė į atsakovą 2013-08-08 pasirašyto vekselio pagrindu pagal 2015-09-23 papildomą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą perėjo ieškovei D. Š.. Atsakovas 2014-07-08/09 dienomis atliko du mokėjimo pavedimus į ieškovės banko sąskaitą ir grąžino dalį skolos, t.y. 2902,08 Eur. Likusi skola ieškovei iki šiol negrąžinta. Ieškovė teigia, kad iš nurodyto vekselio kylanti prievolė yra solidarioji atsakovo E. S. ir jo sutuoktinės S. S. prievolė, kurią kiekvienas iš skolininkų privalo įvykdyti lygiomis dalimis, tačiau remdamasi dispozityvumo principu, iš atsakovo prašo priteisti pusę vekseliu paskolintos ir negrąžintos sumos, t.y. 5789,45 Eur skolą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2018-03-30 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo E. S. 5789,45 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 5789,45 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2016 m. rugsėjo 14 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 130 Eur žyminį mokestį bei 100 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
4. Nurodė, kad prievolės solidarumas suteikia teisę kreditoriui reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek visą ją, tiek jos dalį. Ieškovė kaip kreditorė, turi teisę teikti teismui ieškinį prašydama priteisti tik dalį skolos iš atsakovo kaip solidaraus skolininko. Taip pat nurodė, kad tiek ieškovė ieškinyje, tiek trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad iš vekselio kylanti prievolė yra solidari atsakovės ir trečiojo asmens prievolė, todėl konstatavo, kad tarp ieškovės ir trečiojo asmens interesų prieštaravimų nėra nustatyta, todėl advokatui M. S. atstovaujant ieškovę bei trečiąjį asmenį, nėra nustatyta advokatų profesinės etikos reikalavimų ar/ir imperatyvių įstatymo normų pažeidimų. Teismo vertinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, kad priešingai nei teigia atsakovas, jis iki šiol nėra grąžinęs skolos ieškovei. Pažymėjo, kad ieškovės ir trečiojo asmens S. S. nurodomos aplinkybės, kad atsakovas nėra grąžinęs dalies skolos, sutapo, nors šias šalis ir sieja artimi giminystės ryšiai, tačiau netikėti ieškovės bei trečiojo asmens S. S. nurodytomis aplinkybėmis, teismas neturi pagrindo, tuo tarpu atsakovo bei jo atstovo paaiškinimai dėl skolos grąžinimo ieškovei buvo nenuoseklūs.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
5. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-03-30 sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti; tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių apeliaciniame skunde keliamų argumentų pilnas ištyrimas bei galimo atstovavimo interesų konflikto pašalinimas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nėra galimas, apeliacinės instancijos teismo prašo perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti iš ieškovės atsakovui bylinėjimosi išlaidas.
6. Nurodo, kad atsakovas vekselį išdavė būdamas santuokoje su ieškovės dukterimi S. S., šiuo atveju turėtų būti taikoma solidariosios prievolės atsiradimo prezumpcija, todėl pagal vekselį atsiradusi prievolė yra solidari atsakovo E. S. ir trečiojo asmens S. S. prievolė. Teigia, kad teismas nagrinėjo bylą ne pagal ieškinyje suformuluotus reikalavimus, o pats savarankiškai pakeisdamas ieškinio pagrindą, tokiu būdu priėmė įstatymui prieštaraujantį sprendimą. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas 2018-02-07 parengiamojo teismo posėdžio metu siūlė ieškovei patikslinti trečiojo asmens padėtį procese, tačiau ieškovė atsisakė tai padaryti. Šios aplinkybės taip pat patvirtina, jog ieškovė galimai suvokdama prievolės pobūdį (solidarioji), tačiau ieškinyje nurodžiusi priešingai (asmeninė), sąmoningai netikslino trečiojo asmens padėties, kas leidžia daryti išvadą, kad iš esmės ieškovė šio proceso metu yra nesąžininga. Teigia, kad teismui aiškiai rezoliucinėje dalyje nenurodžius pagal kokią prievolę priteisiama skolos dalis iš atsakovo (tai nulėmė netinkamas ieškinio suformulavimas), iš esmės yra užkertama atsakovo teisė regreso tvarka reikalauti iš trečiojo asmens naujai priteisiamų pinigų sumų. Atsakovo įsitikinimu, ieškovė S. S. byloje trečiuoju asmeniu įtraukė siekdama ne tik apsaugoti dukrą, bet ir bandydama pakenkti atsakovui. Teigia, kad advokatas, toje pačioje byloje atstovaudamas du skirtingus interesus turinčius asmenis, pažeidė Advokatūros įstatymo bei Lietuvos advokatų etikos kodekso nuostatas, jo atstovavimas atsakovės ir trečiojo asmens interesams pagal įstatymą nebuvo galimas. Liko neįvertinta ta aplinkybė, jog nuo vekselio išdavimo 2013 metais, iki ieškinio pareiškimo 2016 metais praėjo net 3 metai. Per šiuos tris metus, atsakovas atliko mokėjimo pavedimus į ieškovės sąskaita net tuomet, kai pastaroji dar net neturėjo reikalavimo teisės, t.y. atsakovas, pasitikėdamas ieškove (trečiojo asmens mama) bei savo sutuoktine S. S., geranoriškai vykdė solidarią savo ir trečiojo asmens prievolę. Pažymi, kad po galutinio atsiskaitymo, ieškovė vekselį buvo grąžinusi trečiajam asmeniui – savo dukrai, atsakovo žmonai S. S.. Nors ieškovė šią aplinkybę neigė, tačiau visi byloje esantys duomenys patvirtina priešingai – o būtent, kad ieškovė niekada jokių pretenzijų atsakovui nebuvo pareiškusi, jas išreiškė tik po to, kai nebuvo pasirašyti skyrybų dokumentai tarp atsakovo ir trečiojo asmens. Teigia, jog akivaizdu, kad tokia nenuosekli ieškovės pozicija patvirtina, kad trečiasis asmuo ne tik turėjo visas galimybes perduoti ieškovei (savo mamai) vekselio originalą, bet būtent taip ir padarė dėl konfliktinės situacijos ir skyrybų proceso. Pažymi, kad teismas nevertino atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų, t.y. tų pačių susirašinėjimų su teisininkais turinio bei parengtų skyrybų dokumentų, kuriuos pažymėtina, pasirašė tik trečiasis asmuo. Taip pat pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu, teisininkų parengtus skyrybų dokumentus pasirašė trečiasis asmuo S. S.. Šiuose skyrybų dokumentuose buvo nurodyta, jog šalys kreditorių neturi, taigi pati S. S. pasirašydama šias sutartis sutiko teismui oficialiai patvirtinti, jog jokių bendrų ir/ar ne bendrų kreditorių, tame tarpe ir ieškovės, neturi, tokiu būdu pripažino ir prievolės pagal vekselį (ieškovei) įvykdymo faktą. Pažymi, kad ieškovės ir trečiojo asmens pozicijos visos bylos nagrinėjimo metu ne tik nebuvo nuoseklios, bet nuolat kito, t.y. nuolat keitėsi nuomonė dėl prievolės pagal vekselį pobūdžio, ieškovė į daugelį klausimų teismo posėdžio metu atsakyti nesugebėjo, negalėjo ir neatsakinėjo.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti.
8. Nurodo, kad atsakovo teiginiai, jog ieškinio dalykas ir jo faktinis pagrindas buvo suformuluotas ir išdėstytas netinkamai ir, kad trečiojo asmens procesinė padėtis yra netinkama bei kad pirmosios instancijos teismas aiškiai ir nepagrįstai išėjo už ieškinyje suformuluoto dalyko ribų, o sprendimas priimtas pažeidžiant civilinio proceso normas, laikytini deklaratyviais teiginiais siekiant vilkinti procesą ir vengiant prievolės įvykdymo. Ieškovės teigimu, neaišku, kodėl atsakovas bando teismą įtikinti, kad ieškovės dukra šioje byloje turi būti atsakove ir taip siekia grąžinti ginčo nagrinėjimą į pirmosios instancijos teismą, tačiau tuo pat metu teigia, kad prievolę, dėl kurios kilo ginčas, jis yra įvykdęs.
9. Trečiasis asmuo atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
11. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
12. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp ieškovės ir atsakovo kilo dėl 2013-08-08 vekselio tinkamo įvykdymo.
13. Nustatyta, kad atsakovas iš J. V. K. pasiskolino 50 000 Lt (14 481 Eur) ir 2013-08-08 išdavė neprotestuotiną vekselį visai paskolintai sumai. Atsakovas įsipareigojo vekselį apmokėti iki 2015-12-01. J. V. K. mirė (duomenys neskelbtini), jo turtą pagal testamentą paveldėjo ieškovė. Ieškovė nurodė, kad atsakovas prievolę grąžinti iš vekselio kylančią skolą yra įvykdęs tik iš dalies pervesdamas pinigus dviem mokėjimo pavedimais. Atsakovas neigė, kad yra skolingas ieškovei, nurodė, kad skola pagal jo išduotą vekselį buvo grąžinta mokėjimo pavedimais bei grynaisiais pinigais.
14. Vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą, ir kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui.
15. CK 6.878 straipsnis numato, kad jeigu paskolos gavėjas išduoda vekselį, pagal kurį įsipareigoja suėjus vekselyje nurodytam terminui sumokėti gautą paskolos sumą, tai šio kodekso XLIII skyriaus normos, reglamentuojančios paskolą, šalių santykiams taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja vekselius reglamentuojančiam įstatymui.
16. CK 6.65 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog jeigu skolininkas yra kreditoriui išdavęs prievolei patvirtinti skolos dokumentą, tai kreditorius, priimdamas visą prievolės įvykdymą, privalo tą dokumentą skolininkui grąžinti, o kai tokios galimybės nėra, - nurodyti tai pakvitavime. Pakvitavimui prilygsta įrašas apie prievolės įvykdymą gražinamame skolos dokumente. Jeigu įvykdoma ne visa prievolė arba skolos dokumentas reikalingas kreditoriui kitoms teisėms įgyvendinti, jis turi teisę pasilikti skolos dokumentą, tačiau privalo skolininkui duoti pakvitavimą.
17. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolos dokumento buvimas pas kreditorių be įrašų apie skolos grąžinimą su kreditoriaus aiškinimu, kad skola negrąžinta, paprastai yra pakankami įrodymai teismui nuspręsti, kad kreditorius įvykdė pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jis remiasi, - kad skola negrąžinta. Skolininkas, kuris esant tokioms aplinkybėms tvirtina priešingai, turi įrodyti skolos grąžinimo faktą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 11d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-463-2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-187/2008; 2009 m. birželio 4 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-235/2009; 2013 m. gruodžio 31d. nutartis c. b. Nr. 3K-7-430/2013; kt.).
18. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).
19. Kaip byloje nustatyta, 2013-08-08 vekselio originalas yra pas ieškovę. Atsakovas teigia, kad prievolę grąžinti jis jau yra įvykdęs: dalį pinigų grąžino 2014-07-08/09 mokėjimo pavedimais ieškovei, o likusią dalį grąžino grynaisiais pinigais. Teigia, jog ieškovė po paskutinių padarytų pavedimų padengiant skolą (2014 metais) vekselį grąžino atsakovo ir trečiojo asmens šeimai, tačiau atitinkamai jokių pakvitavimų neišdavė. Nurodė, kad mokėjimo pavedimų atlikimo metu trečiasis asmuo ir atsakovas dar gyveno santuokoje bei neturėjo tikslo nutraukti santuokos, atsakovas atitinkamai neturėjo ir pagrindo netikėti ar nepasitikėti savo sutuoktine ar jos mama. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas jokių rašytinių duomenų apie tai, kad ieškovė vekselį buvo grąžinusi atsakovo šeimai nepateikė, taip pat atsakovas nepateikė įrodymų su įrašu vekselyje apie pinigų grąžinimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, vadovautis vien tik atsakovo paaiškinimais apie skolos grąžinimą pagal vekselį ieškovei nėra pagrindo, atsakovo paaiškinimai nenuoseklūs, jie prieštarauja byloje esantiems duomenims, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, jog atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas ginčo sumą grąžino ieškovei (CPK 178, 185 straipsniai).
20. Apeliantas argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas peržengė ieškovės ieškinio reikalavimų ribas, nes teismas nagrinėjo bylą ne pagal ieškinyje suformuluotus reikalavimus, o pats savarankiškai pakeisdamas ieškinio pagrindą. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija nesutinka.
21. Iš bylos duomenų matyti, kad byloje nėra ginčo, jog vekselyje nurodyta suma buvo suteikta kaip paskola atsakovo šeimai. Pažymėtina, kad pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.6 straipsnio 4 dalies nuostatas, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį.
22. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė reikalavimą vienam iš skolininkų prašydama dalies skolos sumos, tačiau ši aplinkybė nekeičia prievolės prigimties, tai yra, bet kokiu atveju vadovaujantis CK nuostatomis ši prievolė lieka solidari.
23. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismo nesaisto ieškovo ieškinyje nurodytas teisinis pagrindas, teisinis ginčo santykių kvalifikavimas turi būti atliekamas pagal nustatytas faktines aplinkybes dėl visų pareikštų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-189/2011).
24. Iš ieškinio matyti, kad ieškovė nurodė skolos susidarymo faktines aplinkybes. Taigi jeigu pirmosios instancijos teismo teisinis ginčo santykių kvalifikavimas nesutampa su ieškovės nurodytu, nereiškia, kad atliekamu ginčo santykių kvalifikavimu yra keičiamas ieškinio pagrindas, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio reikalavimų ribas savarankiškai pakeisdamas ieškinio pagrindą.
25. Apeliantas argumentuoja, kad ieškovė S. S. byloje trečiuoju asmeniu įtraukė siekdama ne tik apsaugoti dukrą, bet ir bandydama pakenkti atsakovui, teigia, kad teismas nenustatė tikslios ir konkrečios trečiojo asmens padėties byloje. Šie argumentai atmestini.
26. Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, jog atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės.
27. Aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal šios teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. N. v. UAB „Lietuva Statoil“, bylos Nr. 3K-3-465/2006; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. L. v. antstolis S. D., bylos Nr. 3K-3-186/2011).
28. Iš bylos duomenų matyti, kad 2018-02-07 parengiamojo teismo posėdžio metu teismas pasiūlė ieškovei patikslinti trečiojo asmens padėtį procese, tačiau ieškovė nurodė, kad nepageidauja patikslinti trečiojo asmens procesinės padėties, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pakeisti trečiojo asmens procesinės padėties bei spręsti dėl trečiojo asmens prievolės grąžinti skolą ieškovei.
29. Apeliantas argumentuoja, kad tiek ieškovę, tiek trečiąjį asmenį bylos procese atstovavo tas pats advokatas, nors jų interesai priešingi. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka.
30. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės nurodytas aplinkybes, jog atsakovas jai yra skolingas patvirtino ir trečiasis asmuo, taigi akivaizdu, kad tarp ieškovės ir trečiojo asmens jokių prieštaravimų dėl faktinių bylos aplinkybių nėra, o tai, kad ieškovė vertina, jog ši prievolė yra asmeninė atsakovo prievolė, o trečiasis asmuo – kad solidari, nelaikytina prieštaravimu dėl kurio tas pats advokatas negalėtų atstovauti ieškovės ir trečiojo asmens.
31. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį spendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K 3-219/2009; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K 3 287/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to teisėjų kolegija dėl jų išsamiau nepasisako.
32. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, dėl to sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.