Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Kristina Imbrasienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei R. T. dėl skolos, palūkanų, netesybų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų – 2015 m. sausio 24 d. registracijos mokesčio pavedimo; 2015 m. sausio 27 d. vartojimo kredito sumos pavedimo; 2015 m. sausio 27 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų ir specialiųjų sąlygų; delspinigių ir palūkanų skaičiavimo lentelių; 2019 m. birželio 6 d. pranešimo atsakovei apie kreditoriaus pasikeitimą; 2019 m. gegužės 10 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir priedo prie sutarties Nr. 1; 2016 m. liepos 22 d. sutarties dėl paskolos sutarčių perkėlimo – vertinimą bei atsakovei nepateikus įrodymų, patvirtinančių skolos sumokėjimą, daroma išvada, kad, pasitvirtinus paminėtų ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškovės prašomą sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad tarp uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) ir atsakovės R. T. 2015 m. sausio 27 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 200,00 Eur vartojimo kreditas, kurį atsakovė įsipareigojo grąžinti iki 2015 m. vasario 26 d. Atsakovė savo įsipareigojimų neįvykdė. 2016 m. liepos 22 d. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sudarė sutartį dėl paskolos sutarčių perkėlimo, kurios pagrindu (duomenys neskelbtini) perėmė visą (duomenys neskelbtini) paskolų sutarčių portfelį (sutarties 1.3 p.). Šios sutarties pagrindu įgijo reikalavimo teisę į atsakovės skolą. 2019 m. gegužės 9 d. tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta subrogacijos sutartis, kurios pagrindu reikalavimo teisė į skolininkus, tuo pačiu ir į atsakovės skolą, buvo perleista (duomenys neskelbtini) (subrogacijos sutarties 1.2 p.). 2019 m. gegužės 10 d. tarp (duomenys neskelbtini) ir ieškovės (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria (duomenys neskelbtini) perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovės skolą. 2019 m. birželio 6 d. atsakovei išsiųstas pranešimas apie kreditorius pasikeitimą.

Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė kreditą ar/ir kredito kainą (palūkanas) būtų grąžinusi pradiniam kreditoriui ar ieškovei sutartyje nustatyta tvarka (CPK 176 straipsnis, 185 straipsnis).

Kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Vadinasi, atsakovei, nevykdant sutartinės prievolės pradinei kreditorei, atsakovės civilinė (sutartinė) atsakomybė kyla prieš naująją kreditorę, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atsakovei buvo įteiktas CPK numatyta tvarka.

Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais. Kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis). Pagal CK 6.886 straipsnio 1 dalį, vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.

Atsakovė vartojimo kredito sutarties nevykdė, todėl remiantis CK 6.873 straipsnio 1 dalimi bei CK 6.870 straipsnio 2 dalimi, iš jos priteisiama ieškovei 200,00 Eur negrąžinto kredito suma, 18,26 Eur bendros vartojimo kredito kainos.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 381,02 Eur palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 27 d. iki 2016 m. lapkričio 14 d. Iš pradinės kreditorės ir atsakovės sudarytos sutarties sąlygų nustatyta, kad sutarties galiojimo terminas buvo 2015 m. vasario 26 d.

Naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog pritariant kasacinio teismo nuosekliai formuojamai pozicijai, kad kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, darytina išvada, jog šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai). Minimalių nuostolių, atsiradusių dėl kreditoriaus negalėjimo naudotis negrąžintais pinigais, atlyginimo funkciją atlieka kompensuojamosios palūkanos, kurios gali būti skaičiuojamos ir po paskolos sutarties nutraukimo. Aptartas išaiškinimas neužkerta sutarties šalims kelio susitarti, jog po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo paskolos davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 48, 49, 52, 53 punktai).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, ieškovės reikalavimas dėl mokėjimo palūkanų priteisimo po sutarties pasibaigimo prieštarauja aukščiau išdėstytiems sutarčių pasibaigimo principams, todėl negali būti tenkinamas.

Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pradinė kreditorė ir atsakovė vartojimo kredito sutarties 10.1 punktu susitarė, jog atsakovei laiku nesumokėjus sutartyje numatytų mokėjimų, ji įsipareigoja mokėti 0,05 proc. dydžio netesybas nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Nagrinėjamu atveju delspinigiai paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 3 d. iki 2020 m. gegužės 1 d. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl 19,64 Eur delspinigių yra pagrįstas todėl tenkinamas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus – laiku grąžinti gautą paskolą, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 procento dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą (237,90 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, t. y. ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies, t. y. 38,43 proc. reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteisiama dalis bylinėjimosi išlaidų – 52,26 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovės valstybei nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės R. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini)) 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) negrąžinto kredito, 18,26 Eur (aštuoniolika eurų 26 ct) bendros vartojimo kredito kainos, 19,64 Eur (devyniolikos eurų 64 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už bendrą priteistą sumą (237,90 Eur), skaičiuojant nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 11 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 52,26 Eur (penkiasdešimt dviejų eurų 26 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Likusius ieškovės reikalavimus atmesti.

Sprendimo patvirtintą kopiją siųsti šalims.

Nepateikusi atsiliepimo šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.