Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-15478-955/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei R. T. dėl skolos, palūkanų, netesybų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų nuo kredito sutarties pasibaigimo, priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Tarp uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ferratum“ ir atsakovės R. T. 2015 m. sausio 27 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 200,00 Eur vartojimo kreditas, kurį atsakovė įsipareigojo grąžinti iki 2015 m. vasario 26 d. Atsakovė savo įsipareigojimų neįvykdė. 2016 m. liepos 22 d. UAB „Ferratum“ ir UAB „Ferratum Finance“ sudarė sutartį dėl paskolos sutarčių perkėlimo, kurios pagrindu UAB „Ferratum Finance“ perėmė visą UAB „Ferratum“ paskolų sutarčių portfelį (sutarties 1.3 p.). Šios sutarties pagrindu įgijo reikalavimo teisę į atsakovės skolą. 2019 m. gegužės 9 d. tarp UAB „Ferratum Finance“ ir UAB „Credit Day“ buvo sudaryta subrogacijos sutartis, kurios pagrindu reikalavimo teisė į skolininkus, tuo pačiu ir į atsakovės skolą, buvo perleista UAB „Credit Day“ (subrogacijos sutarties 1.2 p.). 2019 m. gegužės 10 d. tarp UAB „Credit Day“ ir ieškovės UAB „Legal Balance“ buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „Credit Day“ perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovės skolą. 2019 m. birželio 6 d. atsakovei išsiųstas pranešimas apie kreditorius pasikeitimą.

9. Ieškovė UAB „Legal Balance“ (toliau – ieškovė) ieškiniu prašė priteisti jai iš atsakovės R. T. (toliau – atsakovė) 200,00 Eur negrąžinto kredito, 18,26 Eur bendros vartojimo kredito kainos, 381,02 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, 19,64 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur žyminio mokesčio, 121,00 Eur už procesinių dokumentų parengimą. Ieškovė 381,02 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas prašė priteisti už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 27 d. iki 2016 m. lapkričio 14 d. Iš pradinės kreditorės ir atsakovės sudarytos sutarties sąlygų nustatyta, kad sutarties galiojimo terminas buvo 2015 m. vasario 26 d.

10. Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 7 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl 381,02 Eur dydžio mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 27 d. iki 2016 m. lapkričio 14 d., t. y. paskaičiuotų po kredito sutarties pasibaigimo, priteisimo.

11. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai grindė sprendimą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, sukurtu precedentu, neatsižvelgdamas į šio precedento sukūrimo laiką, ieškinio pateikimo laiką, vartojimo kredito sutarties sudarymo laiką, precedento argumentaciją bei iki šio precedento galiojusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pagal kurią skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išlieka ir paskolos davėjui nutraukus paskolos sutartį, išskyrus atvejus, jei kitaip nustatyta paskolos sutartyje.

12. Bendrąja prasme palūkanos suprantamos kaip atlyginimas už pinigų skolinimą. Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos:1) palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (užmokestis už pinigų skolinimą (pvz., CK 6.872 straipsnio 1 dalis); 2) palūkanos, atliekančios kompensuojamąją funkciją (minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą (CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015).

13. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

14. Iš pradinės kreditorės ir atsakovės sudarytos sutarties sąlygų nustatyta, kad sutarties galiojimo terminas buvo iki 2015 m. vasario 26 d., todėl, remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo kredito sutartį nuo sutarties pasibaigimo (2015 m. vasario 26 d.) nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutarčiai pasibaigus ar ją nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Atsižvelgiant į nurodytą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas nuo kredito sutarties pasibaigimo (2015 m. vasario 27 d.) iki 2016 m. lapkričio 14 d.

15. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje buvo išaiškinta, jog skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išlieka ir paskolos davėjui nutraukus paskolos sutartį, išskyrus atvejus, jei kitaip nustatyta paskolos sutartyje, tačiau išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, sprendė, kad iki 2020 m. gegužės 25 d. suformuota kasacinio teismo praktika keistina kaip iš dalies varžanti teismo pareigos vykdyti teisingumą užtikrinant paskolos teisinių santykių subjektų interesų pusiausvyrą, teisėtus lūkesčius ir neleistinumą piktnaudžiauti teise įgyvendinimą bei neatitinkanti kasacinio teismo nuosekliai formuojamos praktikos dėl sutarties nutraukimo teisinių pasekmių ir reikalavimo dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo teisinės prigimties aiškinimo. Pažymėtina, kad aptartas išaiškinimas neužkerta ieškovei kelio reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

16. Kasacinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką kasacine tvarka priimtomis precedentinėmis nutartimis, nėra saistomas pirmosios ir (ar) apeliacinės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų kaip precedentų, jis gali formuoti kitokius precedentus, o šie privalomi visiems teismams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-313/2019, 36 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-823/2020, įsigaliojo nuo jos paskelbimo dienos, taigi šia nutartimi sukurtas precedentas tapo privalomas visiems teismams nuo 2020 m. gegužės 25 d. ir pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą 2020 m. liepos 7 d. sprendimą už akių pagrįstai vadovavosi naujausia ir aktualiausia kasacinio teismo praktika.

17. Atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą priteisti 381,02 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų už naudojimąsi vartojimo kreditu po sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos turėjo vertinti, kaip reikalavimą taikyti atsakovei sutartinę civilinę atsakomybę ir ex officio ieškovei vietoje mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų priteisti kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas.

18. Kasacinis teismas savo praktikoje yra ne vieną kartą pažymėjęs, kad materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus bylos šalių ginčas, kvalifikavimas yra teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2019). Teismas, įgyvendindamas šią savo išimtinę teisę, nėra saistomas šalių pateiktu ginčo materialiojo teisinio santykio kvalifikavimu – teismas savo nuožiūra parenka įstatymą, kuris turi būti taikomas sprendžiant šalių ginčą (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Bylos šalys suformuluoja savo reikalavimus ir atsikirtimas ir atitinkamai nurodo faktines aplinkybes jiems pagrįsti, o šių elementų visuma apibrėžia ginčo dalyką, kurį teismas privalo teisiškai kvalifikuoti.

19. Apeliacinio teismo vertinimu, pagal ieškovės suformuluotą ieškinio pagrindą ir dalyką akivaizdu, kad ieškovė prašė priteisti būtent mokėjimo (pelno) funkciją atliekančias palūkanas, todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai teisiškai įvertinęs ieškovės reikalavimą. Be to, iš vartojimo kredito sutarties nematyti, kad sutarties šalys būtų susitariusios, jog po sutarties nutraukimo/pasibaigimo iki visiško kredito sumos grąžinimo kredito davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo savo iniciatyva modifikuoti sutarties, mokėjimo (pelno) funkciją atliekančių palūkanų vertinti kaip kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų.

20. Apeliantei (ieškovei), nėra užkirsta galimybė vadovaujantis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

21. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamam klausimui spręsti tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinį santykį, nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų tokio pobūdžio bylose, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliantės apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

22. Apeliantės apeliacinį skundą atmetus, jai apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

23. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373; TAR, 2014 m. rugsėjo 24 d., Nr. 2014-12793; 2020 m. sausio 22 d., Nr. 2020-00970), CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.