Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant prokurorei Miglei Lukševičienei, kaltinamajam A. R., kaltinamojo gynėjai advokatei M. M., nukentėjusiajai V. I., nukentėjusiosios atstovui advokato padėjėjui D. R., viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, užsiimantis individualia veikla, išsiskyręs, teistas:

1) 2016 m. vasario 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 259 straipsnio 2 dalį, 753,2 eurų bauda;

2) 2018 m. gruodžio 17 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimu, bausmę atlikęs.

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 310 straipsnio 1 dalyje, BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. R. žiauriai elgėsi su gyvūnu, dėl to gyvūnas žuvo, o būtent jis 2021 m. lapkričio 13 d., apie 20.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su nukentėjusiąja V. I. metu, griebė jai priklausantį Ši Cu veislės šunį už uodegos, jį pakėlė ir ne mažiau kaip tris kartus trenkė į grindis, padarydamas gyvūnui daugybinius kaulų lūžius, kraujo išsiliejimą į krūtinės ląstą ir galvos smegenis, ko pasėkoje išsivystė pneumotoraksas, ir tą pačią dieną šuo žuvo (nugaišo). Šiais savo veiksmais A. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat jis neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos, neturėdamas tikslo ją parduoti ar kitaip platinti, o būtent: jis, ne vėliau kaip iki 2021 m. lapkričio 14 d. ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis, iš nenustatyto asmens neteisėtai įsigijo narkotinę medžiagą – kanapes (antžeminės dalys), kurių dalį suvartojo, o likusią dalį laikė savo gyvenamojoje vietoje - bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2021 m. lapkričio 14 d., 16.00 val., kuomet atliekant įvykio vietos apžiūrą, policijos pareigūnai virtuvės lentynoje rado ir paėmė stiklinį indelį su 0,347 g. nurodytos narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 7,3 %. Šiais savo veiksmais A. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. R. parodė, kad savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepripažįsta. Parodė, kad 2021 m. lapkričio 13 d. nukentėjusioji buvo blogos nuotaikos. Jis su ja kartu gyveno apie 1,5 metų. Jis pasiūlė nukentėjusiajai atsigerti alaus, buvo penktadienio vakaras. Paėmė 6 laipsnių stiprumo, 5 skardines alaus. Kai grįžo, V. pasiūlė parūkyti žolės. Jie parūkė. Jau artėjo 20 val. tai tada jie nusprendė dar nusipirkti alaus, dar reikėjo šunį išvesti. Kaltinamasis nuėjo į parduotuvę vienas, paėmė parduotuvėje 7 alaus. Kai grįžo namo, pamatė, kad V. garsiai verkia, ant jos kelių gulėjo jos šuo, kuris sunkiai kvėpavo. Kaltinamasis paklausė „kas yra, kas yra“. V. pasakė, kad reikia kviesti veterinarą. Tada pradėjo ieškoti veterinarinės klinikos, kuri dirba visą parą. Tuo metu V. skambino mamai, ji nieko ir jai negalėjo paaiškinti. Tada V. mama pasakė, kad yra klinika Saulėtekyje, tada jie iškvietė taksi ir nuvažiavo iki klinikos. V. nuėjo kartu su veterinaru į priimamąjį. Dar pamiršo pasakyti, kad dar buvo parduotuvėje, nusipirko atsigerti, parūkė, kad nusiramintų. Tada klinikoje reikėjo sumokėti 250 eurų, o kaltinamasis turėjo tik 150 eurų, dėl to pradėjo nervuotis. Tuomet V. susitarė, kad paims 150 eurų, o likusius galės dalimis sumokėti. Tada sumokėjo 150 eurų ir išėjo iš veterinarinės klinikos. Vėliau skambino V. mama, kaltinamasis prašė leisti jam pašnekėti su mama, tačiau V. mama pasakė, kad nenori su juo šnekėti. Po to kaltinamasis paprašė V., „ar gali duoti pinigų“. V. atsakė, „tau dabar duoti pinigų“ ir nieko nesakiusi pradėjo rinkti savo daiktus. Pasitiko ją mama ir V. išėjo iš jo buto. Kitą dieną kaltinamasis buvo išgėręs tuos 7 alaus, atsikėlė 2-3 valandą dienos, nes buvo pagirios. Tuo metu dar pradėjo rašinėti V. kažkokias nesąmones. Parašė V., ar galės grąžinti pinigus. Ji parašė SMS, kad bus už valandos ir grąžins tuos pinigus. Tuomet kaltinamasis išgirdo, kad skambina į duris. Tikėjosi, kad bus V. Kai pažiūrėjo per akutę, pamatė kažkokius vyrus ir V. mamą. Nesuprato, kas vyksta, todėl durų neatidarė. Tada atidarė langą bute ir jam pasakė kad yra kaltinamas dėl žiauraus elgesio su gyvūnu. Tuomet kaltinamasis paprašė pasikalbėti su savo advokate, kuri jam pasakė, kad reikia atidaryti duris. Tada jis nuėjo ir atidarė buto duris. Ten buvo policijos pareigūnai ir V. su mama, kuri pasakė, kad nori susirinkti likusius savo daiktus. V. susirinko daiktus ir išėjo, o policijos pareigūnai pradėjo klausinėti, ar neturi narkotinių medžiagų, jis pasakė neturi. Tuomet pareigūnai atidarė stalčių, pamatė svarstykles, po to stiklainį. Kaltinamasis pasakė, kad čia vakarykštė „žolė“. Po to pradėjo ieškoti dar, bet nieko nerado. Tuomet liepė susiruošti vykti į komisariatą, buvo paimtas telefonas. Dar jis buvo kaltinamas žmogaus terorizavimu, tačiau jis nieko neterorizavo. Stiklainyje buvo narkotinė medžiaga, kuri priklausė V. Kaltinamasis su V. yra rūkę „žolę“ 2-3 kartus kartu. V. dar vartojo amfetaminą. Tada visą naktį nemiegodavo, žiūrėdavo, kaip jis miega. Tada būdavo neplauti 3 dienas indai, V. vis kažkur išeidavo, nieko neveikdavo, o tik grįždavo su narkotikais. Po šio konflikto V. paėmė visus savo daiktus, o narkotikus paliko, neįsivaizduoja, kodėl taip padarė. Kaltinamasis nežino, kodėl V. pareigūnams parodė ranka į virtuvės pusę, kur buvo narkotikai. Kaltinamasis jokių reikalų su narkotikais neturi. 2016 metais buvo teistas už narkotikus, ir nuo to laiko jokių reikalų su narkotikais neturėjo, jį tikrino probacija. Tačiau kai V. atsinešdavo „žolės“, tai kaltinamasis irgi parūkydavo. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu sakė netiesą, apkalba kaltinamąjį. Įvykio dieną kai kaltinamasis grįžo namo, V. šuniukas jau buvo jai ant kelių, V. verkė sakydama „padėk iškviesti veterinarinę“. Ji tada buvo parūkiusi žolės ir išgėrusi alaus, orientavosi aplinkoje, tačiau kas atsitiko, paaiškinti negalėjo. Šunelis nejudėjo, dėl to ir reikėjo veterinaro. Kodėl V. galėjo taip pasielgti, kad nužudė šuniuką, po to susirinko daiktus ir išėjo, o narkotikus paliko bute, o vėliau iškvietė policiją, kaltinamasis negali pasakyti. Kodėl kaltinamojo kraujyje buvo rasta amfetamino, tai jis nežino. Svarstyklėmis jis svėrė maisto papildus. Civilinio ieškinio nepripažįsta. Prašoma 800 eurų turtinė žala galėtų būti už šuniuką iš veislyno, o šitas buvo be jokių dokumentų, todėl suma turėjo būti mažesnė. Nepripažįsta ir neturtinės žalos atlyginimo sumos, nes šuneliui jis nieko nedarė.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji V. I. parodė, kad su A. iki įvykio draugavo, buvo pora, o pažįstami nuo 2019 metų gruodžio mėnesio. Jie gyveno kartu kaip pora, bet su pertraukomis. Įvykio metu gyveno irgi kartu. A. ją išlaikė, ji tuo metu studijavo. Šiuo metu jie išsiskyrė, nukentėjusioji vėl studijuoja, dirba. Įvykio dieną jie turėjo žodinį konfliktą. Jie į parduotuvę išėjo kartu, taip pat kartus buvo ir šuo. A. užėjo į parduotuvę, o ji jo laukė lauke. Kai grįžo namo, paliko šunį koridoriuje su petnešomis. Nukentėjusioji pasakė kaltinamajam, kad ji susirinks savo daiktus ir eis gyventi pas mamą. Kol nukentėjusioji kambaryje rinkosi daiktus, užgirdo kažkokį garsų cypsėjimą. Kai išbėgo pažiūrėti, pamatė, kad A. laiko šunį už uodegos ir daužo į grindis. Kai pamatė, kad A. daužo šuniuką, ji paklausė kaltinamojo, ką jis daro. A. ir toliau laikė šuniuką už uodegos ir daužė į grindis. Kai paleido, šuniukas buvo vos gyvas. Nukentėjusioji buvo labai išsigandusi, mano, kad A. irgi buvo išsigandęs. Šuo buvo Ši Cu veislės vardu B. Ji nežinojo ką daryti, neturėjo pinigų, tačiau suprato, kad reikia gelbėti šuniuką, reikia kreiptis į veterinarus. Pradėjo ieškoti klinikos, buvo vakaras, rado Antakalnyje kliniką. Dar ji parašė mamai, bet jai nieko nesakė, bijojo, ji tikėjosi, kad šuo dar gyvas. Pasakė A. kviesti taksi, kad galėtų važiuoti iki „(duomenys neskelbtini)“ klinikos. A. paklausė jos, ką ji pasakys veterinarui, ji atsakė, kad pasakys tiesą. A. liepė jai pasakyti, kad šuniuką numušė dviratininkas ir tada jie nuvažiavo į klinikas. Į klinikas nuvyko kartu su A. ir šuniuku. Jie nuėjo į klinikas, o su veterinarijos gydytoju nukentėjusioji šnekėjosi atskirai, kitame kambaryje. Po to veterinaras pasakė, kad šuniukas jau mirė. Nukentėjusioji paprašė, kad būtų padarytas skrodimas, dėl ko mirė šuniukas. Kai grįžo namo, ji susirinko savo daiktus, ją pasitiko mama. Su mama prie A. ji nekalbėjo, nenorėjo, tai mamai tik pasakė, kad „B. nėra“ ir, kadangi A. buvo šalia, pasakė, kad papasakos vėliau. Kreiptis į policiją tuo metu minčių dar nebuvo. Dėl narkotinių medžiagų, tai jai nebuvo žinoma, iš kur A. įsigydavo narkotinių medžiagų, ji nematydavo. Parūkydavo jie kartu, kartais kiekvieną dieną, kartais į savaitę kartą. Ji asmeniškai niekada nebuvo pirkusi narkotinių medžiagų. Dėl 5000 eurų neturtinės žalos, tai jai tas šuniukas buvo kaip vaikas, labai sunku jį praradus, liūdna. Tuo metu, kai įvyko įvykis, nebuvo jos ligos paūmėjimas. Ji jautėsi kaip ir dabar. Nukentėjusioji neserga tomis ligomis, kurios gali paūmėti. Jai būna liūdna, ji tada gali niekur nieko nedaryti, žiūrėti į lubas. „Kvetepinas“ padeda užmigti ir antidepresantai „Fluoksetinas“ tai nuo depresijos. Įvykio metu ji nevartojo migdomųjų ir kokių nors kitų vaistų. Vaistus pradėjo vartoti po įvykio.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. B. parodė, kad jis dirba „(duomenys neskelbtini)“ veterinarijos klinikoje. Įvykis buvo senai, bet minimaliai pamena šį atvejį. Reikia juk pasiskaityti ligos istoriją, skrodimą. Išvadoje yra viskas nurodyta, o ką daugiau papildomai nežino. Buvo atvežtas gyvūnas, kritinės būklės. Jie šuniuką iš karto nešė gaivinti, buvo reanimuotas, buvo leidžiami vaistai, bet nesėkmingai. Liudytojui svarbiausia yra gyvūnas, bet jo nepavyko išgelbėti. Atvežė jį moteris ir vyras. Šuniuko šeimininkė sakė, kad draugas sužalojo šuniuką, liudytojas tik neatsimena, kokiu būdu, bet akivaizdžiai šuo buvo muštas, nes daugybiniai kaulų lūžiai ir tai nesvarbu, kuo, ar kumščiu, ar lazda. Pagarsinus parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas parodė, kad jis dirba veterinarijos klinikoje „(duomenys neskelbtini)“. Praeitais metais, lapkričio viduryje, turėjo klientus, tai jauna mergina su vaikinu, kurie turėjo Ši Cu veislės šuniuką. Jie abu atrodė labai susijaudinę. Į apžiūros kabinėtą su gyvūnu įėjo panelė, vaikinas liko laukti prie registratūros. Šuo buvo agonijos būsenoje. Jis jį nusinešė į operacinę, kur su kolegomis bandė jį gaivinti, tačiau šuo nugaišo klinikoje. Kai jis paklausė panelės, jos vardas registratūroje yra V. I., kas atsitiko, ji paaiškino, kad negali kalbėti čia, pasiprašė nueiti atokiau. Nuėjus į rentgeno kabinetą, panelė jam papasakojo, kad šunį sužalojo jos draugas. Ji buvo labai susijaudinusi, kalbėjo nerišliai, bet dviem rankomis parodė judesius iš viršaus į apačią, paaiškindama, kad tokiu būdu jis metė tą šunį. Tada jis patarė jai užsakyti skrodimo paslaugą ir kreiptis į policiją, ką ji ir padarė. Panelė nepasakė, kad tas draugas yra būtent šis vaikinas, su kuriuo kartu ji atvyko. Vaikinas, kuris buvo kartu ir laukė, nesiregistravo. Jis buvo aukšto ūgio, jaunas, šviesių plaukų, su veido kauke. Kai tas vaikinas atsiskaitinėjo už suteiktas paslaugas, jis pastebėjo, kad jo rankos drebėjo. Daugiau nieko pasakyti negali (t. 1, b. l. 78). Liudytojas palaikė savo parodymus ir papildė, kad dėl šuniuko viršugalvio išilginio lūžio, krūtinės ląstos kraujo, plaučių venos, šonkaulių skersinių lūžių, kairės pusės peties sąnario hematomos, tai išvadoje yra parašyta, kad dėl daugybinių kaulų lūžių gyvūnas yra miręs. Dėl kitko negali atsakyti, čia tikimybių teorija.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja D. D. parodė, kad ji dirba policijoje ir buvo tas ekipažas, kurį iškvietė papildomai padėti sulaikyti šį asmenį (rodo į kaltinamąjį), buvo įtariama, jog galimai yra bute narkotinių medžiagų. Lyg rado miltelių pas kaltinamąjį. Kaltinamasis buvo bute, jis pradžioje neįsileido į butą, uždengė žaliuzes, kad nieko nesimatytų. Po to lyg skambino savo advokatei, ir po to jau įleido į butą. Kai pateko į butą, asmuo elgėsi mandagiai, nesipriešino. Nežino, dėl ko ši byla, kas per nukentėjusioji. Dėl kvapų bute, tai nejautė jų, nes būtų prisiminus. Liudytoja su porininku padėjo apžiūrėti butą, tačiau nieko nerado. O tas tyrėjas R. B. tada rado narkotines medžiagas - kanapes. Apžiūros metu paviršutiniškai galima apžiūrėti butą, jie tą ir darė. Ji yra patrulė, kratos neatlikinėjo, nedarė kitų ikiteisminio tyrimo funkcijų, tą darė tyrėjas R. B. Atrodo, kad šita moteris (nukentėjusioji V. I.) tuo metu buvo su R. B. Atrodė, kad ji buvo susijaudinusi, kažko bijanti.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas I. S. parodė, kad kaltinamasis yra matytas daug kartų, o nukentėjusiąją yra matęs 3-4 kartus. Jie su kaltinamuoju yra seni draugai, bendrauja gal 10 metų, susitinka 1-2 kartus per mėnesį. A. paskutiniu metu nelabai laimingas žmogus, su sveikata turi problemų. O nukentėjusiosios elgesys buvo keistokas, per gimtadienį kartą matė, gal kažko išgėrusi buvo, matė kartą, kad ji bandė persipjauti venas, turėjo psichologinių problemų. Po A. sulaikymo, jis buvo liūdnas, susijaudinęs. Sakė, kad grįžęs namo, rado šunį leisgyvį, ir sugyventinę. Šunį vežė į veterinarijos kliniką. Šuo mirė veterinarijos klinikoje. Nelabai žino, kas tam šuniui buvo nutikę, nesigilino. A. tikrai nesakė, kad nemėgo šuns, kad kažką būtų daręs su juo. A. gal mieliau bendravo su tuo šuniu nei V. Tikrai A. negalėjo elgtis su gyvūnu kažkaip ne taip. Nepanašu, kad A. blogai su šuniu elgtųsi, nes jis ir dabar turi šunį. A. iki dabar yra nuliūdęs, susikrimtęs, sunkiau bendraujantis. Liudytojas negali daugiau apie kaltinamojo būseną pasakyti, jis nėra psichologas. Gal dėl to susikrimtęs, kad neva nužudė tą šunį. Bet liudytojas tuo abejoja, kad A. taip galėjo padaryti.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. B. parodė, kad jis dirbo policijoje, pamena šį įvykį. Pamena, kad nukentėjusioji atvyko į komisariatą dėl to, kad jos sugyventinis žiauriai elgėsi su šuniuku, taip pat dėl nukentėjusiosios terorizavimo. Tuo metu gyvūnas buvo nugaišęs, kiek pamena ir buvo paliktas veterinarams klinikoje „(duomenys neskelbtini)“. Vėliau reikėjo važiuoti į įvykio vietą dėl smurto artimoje aplinkoje (duomenys neskelbtini) gatvėje ir sulaikyti įtariamąjį. Liudytojui reikėjo nuvykus atlikti įvykio vietos apžiūrą, kur buvo sužalotas šuniukas. Apžiūrint įvykio vietą, rado narkotinių medžiagų. Pamena, kad narkotikai buvo virtuvėje, stiklainyje, o detalių šiuo metu nepamena. Įtariamasis buvo sulaikytas po įvykio vietos apžiūros, o būtent dėl šuniuko, dėl nukentėjusiosios terorizavimo ir dėl narkotikų neteisėto laikymo. Kai nukentėjusioji atvyko į policijos komisariatą, ji dažnai verkė, o dėl kalbos, ar ji rišli buvo ar ne, nepamena. Dėl kaltinamojo būsenos, tai reikėtų gal daugiau jo tarnybiniu pranešimu vadovautis, bet lyg tai kaltinamasis nenorėjo jų įleisti į butą. Ar kaltinamasis buvo agresyvus, nepamena. Jis važiavo ne vienas, buvo dar patrulių ekipažas, tai galimai galėjo būti agresyvus, bet liudytojas pats nepamena, ar jis buvo agresyvus. Dėl įvykio vietos apžiūros, tai ieškojo tyrimui reikšmingų dalykų. Tikėjosi rasti kraujo, kailio. Nes kiek pamena buvo gauta informacija, kad kaltinamasis trenkė šuniuką į grindis, kiek pamena, tai buvo prie virtuvės, tai toje vietoje daugiau ir ieškojo. Kuo skiriasi apžiūra nuo kratos, tai krata yra sankcionuojama, o įvykio vietos apžiūra, tai apžiūri įvykio vietą, apžiūra nesankcionuojama. Liudytojas atvyko sulaikyti asmenį ir atlikti įvykio vietos apžiūrą. Tai nebuvo nei krata, nei poėmis, tai buvo įvykio vietos apžiūra. Buvo surašytas įvykio vietos apžiūros protokolas, buvo fotografuojama. Ką pasiėmė iš įvykio vietos, tas buvo protokoluojama. Įvykio vietos apžiūros protokolas nepaliekamas asmeniui, jis tik pasirašo, o kratos metu protokolas paliekamas. Liudytojas patalpose jautė specifinį kvapą, kurį skleidžia augalinės medžiagos. Jis narkotines medžiagas labai gerai pažįsta, nes dirbo tuo metu su jomis. Kai sulaikomas asmuo visą laiką filmuojama „Body“ kamera, tai vientisas įrašas, neišjunginėja įrašo. Kiek truko įrašas, nepamena. Dėl narkotinių medžiagų radimo, tai narkotines medžiagos nebuvo spintelėje, jos buvo liudytojo akių lygyje, stiklainyje, iš ten ir sklido kvapas. Nukentėjusioji parodė į tą vietą, kur vyko nusikalstama veika ir ten rado narkotikų.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. S. parodė, kad dirba policijos pareigūnu, buvo atvykęs į įvykio vietą pagal iškvietimą. Kadangi praėjo nemažai laiko paprašė pagarsinti kolegos R. B. tarnybinį pranešimą, kurį palaikė. Liudytojas neprisimena, nuo ko prasidėjo šis įvykis, galimai, kad pagalbos reikėjo. Jie patys kratos neatlieka, ją atlieka tyrėjas. Kratos metu atsimena, kad kažką rado virtuvėje, o ką, neprisimena. Kiek prisimena, buvo sulaikytas asmuo. Medžiagos buvo rastos virtuvėje (pirmoje patalpoje). Įėjus į butą, ten buvo kažkoks kvapas, augalinės kilmės medžiagų, gal marichuanos.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja K. S. parodė, kad šiuo metu labai mažai ką prisimena. Dirbo tuo metu policijos pareigūne, atliko pagalbinį vaidmenį ir buvo atvykusi pagal iškvietimą. Atsimena, kad pasitiko mergina. Atsimena, kad galimai galėjo būti narkotinių medžiagų, kad gal šunį užmušė. Negali pasakyti, kas ko prašė, kodėl jie vyko į įvykį. Kiek atsimena, tai reikėjo kažkokios pagalbos vykti į įvykį. Bute buvo aitrus kvapas ir kolegos sakė, kad kažkur yra narkotinių medžiagų. Kas jai liepė ko ieškoti, neatsimena. Merginą atsimena, kad ji buvo sunerimusi, verkė, ji buvo su mama, tačiau liudytoja nebendravo su ja. Liudytoja neatsimena, ar toji mergina surinkinėjo bute savo daiktus. Neatsimena, ar buvo kviestas šuo narkotikams surasti.

Be nuoseklių nukentėjusiosios parodymų, liudytojų parodymų, A. R. kaltė, įvykdžius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

2021 m. lapkričio 14 d. V. I. protokole-pareiškime nurodoma, kad 2021 m. lapkričio 11 d., apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini), tarp jos ir A. R. įvyko žodinis konfliktas, kadangi dėl nuolatinio terorizavimo ir psichologinio smurto nusprendė jį palikti ir išsikraustyti. Konflikto metu A. griebė jai priklausančiam Ši Cu veislės šuniukui už uodegos, jį pakėlė ir stipriai ne mažiau trijų kartų trenkė į grindis, ko pasėkoje šuniukas jau nebejudėjo ir nekvėpavo. Nuvežus šuniuką į veterinarijos kliniką „(duomenys neskelbtini), šuniukas dėl patirtų daugybinių sužalojimų nugaišo. A. R. nuo 2019-12-19 iki 2021-11-14 konfliktuodamas su ja spardydavo jai priklausantį šuniuką, sakydamas, kad tai daro, kad jai būtų skaudu, tokiu būdų norėdamas ją įbauginti. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl žiauraus elgesio su jai priklausančiu Ši Cu veislės šuniuku, po ko jis žuvo (t. 1, b. l. 9).

2021-11-14 įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūros objektas yra butas, adresu (duomenys neskelbtini). Užėjus į butą patenkama į svetainę, kuri yra sujungta su virtuve. Tiesiai nuo įėjimo matomos duris, vedančias į vonios kambarį, bei kitas kairėje, kurios vedą į kambarį Nr. 1. Užėjus į kambarį Nr. 1, tiesiai matoma sofą, kairėje langą, dešinėje ir tiesiai matomos dėžes, kuriuose guli supakuoti laikrodžio dirželiai. Apžiūrint svetainę ir virtuvę, į kairę nuo įėjimo matoma sofa, priešais ją stalas, ant kurio padėtas kompiuteris ir įvairūs buitiniai daiktai. Apžiūrint virtuvę, matome stovinti šaldytuvą, jo kairėje randasi pakabinamos lentynos bei stalviršis su ištraukiamais stalčiais, atidarius pirmą stalčių matome virtuvinius įrankius bei stalčiaus gale elektronines svarstykles, kurios buvo paimtos ir supakuotos į paketą Nr. 547771. Apžiūrint pakabinamas lentynas, antroje lentynoje už arbatos dėžučių buvo pastebėtas stiklinis indelis, su jo viduje esančia augalinės kilmės galimai narkotine medžiaga. Stiklinis indelis su joje esančia augalinės kilmės medžiaga buvo paimti ir supakuoti į paketą Nr. 547777. Apžiūrėjus svetainę daugiau tyrimui reikšmingų daiktų ar draudžiamų daiktų nebuvo rasta. Dešinėje nuo šaldytuvo matome praėjimą į miegamojo kambarį, kuriame vyrauja betvarkė, apžiūrėjus miegamojo kambarį tyrimui reikšmingų daiktų nerasta (t. 1, b. l. 20-30).

2021-11-14 vyresniojo tyrėjo R. B. tarnybiniame pranešime „Dėl įvykio vietos apžiūros metu rastų narkotinių medžiagų“ nurodoma, kad 2021-11-14, dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą 01-1-39758-21, kartu su nukentėjusiąja V. I., vyriausiaisiais patruliais V. S., D. D. ir K. S. buvo nuvykta, adresu (duomenys neskelbtini), pas įtariamąjį asmenį A. R. į jo gyvenamąją vietą. Užėjus pas įtariamąjį į namus, jo bute jautėsi specifinis kvapas, panašus į kanapių. Paklausius įtariamojo, ar jis namie turi narkotinių medžiagų, jis atsakė, kad jo bute narkotinių medžiagų nėra. Kol buvo atliekama apžiūra, nukentėjusioji bute susirinko visus jai priklausančius daiktus bei iš buto išėjo. Įtariamajam rengiantis, jis būdamas virtuvėje atidarė virtuvės spintelės pirmą stalčių, kur pastebėjo elektronines svarstykles. Apžiūrint stalčių bei minėtas svarstykles, nuo lentynų sklido stiprus galimai narkotinių medžiagų kvapas bei tuo metu antroje lentynoje pastebėjo stiklainį. Paėmus minėtą stiklainį ir jį atidarius iš jo sklido stipraus kvapas viduje buvo augalinės kilmės galimai narkotinė medžiaga. Paklausius įtariamojo kas tai yra, jis atsakė, kad nežino. Minėtas stiklainis buvo paimtas ir prijungtas prie įvykio vietos apžiūros protokolo. Įvykio vietos apžiūros metu buvo filmuojama BODY 1008 kamera. Dėl rastų galimai narkotinių medžiagų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (t. 1, b. l. 31).

2022-04-04 apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrimi „Body“ kamerų vaizdo įrašai iš įvykio vietos. Vaizdo įraše 2021_1114_154707_003.MP4 filmuojamas laukas šalia namo. Namo pirmame aukšte matosi langas, prie kurio iš vidaus prieina A. R. su telefonu prie ausies, užtraukia žaliuzes. Lauke kartu su pareigūnais stovi V. I. ir vyresnio amžiaus moteris, galimai V. I. mama.

Vaizdo įraše 2021_1114_154854_004.MP4 toliau yra filmuojamas tas pats laukas. Vėliau užeinama į butą, kur pasitinka A. R., kuris toliau prie ausies laiko telefoną. Pareigūnai paaiškina V. I., kad ji gali susidėti savo daiktus. A. R. tęsia telefoninį pokalbį, klausia kokį jam paimti advokatą. V. I. vaikšto po butą, iš spintos ištraukia šviesias kelnes ir paduoda vyresnei moteriai o ši jas sudeda. A. R. nepadedamas telefono klausia, kas čia per susirinkimas, ką čia daro ta moteris, ir tuo pačiu telefonu aiškina, kad atėjo ir stovi jo buvusios motina, o jo buvusioji vaikšto po butą. Pareigūnai paaiškina, kad ji susirenka savo daiktus, o A. R. liepia toliau kalbėti su savo advokate, ir kad jis gali rengtis, kadangi bus vežamas į areštinę. V. I. parodo vietą koridoriuje prie įėjimo durų, kur viskas įvyko. Pareigūnas klausia moterų ar jas reikia pavežti. Vyresnė moteris paaiškina, kad jos gyvena netoli ir pareis pačios. V. I. dar paaiškina, kad veterinarijos poliklinikoje buvo gydytojas vyras. Vyresnė moteris paklausia V. I. ar ši viską susirinko, o V. I. atsako kad buvo tik tos kelnės. Prieš išeinant V. I. pirštu parodo į virtuvės pusę ir pasako kad reikia žiūrėti ten, kad patikrintų šiukšliadėžėje. Pareigūnas paaiškina apie ikiteisminio tyrimo bylos numerį, ir abi moterys išeina. Pareigūnas pradeda fotografuoti butą. A. R. prieina ir kažką pasiima iš viršutinio virtuvinio stalčiaus. Tuo metu pareigūnas pasako, kad bute yra aitrus kvapas, ir kad mato kad pas A. R. yra svarstyklės. A. R. atsako, kad jis sveria maistą. Tada pareigūnas pakartoja, kad yra specifinis narkotinių medžiagų kvapas, ir paklausia ar bute yra narkotinės medžiagos. A. R. atsako kad ne, reikia ieškoti. Pareigūnai atsako kad gerai, paieškos, ir dar kartą pažymi kad aitrūs kvapas sklinda kažkur iš čia (prie virtuvės), ir pažymi, kad ypač kad yra svarstyklės. A. R. nueina į kambarį. Pareigūnas tęsia buto patalpų fotografavimą, bando susisiekti su policijos koordinuojančiomis pajėgomis.

Vaizdo įraše 2021_1114_155354_005.MP4 matosi kaip pareigūnas vaikšto po butą, fotografuoja. A. R. taip pat vaikšto po butą, jam paaiškinama kad šilčiau apsirengtų. Tuo metu pareigūnas sustoja prie virtuvės lentynų, apžiūri ten esančius daiktus. A. R. vaikšto pirmyn ir atgal, pasako, kad jam yra nervai, paima nuo grindų kuprinę. Pareigūnas paaiškina A. R. kad daiktų su savimi rinkti nereikia, kad jis yra sulaikomas iki dviejų parų. Girdisi, kaip pareigūnas per raciją pasiteirauja, ar šiuo metu yra laisvas šuo, kuris ieško narkotines medžiagas. Po atsakymo pareigūnas pasako, kad suprato, kad tada ieškos patys, kadangi labai užuodžia aitrų kvapą. Baigus pokalbį pareigūnas vėl prieina prie virtuvinių baldų, apžiūri lentynas, ir randa apvalią stiklinę dėžutę, kurią atidaręs paklausia A. R., kas čia yra, o šis atsako, kad nežino, kad tai yra jo draugės. Pareigūnas padeda rastą stiklainį ant stalviršio ir jį fotografuoja. A. R. tuo metu tęsiamo telefoninio pokalbio metu praneša, kad pas jį dabar rado žolės. Pareigūnas iškarto A. R. patikslina, kad tai yra žolė. A. R. atsako kad turbūt kad žolė. Pareigūnas toliau tęsia indelio su turiniu apžiūrą.

Vaizdo įraše 2021_1114_155853_006.MP4 A. R. tęsdamas telefoninį pokalbį su advokate, paaiškina kad jį jau skubina, o pareigūnai paklausia advokatės kontaktų ir juos užsirašo, paaiškina, kad ji galės dalyvauti A. R. pirmoje apklausoje, kuri bus rytoj. Tuo metu vienas iš pareigūnų paima į rankas rastą dėžutę, ją atidaro, pažiūri į vidų, po ko ją uždaro ir padeda atgal. Toliau yra tęsiama virtuvės lentynų apžiūra. Pareigūnas paklausia A. R., kur dar yra žolės, į ką pastarasis atsako nežinantis, ir kad geriau klaustų jo draugės. Tęsdamas virtuvės baldų apžiūrą, iš viršutinio stalčiaus, kur yra stalo įrankiai, pareigūnas ištraukia svarstykles ir padeda šalia indelio, fotografuoja. Toliau apžiūri tame pačiame stalčiuje sudėtus daiktus.

Vaizdo įraše 2021_1114_160352_007.MP4 tęsiasi likusių virtuvinių stalčių ir lentynų apžiūra. A. R. sėdi prie šalia stovinčio stalo. Pareigūnai randa vaistus, klausia A. R. apie šiuos vaistus. A. R. paaiškina pareigūnams apie šių vaistų išrašymą ir vartojimą, pasako kad miegamajame turi daugiau vaistų. Kita pareigūnė atneša kitą dėžutę su vaistais.

Vaizdo įrašuose 2021_1114_160851_008.MP4 ir 2021_1114_161350_009.MP4 matosi kaip toliau tęsiama buto apžiūra, patikrinama šiukšliadėžė. A. R. toliau sėdi prie stalo, vėliau sėdi ant kėdės prie veidrodžio. Pareigūnas išeina į lauką, vaizdo filmavimas pasibaigia (t. 1, b. l. 64).

2021-12-14 specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2925518-21 nurodyta, kad:

1. Žalios spalvos sausa dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš stiklinio indelio (paketas Nr. 547777), 2021-11-14 rasta ir paimta, adresu (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,347 g. delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 7,3 %.

2. Ant pilkos spalvos elektroninių svarstyklių paviršių (paketas Nr. 547771), 2021-11-14 rastų ir paimtų adresu, (duomenys neskelbtini), rasti narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ar kanapių dervos pėdsakai.

3. Nuoplovose, paimtose nuo A. R. rankų (vokas Nr. 1), narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta (t. 1, b. l. 34-35).

2022-12-21 specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2996113-21 nurodoma, kad rankos pėdsakas ant elektroninių svarstyklių, paimtų 2021-11-14 (duomenys neskelbtini), buto apžiūros metu, tinkamas asmeniui identifikuoti. Taip pat ant tyrimui pateiktų objektų yra rankų pėdsakai, kurie netinkami asmeniui identifikuoti (t. 1, b. l. 37-38).

2022-02-14 specialisto išvadoje Nr.IBPS-V-373243-22 nurodoma, kad rankos pėdsakas ant elektroninių svarstyklių (žr. nuotrauką Nr. 1), 2021-12-21 specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2996113-21), yra paliktas A. R. dešinės rankos smiliumi (t. 1, b. l. 44-45).

Gaišenos patologinio anatominio tyrimo akte Nr. 133 nurodyta, kad 2021-11-13 V. I. šuo nugaišo dėl daugybinių kaulų lūžių, kraujo išsiliejimo į krūtinės ląstą ir galvos smegenis, ko pasėkoje išsivystė pneumotoraksas. Tyrimo metu nustatyti patologiniai anatominiai pokyčiai: kairės pusės smilkinkaulio skeveldrinis lūžis, kairės akies dislokacija į išorinę pusę, viršugalvio išilginis lūžis, po smegenų dangalu išsiliejęs kraujas, krūtinės ląstoje 150 ml kraujo, ties širdies pagrindu plyšusi plaučių vena, plaučių atelektazė, kairės pusės šonkaulių viršutinėje dalyje 5-9 šonkaulių skersiniai lūžiai, kairės pusės peties sąnario srityje po oda išplitusi hematoma, kairės alkūnės srityje po oda kraujosruvos, anemija (t. 1, b. l. 60).

Specialisto išvadoje Nr. T-N 2543/2021(01) nurodoma, kad A. R. šlapime, paimtame 2021-11-15, 06:20 val., rasta amfetamino, tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties nustatyta 0,58 promilės etilo alkoholio (t. 1, b. l. 148).

2022-04-06 VĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės rašte nurodoma, kad dėl naudojamų medikamentų: tab. Tacrolimus (Envarsus) 8 mg 1 k/d., tab. Methylprednisoloni 4 mg 1 k/d., tab. Mycophenolatum mofetilum 500 mg ir 1000 mg ir/ar kito gydymo: Amlodipini 5 mg 1 k/d., tab. Moxonidini 0,2 mg 1 k/d., tab. Valgancicloviri 450 mg 1 k/d - žmogaus šlapime amfetamino atsirasti negali (t. 1, b. l. 1122-123; 125).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 310 straipsnio 1 dalyje.

BK 310 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu ar kankino gyvūną, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas. Taigi, ši nusikalstama veika gali pasireikšti dviem objektyviaisiais nusikalstamos veikos požymiais, t. y. 1) žiauriu elgesiu su gyvūnu, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, ir 2) gyvūno kankinimu, kurie yra alternatyvūs ir pakanka nustatyti bent vieną iš jų. Nagrinėjamoje byloje A. R. inkriminuotas žiauraus elgesio su gyvūnu, kai dėl to gyvūnas žuvo, požymis. Šios nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tarp kaltininko veiksmų, pasireiškusių žiauriu elgesiu su gyvūnu, ir gyvūno žūties ar suluošinimo turi būti nustatytas priežastinis ryšys.

BK nėra tiesiogiai nurodyta, kokie veiksmai laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnu ar jo kankinimu, dėl to sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tačiau atsižvelgdamas ir į tai, kokie veiksmai pripažįstami žiauriu elgesiu su gyvūnu pagal Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatas. Šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje išvardinti veiksmai, kurie laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnais ir jų kankinimu, tarp tokių veiksmų nurodyti ir veiksmai, sukeliantys gyvūnų žūtį, skausmą, kančią, pavojų gyvūnų sveikatai ar gyvybei.

Byloje ištirtų įrodymų visumos pagrindu teismas daro išvadą, kad A. R. žiauriai elgėsi su gyvūnu, dėl to gyvūnas žuvo, o būtent jis 2021 m. lapkričio 13 d., apie 20.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su nukentėjusiąja V. I. metu, griebė jai priklausantį Ši Cu veislės šunį už uodegos, jį pakėlė ir ne mažiau kaip tris kartus trenkė į grindis, padarydamas gyvūnui daugybinius kaulų lūžius, kraujo išsiliejimą į krūtinės ląstą ir galvos smegenis, ko pasėkoje išsivystė pneumotoraksas ir tą pačią dieną šuo žuvo (nugaišo). Nors kaltinamasis A. R. savo kaltę neigė nuo pat pradžių teigdamas, kad tai galėjo padaryti pati nukentėjusioji nes turi psichologinių problemų, tačiau kaltinamojo teiginius nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. Kaltinamasis A. R. apklausiamas parodė, kad nukentėjusiosios V. I. šuniuko neužmušė, teigė, kad kai atėjo iš parduotuvės, rado šuniuką leisgyvį, vežė į veterinarijos kliniką, ten jis ir nugaišo. Nukentėjusioji V. I. dėl šio įvykio sekančią dieną kreipėsi į policiją. Tiek pareiškime, tiek ikiteisminio tyrimo metu duodant parodymus, tiek teisme nuosekliai paaiškino, kad konfliktuojant su kaltinamuoju, kaltinamasis šuniuką griebė už uodegos ir kelis kartus trenkė į grindis, po to nuvežus šuniuką pas veterinarus, jiems pasakė, kad A. R. sužalojo šuniuką. Apklaustas veterinaras J. B. apklausiamas teismo posėdyje parodė, kad buvo atvežtas sunkios būklės šuniukas, taip pat parodė, kad V. I. buvo labai susijaudinusi, verkė, nuėjusi nuošaliau jam sakė, kad šuniuką sužalojo būtent A. R. Buvo padaryti trauminiai sužalojimai, po kurių šuniukas nugaišo. Gaišenos patologinio anatominio tyrimo akte Nr. 133 nurodyta, kad V. I. šuo nugaišo dėl daugybinių kaulų lūžių, kraujo išsiliejimo į krūtinės ląstą ir galvos smegenis, ko pasėkoje išsivystė pneumotoraksas. Tyrimo metu nustatyti patologiniai anatominiai pokyčiai: kairės pusės smilkinkaulio skeveldrinis lūžis, kairės akies dislokacija į išorinę pusę, viršugalvio išilginis lūžis, po smegenų dangalu išsiliejęs kraujas, krūtinės ląstoje 150 ml kraujo, ties širdies pagrindu plyšusi plaučių vena, plaučių atelektazė, kairės pusės šonkaulių viršutinėje dalyje 5-9 šonkaulių skersiniai lūžiai, kairės pusės peties sąnario srityje po oda išplitusi hematoma, kairės alkūnės srityje po oda kraujosruvos, anemija.

Esant šioms aplinkybėms galima pagristai teigti, kad sumušimai atsirado būtent dėl kaltinamojo A. R. smurtinių veiksmų po konflikto su nukentėjusiąja trenkiant gyvūną 3 kartus į grindis. Nukentėjusioji V. I. nuo pat pradžios davė nuoseklius ir nekintančius parodymus, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo. Tokius nukentėjusiosios parodymus papildo visi kiti byloje surinkti aukščiau aptarti įrodymai, kurių visuma patvirtina, kad būtent A. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 310 straipsnio 1 dalyje, o pačio kaltinamojo teiginiai ir noras suversti kaltę nukentėjusiajai nėra pagrįsti jokia kita bylos medžiaga, laikytini kaip jo gynybine pozicija. Net patikėjus kaltinamojo versijai, kad šuniuką sužalojo pati nukentėjusioji V. I., nebūtų logiški nukentėjusiosios veiksmai iš karto po šio įvykio. Nukentėjusioji netrukus po įvykio veterinarijos gydytojui verkdama papasakojo, kad šuniuką sužalojo A. R., mamai pasakė, kad „B.“ daugiau nėra, tą pačią dieną su savo daiktais išvažiavo pas savo mamą. Kitą dieną nukentėjusioji kreipėsi į policiją, kur nuosekliai papasakojo šuniuko žūties aplinkybes, nurodydama, kad šuniuką sužalojo A. R., nurodė, kur šuo buvo sužalotas bei pati kartu su policijos pareigūnais atvyko į įvykio vietą, kur neva pati būtų sužalojusi šuniuką.

Kaltinamojo A. R. veika kvalifikuota teisingai pagal BK 310 straipsnio 1 dalį.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Pirmiau nurodyti nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintu Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašu, kanapės (antžeminės dalys) yra narkotinės medžiagos.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, 0,347 g priskirtinas nedideliam kiekiui,.

Teismas ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje pagrįstai įrodyta, kad A. R. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos – kanapėmis, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti. Nors kaltinamasis A. R. savo kaltę neigė, nurodydamas, kad kanapės yra kartu gyvenusios nukentėjusiosios V. I., tačiau šiuos kaltinamojo teiginius paneigia kita byloje surinkta medžiaga bei teisiamųjų posėdžių metu apklausti nukentėjusioji bei liudytojai. Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji V. I. parodė, kad narkotinės medžiagos priklauso kaltinamajam, jis juos įsigydavo, laikė pas save bute. Kaltinamasis A. R. kartais jų įsigydavo ir jie abudu rūkydavo. Kad tos kanapės priklausė kaltinamajam, tai patvirtina ir specialisto išvada, parodanti, kad A. R. šlapime rasta ir net amfetamino, dėl kurio kaltinamasis nieko negalėjo paaiškinti, tik nurodė tai, kad galimai V. I. galėjo įdėti jam į maistą šių narkotinių medžiagų slapčia, arba šios narkotinės medžiagos, kaip sako kaltinamasis, galėjo susidaryti dėl jo vartojamų vaistų. Tačiau jo vartojami vaistai nesudaro pagrindo manyti, kad juose gali būti narkotinių medžiagų (t. 1, b. l. 123). Savo ruožtu pas V. I., atlikus tyrimą, narkotinių medžiagų šlapime nebuvo rasta. Narkotikai rasti spintelėje, indelyje nuo ikrų. Kaltinamasis mano, kad V. I. juos ten padėjo, vėlgi nėra jokių tai pagrindžiančių duomenų. 2022-02-14 specialisto išvadoje Nr.IBPS-V-373243-22 nurodoma, kad rankos pėdsakas ant elektroninių svarstyklių (žr. nuotrauką Nr. 1, 2021-12-21 specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2996113-21), yra paliktas A. R. dešinės rankos smiliumi (t.1, b. l. 44-450). Visa tai iš esmės paneigia A. R. teiginius, kad narkotinės medžiagos priklauso ne jam. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, A. R. kaltė, įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta visiškai, o kaltinamasis neigia savo kaltę bandydamas išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamojo A. R. veika kvalifikuota teisingai pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

Nagrinėjant bylą kaltinamojo gynėja argumentavo, kad iš A. R. namų paimant narkotinę medžiagą buvo pažeisti BPK reikalavimai, nes jo bute atliktų veiksmų negalima vertinti nei kaip įvykio vietos tyrimo (BPK 205 straipsnis), nei įvykio vietos apžiūros (BPK 207 straipsnis), o atliktas veiksmas turi visus kratos požymius (BPK 145 straipsnis), nes buvo neteisėtai įsibrauta į A. R. butą su tikslu rasti ir paimti narkotines medžiagas. Šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti. BPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kai yra pagrindas manyti, kad kokioje nors patalpoje ar kitokioje vietoje yra nusikalstamos veikos įrankių, nusikalstamu būdu gautų ar įgytų daiktų bei vertybių, taip pat daiktų ar dokumentų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti, arba kad koks nors asmuo jų turi, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras jiems surasti ir paimti gali daryti kratą. Krata daroma motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Šis procesinis veiksmas gali būti atliktas tik tuomet, jei yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Apžiūra, nurodyta BPK 207 straipsnyje, atliekama, kai reikšmingas tyrimui aplinkybes galima nustatyti paprastai konstatuojant objekto buvimo vietą, jo padėtį ar būklę ir tam nereikia naudoti specialios technikos ar specialios tyrimo metodikos, atliekant šį procesinį veiksmą netaikomos procesinės prievartos priemonės; objektų požymiai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti, aprašomi, nufotografuojami arba nufilmuojami. Objektų tyrimas (BPK 205 straipsnis) nepriskiriamas tyrimo veiksmams, kuriuos pagal BPK 168 straipsnio 1 dalies nuostatas galima atlikti nepradėjus ikiteisminio tyrimo. Kaip jau ankščiau minėtą pareigūnai atvyko į butą gavę nukentėjusiosios pareiškimą dėl žiauraus elgesio su gyvūnu. Taigi, šiuo atveju policijos pareigūnai pagal gautą pranešimą atliko jo patikrinimo, tikslinimo veiksmus, kurie nebuvo susiję su procesinėmis prievartos priemonėmis. Šio tikslinimo metu bute pastebėjus galimai neteisėtus daiktus – narkotinę medžiagą, policijos pareigūnas atliko įvykio vietos apžiūrą, ją nufotografavo, paėmė narkotinę medžiagą, pristatė į policijos komisariatą, surašė įvykio vietos apžiūros protokolą, ko daryti nepradėjus ikiteisminio tyrimo jam nebuvo draudžiama (BPK 168 straipsnio 1 dalis). Įvykio vietos apžiūros protokolas buvo surašytas, buvo nurodyta vieta, laikas, paimti objektai, dalyvavę asmenys. Šis protokolas atitinka įstatymo reikalavimus, todėl gynėjos argumentai, kad šis veiksmas atliktas padarant BPK pažeidimus nėra pagrįstas.

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Byloje esančių duomenų vertinimas bei jų pripažinimas įrodymais yra teismo, kurio žinioje yra byla, teisė ir pareiga (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Visus įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų, o juos vertinti pagal 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. BPK 20 straipsnio 2 dalies (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Teismui šioje byloje nekilo jokių abejonių dėl įrodymų rinkimo neteisėtumo.

Dėl bausmės skyrimo ir su tuo susijusių klausimų.

Kaltinamojo A. R. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Teismas, skirdamas kaltinamajam A. R. bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 310 straipsnio 1 dalyje, ir vieną baudžiamąjį nusižengimą numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, kaltinamojo asmenybę, kad jis praeityje teistas, paskutinį kartą 2018 metais už smurtinio pobūdžio nusikaltimą, baustas administracine tvarka, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Šios išvardintos aplinkybės teismui leidžia spręsti, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 310 straipsnio 1 dalyje bei BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas paskiriant su realiu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes – baudas, kurių dydis, įvertinus kaltinamojo asmenybę, nustatytinas mažesnis už bausmė vidurkį. Už atskiras nusikalstamas veikas skirtinos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bendrintinos jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. R. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio tvarka nuo 2021-11-14, 15.55 val., iki 2021-11-15, 15.56 val. (t. 1, b. l. 135-136, 142). Į bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, t. y 1 para, ją prilyginant 2 MGL dydžių baudai.

Atsižvelgiant kaltinamojo turtinę padėtį bei įstatyme nustatytus baudų dydžius, kaltinamajam leistina baudą sumokėti per 24 mėnesių laikotarpį.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusioji V. I. pareiškė 5000 eurų dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 18), taip pat vėliau pareiškė 800 eurų turtinės žalos ieškinį (šuniuko pirkimo vertė).

Teismo posėdžio metu pagrįsdama turtinės žalos dydį, nukentėjusioji nurodė, kad neturi pirkimo – pardavimo dokumentų, bet naujai nupirktas šuniukas yra Ši Cu veislės, rinkoje panašių šuniukų kaina svyruoja apie 800 eurų, todėl prašo priteisti būtent šią sumą. Teismas neturi teisinio pagrindo nesutikti su prašoma priteisti suma, mano, kad ji nepažeidžia nei proporcingumo, nei teisingumo, protingumo principų.

Akivaizdu, kad nukentėjusioji dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų pastarajam žiauriai elgiantis su nukentėjusiosios gyvūnu – šuniuku, smurtavus prieš jį, ko pasėkoje jis nudvėsė, buvo sujaudinta, patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, ji graudinosi net teismo posėdžio metu vis dar prisimindama įvykį. Po įvykio pradėjo gerti migdomuosius, raminamuosius vaistus, ko nedarė iki to. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus). Kartu, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio teismas įvertina ir žalą padariusio asmens turtinę padėtį. Kaltinamasis yra pakankamai jauno amžiaus, vykdo individualią veiklą, tačiau konkrečių dokumentų pagrindžiančių gaunamas pajamas nepateikė. Atsižvelgiant į visas šias išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo 500 eurų neturtinei žalai atlyginti. Pažymėtina, kad priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra proporcingas A. R. padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusiems padariniams, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (Vilniaus apygardos teismo 2020-06-18 nutartis Nr. 1A-259-574/2020 (priteista kiekvienam nukentėjusiajam po 250 eurų neturtinės žalos atlyginimui (prašė priteisti kiekvienam po 2 500 eurų); Kauno apygardos teismo 2020-06-23 nutartis Nr. 1A-412-579/2020 (priteista 300 eurų neturtinės žalos atlyginimui; LAT 2015-01-20 nutartis Nr. 2K-10-696/2015 (priteista 500 Lt neturtinės žalos atlyginimui); Vilniaus apygardos teismo 2014-05-28 nutartis Nr. 1A-461-256/2014 (priteista 500 Lt neturtinės žalos atlyginimui).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. R., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 100 MGL, 5000 (penkių tūkstančių) eurų dydžio baudą.

A. R., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti 20 MGL, 1000 (vieno tūkstančio) eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmė iš dalies pridėti švelnesnę ir paskirti A. R. galutinę subendrintą bausmę - 110 MGL, 5500 (penkių tūkstančių penkių šimtų) eurų dydžio baudą.

Į bausmę A. R. įskaityti jo laikino sulaikymo laiką nuo 2021-11-14, 15.55 val., iki 2021-11-15, 15.56 val., 1 (vieną) dieną, ją prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžių baudai.

Nukentėjusiosios V. I. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš kaltinamojo A. R. nukentėjusiosios V. I. naudai 800 (aštuonis šimtus) eurų turtinei žalai atlyginti bei 500 (penkis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. R. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad bauda turi būti sumokėta per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį, baudos įmokos kodas 6801)): LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią L. B. AS Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji antstolio bus išieškoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.