- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-10
- Bylos Nr.
- 2A-1037-1043/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01827-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Agnė Vyliaudaitė, Tomas Romeika, Anita Sereikienė
- Ieškovas
- V. N.
- Atsakovas
- A. P., V. P.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Romeikos, Anitos Sereikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Agnės Vyliaudaitės, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu, sekretoriaujant J. J., dalyvaujant ieškovui V. N., jo atstovui advokatui L. B., atsakovų A. P. ir V. P. atstovui advokatui A. Ž.,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. N. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. gegužės 10 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1708-1008/2024 pagal ieškovo V. N. ieškinį atsakovams A. P., V. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. N. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą prašydamas dokumentinio proceso tvarka priteisti solidariai iš atsakovų A. P. ir V. P. (toliau – atsakovai) 52 131,60 Eur įsiskolinimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 672,00 Eur žyminį mokestį.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2014 m. lapkričio 15 d. su atsakovais susitarė, kad ieškovas paskolins 52 131,60 Eur (180 000,00 Lt), o atsakovai grąžins paskolintą sumą artimiausiu metu ir pasirašys neprotestuotiną paprastąjį vekselį. Atsakovai vekseliu įsipareigojo iki 2015 m. lapkričio 15 d. grąžinti minėtą skolos sumą, tačiau skolos iki šiol negrąžino. Ieškovas pažymėjo, kad suėjus vekselio apmokėjimo terminui ragino atsakovus grąžinti vekselyje nurodytą sumą, tačiau atsakovai vis žadėdavo juos netrukus grąžinti. Ieškovas ir jo šeima su atsakovais artimai draugavo daugelį metų, jais pasitikėjo, todėl neatliko jokių veiksmų, reikalaujamų pagal Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymą (toliau – ĮPVĮ) ir taip vekselis tapo skolos rašteliu. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovams pažeidus savo prievolinius įsipareigojimus, egzistuoja teisinis pagrindas iš atsakovų solidariai priteisti esamą įsiskolinimą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2023 m. rugsėjo 6 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė solidariai iš atsakovų 52 131,60 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. rugsėjo 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei iš kiekvieno atsakovo priteisė po 336,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Atsakovai 2023 m. spalio 2 d. pateikė prieštaravimus, kuriuose prašė 2023 m. rugsėjo 6 d. preliminarų sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai nurodė, kad iš tiesų atsakovas A. P. skolinosi 52 131,60 Eur (180 000,00 Lt) iš ieškovo 2014 m. birželio 15 d. ir šios skolos grąžinimui užtikrinti pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Po pusmečio ieškovas paprašė tai pačiai sumai pasirašyti naują vekselį, nurodydamas, kad grąžintų pinigų jam reikės anksčiau nei, kad buvo nurodyta pirmajame vekselyje, be to paprašė, kad vekselį pasirašytų ir atsakovo sutuoktinė V. P.. Ieškovas patikino atsakovą, kad ankstesnį vekselį sunaikino. Atsakovai pažymėjo, kad šalims artimai draugaujant šeimoms bei esant pasitikėjimui, pasirašė 2024 m. lapkričio 15 d. vekselį, pagal kurį ieškovas ir kelia savo reikalavimus. Atsakovai nurodė, kad jų finansinei situacijai pablogėjus, šalių santykiai atšalo ir ieškovas ėmė reikalauti grąžinti skolą. Atsakovas A. P. buvo skolingas ir ieškovo sutuoktinei B. N., be to, ieškovas žinojo ir kitus žmones, kuriems atsakovas buvo skolingas bei suorganizavo, kad visi bendrai atsiimtų pinigus, todėl viskas nukeliavo iki teismų ir antstolio, kuris buvo paskelbęs turto varžytines. 2018 m. spalio 10 d. visas atsakovo skolas padengė UAB „Robidoga“, kuri tapo atsakovo A. P. kreditore. Nuo to laiko iš ieškovo jokių pretenzijų dėl skolos grąžinimo nebuvo ir negalėjo būti. Atsakovai pažymėjo, kad ieškovo teiginiai, jog jis dėl draugiškų santykių nesikreipė į notarą, logiškai nepaaiškinami, kadangi jis į notarą kreipėsi pagal tai pačiai sumai 5 mėnesiais anksčiau išrašytą, t. y. 2014 m. birželio 15 d. vekselį, pagal kurį skola buvo visiškai išieškota, ką patvirtina antstolio 2018 m. spalio 15 d. patvarkymas. Be to, atsakovai nurodė, kad iš ieškovo pateikto vekselio matyti, kad jame nėra nurodyti sutartiniai paskolos santykiai, todėl akivaizdu, kad dokumentas neatitinka įstatyme nustatytų ir kasacinio teismo praktikoje patvirtintų paskolos teisinių santykių įforminimui / patvirtinimui keliamų reikalavimų, todėl ieškovo ieškinio reikalavimas klaidingai grindžiamas išimtinai vekselio abstraktumo savybe, kurios šis vekselis nebeturi jau aštuonerius metus. Atsakovai pažymėjo, kad šiuo atveju ieškovas neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo, nors būtent jam tenka pareiga įrodyti paskolos sutarties sudarymo, atitinkamai ir pinigų atsakovams perdavimo faktą.
Atsiliepimas
5. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovų prieštaravimus, kuriame pažymėjo, kad atsakovai teisingai nurodė, jog skola pagal 2014 m. birželio 15 d. pasirašytą neprotestuotiną vekselį buvo priverstinai išieškota antstolio, bet atkreipė dėmesį, kad antstolis vykdė ne vieną bylą dėl priverstinio išieškojimo iš atsakovo, kas įrodo, jog atsakovas nėra linkęs grąžinti skolas ir yra nesąžiningas. Ieškovas pabrėžė, kad 2014 m. birželio 15 d. neprotestuotinas vekselis buvo pasirašytas tik atsakovo A. P., nes apie minėta paskolą atsakovo žmona V. P. nežinojo, kadangi pinigai buvo skirti atsakovo meilužės ir nesantuokinio vaiko išlaikymui, jų būsto įrengimui ir pan., o 2014 m. lapkričio 15 d. buvo pasirašytas abiejų atsakovų neprotestuotinas paprastasis vekselis, kuriuo ieškovas paskolino, o atsakovai įsipareigojo grąžinti 180 000,00 Lt (52 131,60 Eur). Atsakovai teigdami, jog ieškovas paprašė tai pačiai sumai pasirašyti naują vekselį, siekia neteisėtai praturtėti, kadangi nebuvo pateikti jokie įrodymai, kurie patvirtintų faktą, kad 2014 m. birželio 15 d. ir 2014 m. lapkričio 15 d. pasirašytuose neprotestuotinuose paprastuosiuose vekseliuose yra nurodyta viena ir ta pati suma, t. y. kad ieškovas paskolino pagal abu nurodytus vekselius atsakovams tik 180 000 Lt (52 131,60 Eur), o ne 360 000 Lt (104 263,20 Eur). Atsakovai teigdami apie ieškovo prašymą tai pačiai sumai pasirašyti naują vekselį, nurodant, kad pinigų jam reikės anksčiau, teikia klaidingą informaciją, kadangi prieš pasirašant ginčijamą 2014 m. lapkričio 15 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį, 2014 m. kovo 27 d. abu atsakovai buvo pasirašę neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kuriuo įsipareigojo ieškovui 180 000,00 Lt (52 131,60 Eur) paskolą grąžinti iki 2014 m. rugsėjo 15 d., kadangi to padaryti atsakovai negalėjo ir vis prašė atsakovo pratęsti paskolos grąžinimo terminą, 2014 m. rugsėjo 12 d. abu atsakovai pasirašė neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kuriuo įsipareigojo ieškovui 180 000,00 Lt (52 131,60 Eur) paskolą grąžinti iki 2014 m. gruodžio 15 d., bet vėl atsakovams sakant, kad paskolos grąžinti nespės, ieškovas ir atsakovai 2014 m. lapkričio 15 d. pasirašė ginčijamą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kuriuo buvo sutarta, kad atsakovai pinigus grąžins iki 2015 m. lapkričio 15 d. Ieškovas pažymėjo, kad būdamas sąžiningas 2014 m. kovo 27 d. ir 2014 m. rugsėjo 12 d. vekselius sunaikino, tačiau turi išsaugojęs minėtų dokumentų kopijas, kurios patvirtina atsakovų melagingus teiginius, jog ieškovas tik po pusmečio atvyko į atsakovų namus. Ieškovas pažymėjo, kad 2014 m. birželio 15 d. ir 2014 m. lapkričio 15 d. yra du skirtingi vekseliai ir pagal kiekvieną buvo paskolinta po 180 000 Lt (52 131,60 Eur).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2024 m. gegužės 10 d. galutiniu sprendimu preliminarų sprendimą panaikino, atmetė ieškovo ieškinį bei priteisė iš ieškovo atsakovams po 1 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų kiekvienam.
7. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl atsakovų įsiskolinimo egzistavimo pagal 2014 m. lapkričio 15 d. sudarytą Neprotestuotiną paprastąjį vekselį ir ankstesnius su tuo susijusius šalių vekselių pakeitimus. Teismas pabrėžė, kad ginčas kilo dėl to ar ieškovas skolino du kartus po 180 000,00 Lt (52 131,60 Eur), t. y. vieną kartą pagal išrašytus vekselius abiem atsakovams, kitą kartą viena atsakovui, ar buvo skolinta 180 000,00 Lt (52 131,60 Eur) suma tik vieną kartą ir minėta skola pateikus ją vykdyti buvo išieškota priverstinai bei už ją pilnai atsiskaityta.
8. Teismas vertino, kad ieškovas praleido ĮPVĮ 72 straipsnyje nurodytą terminą reikalavimams pagal vekselį atsakovams pareikšti, todėl laikė, kad 2014 m. lapkričio 15 d. vekselis neteko vertybinio popieriaus teisinio statuso ir vekselis tapo paprastu rašytiniu įrodymu prievoliniams santykiams patvirtinti.
9. Teismas nustatė, kad ieškovas, pareiškęs ieškinį dokumentinio proceso tvarka, nurodė, jog jis 2014 m. lapkričio 15 d. su atsakovais sutarė, kad jis paskolins atsakovams 180 000,00 Lt (52 131,60 Eur), o šie išrašys jam neprotestuotiną paprastąjį vekselį ir grąžins nurodytą sumą iki 2015 m. lapkričio 15 d. Atsakovams pateikus prieštaravimus dėl teismo priimto preliminaraus sprendimo, vėlesnio proceso metu paaiškėjo, kad ieškovas nuslėpė esmines faktines aplinkybes, kadangi 2014 m. lapkričio 15 d. nebuvo perduota atsakovams 180 000,00 Lt (52 131,60 Eur) suma. Nagrinėjant bylą paaiškėjo, kad iki 2014 m. lapkričio 15 d. vekselio išrašymo 2014 m. kovo 27 d. ir 2014 m. rugsėjo 12 d. buvo išrašyti vekseliai, kuriuos pasirašė abu atsakovai, ir vienas 2014 m. birželio 15 d. vekselis, kurį pasirašė tik atsakovas, dėl tokio paties dydžio – 180 000,00 Lt (52 131,60 Eur) – sumos. Ieškovas pateiktame atsiliepime į atsakovų prieštaravimus pakeitė skolos atsiradimo pagrindą ir nurodė, kad abiem atsakovams 180 000,00 Lt (52 131,60 Eur) suma buvo suteikta dar 2014 m. kovo 27 d. ir pasirašytas vekselis, o vėlesniais 2014 m. rugsėjo 12 d. ir 2014 m. lapkričio 15 d. vekseliais buvo pratęstas skolos grąžinimo terminas. Tuo tarpu pagal 2014 m. birželio 15 d. vekselį 180 000,00 Lt (52 131,60 Eur) atsakovas iš ieškovo skolinosi vienas ir apie šią skolą atsakovo sutuoktinė nieko nežinojo, kadangi pinigai buvo skirti atsakovo meilužei ir nesantuokiniam vaikui išlaikyti, meilužės būstui įrengti ir pan. Atsiliepime į atsakovų prieštaravimus ieškovas nurodė, kad skolino du kartus po 180 000,00 Lt (52 131,60 Eur). Pagal 2014 m. birželio 15 d. išrašytą vekselį skola iš atsakovo yra išieškota, todėl atsakovai liko skolingi 180 000,00 Lt (52 131,60 Eur), o visa atsakovų ir ieškovo artima aplinka žino apie šią atsakovų skolą ieškovui. Taigi, ieškovas laikėsi pozicijos dėl dviejų atskirų paskolų, nurodė, kad abiem atsakovams 2014 m. kovo 27 d. jų namuose grynaisiais pinigais paskolino 180 000,00 Lt (52 131,60 Eur) balkiams pirkti ir abu atsakovai dėl šios sumos pasirašė vekselį, o vėliau, su atsakovais pasirašant 2014 m. rugsėjo 12 d. ir 2014 m. lapkričio 15 d. vekselius, buvo pratęstas skolos išmokėjimo terminas.
10. Teismas nurodė, kad atsakovai fakto, kad 2014 m. kovo 27 d. jų namuose jiems ieškovas davė 180 000,00 Lt (52 131,60 Eur), neneigė, nurodė, kad skolos grąžinimo terminas pasirašant naujus vekselius ne kartą buvo pratęsiamas, tačiau ieškovas niekuomet prie jų nebuvo atsivežęs buvusių vekselių ir jų prie atsakovų akių nesunaikino. Atsakovai teisminio proceso metu pripažino, kad buvo skolingi ieškovui 180 000,00 Lt (52 131,60 Eur), tačiau šią sumą skolinosi tik vieną kartą, todėl 2014 m. birželio 15 d. išrašytą vekselį pateikus vykdyti neatkreipė dėmesio į išrašyto vekselio datą, kadangi žinojo, jog yra skolingi ieškovui 180 000,00 Lt (52 131,60 Eur), ši skola buvo išieškota ieškovo naudai priverstinai.
11. Teismas nurodė, kad ieškovas jokiais bylos dokumentais nepagrindė savo iškeltų hipotezių apie galimas atsakovo meilužes, nesantuokinius vaikus, jų išlaikymą, būsto įrengimą ir pan., neprašė kviesti liudyti asmenų, galinčių patvirtinti šias aplinkybes, o priešingai, teismo posėdžio metu pats pakeitė nurodytą pinigų paskirtį, teigė, kad pagal 2014 m. birželio 15 d. vekselį pinigai atsakovui buvo reikalingi balkiams pirkti, nurodė, kad atsakovas jam ataskaitų neteikė, todėl realiai jokių duomenų apie pinigų paskirtį jis neturi.
12. Teismas pabrėžė, kad skola pagal 2014 m. lapkričio 15 d. išrašytą vekselį buvo išieškota priverstinai tik 2018 m. spalio 15 d., t. y. ieškovas, pateikęs minėtą vekselį priverstiniam vykdymui ir minėtą pinigų sumą atgavęs tik praėjus beveik dvejiems metams po pateikimo, neabejotinai galėjo suvokti ir tikėtis, kad galima likusi skola pagal 2014 m. lapkričio 15 d. išrašytą vekselį nebus grąžinta geranoriškai. Teismas vertino, kad šiuo atveju visiškai nelogiškais laikytini ieškovo paaiškinimai, jog 2014 m. lapkričio 15 d. išrašyto vekselio jis nepateikė vykdyti ir nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo net 8 metus vien dėl to, jog nenorėjo nervinti atsakovės, ir dėl to, jog atsakovas to prašė bei išlaikė šiltus santykius su atsakovais, jais pasitikėjo. Teismas vertino, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovo duotais paaiškinimais, kad šalių santykiai išliko šilti ir draugiški bent iki 2022 metų.
13. Teismas kritiškai vertino ieškovo sutuoktinės kaip liudytojos parodymus, nes ji yra suinteresuota bylos baigtimi, taip pat liudytojo V. O. parodymus, nes jis pripažino, kad su ieškovu yra draugai ir į teismą jis atvyko liudyti nekviestas. Ieškovo kviestas liudytojas R. L. pripažino, kad ieškovas jam darė spaudimą surasti kažkokias sutartis, prašė, kad jis nurodytų teisme, jog ieškovas sudarė sutartis, tačiau apie jokias asmenines paskolas tarp šalių nežino, nepamena, kad atsakovo įmonė būtų skolinga ieškovui.
14. Teismas nurodė, kad ieškovas, siekdamas pagrįsti, kad 2014 metais turėjo atsidėjęs 360 000,00 Lt (104 263,20 Eur) grynais pinigais, teismui pateikė 2010–2014 m. metines pajamų deklaracijas apie gautas pajamas, 1998–2013 m. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, iš kurių matyti, kad ieškovas su sutuoktine pardavė nekilnojamųjų daiktų, kitas sutartis. Teismas atkreipė dėmesį, jog pajamos reiškia užpajamuotas įplaukas, todėl neįtraukus ar nenurodžius sąnaudų, nėra galimybės nustatyti realaus nurodytu laikotarpiu turimo pinigų kiekio. Teismas taip pat vertino, kad ieškovo rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta pajamų suma iš esmės nepatvirtina ieškovo turėtų piniginių lėšų kiekio, o nurodo tik pinigines įplaukas, tačiau nesant pateiktų įsigijimo dokumentų, teismas sprendė, kad iš esmės nėra galimybės nustatyti ieškovo turėtas lėšas minėtu laikotarpiu.
15. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog pagal 2014 m. kovo 27 d., 2014 m. rugsėjo 12 d., 2014 m. lapkričio 15 d. vekselius ir 2014 m. birželio 15 d. vekselį jis sudarė skirtingus sandorius, kurių pagrindu ieškovas paskolino po 180 000,00 Lt (52 131,60 Eur) ir įgijo teisę ne kartą reikalauti minėtos sumos priteisimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Teismas vertino, kad ieškovo pateikti įrodymai ir nurodytos aplinkybės dėl 2014 m. kovo 27 d., 2014 m. rugsėjo 12 d., 2014 m. lapkričio 15 d. ir 2014 m. birželio 15 d. vekselių skirtingumo neleido teismui pagrįstai įsitikinti, kad ieškovas su abiem atsakovais ir atskirai atsakovu buvo sudarę du skirtingus sandorius, kuriems užtikrinti buvo išduoti 2014 m. kovo 27 d., 2014 m. rugsėjo 12 d., 2014 m. lapkričio 15 d. ir 2014 m. birželio 15 d. vekseliai ir kurių pagrindu ieškovas įgijo teisę du kartus reikalauti iš atsakovų piniginių sumų priteisimo.
16. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje būtent ieškovui teko pareiga įrodyti prievolės, iš kurios kildinamas vekselis, buvimą ir atsakovų pareigos egzistavimą, tačiau ieškovui neįgyvendinus jam tenkančios įrodinėjimo naštos, būtent jam teko negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas, t. y sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
17. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. gegužės 10 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti pilnai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Visų pirma, tiek ieškovas, tiek atsakovai, tiek liudytoja (ieškovo sutuoktinė), patvirtino aplinkybę, jog vekselių išrašymo metu šalys bendravo itin artimai, šeimomis. Visų antra, buvo patvirtinta, kad atsakovas ir iki 2014 m. skolinosi iš ieškovo pinigus be jokių paskolos dokumentų ir juos grąžindavo, todėl 2014 m. kuomet buvo skolinami pinigai atsakovams ir atsakovui atskirai, ieškovas neturėjo pagrindo abejoti nei atsakovais, nei tuo, jog atsakovų išduotas vekselis ateityje nepatvirtins, kad asmenys, išdavę vertybinį popierių, neturės prievolės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytą sumą.
17.2. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad 2014 m. kovo 27 d. atsakovų išduotas neprotestuotinas paprastasis vekselis, bei jį pratęsiant išduoti 2014 m. rugsėjo 12 d. bei 2014 m. lapkričio 15 d. vekseliai nebuvo realizuoti ĮPVĮ nustatyta tvarka ir neturi vertybinio popieriaus teisinio statuso. Apeliantas vekseliu remiasi kaip skolos rašteliu, įrodinėdamas paskolos santykių tarp šalių buvimą. Tais atvejais, kai ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuoto vekselio pagrindu reiškiamas reikalavimas kildinamas iš paskolos teisinių santykių, reikalavimo pagrįstumas teismo turi būti vertinamas pagal paskolos santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei procesines įrodinėjimo taisykles ir jas aiškinančią teismų praktiką.
Atsiliepimas
17.3. Atsakovai duodami paaiškinimus 2024 m. vasario 27 d. teismo posėdyje, pripažino, kad iš ieškovo gavo 180 000,00 Lt grynaisiais pinigais atsakovų namuose ir įsipareigojo juos grąžinti, pripažino, kad atsakovė savo ranka 2014 m. kovo 27 d. surašė vekselį, kurį pasirašė abudu atsakovai. Be to, tiek ieškovas, tiek ieškovo sutuoktinė patvirtino faktines aplinkybės, kad 2014 m. kovo 27 d. atsakovams grynasis pinigais atsakovų namuose paskolino (perdavė) 180 000,00 Lt jiems ir atsakovai, patvirtindami pinigų gavimą ir įsipareigojimą gražinti gautą paskolą, išdavė 2024 m. kovo 27 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai nustatė, kad jog atsakovai minėto fakto, kad 2014 m. kovo 27 d. jų namuose jiems ieškovas paskolino 180 000,00 Lt (52 131,60 Eur) neneigia, taip pat pripažino, kad skolos grąžinimo terminas, pasirašant naujus vekselius, ne kartą buvo pratęsiamas. Taigi, ieškovas įrodė pinigų perdavimo faktą, todėl tokiu būdu, priešingai nei teigiama, pirmosios instancijos teismo sprendime, nagrinėjamoje byloje ieškovas įvykdė pareigą įrodyti prievolės, iš kurios kildinamas vekselis, buvimą ir atsakovų pareigos grąžinti egzistavimą, tačiau teismas nepagrįstai sprendė, neva ieškovas neįgyvendino jam tenkančios įrodinėjimo naštos, nors įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino.
17.4. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, netyrė, nevertino ir nereikalavo iš atsakovų įrodyti aplinkybės, jog atsakovai 2014 m. kovo 27 d. jiems grynaisiais pinigais atsakovų namuose paskolintą 180 000,00 Lt sumą grąžino ieškovui.
17.5. Apeliantas pažymėjo, kad atsakovai pinigų grąžinimą įrodinėjo tuo, kad atsakovas buvo 2014 m. birželio 15 d. išdavęs vekselį ieškovui, pagal kurį skola iš atsakovo buvo visiškai išieškota, ir kaip įrodymą pateikė antstolio 2018 m. spalio 15 d. Patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, tačiau apeliantas pabrėžė, kad atsakovai šiais duomenimis pagrindė tik aplinkybę, kad skola buvo išieškota pagal 2014 m. birželio 15 d. atsakovo asmeniškai ieškovui išduotą vekselį, bet ne pagal abiejų atsakovų bendrai išduotus vekselius.
17.6. Priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, būtent atsakovams teko pareiga įrodyti, jog visi 4 vekseliai yra išduoti dėl tos pačios paskolintos pinigų sumos, tačiau jokių įrodymų byloje jog tiek 2014 m. kovo 27 d., tiek 2014 m. birželio 15 d. vekselis išduotas dėl tos pačios sumos, išskyrus atsakovų subjektyvius teiginius, kurie nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, nėra.
17.7. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl aplinkybės, jog atsakovai 2023 m. spalio 2 d. pateiktuose prieštaravimuose nurodė, kad iš tiesų atsakovas A. P. skolinosi 180 000,00 Lt iš ieškovo 2014 m. birželio 15 d. ir šios skolos grąžinimui užtikrinti pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, t. y. teismas nevertino, kad atsakovas pats raštu pripažino, kad 2014 m. birželio 15 d. skolinosi iš ieškovo 180 000,00 Lt
17.8. Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino aplinkybės, jog tik po to, kai atsakovas pateikė atsiliepimą į prieštaravimus ir kartu 2014 m. kovo 27 d. vekselio kopiją, atsakovai pakeitė poziciją dėl pinigų gavimo laiko ir nurodė, kad ne atsakovas skolinosi pinigus 2014 m. birželio 15 d., bet abu atsakovai skolinosi iš ieškovo 180 000,00 Lt būtent 2014 m. kovo 27 d. atsakovų namuose, t. y. atsakovai pateikus papildomus dokumentus savo poziciją atitinkamai priderino prie šių duomenų.
17.9. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovo asmeniškai išduotas 2014 m. birželio 15 d. vekselis yra įvykdytas, todėl apskritai negalėjo būti vertinamas kaip šios bylos dalykas, nesant atsakovo skundo ar ieškinio dėl šio vekselio.
Žemesnės instancijos teismas
17.10. Pirmosios instancijos teismas ieškovo žmonos B. N. parodymus vertino kritiškai, kaip suinteresuotos bylos baigtimi, tačiau atsakovų, kurie tiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi, bet kokie išsakyti teiginiai buvo teismo priimti kaip pagrįsti, nereikalaujant jų pagrįsti įrodymais, kaip tai nustatyta, todėl, šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas taikė skirtingus įrodinėjimo reikalavimus ieškovui ir atsakovams, nors pagal CPK 178 straipsnį tiek ieškovas turi pagrįsti savo teiginius, tiek ir atsakovas turi pagrįsti savo atsikirtimus.
17.11. Nesutiktina, kad paaiškinimuose nurodyta pajamų suma iš esmės nepavirtina ieškovo turėtų piniginių lėšų kiekio, ieškovas turi įrodyti tik aplinkybes apie gautas pajamas, nesutikdamas su pajamomis, atsakovas turi teisę teikti prašymą išreikalauti duomenis apie išlaidas, tačiau tokio prašymo atsakovai neteikė.
17.12. Pirmosios instancijos teismo teiginys, kad pajamos reiškia užpajamuotas įplaukas yra visiškai nepagrįstas, kadangi fiziniai asmenys jokių įplaukų nepajamuoja. Sprendime pateiktas aiškiai klaidingas pajamų apibrėžimas, dėl ko padarytos aiškiai nepagrįstos išvados.
Atsiliepimas
18. Atsakovai atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. gegužės 10 d. galutinį sprendimą bei atsakovams iš ieškovo priteisti visas apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
18.1. Apeliantas sąmoningai klaidindamas ignoruoja aplinkybę, kad atsakovai pripažino, kad gavo iš ieškovo iš viso 180 000,00 Lt, o ne du kartus po 180 000,00 Lt, kaip faktiškai pakeitęs ieškinio pagrindą ėmė teigti ieškovas. Atsakovai savo 2023 m. lapkričio 13 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad skirtingi vekseliai buvo išrašomi tos pačios skolos grąžinimui užtikrinti, nuolat keičiant skolos grąžinimo terminus tiek atsakovų prašymu juos atidėti, tiek ieškovo pageidavimu – sutrumpinti, todėl po antrojo vekselio (2014 m. birželio 15 d.), kuriame buvo nustatytas virš dviejų metų terminas skolai grąžinti, ieškovas persigalvojo ir pareikalavo perrašyti vekselį trumpesnei datai (trečias 2014 m. rugsėjo 12 d. vekselis), po to šalys šį terminą prailgino (ketvirtas 2014 m. lapkričio 15 d. vekselis). Atsakovai nurodė, kad nebegali užtikrintai pasakyti, kiek tokiu būdu „pratęsimų“ buvo atlikta, kadangi šalių santykiai tuomet dar buvo draugiški, tačiau neabejotinai tvirtina, kad 180 000,00 Lt buvo vienintelė jų piniginė prievolė pagal vekselį, nepriklausomai nuo to, kiek jų versijų ieškovas yra išsaugojęs, ir ši prievolė yra įvykdyta paties ieškovo iniciatyva įstatyme nustatyta tvarka.
18.2. Ieškovas įstatymo nustatyta tvarka pateikė vykdymui būtent antrąjį, t. y. 2014 m. birželio 15 d. vekselį, kadangi pagal paskutinį 2014 m. lapkričio 15 d. vekselį dėl susiklosčiusios sunkios atsakovų finansinės situacijos atsakovai negalėjo grąžinti skolos suėjus 2015 m. lapkričio 15 d. terminui, tačiau ieškovas praleido ĮPVĮ nustatytus terminus privalomoms procedūroms atlikti dėl reikalavimų patenkinimo supaprastinta ne teismo tvarka. Kadangi jis turėjo išsaugojęs ankstesnes vekselių versijas, jis 2016 metais pasinaudojo antruoju 2014 m. birželio 15 d. vekseliu, t. y. vieninteliu, pagal kurį terminas dar nebuvo suėjęs, nes buvo ilgiausias.
18.3. Atsakovai pažymėjo, kad į klausimą kokią pinigų sumą grynųjų laikė namuose, tiek pats ieškovas, tiek jo sutuoktinė nurodė, kad pinigų namie nelaikė, taigi vien pats faktas, kad ieškovas gali paskolinti tokią sumą be išankstinio susitarimo, nedelsiant, netikėtai atvykusiam atsakovui, yra neįtikinamas, jau nekalbant apie paties ieškovo ir jo sutuoktinės patvirtinimą, jog grynųjų pinigų jie namie nelaikė ir ieškovo nurodymą, neva jis iš viso turėjo apie 300 000,00 – 400 000,00 Lt grynųjų.
18.4. Ieškovas byloje neįrodė, kad apskritai turėjo galimybių paskolinti tokią pinigų sumą, kadangi iš pateiktų nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarčių matyti, kad nė vienu atveju parduotas turtas neišlaikytas 10 metų, o trijų sutarčių atveju – turtas nuosavybėje išlaikytas tik kelis mėnesius, o jokių duomenų apie išlaidas tam turtui įsigyti, nepateikė. Tačiau net nevertinant turto įsigijimo išlaidų, pats ieškovas nurodė, kad pagal nurodytas sutartis gauta suma sudaro tik 236 890,00 Lt, o pagal ranka rašytų galvijų pardavimo sutartis, bendra gauta suma 88 500,00 LT, todėl net tikint ieškovu, bendra jo pajamų suma sudaro tik 325 390,00 LT, o ne 385 000,00 LT, kuriuos teigė paskolinęs atsakovams.
18.5. Ieškovas byloje nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, kad kada nors būtų atsakovams reiškęs pretenzijas pagal 2014 m. lapkričio 15 d. vekselį.
18.6. Atsakovai pažymėjo, kad ieškovo teiginiai, kad skolos pagal 2014 m. lapkričio 15 d. vekselį jis ilgai nereikalavo tik dėl gerų šalių asmeninių santykių, yra nelogiški, kadangi tariamai geri santykiai ieškovui nesutrukdė 2016 metais priverstiniam išieškojimui paduoti 2014 m. lapkričio 15 d. vekselį, taip pat ieškovo sutuoktinei 2017 inicijuoti dvi bylas dėl 10 000,00 Eur skolos priteisimo. Be to, pats ieškovas nurodė, kad dirbo atsakovo įmonėje, bet 2017 metų spalio mėnesį atsakovo buvo išmestas iš darbo, todėl nėra pagrindo tikėti ieškovo ir ieškovo žmonos niekuo nepagrįstais teiginiai, kad juos su atsakovais siejo draugiški santykiai iki pat 2021-2022 metų.
IV. Apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
19. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2024 m. spalio 2 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priteisė iš ieškovo atsakovui A. P. 1 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovas praleido ĮPVĮ 72 straipsnyje nustatytą terminą reikalavimams pagal vekselį pareikšti, todėl 2014 m. lapkričio 15 d. vekselis neteko vertybinio popieriaus teisinio statuso ir tapo paprastu rašytiniu įrodymu prievoliniams santykiams patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019).
21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymėjo, jog kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laiko tarpą sudaro kelis sandorius, susijusius su tuo pačiu sutarčių dalyku, šie sandoriai aiškintini ne izoliuotai, o kartu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia, išreikšta susitarimų visetu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009).
22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovas iš byloje esančių pateiktų vekselių pateikė vykdyti antrąjį, t. y. 2014 m. birželio 15 d., vekselį, visuose pateiktuose vekseliuose nurodoma ta pati 180 000,00 Lt (52 131,60 Eur) suma, todėl sprendė, kad labiau tikėtina, kad skirtingi vekseliai buvo išrašomi tos pačios skolos grąžinimui užtikrinti, o ne buvo sudaromi nauji sandoriai dėl tokios pačios sumos.
23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pastebėjo, kad ieškovo nurodomi draugiški santykiai nesutrukdė ieškovui pateikti vykdymui 2014 m. birželio 15 d. išrašytą vekselį, kurio terminas suėjo 2016 m. lapkričio 30 d., todėl pritarė pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad visiškai nelogiškais laikytini tokie ieškovo paaiškinimai, jog 2014 m. lapkričio 15 d. išrašyto vekselio jis nepateikė vykdyti ir nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo net 8 metus vien dėl to, jog nenorėjo nervinti atsakovės, ir dėl to, jog atsakovas to prašė bei išlaikė šiltus santykius su atsakovais, jais pasitikėjo.
24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad 2014 m. lapkričio 15 d. neprotestuotiname paprastajame vekselyje nėra užfiksuotas pinigų atsakovams perdavimo faktas, nėra nurodyta, pavyzdžiui, „pinigus gavau“, „gavau“ ar kitos panašios atžymos. Byloje nėra ir ginčo, kad pinigai tą dieną nebuvo perduoti. Taip pat teisėjų kolegija pažymėjo, kad vekselio originalas yra tik 2014 m. lapkričio 15 d., o kitų vekselių – 2014 m. kovo 27 d. ir 2014 m. rugsėjo 12 d. pateiktos tik kopijos, o dokumentų kopijomis vadovautis apskritai nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad ir kitose dviejuose vekselių kopijose nėra nurodyta „pinigus gavau“ ar panašių atžymų, o kitų įrodymų, kad pagal 2014 m. lapkričio 15 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį buvo perduoti pinigai atsakovams, nėra, todėl teisėjų kolegija vertino, kad ieškovas neįrodė, jog pagal 2014 m. lapkričio 15 d. vekselį, kuris gali būti vertinamas kaip skolos raštelis, perdavė pinigus atsakovams.
25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovas nurodė, jog jis per trumpą laiko tarpą paskolino atsakovams kelis kartus po 180 000,00 Lt (52 131,60 Eur), praėjus trims mėnesiams nuo 2014 m. kovo 27 d. vekselio sudarymo, atsakovas atvažiavo į jų namus ir paprašė paskolinti dar 180 000,00 Lt (52 131,60 Eur); kai atsakovas pasirašė vekselį, ieškovas padėjo pinigus (grynuosius) ant stalo. Be to, tiek ieškovas, tiek jo sutuoktinė nurodė, kad per tą laiką buvo jau paskolinę atsakovui dar 25 000 Lt (7240,50 Eur), tačiau atsakovas vekselyje įrašė mažesnę 180 000,00 Lt (52 131,60 Eur) sumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas byloje turėjo įrodyti ir tai, kad jis tuo metu turėjo apie 300 000,00 – 400 000,00 Lt grynųjų pinigų.
26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertino, kad ieškovo pateikti įrodymai, t. y. 2010–2014 m. metinės pajamų deklaracijos apie gautas pajamas, 1998–2013 m. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartys, kitos sutartys yra pernelyg nutolę ir nepatvirtina aplinkybių, kad ieškovas 2014 metais turėjo atsidėjęs 360 000,00 Lt grynaisiais pinigais. Be to, tai, kad ieškovas su žmona pardavė nekilnojamuosius daiktus, nepatvirtina aplinkybių, kad tuos pinigus ieškovas turėjo namie. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nė vienu atveju parduotas turtas neišlaikytas 10 metų, o trijų sutarčių atveju – turtas nuosavybėje išlaikytas tik kelis mėnesius. Ieškovas nepateikė jokių duomenų apie išlaidas tam turtui įsigyti. Taigi, ieškovas pirko, pardavė tam tikrą turtą, todėl visas nurodomas sumas vertinti kaip ieškovo turėtas grynaisiais pinigais namie nėra pagrindo. Teisėjų kolegija vertino, kad ieškovo pateiktos pajamų deklaracijos nepatvirtina tokių pajamų, kadangi apmokestinamosios pajamos skaičiuojamos nuo turto įsigijimo ir pardavimo kainų skirtumo.
27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovas pateikė brolio R. P. 2013 m. kovo 12 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, teigdamas, kad pagal tą sutartį gauti pinigai buvo perduoti ieškovui, kadangi sutartyje nurodytas turtas buvo pirktas už jo pinigus, o savo argumentams patvirtinti ieškovas pateikė R. P. ir jo sutuoktinės paaiškinimą, kad 120 000 Lt (34 754,40 Eur) buvo perduoti ieškovui, tačiau teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovas notarinėje sutartyje, t. y. oficialiame rašytiniame įrodyme, patvirtintas aplinkybes bandė paneigti įstatyme nustatyta tvarka nepatvirtintu liudytojų – ieškovo brolio ir jo sutuoktinės – rašteliu. Teisėjų kolegija darė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog 2014 m. turėjo 360 000,00 Lt (104 263,20 Eur) grynųjų pinigų.
28. Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad nesant nustatytam pinigų perdavimo atsakovams faktui pagal 2024 m. lapkričio 15 d. vekselį, byloje nėra pakankamai įrodymų spręsti, jog šalių susiklosčiusių teisinių santykių pagrindu atsakovai yra skolingi ieškovui pagal teismui pateiktą vekselį.
29. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. lapkričio 6 d. papildoma nutartimi priteisė iš ieškovo atsakovei 1 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.
30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. kovo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-403/2025, išnagrinėjęs ieškovo kasacinį skundą, Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 2 d. nutartį ir 2024 m. lapkričio 6 d. papildomą nutartį, kuria iš ieškovo priteista atsakovei 1 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo, panaikino ir grąžino bylą apeliacine tvarka nagrinėti iš naujo.
31. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad 2014 m. lapkričio 15 d. neprotestuotinas paprastasis vekselis tapo paprastu rašytiniu įrodymu, dėl kurio įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal paskolos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nes ieškovas savo ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovų 52 131,60 Eur grindė negrąžinta skola.
32. Kasacinio teismo teisėjų kolegija nustatė, kad nagrinėjant bylą šalys pripažino, kad 2014 m. lapkričio 15 d. ieškovas realiai neperdavė atsakovams 180 000,00 Lt (52 131,60 Eur). Ieškovo teigimu, iki 2014 m. lapkričio 15 d. vekselio išrašymo 2014 m. kovo 27 d. ir 2014 m. rugsėjo 12 d. buvo išrašyti dar du vekseliai, kuriuos pasirašė abu atsakovai, ir vienas – 2014 m. birželio 15 d. vekselis, kurį pasirašė tik atsakovas, dėl tokio paties dydžio – 180 000,00 Lt (52 131,60 Eur) – sumos. Taigi, abiem atsakovams 180 000,00 Lt (52 131,60 Eur) paskola buvo suteikta 2014 m. kovo 27 d. ir pasirašytas vekselis, o vėlesniais 2014 m. rugsėjo 12 d. ir 2014 m. lapkričio 15 d. vekseliais buvo pratęstas skolos grąžinimo terminas. 2014 m. birželio 15 d. vekselis atsakovo ieškovui buvo išduotas dėl kitos 180 000,00 Lt (52 131,60 Eur) skolos, kuri jau yra išieškota iš atsakovo antstolio priverstine tvarka. Atsakovai faktą, kad 2014 m. kovo 27 d. jiems ieškovas perdavė 180 000,00 Lt (52 131,60 Eur) kaip paskolą, pripažino, tačiau nurodė, kad, 2014 m. birželio 15 d., 2014 m. rugsėjo 12 d. ir 2014 m. lapkričio 15 d. pasirašant naujus vekselius, buvo keičiamas tos pačios skolos grąžinimo terminas, t. y. 180 000,00 Lt (52 131,60 Eur) atsakovai skolinosi iš ieškovo tik vieną kartą ir ši skola buvo išieškota antstolio ieškovo naudai vykdomojo įrašo pagal 2014 m. birželio 15 d. vekselį pagrindu. Taigi, nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo, kad 2014 m. kovo 27 d. atsakovai, pasirašydami neprotestuotiną paprastąjį vekselį, pasiskolino iš ieškovo 180 000,00 Lt (52 131,60 Eur), realiai gavo iš ieškovo pinigus, t. y. vekselis buvo išduotas paskolos sutarties pagrindu, ir, kad ši prievolė grąžinti skolą, keičiant grąžinimo terminą, buvo įtvirtinama išduodant naujus neprotestuotinus paprastuosius vekselius. Tai reiškia, kad atsakovai pripažino faktą, jog ieškovas 2014 m. kovo 27 d. paskolino jiems 180 000,00 Lt (52 131,60 Eur).
33. Kasacinio teismo teisėjų kolegija nurodė, kad, nagrinėjamoje byloje atsakovams pripažinus, jog ieškovas 2014 m. kovo 27 d. paskolino jiems 180 000,00 Lt (52 131,60 Eur), ir byloje teismams nenustačius, kad tai prieštarauja bylos aplinkybėms ar, kad atsakovai šį faktą pripažino dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekdami nuslėpti tiesą (to neteigė ir patys atsakovai), nepriklausomai nuo to, kad į bylą ieškovas yra pateikęs tik 2014 m. kovo 27 d. vekselio kopiją, laikė, kad faktas, jog ieškovas 2014 m. kovo 27 d. perdavė 180 000,00 Lt (52 131,60 Eur) atsakovams kaip paskolą, byloje įrodytas (CPK 187 straipsnio 1 dalis).
34. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pagal byloje esančius duomenis nustatė, kad šalys iš esmės nesutarė dėl suteiktų paskolų skaičiaus – minėta, ieškovas teigė, kad, atsakovams 2014 m. kovo 27 d. išrašant vekselį, ieškovas jiems suteikė 180 000 Lt (52 131,60 Eur) paskolą, kurios šie dar nėra grąžinę, o atsakovui 2014 m. birželio 15 d. vekselio pagrindu suteikė dar vieną 180 000 Lt (52 131,60 Eur) paskolą, kuri ieškovui jau yra grąžinta priverstinio vykdymo tvarka. Atsakovai teigė, kad 2014 m. kovo 27 d. buvo suteikta tik viena paskola, kuri antstolio išieškota iš atsakovo pagal 2014 m. birželio 15 d. vekselį, t. y. jau ieškovui grąžinta. Taigi, nors ieškovas reikalavimą pagal 2014 m. birželio 15 d. vekselį atsakovui pateikė laiku ir šis vekselis nebuvo praradęs abstraktumo ir besąlygiškumo savybių (civilinėje apyvartoje šis vekselis dalyvavo kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo sandorio, kurio pagrindu ji buvo sukurta), tačiau šalys bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad 2014 m. birželio 15 d. vekselio pagrindu buvo įforminta paskola (CPK 187 straipsnio 1 dalis), nors, minėta, nesutarė dėl suteiktų paskolų skaičiaus ir 2014 m. kovo 27 d. suteiktos paskolos grąžinimo. Taigi, nagrinėjamoje byloje kilęs ieškovo atsakovams 2014 m. kovo 27 d. suteiktos paskolos grąžinimo fakto nustatymo ir atitinkamai įrodinėjimo klausimas.
35. Kasacinio teismo teisėjų kolegija laikė pagrįstais kasaciniame skunde ieškovo nurodytus argumentus, kad ieškovas byloje turėjo įrodyti 2014 m. kovo 27 d. paskolos suteikimo faktą, o atsakovai turėjo įrodyti, kad 2014 m. kovo 27 d. gautą 180 000,00 Lt (52 131,60 Eur) paskolą ieškovui grąžino, tačiau bylą nagrinėję teismai netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą šioje byloje, ją visą perkeldami ieškovui.
36. Kasacinio teismo teisėjų kolegija nurodė, kad nagrinėjamos bylos duomenimis, visi atsakovų išduoti vekseliai neatitinka paskolos rašteliui keliamo reikalavimo nurodyti pinigų perdavimą (CK 6.871 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisės aktuose nėra nustatyta draudimo vekselyje atlikti papildomą įrašą apie pinigų perdavimą (gavimą), jei vekselio išdavimas susijęs su šalis siejančiais atitinkamais prievoliniais teisiniais santykiais (pvz., paskolos sutartimi). Vekselis, jame nesant papildomo įrašo apie pinigų perdavimą (gavimą), nevisiškai atitinka rašytinės paskolos sutarties formos reikalavimą ir dėl to ieškovas, įrodinėdamas tokios sutarties sudarymą, negali remtis liudytojų parodymais, jeigu nėra CK 1.93 straipsnio 6 dalyje nustatytų išimčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-381/2024, 28 punktas). Kita vertus, šioje byloje ieškovas nereiškė reikalavimo priteisti jam skolą iš atsakovo pagal 2014 m. birželio 15 d. vekselį, todėl neturėjo pareigos įrodyti, kad šio vekselio pagrindu buvo susitarta dėl paskolos. Minėta, bylos duomenimis, vykdomasis įrašas pagal 2014 m. birželio 15 d. vekselį jau įvykdytas priverstinio vykdymo tvarka ir ginčo dėl jo vykdymo tarp šalių nekyla, o 2014 m. kovo 27 d. ieškovo atsakovams suteiktos paskolos ir pinigų perdavimo faktą šie pripažino. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad atsakovai, neigiantys savo pareigą grąžinti ieškovo 2014 m. kovo 27 d. jiems suteiktą paskolą, turėjo pareigą įrodyti savo atsikirtimuose į ieškinį nurodytą faktinę aplinkybę, kad ieškovo jiems paskolintus ir perduotus 2014 m. kovo 27 d. pinigus jie grąžino ieškovui antstoliui įvykdžius išieškojimą vykdomojo įrašo pagal 2014 m. birželio 15 d. vekselį pagrindu.
37. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad pagal teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo praktiką dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo nagrinėjamoje byloje įrodyti 2014 m. kovo 27 d. suteiktos skolos gražinimo faktą buvo atsakovų pareiga. Aplinkybė, kad pagal 2014 m. birželio 15 d. vekselį atsakovas jau yra sumokėjęs jame nurodytą 180 000 Lt (52 131,60 Eur) sumą, savaime nepatvirtina, jog atsakovai yra grąžinę 2014 m. kovo 27 d. iš ieškovo gautą paskolą. Minėta, kad, kaip ieškovas teigia, 2014 m. birželio 15 d. jis suteikė kitą paskolą atsakovui asmeniškai. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad pagal 2014 m. birželio 15 d. vekselį reikalavimo teisę ieškovas jau yra įgyvendinęs, atsakovas pagal šį vekselį savo abstrakčią prievolę yra įvykdęs. Atsakovai, siekdami įrodyti, kad 2014 m. birželio 15 d. vekselis buvo išrašytas realiai neperduodant jiems pinigų kaip paskolos, o keičiant 2014 m. kovo 27 d. vekselio, kuriame įtvirtinta prievolė grąžinti skolą, terminą, turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus, taip pat ir įrodymus, patvirtinančius, kad, atsakovui sumokant ieškovui pinigus pagal 2014 m. birželio 15 d. vekselį, buvo grąžinta abiejų atsakovų skola ieškovui pagal 2014 m. kovo 27 d. vekselį (CPK 178 straipsnis).
38. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovai aplinkybės, jog yra grąžinę 2014 m. kovo 27 d. iš ieškovo gautą paskolą, neįrodė ir net neįrodinėjo, nes bylą nagrinėję teismai netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių, ją nepagrįstai perkeldami vienam ieškovui, o tai neatitinka CPK 178 straipsnio reikalavimų ir šioje nutartyje nurodytos kasacinio teismo praktikos, suformuotos paskolos teisinių santykių įrodinėjimo taisyklių taikymo klausimu..
39. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pabrėžė, kad nagrinėjamoje byloje teismai, vertindami įrodymus, padarė įrodinėjimo naštos paskirstymą, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo klaidų, dėl kurių galėjo būti priimti neteisėti procesiniai sprendimai, neatsižvelgė į šioje byloje nurodytą kasacinio teismo formuojamą praktiką (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija, konstatavo, kad nustatyti teisės normų pažeidimai gali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme, todėl kasacine tvarka skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikino ir bylą perdavė apeliacine tvarka nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad bylą nagrinėsiantis apeliacinės instancijos teismas, teisingai paskirstęs įrodinėjimo naštą šalims pagal šioje nutartyje nurodytą teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo praktiką, turi iš naujo atlikti įrodymų vertinimą, esant būtinumui, sudaryti galimybę šalims pateikti naujų įrodymų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
41. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
42. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo, kuriuo teismas panaikino preliminarų sprendimą ir atmetė ieškinį dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, atsižvelgiant į šioje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 18 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus (CPK 362 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilęs ginčas dėl prievolės grąžinti pinigines lėšas nerealizuoto vekselio pagrindu egzistavimo. Apeliaciniame skunde keliami įrodinėjimo naštos paskirstymo bei įrodymų vertinimo klausimai.
43. Byloje nustatytos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: 2014 m. kovo 27 d. atsakovai A. P. bei V. P. pasirašė Neprotestuotiną paprastąjį vekselį (pateikta kopija), pagal kurį vekselio davėjai atsakovai iki 2014 m. rugsėjo 15 d. be sąlygų įsipareigojo sumokėti ieškovui 180 000 Lt (52 131,60 Eur) sumą (1 t., b. l. 57). 2014 m. birželio 15 d. atsakovas A. P. pasirašė Neprotestuotiną paprastąjį vekselį (pateikta kopija), pagal kurį vekselio davėjas iki 2016 m. lapkričio 30 d. be sąlygų įsipareigojo sumokėti ieškovui 180 000 Lt (52 131,60 Eur) sumą (1 t., b. l. 20). 2016 m. gruodžio 14 d. išduotas vykdomasis įrašas išieškoti iš atsakovo ieškovui per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą vekselio sumą 52 131,60 Eur arba 180 000 Lt (1 t., b.l. 24). Antstolio S. D. 2018 m. spalio 15 d. patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), užvesta pagal Skuodo rajono notarų biuro notarės V. Ž. vykdomąjį įrašą pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius Nr. 7333, skolininko A. P. atžvilgiu V. N. naudai, užbaigta visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą (1 t. b. l. 25). 2014 m. rugsėjo 12 d. atsakovai pasirašė Neprotestuotiną paprastąjį vekselį (pateikta kopija), pagal kurį vekselio davėjai atsakovai iki 2014 m. gruodžio 15 d. be sąlygų įsipareigojo sumokėti ieškovui 180 000 Lt (52 131,60 Eur) sumą (1 t. b. l. 58). 2014 m. lapkričio 15 d. atsakovai pasirašė Neprotestuotiną paprastąjį vekselį (pateiktas originalas), pagal kurį vekselio davėjai atsakovai iki 2015 m. lapkričio 15 d. be sąlygų įsipareigojo sumokėti ieškovui 180 000 Lt (52 131,60 Eur) sumą (1 t. b. l. 6).
44. Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019, 21 punktas). Vekselio turėtojas, praleidęs ĮPVĮ 72 straipsnyje nustatytą terminą, netenka galimybės realizuoti vekselį, kaip vertybinį popierių, ĮPVĮ ir lydimuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Vekseliui netekus vertybinio popieriaus teisinio statuso iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti netaikomos ĮPVĮ nuostatos. Iš tokio vekselio kylančiai reikalavimo teisei patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose lemia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino arba jos negavo. Nagrinėjamoje byloje ieškovas reikalavimą atsakovams dėl skolos priteisimo pareiškė atsakovų (vekselio davėjų) 2014 m. lapkričio 15 d. išduoto neprotestuotino paprastojo vekselio pagrindu, įrodinėdamas tarp šalių buvus paskolinius teisinius santykius. Atsiliepimuose į atsakovų prieštaravimus dėl priimto preliminaraus sprendimo nurodydamas, kad 2014 m. kovo 27 d. paskolino atsakovams 180 000 Lt, o vėlesniais abiejų atsakovų pasirašytais vekseliais buvo pratęsiami paskolos, suteiktos 2014 m. kovo 27 d. terminai. Kadangi 2014 m. lapkričio 15 d. vekselis buvo paskutinis, kuriuo pratęstas skolos grąžinimo terminas, reikalavimą grindė būtent šiuo vekseliu.
45. Atsakovai faktą, kad 2014 m. kovo 27 d. jiems ieškovas perdavė 180 000 Lt (52 131,60 Eur) kaip paskolą, pripažino, tačiau nurodė, kad, 2014 m. birželio 15 d., 2014 m. rugsėjo 12 d. ir 2014 m. lapkričio 15 d. pasirašant naujus vekselius, buvo keičiamas tos pačios skolos grąžinimo terminas, t. y. 180 000 Lt (52 131,60 Eur) atsakovai skolinosi iš ieškovo tik vieną kartą ir ši skola buvo išieškota antstolio ieškovo naudai vykdomojo įrašo pagal 2014 m. birželio 15 d. vekselį pagrindu. Tuo tarpu ieškovas teigė, kad abiem atsakovams 180 000 Lt (52 131,60 Eur) paskola buvo suteikta 2014 m. kovo 27 d. ir pasirašytas vekselis, o vėlesniais 2014 m. rugsėjo 12 d. ir 2014 m. lapkričio 15 d. vekseliais buvo pratęstas skolos grąžinimo terminas. 2014 m. birželio 15 d. vekselis atsakovo ieškovui buvo išduotas dėl kitos 180 000 Lt (52 131,60 Eur) skolos, kuri jau yra išieškota iš atsakovo antstolio priverstine tvarka.
46. Pirmosios instancijos teismas, panaikindamas preliminarų sprendimą ir apeliacinės instancijos teismas, pirmą kartą nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad ieškovas neįrodė, kad pagal 2014 m. lapkričio 15 d. vekselį, kuris gali būti vertinamas kaip skolos raštelis, perdavė pinigus atsakovams, kad 2014 metais turėjo atsidėjęs 360 000,00 Lt grynaisiais pinigais. Ieškovui neįrodžius, kad jis su abiem atsakovais ir atskirai atsakovu buvo sudarę du skirtingus sandorius, kuriems užtikrinti buvo išduoti 2014 m. kovo 27 d., 2014 m. rugsėjo 12 d., 2014 m. lapkričio 15 d. ir 2014 m. birželio 15 d. vekseliai ir kurių pagrindu ieškovas įgijo teisę du kartus reikalauti iš atsakovų piniginių sumų priteisimo, teismai ieškinį atmetė. Kasacinės instancijos teismas, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, konstatavo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą byloje ir nurodė, kad šioje byloje atsakovai, neigiantys savo pareigą grąžinti ieškovo 2014 m. kovo 27 d. jiems suteiktą paskolą, turėjo pareigą įrodyti savo atsikirtimuose į ieškinį nurodytą faktinę aplinkybę, kad ieškovo jiems paskolintus ir perduotus 2014 m. kovo 27 d. pinigus jie grąžino ieškovui antstoliui įvykdžius išieškojimą vykdomojo įrašo pagal 2014 m. birželio 15 d. vekselį pagrindu. Aplinkybė, kad pagal 2014 m. birželio 15 d. vekselį atsakovas jau yra sumokėjęs jame nurodytą 180 000 Lt (52 131,60 Eur) sumą, savaime nepatvirtina, jog atsakovai yra grąžinę 2014 m. kovo 27 d. iš ieškovo gautą paskolą. Atsakovai, siekdami įrodyti, kad 2014 m. birželio 15 d. vekselis buvo išrašytas realiai neperduodant jiems pinigų kaip paskolos, o keičiant 2014 m. kovo 27 d. vekselio, kuriame įtvirtinta prievolė grąžinti skolą, terminą, turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus, taip pat ir įrodymus, patvirtinančius, kad, atsakovui sumokant ieškovui pinigus pagal 2014 m. birželio 15 d. vekselį, buvo grąžinta abiejų atsakovų skola ieškovui pagal 2014 m. kovo 27 d. vekselį (CPK 178 straipsnis).
47. Taigi byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas 2014 m. kovo 27 d. atsakovams paskolino 180 000 Lt (52 131,60 Eur). Atsakovai faktą, kad 2014 m. kovo 27 d. jiems ieškovas perdavė 180 000 Lt (52 131,60 Eur) kaip paskolą, pripažino. Atsakovų atstovas 2025 m. spalio 9 d. teismo posėdžio metu pakartotinai patvirtino aplinkybę, kad 2014 m. kovo 27 d. paskolos dalykas buvo perduotas atsakovams. Taip pat byloje nėra ginčo dėl to, kad 2014 m. rugsėjo 12 d. ir 2014 m. lapkričio 15 d. pasirašant naujus vekselius, buvo keičiamas tos pačios skolos, suteiktos 2014 m. kovo 27 d. atsakovams, grąžinimo terminas. CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal šio straipsnio 2 dalį, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Esant nustatytam paskolos dalyko atsakovams perdavimo faktui, atsakovams tenka procesinė našta įrodyti suteiktos skolos gražinimo faktą.
41. Nagrinėjamoje byloje atsakovai, nuo pareikšto reikalavimo gynėsi teigdami, jog buvo sudarytas vienas paskolos sandoris, t. y. 2014 m. kovo 27 d., kurio pagrindu buvo išduotas vekselis, o visais kitai vekseliais buvo tik keičiami paskolos grąžinimo terminai, tokiu būdu antstoliui priverstinai išieškojus skolą iš atsakovo pagal 2014 m. birželio 15 d. vekselį, atsakovų prievolė grąžinti paskolą yra pasibaigusi. Iš į bylą pateiktų vekselių (jų kopijų) matyti, kad 2014 m. kovo 27 d. vekselio apmokėjimo terminas numatytas 2014 m. rugsėjo 15 d., 2014 m. rugsėjo 12 d. vekselio apmokėjimo terminas – 2014 m. gruodžio 15 d., 2014 m. lapkričio 15 d. vekselio apmokėjimo terminas – 2015 m. gruodžio 30 d. Tuo tarpu 2014 m. birželio 15 d. vekselyje, kurio davėjas yra vienas atsakovas A. P., mokėjimo terminas 2016 m. lapkričio 30 d. Taigi, abiejų atsakovų išduotų vekselių terminai palyginus yra trumpesni, atsakovo išduoto vekselio apmokėjimo terminas yra nustatytas beveik po dviejų su puse metų. Besibaigiant abiejų atsakovų išduotų vekselių apmokėjimo terminams buvo išduodami kiti vekseliai, tai patvirtina abiejų šalių nurodomas aplinkybes, kad 2014 m. kovo 27 d. vekseliu buvo suteikta paskola, o vėlesniais vekseliais buvo pratęsiami paskolos grąžinimo terminai. Atsakovų teigimu, po antrojo vekselio, kuriame buvo nurodytas ilgesnis grąžinimo terminas, ieškovas persigalvojo ir pareikalavo perrašyti vekselį trumpesnei datai. Tačiau įrodymų, patvirtinančius tokius atsakovų teiginius byloje nėra, ieškovas neigė prašęs sutrumpinti paskolos terminą, be to šis vekselis, priešingai nei kiti, yra išduotas vieno atsakovo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek atsakovai, tiek pirmosios instancijos teismas pernelyg sureikšmino aplinkybę, kad ieškovas procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodė skirtingus paskolos poreikio tikslus, t. y. vieną kartą teigdamas, kad nesantuokiniam sūnui ir jo motinai išlaikyti, būstui jiems įrengti, o kitą kartą, kad balkiams pirkti. Šiuo atveju nebuvo sudaryta tikslinės paskolos sutartis, o paskolos gavėjui šios aplinkybės apskritai gali būti žinomos tik tiek ir tokia apimtimi, kiek jas paskolos davėjui nurodo pats paskolos gavėjas. Be to, apeliacinės instancijos teisme pateikti įrodymai – gyventojų registro pažyma ir atsakovų rašytiniai paaiškinimai patvirtina, kad atsakovas, gyvendamas santuokoje su atsakove, su kita moterimi susilaukė sūnaus A. Ą. P. (3 t., b. l. 108, 109).
42. Pirmosios instancijos teismo posėdžio, vykusio 2024 m. vasario 27 d. metu, atsakovas paaiškindamas aplinkybes, kodėl antrasis vekselis buvo pasirašytas tik vieno atsakovo, nurodė, kad iš pradžių taip ir buvo vieno pasirašytas, bet paskui ieškovas nurodė, kad su vieno parašu negalioja. Atsakydamas į teismo prašymą patikslinti aplinkybes, teismui nurodžius, kad pirmasis vekselis buvo pasirašytas abiejų atsakovų, antrasis vekselis pasirašytas tik vieno atsakovo ir, kad vėlesni vekseliai pasirašyti vėl abiejų atsakovų nurodė, kad taip ir buvo, skolinosi, vienas vienintelis skolintas 180 000 Lt ir buvo pasirašytas atsakovo, o paskui ieškovas pasakė, kad vieno pasirašytas netinka. Patvirtino, kad buvo tik vienas vekselis, kurį pasirašė vienas atsakovas. To paties posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad 2014 m. birželio 15 d. vekselį užpildė pats atsakovas, kitus – atsakovė. Atsakovė nurodė tokias pačias aplinkybes, kad atvykęs ieškovas paaiškino, jog vekselį pasirašė vienas atsakovas ir, kad vieno atsakovo parašo buvimas daro vekselį negaliojantį, todėl reikia abiejų parašų. Tokiu būdu abu atsakovai nurodė tokią pačią aplinkybę, kad ieškovui nurodžius, kad vieno atsakovo parašo buvimas daro vekselį negaliojantį – kitą vekselį pasirašė abu. Tačiau ši nurodyta aplinkybė niekaip nesiderina su faktu, kad pirmasis vekselis buvo pasirašytas abiejų atsakovų, o 2014 m. birželio 15 d. nebuvo pirmasis vekselis, kad trečiasis vekselis buvo pasirašytas besibaigiant pirmojo mokėjimo terminui. Vertinant atsakovų nurodytas aplinkybes, kad 2014 m. birželio 15 d. vekselį pasirašius tik vienam atsakovui, ieškovo prašymu, buvo pasirašytas kitas vekselis jau abiejų atsakovų dėl to, kad vieno atsakovo parašo nepakanka atsižvelgtina į tai, kad 2014 m. rugsėjo 12 d. vekselyje mokėjimo terminas nustatytas 2014 m. gruodžio 15 d., t. y. ženkliai trumpesnis nei 2014 m. birželio 15 d. vekselio. Teismui teiktuose atsakovų procesiniuose dokumentuose nurodoma, kad terminas buvo sutrumpintas ieškovo prašymu, tačiau tokios aplinkybės nebuvo nurodytos teismo posėdžio metu. Atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovas neginčijo vykdomojo įrašo, išduoto pagal 2014 m. birželio 15 d. vekselį, nors pagal jų byloje išsakytą poziciją, šio vekselio apmokėjimo terminas ieškovui kreipiantis dėl vykdomojo įrašo padarymo jau turėjo būti pasibaigęs, kadangi, atsakovų teigimu, jis buvo sutrumpintas trečiuoju abiejų atsakovų pasirašytu vekseliu. Taip vertinant ieškovo teiginius, kad paskutinio abiejų atsakovų pasirašyto vekselio nepateikė vykdyti, pakankamai ilgai delsė kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, nes nenorėjo jaudinti atsakovės, palaikė šiltus santykius su atsakovais, pastebėtina, kad visos šios aplinkybės nesukliudė ieškovui pateikti vykdymui vieno atsakovo pasirašytą vekselį.
43. Apibendrinant šios nutarties 41 ir 42 punktuose aptartus šalių paaiškinimus apie buvusias faktines aplinkybes, pripažintina kad tiek ieškovo, tiek atsakovų paaiškinimai stokoja nuoseklumo ir tikslumo. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, jog tam tikrais atvejais teismo galimybės nustatyti faktines bylos aplinkybes yra ribotos. Kadangi byloje sprendžiamas ginčas kilęs iš praeities įvykių, kuriuose teismas nedalyvavo, praeityje buvusios aplinkybės yra nustatinėjamos įrodymų pagalba. Įrodinėjimo pareiga pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo pareigos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Kitas įrodinėjimo pareigos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo pareigos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš procesinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą. Teisėjų kolegijos vertinimu būtent tokia situacija susiklostė nagrinėjamoje byloje. Šioje byloje esant nustatytam paskolos dalyko perdavimo faktui, atsakovai, pagal jų pasirinktą atsikirtimų nuo pareikšto reikalavimo pagrindą, turėjo procesinę pareigą įrodyti, kad paskola yra grąžinta antstoliui atlikus priverstinio išieškojimo veiksmus pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą pagal atsakovo 2014 m. birželio 15 d. išduotą vekselį. Pripažintina, kad atsakovai šios pareigos neįvykdė, byloje surinkti duomenys yra nepakankami, kad būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog prievolė grąžinti pasiskolintą pinigų sumą yra pasibaigusi šios prievolės įvykdymu. Atsakovų pozicija, kad 2014 m. birželio 15 d. išduotu vekseliu buvo pratęstas 2014 m. kovo 27 d. vekseliu nustatytas mokėjimo terminas, paremta tik pačių atsakovų paaiškinimais, kurių nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai.
44. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. kovo 26 d. nutartimi pasiūlė šalims pateikti į bylą papildomus įrodymus, 2025 m. balandžio 17 d. nutartimi paskyrė bylą nagrinėti apeliacine žodinio proceso tvarka. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas laikėsi pozicijos, kad ieškovas šioje byloje turi procesinę pareigą įrodyti, kad jis atsakovams yra suteikęs dvi paskolas, o atsakovai neturi pareigos įrodyti, kad antros paskolos nebuvo, nes tai objektyviai neįmanoma. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovų atstovo apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu išsakytu argumentu, jog šioje byloje reikia nustatyti ar buvo atsakovams pagal 2014 m. birželio 15 d. vekselį perduotas paskolos dalykas, t. y., kad ieškovas šioje byloje turi įrodyti paskolos dalyko perdavimo pagal 2014 m. birželio 15 d. vekselį faktą. 2014 m. birželio 15 d. vekselis buvo realizuotas ĮVPĮ nustatyta tvarka, o reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus vienašalio sandorio yra laikoma galiojančia, kol nėra įrodyta priešingai. Tokiu būdu procesinė įrodinėjimo našta tenka ne ieškovui, įgyvendinusiam reikalavimo teisę, kilusią iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, o atsakovams.
45. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovo reikalavimą atmetė ir dėl to, kad ieškovas neįrodė turėjęs 360 000 Lt, kad paskolintų atsakovams du kartus po 180 000 Lt. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje ieškovas neturėjo procesinės pareigos įrodyti šias aplinkybes, todėl jam negali tekti jų neįrodymo neigiamos pasekmės. Atsakovams kvestionuojant ieškovo galimybes paskolinti pinigines lėšas ieškovas į bylą pateikė Gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas tikslu patvirtinti, kad ieškovas 2010-2014 m. deklaravo pajamų 333 204,65 Lt sumai (1 t. b. l. 110-128), turto pardavimo sutartis nuo 1998 metų, 236 890 Lt sumai (1 t. b. l. 130-153), transporto priemonių / traktorių pardavimo sutartis 79 950 Lt sumai (3 t. b. l. 1, 3-18, 20-22), galvijų pardavimo sutartis ir kt. Atsakovai laikėsi pozicijos, kad pateikti įrodymai nepatvirtina ieškovo galėjimo paskolinti 360 000 Lt sumą, kadangi ieškovas nėra pateikęs jokių duomenų apie išlaidas turtui įsigyti, turėtoms piniginėms lėšoms pagrįsti pateikė ir kito asmens vardu sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, nepateikė duomenų apie nuo turto perleidimo gautų pajamų sumokėtus mokesčius neišlaikius turto įstatymo nustatytą terminą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje atsakovai pripažino paskolos dalyko perdavimą pagal 2014 m. kovo 27 d. vekselį, 2014 m. birželio 15 d. vekselis buvo realizuotas ĮVPĮ nustatyta tvarka kaip vertybinis popierius, nagrinėjamoje byloje jokių reikalavimų dėl šio vekselio nėra pareikšta. Tokiu būdu atsakovams pripažinus pinigų gavimo faktą – įrodinėjimas turėjo ar ne ieškovas piniginių lėšų nebetenka teisinės reikšmės.
46. Apibendrinant išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovai neįrodė, jog yra grąžinę 2014 m. kovo 27 d. jiems paskolintus 180 000 Lt. Pirmosios instancijos teismui netinkamai paskirsčius įrodinėjimo naštą ir dėl to nepagrįstai nusprendus ieškinį atmesti, pirmosios instancijos teismo galutinis sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – preliminarus sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
47. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
48. Priėmus sprendimą, kuriuo ieškinio reikalavimai yra patenkinti, atsakovai neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 2 178 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme (t. 2, b. l. 5-9), 1008 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, 1 210 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo parengimą (2 t., b. l. 64, išlaidas pagrindžiantys dokumentai elektroninėje bylos kortelėje 2024-08-30 dokumente DOK – 6544), 1009 Eur žyminio mokesčio už kasacinį skundą (2 t., b.l. 107), 605 Eur už advokato atstovavimą teismo posėdyje bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje (3 t., b. l. 103-104). Išlaidos už teisinę pagalbą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, atitinka byloje suteiktų paslaugų pobūdį ir apimtį, todėl ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiamos jo patirtos 6 010 Eur bylinėjimosi išlaidos, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 3 005 Eur (CPK 93, 98 straipsniai).
49. Ieškovas į teismo depozitinę sąskaitą yra įmokėjęs 200 Eur liudytojų atvykimo išlaidoms padengti. Liudytojams neprašius atvykimo išlaidų kompensavimo, nepanaudotos lėšos iš teismo depozitinės sąskaitos grąžinamos ieškovui.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. gegužės 10 d. galutinį sprendimą panaikinti ir priimti naują galutinį sprendimą - Telšių apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui V. N. iš atsakovo A. P. 3 005 Eur (tris tūkstančius penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti ieškovui V. N. iš atsakovės V. P. 3 005 Eur (tris tūkstančius penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Grąžinti ieškovui V. N. 2025 m. rugpjūčio 18 d. į teismo depozitinę sąskaitą įmokėtus 200 Eur (du šimtus eurų).
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.