Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, atstovaujamai Kauno miesto savivaldybės administracijos, dėl turtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp draudėjo V. V. ir AB „Lietuvos draudimas“ 2023 m. spalio 30 d. buvo sudaryta transporto priemonių draudimo sutartis, kurios pagrindu nuo 2023 m. spalio 31 d. iki 2024 m. spalio 31 d. buvo apdrausta draudėjo transporto priemonė - automobilis Hyundai Kona, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2024 m. sausio 26 d. 17.50 val. draudėjas užregistravo pranešimą apie įvykusį eismo įvykį.

13. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. vasario 22 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ nurodyta, jog policijos registruojamų įvykių registre užfiksuota, kad 2024 m. sausio 23 d. 18.38 val. užregistruotas pranešėjo V. V. pranešimas, jog važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) už prekybos centro (duomenys neskelbtini) pavažiavus apie 1 km pranešėjas su automobiliu Hyundai Kona, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į duobę. Pranešėjas nurodė, kad policijos nelauks, kadangi turi KASKO draudimą.

14. UAB „Autofortas motors“ už transporto priemonės Hyundai Kona, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remontą, medžiagas ir detales 2024 m. vasario 7 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija Nr. (duomenys neskelbtini) (kaina be PVM –1053,05 Eur; kaina su PVM – 1274,19 Eur). AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonės remontą atlikusiai bendrovei „Autofortas motors“ 2024 m. vasario 12 d. išmokėjo 1144,19 Eur.

15. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas.

16. Ieškovė 2024 m. vasario 29 d. kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl žalos atlyginimo, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė atlygino žalą ieškovei (CPK 178 straipsnis).

Dėl atsakovės Kauno miesto savivaldybės civilinės atsakomybės sąlygų

17. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų. Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veikimu ar neveikimu, jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009).

18. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovės turtinis reikalavimas dėl žalos atlyginimo, pagrįstas CK 6.266 straipsnio nuostatomis, gali būti tenkinamas nustačius šių civilinės atsakomybės sąlygų visumą: Kauno miesto savivaldybės, kaip gatvės savininkės, neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos.

Dėl pirmosios civilinės atsakomybės sąlygos – atsakovės Kauno miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų (neveikimo)

19. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatas vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte nustatyta, kad savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu bei organizuoja medicinos pagalbos teikimą eismo įvykiuose nukentėjusiems asmenims. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 3.3. papunktį gatvių, kurios nėra valstybinės reikšmės kelių tąsa ir nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, taisymo ir priežiūros darbų užsakovo funkcijas atlieka ir jų vertę apskaito savininkai ir (ar) valdytojai. Tvarkos aprašo 4.1. ir 4.2. papunkčiuose nustatyta, jog kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją kelio dalį, kelkraščius, skiriamąją kelio juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas; prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai (iš jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) būtų techniškai tvarkingi, estetiški, atitiktų Lietuvos standartus ir normatyvinius statybos techninius dokumentus.

20. Nagrinėjamu atsakovė teigia, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog įvykis įvyko netoli parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini). Teismas pažymi, kad būtent toks įvykio adresas buvo nurodytas pranešime, kurį pateikė transporto priemonės teisėtas valdytojas draudikui bei užfiksuotas draudiko pranešime policijai, o duomenų, kurių pagrindu būtų galima vertinti, kad šiame pranešime bei nuotraukose užfiksuota įvykio vieta yra kitoje vietoje, o nurodytoje, nėra. Ieškovės pateiktame 2025 m. kovo 25 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato rašte (atsakant į ieškovės 2025 m. kovo 21 d. užklausą dėl informacijos pateikimo, nurodoma, kad 2024 m. sausio 23 d. buvo registruoti septyni pranešimai dėl automobilių apgadinimų įvažiavus į duobę (duomenys neskelbtini) (atkarpoje nuo (duomenys neskelbtini) tako iki parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini)). Analogiškas aplinkybes apie septynias į tą pačią duobę įvažiavusias transporto priemones, nurodė ir draudėjas elektroniniame laiške, skirtame draudikui.

21. Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, turi įrodyti, kad nėra jos civilinės atsakomybės sąlygų. Atsakovei nepakanka reikšti abejonę dėl ieškovės įrodinėjamų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-915/2017, 31 punktas). Atsakovė, siekdama nuneigti ieškinio pagrįstumą, taip pat teikia savo poziciją pagrindžiančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-1075/2020, 37 punktas). Civilinis procesas grindžiamas rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principais, pagal kuriuos kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-969/2023, 94 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-878/2002). Atsakovei leistinais įrodymai nepaneigus nurodytos aplinkybės dėl eismo įvykio vietos, teismas, sistemiškai įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad 2024 m. sausio 23 d. eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė Hyundai Kona, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvyko (duomenys neskelbtini) (atkarpoje nuo (duomenys neskelbtini) tako iki parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini)).

22. Taigi remiantis išdėstytomis šioje byloje taikytinomis teisės aktų nuostatomis, teismas konstatuoja, kad už (duomenys neskelbtini) g., gatvės dangos priežiūrą buvo ir yra atsakinga Kauno miesto savivaldybė. Byloje nustatyta, kad gatvės asfalto dangos būklė Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančioje (duomenys neskelbtini), buvo netinkama – joje buvo duobė. Duobės egzistavimo faktą patvirtina į bylą pateiktos nuotraukos bei pačios atsakovės pripažinta aplinkybė, kad duobė 2024 m. sausio 23 d. d, 18:08 val. buvo pažymėta. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš byloje pateikto (duomenys neskelbtini) apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pranešimo dėl informacijos pateikimo ((duomenys neskelbtini)) matyti, jog 2024 m. sausio 23 d., t. y. eismo įvykio dieną, užregistruoti 7 pranešimai dėl automobilių apgadinimų įvažiavus į duobę (duomenys neskelbtini) (atkarpoje nuo (duomenys neskelbtini) tako iki parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini)).

23. Nagrinėjamu atveju, atsakovė procesiniuose dokumentuose įrodinėja, kad duobė, į kurią įvažiavo draudėjas, 18 val. 8 min. buvo pažymėta įspėjamaisiais kelio ženklais, o ieškovė, atsakovės tvirtinimu, neįrodė, kad eismo įvykis įvyko anksčiau nei buvo pažymėta kelio duobė. Teismo vertinimu, tokie atsakovės teiginiai neparemti jokiais įrodymais, laikytini pačios atsakovės samprotavimais apie galimą įvykusio eismo įvykio eigą. Įvertinus pateiktų į bylą įrodymų visumą, teismui nekyla abejonių, jog ginčo įvykis įvyko apie 2024 m. sausio 23 d. 17:30 val., t. y. iki momento, kai atsakovės įgalioti subjektai pažymėjo duobę. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog policijoje įvykis užfiksuotas 18:38 val., nereiškia, kad įvykis neįvyko anksčiau. Draudėjo pranešime draudikui nurodoma, kad įvykis įvyko 2024 m. sausio 23 d. 17:30 val., ieškovės pateiktame draudėjo elektroniniame laiške draudikui išsamiai išdėstytos įvykio aplinkybės: draudėjas važiavo apie 17.20-17.35 val.; eismas buvo intensyvus, greitis nedidelis; draudėjas pajuto įvažiavimą į duobę, lėtai judėjo apie 50 metrų nenorėdamas sudaryti papildomų kliūčių eismui, tokių automobilių buvo 7; po įvykio draudėjas bandė pripūsti oro į padangas, nepavykus - ieškojo tralo išgabenti automobilį, vėliau pranešė ir policijai; dar būnant įvykio vietoje, draudėjas girdėjo kitus asmenis kalbant, kad duobė jau „užpilta“, pats draudėjas to netikrino ir t. t. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovės draudėjo nurodytas aplinkybes, jog įvykis įvyko 2024 m. sausio 23 d. apie 17:30 val.

24. Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir nurodytomis teisės normomis, konstatuotina, kad egzistuoja pirmoji atsakovės civilinės atsakomybės sąlyga – neteisėti Kauno miesto savivaldybės veiksmai (neveikimas), neatliekant tinkamos kelių priežiūros ir remonto bei kitų nurodytuose teisės aktuose su kelių ir gatvių priežiūra susijusių funkcijų.

Dėl antrosios civilinės atsakomybės sąlygos – žalos padarymo fakto

25. Byloje nustatyta, kad 2024 m. sausio 23 d. apie 17:30 val.netoli parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), dėl defektuotos kelio dangos buvo apgadinta transporto priemonė Hyundai Kona, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykis pripažintas draudžiamuoju. Transporto priemonei padaryta žala įvertinta 1274,19 Eur. Ieškovė išskaitė draudimo sutartyje numatytą 130 Eur išskaitą, 26,40 Eur nusidėvėjimą ir atlygino 1117,79 Eur patirtą žalą.

26. Byloje pateikti duomenys patvirtinantys patirtos žalos dydį ir transporto priemonės sugadinimus – draudėjo pranešimas apie įvykį, UAB „Autofortas“ 2024 m. sausio 30 d. parengta remonto sąmata Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Hyundai Kona, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbų rūšies ir kainų. Sąmatoje, sudarytoje pagal AUDATEX sistemą, nurodyta, kad bendra remonto suma yra 1274,19 Eur (su PVM) (be PVM – 1053,05 Eur), kuri susideda iš detalių kainos – 991,85 Eur, darbų kainos – 61,20 Eur. Taip pat, byloje pateikta (duomenys neskelbtini) apskrities Vyriausiojo policijos komisariato informacija apie įvykį, automobilio sugadinimo vietos (ratų) bei įvykio vietos (kelio duobės / šono) nuotraukos, kurie patvirtina patirtos žalos dydį. Taigi ieškovė pateikė įrodymus, kuriais grindė eismo įvykio aplinkybes, padarytą žalą ir jos dydį.

27. CK 6.266 straipsnyje įtvirtintas griežtosios civilinės atsakomybės (be kaltės) institutas reiškia, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, savininkas ar jo valdytojas atsako be kaltės visais atvejais, nebent įrodytų žalos atsiradimą dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, savo praktikoje aiškindamas, kad CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos ne keturios deliktinės atsakomybės sąlygos, o trys: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris turėjo trūkumų, nulėmusių žalos atsiradimą, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005; 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009).

28. Šiuo atveju nustatyta, kad atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį tenka atsakovei kaip kelio, esančio (duomenys neskelbtini), savininkei ir valdytojai. Ieškovės pateikti pirmiau nurodyti įrodymai patvirtina gatvės trūkumo važiuojamoje dalyje faktą, atsakovė šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepaneigė.

29. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnis), t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki teisės pažeidimo buvusią padėtį.

30. Pažymėtina, kad civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; kt.).

31. Nagrinėjamu atveju byloje pateikti duomenys patvirtinantys patirtos žalos dydį ir transporto priemonės sugadinimus – automobilio sugadinimo vietos (ratlankio, rato) bei įvykio vietos nuotraukos. Taigi ieškovė pateikė įrodymus, kuriais grindė eismo įvykio aplinkybes, padarytą žalą ir jos dydį. UAB „Autofortas“ sąmatoje pateikti duomenys yra išsamūs, pateikti konkretūs darbai ir jų kiekis, remonto darbų ir automobilio detalių įkainiai. Tuo tarpu atsakovė nepateikė konkrečių duomenų, galinčių paneigti ieškovės pateiktus įrodymus ar nuginčyti įrodinėjamas aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, atsakovė procesiniuose dokumentuose įrodinėjo, kad nebuvo būtinybės keisti dviejų automobilio ratlankių, tačiau kaip minėta, nepateikė jokių kitų priešingų įrodymų kurie galėtų įrodyti kitokį žalos dydį, neprašė byloje skirti ekspertizės. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2022 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 2BE-260 patvirtintų Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų 5.2 punktą transporto priemonės tos pačios ašies ratai turi būti vienodi. Taigi, teisės aktai imperatyviai įpareigoja ant tos pačios ašies montuoti vienodus ratus, taigi pažeidus vieną ratą ir jį keičiant kitu, kilo pareiga pakeisti ne tik pažeistą, bet ir kitą, sumontuotą ant tos pačios ašies.

32. Byloje nustatytų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visuma patvirtina, jog visi automobilio apgadinimai, dėl kurių padarytai žalai atlyginti buvo išmokėta draudimo išmoka, yra ieškinyje nurodytų eismo įvykių pasekmė. Nagrinėjamoje byloje ieškovės pateikti įrodymai yra nuoseklūs, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog įvykis įvyko būtent ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, t. y. dėl kelio defekto apgadinus transporto priemonė kurios remonto vertė tinkamai nustatyta transporto priemonę remontavusios UAB „Autofortas“. Priešingų duomenų į bylą nėra pateikta (CPK 12, 178 straipsniai). Dėl to vadovaujantis pirmiau aptartomis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir pagrįsto tikėtinumo principu, teismas pripažįsta pagrįsta ieškovo dėstomą ginčo įvykio eigą, aplinkybes ir priežastis (CPK 185 straipsnis). Byloje nustatytų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visuma patvirtina, jog visi automobilio apgadinimai, dėl kurių padarytai žalai atlyginti buvo išmokėta draudimo išmoka, yra ieškinyje nurodytų eismo įvykių pasekmė.

33. Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir nurodytomis teisės normomis, konstatuotina, kad egzistuoja antroji atsakovės civilinės atsakomybės sąlyga – eismo įvykio metu buvo patirta 1117,79 Eur dydžio turtinė žala, kurią atlygino AB „Lietuvos draudimas“.

Dėl trečiosios civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos

34. CK 6.247 straipsnyje pateikiama priežastinio ryšio samprata – atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą praktiką priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. sprendžiama, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo (neveikimo). Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010).

35. Teismo įsitikinimu, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad jie patvirtina transporto priemonės apgadinimus ir jų priežastinį ryšį su transporto priemonės įvažiavimu į duobę, teismas taip pat nemato pagrindo nesivadovauti ieškovės pateiktais duomenimis apie transporto priemonei padarytos žalos dydį. Nors atsakovė nurodė, kad eismo įvykis įvyko dėl galimo vairuotojo neatidumo ir nerūpestingumo, kadangi kelio duobė, buvo pažymėta įspėjamaisiais kelio ženklais, tačiau šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste, atsakovės teiginiai laikyti neįrodytais. Atsakovės nurodomos aplinkybės apie tai, kad draudėjas netinkamai vykdė Kelių eismo taisyklių 91.2 ir 92 punktus nepažymėdamas duobės ir nelaukdamas į įvykio vietą atvykstančių policijos pareigūnų, nėra priežastiniu ryšiu susijusios su paties įvykio pasekmėmis.

37. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad yra visos atsakovės civilinės atsakomybės CK 6.266 straipsnio pagrindu sąlygos. Dėl to ieškovės ieškinys atsakovei dėl žalos atlyginimo tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 1117,79 Eur žalos atlyginimo (CK 6.101 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 6.1015 straipsnis, 6.280 straipsnio 1 dalis).

Dėl reikalavimo priteisti palūkanas

38. Ieškovės teigimu, dėl eismo įvykio iš atsakovės turėtų būti priteista ieškovei ir 53,13 Eur palūkanos, apskaičiuotos nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2024 m. kovo 16 d.) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (1117,79 Eur x 5 procentai / 365 (dienų skaičius metuose) x 347 (pradelstų dienų skaičius). Atsakovė nesutinka su reikalavimu priteisti 53,13 Eur kompensacines palūkanas, kadangi pati ieškovė delsė kreiptis į teismą.

39. CK 6.210 straipsnio 1 dalis įtvirtinta, kad skolininkui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, atsiranda pareiga mokėti metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.261 straipsnį, jeigu skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą, jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Įstatymo nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių, inter alia (be kita ko), ir esant deliktinei civilinei atsakomybei, kai atsiradusi žala atlyginama pinigais. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kompensuojamosios palūkanos savo prigimtimi atlieka minimalių nuostolių, kurių nereikia įrodinėti, kompensacinę funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1142/2014). Kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį ir priteisti kompensuojamąsias palūkanas, turi būti visos trys sąlygos. Pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė. Antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2006, 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014).

40. Byloje nustatyta, kad atsakovei kilo civilinė deliktinė atsakomybė. Byloje taip pat nustatyta, kad 2024 m. vasario 29 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl žalos atlyginimo. Kauno miesto administracijos Miesto tvarkymo skyrius 2024 m. kovo 3 d. informavo ieškovę, jog jos prašymas atlyginti patirtą žalą dėl 2024 m. sausio 23 d. įvykusio eismo įvykio netenkintas. Ieškovė atsižvelgdama į priimtą sprendimą, 2024 m. kovo 14 d. kreipėsi į ieškovę pateikdama atsakovės nurodytus trūkstamus dokumentus. Byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad ieškovės 2024 m. kovo 14 d. prašymas buvo išnagrinėtas (CPK 178 straipsnis). Kadangi atsakovė atsisakė geranoriškai atlyginti žalą, teismo vertinimu, ieškovė teisėtai ir pagrįstai prašo minimalių įstatyme nustatytų palūkanų už laikotarpį nuo tada, kai atsakovė praleido prievolės įvykdymo terminą, iki kreipimosi į teismą dienos, kadangi šiuo laikotarpiu ieškovė patyrė nuostolius dėl laiku neįvykdytos prievolės.

41. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, teismų praktika ir konstatavus atsakovės piniginę prievolę atlyginti žalą ieškovei, ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės 53,13 Eur dydžio kompensacines palūkanas pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas.

Dėl reikalavimo priteisti metines procesines palūkanas

42. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Šios vadinamosios procesinės palūkanos skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, kartu - operatyviam teismo sprendimo įvykdymui skatinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018). Dėl to ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1170,92 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. vasario 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

43. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

44. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 26 Eur žyminis mokestis ir 605 Eur už advokato teisinę pagalbą, iš viso – 631 Eur. Ieškovė pateikė teismui įrodymus, pagrindžiančius patirtas bylinėjimosi išlaidas, patirtos išlaidos advokato pagalbai neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, yra racionalios bei protingo dydžio. Tenkinus ieškinio reikalavimus, ieškovei iš atsakovės priteistinos 631 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

45. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų byloje nepatirta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98 straipsniais, 259, 270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111106319, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188764867 ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ , juridinio asmens kodas 110051834, naudai 1117,79 Eur (vienas tūkstantis vienas šimtas septyniolika eurų septyniasdešimt devyni centai) žalos atlyginimą, 53,13 Eur (penkiasdešimt trys eurai trylika centų) kompensacinių palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1170,92 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. vasario 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 631 Eur (šeši šimtai trisdešimt vienas euras) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.