Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėja I. Stasiūnienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-02715-2011-1

NUTARTIS

2011 m. gruodžio 12 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

dalyvaujant atsakovui (apeliantui) E. D.

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. D. apeliacinį skundą ir ieškovės Ž. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3557-883/2011 pagal ieškovės Ž. D. ieškinį atsakovui E. D. dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmestini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

Dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų

Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti 700,00 Lt per mėnesį, mano, kad sūnaus išlaikymui suma yra per maža, nes vaiko poreikiai yra išaugę, todėl turi būti didesni, be to pirmos instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti teismų praktikoje pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas.

Su apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka ir pripažįsta juos nepagrįstais.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė Ž. D. ir atsakovas E. D. turi nepilnametį sūnų A. D., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 3).

Teisėjų kolegija pažymi, kad LR CK 3 knygos antrame skirsnyje įtvirtinti pagrindiniai priteistino vaikų išlaikymo dydį lemiantys kriterijai, t.y. vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (LR CK 3.192 str. 1, 2 dalys). Šių kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti LR CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2006; 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Nors apeliantė teigia, kad pagrįstu išlaikymo dydžio nustatymo orientaciniu kriterijumi pripažintina teismų praktikoje taikoma CK 6.461 str. 2 d., kuri nustato, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA), tačiau sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti, ar jį teikdami, tėvai negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir dėl to būtų pažeistas proporcingumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-77/2008). Teisėjų kolegija pažymi, kad išlaikymo prievolei būtina nustatyti gaunančios pusės poreikius ir teikiančios pusės galimybes. Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas, turimą turtą. Nustatant proporcingumą tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaiko išlaikymo dydis turi atitikti protingus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).(Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas Nr. 54.) Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį dėl vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo iš dalies, atsižvelgė į vaiko poreikių išaugimą, tėvų turtinę padėtį. Taip pat pabrėžia, kad LR CK 3.202 str. numato, kad vaikui išlaikymas skirtas tik išimtinai jo interesams. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju vaiko išlaikymo klausimą teismai sprendžia atsižvelgdami į byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegija nesutikdama su Ž. D. apeliacinio skundo argumentu, mano, kad vaiko amžiaus grupė (8 metai) tokia, kai vaiko išlaikymui per mėnesį galima apsiriboti 700 litų. Vaiko poreikiai nėra begaliniai, tačiau augant poreikiai gali keistis, todėl abiejų tėvų skiriamas išlaikymo dydis gali būti persvarstomas iš naujo. Todėl iš atsakovo priteistina 350 litų suma turėtų būti optimali tokio amžiaus vaikui, nes išlaikymo dydis turi atitikti proporcingumo, protingumo, teisingumo, lygiateisiškumo principus.

Teisėjų kolegija spręsdama apeliantės apeliacinio skundo argumentą, kad reikia atsižvelgti papildomai į tai, kad prašomas padidinti iki 800 Lt išlaikymas atitinka sumą gyvenant Lietuvoje, tačiau apsigyvenus Norvegijoje mažamečio išlaikymas kainuoja gerokai brangiau, atsižvelgiama į visus byloje esančius įrodymus, nesutinka. Pažymėtina, kad ieškovė pirmos instancijos teisme civilinėje byloje pateikė 2011-07-11 prašymą (b.l. 53), kuriuo prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, nes išvyksta į Norvegiją, nors teismui nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų. Taip pat ir apeliacinės instancijos teismui pateikdama apeliacinį skundą (2011-09-13) nenurodo apie jos ir mažamečio gyvenamąją vietą Norvegijoje, jo mokymąsi užsienyje. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad vaikui reikalingo išlaikymo dydis nustatomas nacionalinės teisės ir formuojamos praktikos pagrindais.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija vertina, kad neteisingas apeliantės argumentas dėl pirmosios instancijos teismo nepakankamo mažamečiui reikalingų išlaidų sveikai mitybai ir sportui ir kt. įvertinimo.

Teismo kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas vertino byloje pateiktą UAB „Gegužių sveikatos centras“ A. D. asmens ligos istoriją ir pateiktų įrodymų pagrindu konstatavo, kad nėra pagrindo priteisti iš atsakovo 400Lt, nes byloje nėra pateikta duomenų, apie mažamečiui skirtą specialią mitybos dietą, pirktus maisto produktus ir kt. Pirmosios instancijos teismas objektyviai įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus konstatavo apie mažamečio vaiko poreikių išaugimą, t.y. rėmėsi ieškovės pateikta vaiko išlaikymo išlaidų sąmata mėnesiui, mokymosi Šiaulių „Romuvos“ pagrindinėje mokykloje pažyma, minėta UAB „Gegužių sveikatos centro“ išduota asmens sveikatos istorija ir kt. įrodymais ir pagrįstai nustatė atsakovo galimybę mokėti 350 Lt išlaikymą vaikui.

Apeliantė nurodė, jog pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovui išnykusios pareigos mokėti paskolos bankui, kas yra pagrindas padidinti išlaikymo vaikui dydį, be to, teismas turėjo atsižvelgti į tą aplinkybę, kad būtent ieškovė davė lėšas E. D. banko kredito padengimui.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra rašytinių įrodymų pagrindžiančių atsakovo E. D. pareigą mokėti bankui paskolą. Pastebėtina, kad byloje pateiktoje 2011 m. sausio 31 d. AB „Swedbank“ sąskaitos išrašo kopijoje (b.l. 36) nurodytas pervedimas E. D. „paskolos gražinimas“, tačiau nėra akivaizdžių, šią konkrečią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, kad būtent ši suma buvo skirta E. D. turimo banko kredito padengimui. Pabrėžtina, kad teismo sprendimas grindžiamas bylos medžiaga, joje surinktais rašytiniais įrodymais, tačiau negali būti pagrįstas prielaidomis. Teisėjų kolegija nuomone, šis apeliantės argumentas atmestinas.

Apeliantės apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, jog 2010-01-15 teismo sprendime buvo konstatuota, kad įsipareigojimų bankui išnykimas yra pagrindas išlaikymo dydžiui peržiūrėti, o nesilaikydamas šios 2010-01-15 teismo sprendime išdėstytos nuostatos, 2011-08-19 sprendimu pirmos instancijos teismas tarsi revizavo ankstesnį sprendimą, taip viršydamas savo įgaliojimus.

Teisėjų kolegijos vertinimu pirmos instancijos teismas priimdamas sprendimą įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir išvadas padarė iš įrodymų visumos duomenų. Byloje surinktų įrodymų visumą įvertinus pagal LR civilinio proceso kodekso 185 straipsnio reikalavimus, yra pakankamas pagrindas padaryti išvadą dėl teisingo sprendimo priėmimo.

Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad pirmos instancijos teismas nagrinėdamas ieškinį netinkamai įvertino E. D. ir Ž. D. turtinę padėti po skyrybų, kad ieškovei tenka įsipareigojimas išmokėti už butą E. D. 15 000 Lt kompensaciją, kad E. D. turtinė padėtis pagerėjo ir į tai atsižvelgti sprendžiant dėl vaiko išlaikymo lėšų padidinimo.

Teisėjų kolegija dėl apeliantės Ž. D. turtinių įsipareigojimų E. D., kaip abi šalys nurodo, kad ši kompensacija nebuvo išmokėta, daro pagrįstą išvadą, kad nei E. D. turtinė padėtis nėra pagerėjusi kompensacinės sumos dydžiui, nei Ž. D. padėtis dėl jos nevykdomo įsipareigojimo yra pablogėjusi nurodytai sumai, todėl šis argumentas yra nepagrįstas ir atmestinas.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų

Atsakovas pateiktame apeliaciniame skunde nurodo argumentus, kuriais nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti 700,00 Lt per mėnesį mažamečio išlaikymui, kadangi sūnaus išlaikymui ši suma yra per didelė, mano, jog vaiko poreikiai nėra išaugę.

Su apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka ir pripažįsta juos nepagrįstais.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad pirmos instancijos teismas sprendime nurodydamas, kad vaiko išlaikymo institutui negalima taikyti vienos minimalios mėnesinės algos išlaikymo dydžio rentą reglamentuojančių normų, tačiau padidino išlaikymo dydį iki 700 Lt.

Pažymėtina, kad įstatymo imperatyvia forma nustatyta tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8, 11-14, 18 ir kiti straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. ).(Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas Nr. 54.) LR CK 3 knygoje nustatytas vaikų teisių apsaugos principas, reiškia, kad tais atvejais, kai yra sprendžiami klausimai susiję su nepilnamečių vaikų interesais, visada prioritetas turi būti teikiamas tų interesų, būtinų poreikių patenkinimui. Šis principas yra įgyvendinamas stengiantis išklausyti nepilnamečio vaiko nuomonę ir ši nuomonė turi būti išklausoma visais atvejai jeigu tą nuomonę jis sugeba išreikšti, o jeigu nesugeba išreikšti, tokiu atveju esant nesutarimų šiuos klausimus sprendžia teismai. Teisėjų kolegija mano, kad pirmos instancijos teismas atsižvelgdamas į visą įrodymų visetą padarė pagrįstą išvadą, kad vaiko poreikiai išaugo, todėl priėmė sprendimą padidinti būtiną vaiko išlaikymui poreikių patenkinimui 700 Lt sumą mėnesiui. LR Konstitucijos 38 str. 5 d., LR CK 3.3.1 str. nustato sutuoktinių lygiateisiškumo principą. Todėl nustačius atsakovui sūnaus išlaikymui mažesnę nei 350,00 Lt sumą, t.y. paliekant buvusią 250 Lt sumą, būtų pažeistas lygiateisiškumo principas bei ieškovės Ž. D. teisės ir teisėti interesai, nes ieškovei būtų uždėta per didelė vaiko išlaikymo našta. Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant išlaikymo dydžio priteisimo klausimą yra būtina atsižvelgti į tai, pas kurį iš tėvų lieka gyventi nepilnametis vaikas, nes tokiu būdu jam ir taip neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Teisėjų kolegija mano, kad apeliantas E. D. gali iš gaunamų pajamų (b.l. 60) skirti vaikui 350 Lt išlaikymo dydį.

Apeliantas E. D. laiko, kad ieškovės prie ieškinio pridėta vaiko išlaikymo išlaidų sąmata neturi įrodomosios vertės, kad pirmos instancijos teismo padaryta išvada, jog vaiko poreikiai yra išaugę, nepagrįsta jokiais įrodymais.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių mažamečio poreikių išaugimą, t.y. remiasi ieškovės pateikta vaiko išlaikymo išlaidų sąmata mėnesiui (b.l. 45), mokymosi Šiaulių „Romuvos“ pagrindinėje mokykloje pažyma (b.l. 44), UAB „Gegužių sveikatos centro“ atsiųsta asmens sveikatos istorija ir kt. Teisėjų kolegija pažymi, kad mažametis yra augantis vaikas, pradėjo lankyti mokyklą, sportuoja, todėl padidėjo būtinosios papildomos išlaidos mokymuisi, mokymosi reikmėms, popamokinėje veikloje ir kt. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentą dėl ieškovės pateiktos vaiko išlaikymo sąmatos kaip įrodymu, ja remiasi, kadangi byloje nėra įrodymų, kitų rašytinių dokumentų paneigiančių prašomo išlaikyti vaiko dydį pakeitimą.

Teisėjų kolegija spręsdama apelianto apeliacinio skundo argumentą, kad pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į svarbias byloje aplinkybes, t.y. kad atsakovo turtinė padėtis nuo 2010 metų pablogėjo, nevertino aplinkybių, kad po skyrybų ieškovei liko turto už 110 000 Lt, tuo tarpu atsakovas yra be nuosavo gyvenamojo būsto ir namų apyvokos daiktų, jog skyrybų metu ieškovė įsipareigojo sumokėti kompensaciją, kurios iki šiol nesumokėjo, remdamasi bylos medžiaga, daro išvadą, kad sutuoktinių turtas buvo padalintas santuokos nutraukimo metu lygiomis dalimis kaip bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir pažymi, kad turto, kaip bendros jungtinės nuosavybės (LR CK 3.82), klausimai yra priskirtini turto teisiniam režimui, o tai visiškai kitas teisinis režimas nei šeimos teisinis režimas ar vaiko išlaikymo teisinis režimas. Šiuos institutus reglamentuoja skirtingos LR CK teisės normos.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, atsakovas mano, kad pirmos instancijos teismas nesiaiškino ieškovės Ž. D. gaunamų pajamų ir jos galimybių prisidėti prie vaiko išlaikymo.

Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. LR CPK 376 str. įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtyje Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (LR CPK 6,12,13 str.), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymus byloje turėjo teikti ir proceso šalys. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apie ieškovės gaunamas pajamas byloje yra pateikta įrodomoji medžiaga, t.y. 2011-05-24 darbo biržos pažyma Nr. 925 (b.l. 26), 2011-05-19 Klinger ir Eligijaus reklamos centro pažyma (b.l. 27), sąskaitos išrašo kopija (b.l. 36), nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b.l. 37-38, 39-40), darbo sutarties 2008-11-15 Nr.2128 kopija (b.l. 41-42).

Remdamasi aptartais argumentais apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatant vaiko poreikius ir tėvų turtinės padėties proporcingumą, tinkamai vertino surinktų įrodymų visumą bei jų pagrindu priėmė pagrįstas išvadas.

Nenustačius materialinės teisės normų taikymo pažeidimo, o tuo pačiu ir pagrindų sprendimą pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo motyvais, teisėjų kolegija apeliacinius skundus atmeta, o sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

Šalys duomenų apie turėtas atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl jos iš šalių nepriteistinos. Apeliacinius skundus atmetus, kitos bylinėjimosi išlaidos šalims nepriteistinos. Procesinės išlaidos susijusios su dokumentų išsiuntimu sudaro 2.55 Lt, todėl iš šalių nepriteistinos.

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.