Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Ridikas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2YT-28705-998/2025, pagal pareiškėjo L. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

7. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme ypatingosios teisenos tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, tai yra sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008).

9. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, siekdamas nustatyti, kad pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į garažą, esantį valstybiniame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodo, jog 2010 m. liepos 16 d. pirkimo–pardavimo sutartimi iš UAB (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teisę į ūkinį pastatą-stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane 9F1p, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). 2020 m. buvo atlikti šio pastato kadastriniai matavimai ir 2020 m. gegužės 18 d. įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. 2021 m. rugsėjo 13 d. teismo ekspertizės aktu buvo nustatyta, kad garažas, esantis valstybiniame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nėra ūkinis pastatas-stoginė, žymima 7F1p, taip pat nėra ir ūkinis pastatas-stoginė, žymima 9F1p, kurią 2010 m. liepos 16 d. įsigijo pareiškėjas. Teismo ekspertas nustatė, kad ginčo žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), egzistuoja faktinis ginčo statinys – garažas, kurio kadastro duomenys 2020 m. gegužės 18 d. VĮ Registrų centre buvo nustatyti neteisingai, šį statinį priskiriant nebeegzistuojančiam pastatui-stoginei (9F1p) su priestatu (1f1p). Taigi, atsitiko taip, kad faktiškai egzistuojantis ūkinis pastatas, kurį 2010 m. liepos 16 d. kaip pastatą-stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane 9F1p, įsigijo pareiškėjas ir nuo sutarties sudarymo jį valdo kaip savo, nėra pastatas-stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 9F1p, nes šis pastatas buvo nugriautas dar iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Pareiškėjas mano, kad ilgą laiką valdė pastatą-garažą, esantį valstybiniame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir turi teisę įgyjamosios senaties pagrindu įgyti nuosavybės teisę į jį.

11. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog skundžiama nutartimi pareiškimo priėmimo stadijoje buvo pasisakyta dėl bylos dalyko iš esmės. Nagrinėjamu atveju, apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nenustatęs procesinių pareiškimo trūkumų, neturėjo teisės jo atsisakyti priimti.

12. Bylos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo nagrinėjamos pagal CPK 530–533 straipsniuose nustatytą tvarką. Pagal CPK 531 straipsnį, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, pareiškime taip pat turi būti: 1) išsamus aprašymas daikto, kuriam siekiama nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą; 2) nurodytas daikto valdymo terminas; 3) nurodyta, kad pareiškėjas yra sąžiningas ir teisėtas valdytojas; 4) nurodyta, kad valdymas visą laikotarpį buvo atviras ir nepertraukiamas; 5) nurodyta, kad nėra CK nurodytų apribojimų nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą.

13. Nagrinėjamu atveju iš su pareiškimu pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2010 m. liepos 16 d. pirkimo–pardavimo sutartimi iš UAB (duomenys neskelbtini) įsigijo pastatą-stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 9F1p, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (2010 m. liepos 16 d. pirkimo–pardavimo sutarties 1.1 punktas), kuris turėjo būti valstybinės žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (2010 m. liepos 16 d. pirkimo–pardavimo sutarties 1.5 punktas). Tačiau, kaip paaiškėjo vėliau, pastatas-stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėta 9F1p, 1995–2010 m. laikotarpiu buvo nugriauta (Lietuvos Respublikos teismo eksperto G. P. 2021 m. rugsėjo 13 d. teismo ekspertizės aktas). Pareiškimu pareiškėjas prašo nustatyti, kad pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į garažą, esantį valstybiniame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo pastatytas laikotarpyje nuo 1995–1999 m. ir rekonstruotas laikotarpyje nuo 2009–2020 m., pakeičiant jo geometrinius parametrus, kuris nėra ir niekada nebuvo niekaip susijęs su pastatu-stogine, pažymėtu plane 9F1p, ir kurio kadastro duomenys VĮ Registrų centre 2020 m. gegužės 5 d. buvo nustatyti neteisingai, šį statinį klaidingai priskiriant nebeegzistuojančiam pastatui-stoginei, pažymėtai plane 9F1p (Lietuvos Respublikos teismo eksperto G. P. 2021 m. rugsėjo 13 d. teismo ekspertizės aktas). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pastatas-stoginė, pažymėta plane 9F1p, turėjo būti valstybinės žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), o ginčo garažas yra valstybiniame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

14. Taigi, iš to, kas nustatyta, seka, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas yra garažo, kurį teismas sutapatino su stogine, plane pažymėta 9Flp, savininkas, todėl be pagrindo nusprendė, kad pareiškimo reikalavimas dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo neatitinka specialiųjų CPK 531 straipsnyje numatytų reikalavimų pareiškimo formai ir turiniui, nes pareiškėjas neturi būti įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu – asmuo neturi būti daikto savininkas.

15. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pareiškime nurodytas faktines aplinkybes ir pridėtus įrodymus ne tik, kad įvertino iš esmės ir pasisakė dėl pareiškimo nepagrįstumo materialiąja teisine prasme, kas pareiškimo priėmimo stadijoje neturėjo būti daroma, bet dar ir neteisingai tas faktines aplinkybes įvertino.

16. Pažymėtina ir tai, jog aplinkybė, kad pareiškimas pateiktas ypatingosios teisenos tvarka, tačiau, teismo nuomone, turi būti nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka, nesudaro kliūties pareiškimą priimti ir nagrinėti, nes teismas turi išnagrinėti CPK XXV skyriuje nurodytas bylas ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės (CPK 442 straipsnio 7 dalis).

17. Kasacinio teismo praktikoje yra detaliai išaiškintos sąlygos, kada daiktas gali būti įgyjamas įgyjamąja senatimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-690/2015). Tačiau šių visų sąlygų egzistavimas turi būti tikrinamas nagrinėjant pareiškimą iš esmės.

18. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pareiškimo priėmimo stadijoje (bylos neišnagrinėjus iš esmės) nepagrįstai vertino pareiškėjo materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumą. Teisė pareikšti ieškinį ar pareiškimą yra procesinė asmens teisė, kuri negali priklausyti nuo materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių. Kaip jau minėta, teismas neturi teisės atsisakyti priimti pareiškimo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų, kurie yra reikšmingi pareiškimo patenkinimui ar netenkinimui, o ne procesinei teisei pareikšti pareiškimą ar ieškinį.

19. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną apelianto argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

20. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį priėmimo klausimą, neatsižvelgė į kasacinio teismo formuojamą praktiką atsisakymo priimti ieškinį nagrinėti teisme klausimu. Todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir pareiškėjo pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti L. M. pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.