Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams Gitai Jonušienei, Tadui Cijūnaičiui, Galinai Matačino,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje registruotas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje (trys veikos), 187 straipsnio 1 dalyje, D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, besimokantis (duomenys neskelbtini) profesinėje mokykloje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ automechaniku, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, besimokantis Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centre, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. T. pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis 2015-12-03 apie 12.57 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, turėdamas tikslą pagrobti svetimą transporto priemonę, atvyko į Šv. Stepono ir Geležinkelio gatvių sankryžą, Vilniuje, kur priėjo prie keleivinio autobuso „Volvo B10BLE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paspaudė atrakinimo mygtuką, pateko į autobuso vidų ir mygtuku užvedęs variklį išvažiavo, tokiu būdu pagrobė įmonei UAB „Vilniaus viešasis transportas“ priklausantį keleivinį autobusą „Volvo B10BLE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 7500 Eur vertės.

Šiais savo veiksmais V. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

V. T. taip pat 2015-12-11 laikotarpiu nuo 09.50 val. iki 15.10 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, turėdamas tikslą pagrobti svetimą transporto priemonę, atvyko adresu Geležinkelio g. 12, Vilniuje, kur priėjęs prie keleivinio autobuso „Volvo B10L“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu būdu pateko į autobuso saloną ir užvedęs variklį išvažiavo, tokiu būdu pagrobė UAB „Vilniaus viešasis transportas“ priklausantį keleivinį autobusą „Volvo B10L“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 7000 Eur vertės.

Šiais savo veiksmais V. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

V. T. taip pat 2016-09-29 apie 12 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, turėdamas tikslą pagrobti svetimą transporto priemonę, atvyko adresu Geležinkelio g. 10, Vilniuje, kur priėjo prie keleivinio autobuso „Volvo B10L“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paspaudė atrakinimo mygtuką, pateko į autobuso vidų ir mygtuku užvedęs variklį išvažiavo, tokiu būdu pagrobė UAB „Vilniaus viešasis transportas“ priklausantį keleivinį autobusą „Volvo B10L“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 700 Eur vertės, po ko tęsdamas savo nusikalstamą veiką, veikdamas kartu su D. K. T. V. ir J. J., 2016-09-29 po 12.00 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, būdamas sąvartyne, esančiame adresu Mickūnų k., Vilniaus r., tyčia sugadino įmonei UAB „Vilniaus viešasis transportas“ priklausantį autobusą „Volvo B10L“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. dvylika šoninių stiklų, 1350 Eur vertės, priekinį stiklą, 640 Eur vertės, šešis durų stiklus, 780 Eur vertės, priekinio trafareto stiklą, 70 Eur vertės, orlaidės stiklą, 15 Eur vertės, galinį stiklą, 130 Eur vertės, dvejus galinius žibintus, 24 Eur vertės, dvejus posūkio žibintus, 50 Eur vertės, dvejus elektroninio bilieto skaitytuvus, 858 Eur vertės, tokiu būdu padarė įmonei UAB „Vilniaus viešasis transportas“ 3917 Eur turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais V. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje.

D. K. sugadino svetimą turtą, o būtent: jis veikdamas kartu su V. T., T. V. ir J. J., 2016-09-29 po 12 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, būdamas sąvartyne, esančiame adresu Mickūnų k., Vilniaus r., tyčia sugadino įmonei UAB „Vilniaus viešasis transportas“ priklausantį autobusą "Volvo B10L", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. dvylika šoninių stiklų, 1350 Eur vertės, priekinį stiklą, 640 Eur vertės, šešis durų stiklus, 780 Eur vertės, priekinio trafareto stiklą, 70 Eur vertės, orlaidės stiklą, 15 Eur vertės, galinį stiklą, 130 Eur vertės, dvejus galinius žibintus, 24 Eur vertės, dvejus posūkio žibintus, 50 Eur vertės, dvejus elektroninio bilieto skaitytuvus, 858 Eur vertės, tokiu būdu padarė įmonei UAB „Vilniaus viešasis transportas“ 3917 Eur turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais D. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

T. V. sugadino svetimą turtą, o būtent: jis veikdamas kartu su V. T., J. J. ir D. K., 2016-09-29 po 12 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, būdamas sąvartyne, esančiame adresu Mickūnų k., Vilniaus r., tyčia sugadino įmonei UAB „Vilniaus viešasis transportas“ priklausantį autobusą "Volvo B10L", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. dvylika šoninių stiklų, 1350 Eur vertės, priekinį stiklą, 640 Eur vertės, šešis durų stiklus, 780 Eur vertės, priekinio trafareto stiklą, 70 Eur vertės, orlaidės stiklą, 15 Eur vertės, galinį stiklą, 130 Eur vertės, dvejus galinius žibintus, 24 Eur vertės, dvejus posūkio žibintus, 50 Eur vertės, dvejus elektroninio bilieto skaitytuvus, 858 Eur vertės, tokiu būdu padarė įmonei UAB „Vilniaus viešasis transportas“ 3917 Eur turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais T. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

J. J. sugadino svetimą turtą, o būtent: jis, veikdamas kartu su V. T., T. V. ir D. K., 2016-09-29 po 12 val., ikiteisminio tyrimo

metu tiksliau nenustatytu laiku, būdamas sąvartyne, esančiame adresu Mickūnų k., Vilniaus r., tyčia sugadino įmonei UAB „Vilniaus viešasis transportas“ priklausantį autobusą „Volvo B10L“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. dvylika šoninių stiklų, 1350 Eur vertės, priekinį stiklą, 640 Eur vertės, šešis durų stiklus, 780 Eur vertės, priekinio trafareto stiklą, 70 Eur vertės, orlaidės stiklą, 15 Eur vertės, galinį stiklą, 130 Eur vertės, dvejus galinius žibintus, 24 Eur vertės, dvejus posūkio žibintus, 50 Eur vertės, dvejus elektroninio bilieto skaitytuvus, 858 Eur vertės, tokiu būdu padarė įmonei UAB „Vilniaus viešasis transportas“ 3917 Eur turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais J. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. T. kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir parodė, kad pavogė autobusą, nuvarė 3 autobusus, dėl vieno iš jų norėjo uždirbti. Dėl pirmo nusikalstamos veikos epizodo: atėjo, įsėdo, užvedė, pravažiavo kelis šimtus metrų, autobusas užgeso. Jis išsigando, paliko jį taip ir pabėgo. Buvo toks kaip pabandymas. Ranka pastūmė duris, išeina oras, gali atidaryti nors ir ranka. Žino, kaip užvesti autobusą, yra toks žaidimo simuliatorius, ten yra vienas modelis labai panašus į viešojo transporto autobusus. Ten toks mygtukas iš kairės pusės. Į vidų pateko ranka atidaręs duris. Pats pirmas autobusas stovėjo duobėje, mažai žmonių buvo, niekas nematė. Įsėdo, įjungė elektroniką, paspaudė „start“ mygtuką ir viskas. Vairuotojo pažymėjimo neturi, pavažiavo netoli, gal 350 metrų, autobusas stabdė ir jis toliau negalėjo važiuoti. Autobusą paliko apleistoje teritorijoje, gatvės neprisimena. Užrakino taip, kaip ir rado. Žinojo, kaip užrakinti, paliko jį ir nuėjo namo. Dėl antro epizodo: bandė vėl nuvaryti autobusą. Grybelio ten jau nereikėjo nuleisti, nuvažiavo iki Kirtimų paliko ir išėjo. Ėjo iš stoties puses, kaip tik iš galo stovėjo autobusas. Rinkosi tokį, kad lengviau būtų išvažiuoti. Trečiame buvo mygtukas. Jis susipainiojo ikiteisminio tyrimo metu, tikrai trečiame mygtukas buvo, antrame su ranka galima buvo duris atidaryti. Važiavo link Kirtimų, pabandymui, kad mažiau autobusų pasitaikytų. Paliko autobusą Dariaus ir Girėno gatvėje ir namo nuvažiavo. Ketino normaliai prasivažiuoti kitą dieną, buvo mintis grąžinti. Kai grįžo kitą dieną, matė ten kelis asmenis, jie landžiojo po autobusą. Autobuso pats neardė. Autobusų vairuotojų kaip ir pažįsta, bet jie nepasakojo jam, kaip atidaryti autobusą. Dėl trečio epizodo: jis autobuso su ranka neatidarė, nes oro buvo, atidarė dangtelį, paspaudė mygtuką, įsėdo ir nuvažiavo. Autobusas stovėjo paskutinis, su juo buvo lengviausiai išvažiuoti. Apie grybelį jau žinojo, jis buvo neseniai važiavęs, nes šiltas dar buvo. Ketino autobusą parduoti dalimis. Sugalvojo pats, pasiūlė padėti T., jam aišku pamelavo, sakė, kad nurašytas. T. paklausė, ar „švarus“, pasakė, kad taip. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Jau daug ką pamiršo, nes seniai viskas buvo, išsitrynė iš atminties. Susiradęs autobusą nuvarė jį į Mickūnus. Atvažiavo į sąvartyną, ten nieko nebuvo, išsigando. Palaukė apie 1,5 valandos. Tada pamatė D. tėčio automobilį, susitarė, kad jis padės išardyti. Kaip jie ten atsirado, nežino, jis su T. V. tarėsi, jis atvyko vėliau. Nežino, kaip D. su J. ten atsirado. Jo tikslas buvo išimti akumuliatorius ir parduoti. Susitarė, kad išima akumuliatorius ir viskas. Akumuliatorius su D. išėmė. Kai akumuliatorius išėmė, tada ir pradėjo daužyti. Jis vieną stiklą sudaužė su plaktuku. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi, visi gadino autobusą. Tada geriau atsiminė įvykius, spaudimas jam nebuvo daromas. Blogai vertina savo elgesį, negalima įstatymų pažeidinėti. Civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies. Stiklai, komposterį, ką pats suniokojo, už tą sutinka atlyginti. Gauna tik socialinę pašalpą, galimai bus pajamos, nes per darbo biržą eis autošaltkalviu dirbti. Važinėdamas autobusais stebėjo vairuotojų darbą. Kompiuterinis žaidimas didžiausią įtaką padarė, automobilį yra vairavęs. Po pirmo pravažiavimo suprato, kad nebaisu. Dokumentus sudegino, nes autobusas buvo sugadintas. Žibintų jis nedaužė, neprisimena, kas daužė ir nematė. Išdaužė vieną langą, jis iš kitos pusės paskui stovėjo, atjunginėjo kompiuterį. D. ir J. pažinojo. Su N. S. vieną kartą yra bendravęs. Nematė, ką darė J. J.. T. nelabai matė, kai ardė autobusą. Visur buvo mygtukai užvedimui. Trečias autobusas buvo 1996 m., buvo techniniame pase parašyta. Kai paliko autobusą Kirtimų rajone, jis buvo uždarytas. Gyvena su motina, dviese gyvena Prūsų gatvėje. Pragyvenimo šaltinis – pašalpa, mokymai turi prasidėti po Naujųjų metų, autošaltkalvio specialybės. Kol kas jokios profesijos neturi.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. K. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad kiek atsimena, buvo rugsėjo 29 d., gal apie 12 val., buvo VCUP su drauge. Gavo skambutį iš T. V., iš kalbos suprato, kad yra „busikas“ nurašytas ir galima išardyti. Susitarė susitikti pas jį darbe. Jis pasakė, kad yra detalės, „busikas“ nurašytas. Pasakė, kad yra Mickūnuose. Su D. nuvažiavo į sąvartyną. Atvažiavo, bet nieko ten nematė. Paskambino T., jis pasakė, kad turi atvažiuoti. Pamatė, kad atvažiuoja keleivinis autobusas, privažiavus arčiau, pamatė V. T.. Tada jį matė antrą kartą. Jis pasakė, kad autobusas yra nurašytas. Jis nuvežė D. namo ir grįžo atgal. Paskambino J. ir papasakojo tą pačią istoriją. Dėl akumuliatorių, neatsimena, kas pasakė, bet jie juos ištraukė, padėjo į mašiną. V. paėmė plaktuką ir trenkė per stiklą, bet jis nesudužo, pasidarė kaip voratinklis. Jis (D. K.) į tą langą metė obuolį ir jis sudužo. Jis paėmė raktus iš mašinos, atsuko varžtus, nuėmė švieslentę ir vieną žibintą išlupo. Maždaug tada atvažiavo T.. J. pradėjo kalbas, iš kur atsirado tas autobusas ir tada prasidėjo. Atsimena, kad J. metė plytą, jis dar obuolius mėtė. Paskui po saloną vaikščiojo, antras duris T. išspyrė. Kas sugalvojo autobusą patraukti, neatsimena. Atrodo, kad paėmė akumuliatorius, sudėjo atgal, tada pavažiavo 15 metrų į pievą, vėl išėmė ir viskas. Dar buvo gesintuvai. T. išvažiavo į darbą, V. dar pasakė, kad galima kompiuterį pelningai parduoti. Apie 20 minučių pabuvo ten dar, paskui išvažiavo. Kažkiek pavažiavę sustojo, parūkė, paskui nuvažiavo pas T. į darbą. T. dar pasiūlė direktoriui akumuliatorius, jis atsisakė. Paklausė T., kur nuvežti, pasakė – pas jį į garažą. Nuvežė, paskui su V. grįžo prie T. darbo. V. T. sakė, kad autobusas nurašytas. T. pasakė, kad į sąvartyną atvažiuos, nežinojo, net kiek V. T. metų. Intereso kaip ir jokio nebuvo. Su T. bendravo apie 6 metus, nemanė, kad taip gali jam padaryti. Negali paaiškinti, kodėl apgadino autobusą. V. T. sudaužė šoninį langą, atrodo, dar metė akmenis į priekinį langą, bet neatsimena. Jis išdaužė langą, švieslentę nuėmė ir obuolius metė į priekinį langą. T. įėjimo duris spardė, taip pat metė ar obuolius, ar akmenį. T. spyrė į langą, bet jis nedužo. J. laužė komposterius, prie spidometro apdailą gadino. Priekinis langas buvo išdaužytas. Įtakos jam ikiteisminio tyrimo metu jokios nebuvo. Jis išėmė akumuliatorius, buvo pakrovę į automobilį. T. buvo su automobiliu, tik dabar neatsimena, kur iš pradžių akumuliatoriai buvo įdėti. Direktorius T. V. pasakė, kad jam nereikia akumuliatorių. Tada jis nuvežė juos į T. garažą. Kodėl jis taip pasakė, nežino. Buvo gesintuvai, iš pradžių pas jį automobilyje, paskui garaže. Labai gailisi, ieškinį pripažįsta. Jeigu ant visų bus suskirstyta, tai savo dalį sutinka atlyginti. Pajamos apie 300-350 Eur, gyvena su tėvais, tėvai kartais padeda. Kažkuris iš jų pasakė, jog „patraukime“ toliau autobusą, nes čia žmonių būna. Vėliau suprato, kad tai buvo nelegaliai. T. tikino, kad bus mikroautobusas, kai pamatė autobusą, jam buvo šokas. Gal ir atėjo minimalus suvokimas, tuo tikslu ir patraukė jį toliau. Autobuso dokumentus pamatė pabaigoje, kai V. degino. Per metus laiko galėtų žalą atlyginti. Pykčio ant UAB „Vilniaus viešasis transportas“ neturėjo, elgesys buvo spontaniškas. T. V. metė į priekinį stiklą ar tai obuolį, ar tai akmenį, bet jis jau buvo išdaužtas. Nematė, kad be priekinio stiklo būtų dar kokį išdaužęs. Nematė, kad komposterį daužė, kompiuterį.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. J. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad išėjo mokyklos, laukė autobuso, paskambino D., pasakė, kad yra autobusiukas ir paklausė, ar gali padėti išardyti. Paskambino T., kad jis atvažiuotų jo, bet T. buvo užimtas, paskui atvažiavo, kartu nuvažiavo į Mickūnų sąvartyną, ten jau buvo D. su V.. Paklausė, kas su tuo autobusu, V. pasakė, kad nurašytas. Buvo vienas stiklas įdužęs, jis paėmė akmenį ar obuolį, metė į priekinį stiklą ir jis įskilo. Nuėjo į vidų. Paskui nuvarė jį šiek tiek toliau, norėjo atsukti ratus, bet turimas raktas neatitiko. Paskui jis sėdėjo salone, V. paprašė padėti ištraukti kompiuterį, jis išpjovė bloką, gale išardė žibintus. Visi jie ten stovėjo, paskui T. išvažiavo, kiek vėliau nuvažiavo pas jį. Atvažiavo į sąvartyną su T.. D. paprašė padėti išardyti. Jis patirties tame neturi. Sąvartyne jau buvo D. ir V., ardė žibintus. Atvažiavęs paklausė, iš kur autobusas. V. pasakė, kad nurašytas. Neklausė V., iš kur tas autobusas. Skilo priekinis stiklas, kai metė obuolį. Dar komposterį sulaužė ir dar vieną stiklą iš šono sudaužė su plaktuku. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi, kitą stiklą išdaužė su plaktuku. Neprisimena, ką V. su autobusu darė. Atrodo, jog priekinį žibintą su D. ardė. Paskui nematė, ką V. T. darė, nes buvo salone. T. V., atrodo, spyrė tik į duris, joms lyg niekas neatsitiko. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi, visi kažką darė. D. K. ardė žibintus, gal kokį langą išdaužė. Vėliau, kai buvo garaže, su T. išpurškė gesintuvus. Autobusą nutarė patraukti toliau, kad žmonės nepamatytų. Neatsimena, kieno tai buvo idėja. Pripažįsta civilinį ieškinį 5000 Eur sumai. Dabar mokosi, gauna stipendiją, ne daugiau 30 Eur. Su tėvais gyvena, tėvai išlaiko. Labai gailisi dėl tokio savo elgesio, tiesiog neapgalvojo, kad taip gali būti.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. V. kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, kad viskas prasidėjo nuo to, kad V. parašė, jog yra autobusas, kurį galima išardyti. Paklausė, kur galima būtų palikti. Pasakė, kad yra tokia vieta, sąvartynas. Kadangi jis dirbo, negalėjo iš karto nuvažiuoti, parašė D., jis buvo VCUP’e. Kai D. atvažiavo į sąvartyną, pasakė, kad ten nėra jokio autobuso. Tada jis parašė V., paklausė, kur jis, jis pasakė, kad tuoj bus. Perskambino D., jis tuo metu kaip tik pamatė atvažiuojantį V.. Po kurio laiko paskambino J., paklausė, iki kelių dirba, pasakė, kad važiuoja į Mickūnus. Pasiėmė jį iš mokyklos, pasakė jam, kad yra autobusas, galima išardyti. Nuvažiavo į tą vietą, t. y. į sąvartyną. Atvažiavęs pamatė, kad ant autobuso buvo parašyta specialusis, bet nieko blogo nepagalvojo. Jam buvo įdomu, kas ir kaip jame buvo padaryta. Atsidarė variklio dangtį. Kadangi autobusas buvo nurašytas, norėjo sau pasiimti ratus. Nuvažiavo paimti raktų, atvažiavus, autobusas jau buvo kitoje vietoje. Norėjo apžiūrėti, kas su juo atsitiko, buvo viduje, kadangi negalėjo atidaryti durų, spyrė su koja. Paskui pasakė, kad turi važiuoti į darbą. Po kurio laiko atvažiavo D. ir kiti. Pamatė, kad automobilio bagažinėje yra akumuliatoriai. Savo vadovui pasakė, kad yra akumuliatoriai, jis nesutiko pirkti. Tada D. paklausė, ką daryti, jis (T. V.) pasakė, kad į garažą nuvežtų. Garažas buvo atidarytas, jie ten viską ir sudėjo. Po kuriuo laiko atvažiavo atgal pas jį, paliko pas jį V.. Kai baigė darbą, nuvežė V. namo. Pripažįsta, kad išdaužė duris. Nežino, ar jos sulaužytos, ar ne. V. pasakė, kad su ranka galima atidaryti, todėl suprato, kad nieko nesugadino. Jeigu durys nebuvo sugadintos, tai tada nepripažįsta savo kaltės. V. sakė, kad yra autobusas nurašytas, galima jį išardyti. Jeigu nurašytas, tai reiškia viskas gerai. Jis neklausė V., ar ardymas legalus. Jie nieko nesitarė.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, nusikalstamų veikų kvalifikavimas

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į T. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, bei liudytojos A. Kavaliauskaitės parodymus, kaltinamasis nebuvo visiškai nuoširdus ir jo parodymai nebuvo nuoseklūs bei išsamūs. Taip pat pastebėtina, kad nors kaltinamasis iškėlė versiją, jog galimai ikiteisminio tyrimo metu nesuprato su juo atliekamų procesinių veiksmų, jam nebuvo išaiškinta teisė turėti vertėją, jis teisminio bylos nagrinėjimo metu su savo gynėju advokatu bendravo lietuviškai, ne per vertėją, be to, kaip minėta aukščiau, A. Kavaliauskaitė teisiamajame posėdyje patvirtino, kad su T. V. bendravo lietuviškai, ji rusų ar lenkų kalbų nemoka. Be to, kaip matyti iš T. V. brandos atestato priedo, tiek jo gimtosios kalbos (lenkų), tiek ir lietuvių kalbos žinios įvertintos vienodu pažymiu, t. y. 4 balais. Taigi, kaltinamojo T. V. teiginiai, jog jis ikiteisminio tyrimo metu galimai nesuprato su juo atliekamų procesinių veiksmų, teisės jam nebuvo tinkamai išaiškintos, yra nepagrįsti ir vertintini kaip kaltinamojo pasirinkta gynybinė versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Šių įrodymų kontekste teismas, aukščiau aptartus kaltinamojo T. V. teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus, apie tai, kad jis autobuso negadino, vertina kritiškai ir jais nesivadovauja. Pažymėtina, kad tiek V. T., tiek D. K. ir J. J. apklausiami teisiamajame posėdyje patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, jie visi užsiiminėjo autobuso gadinimu. Byloje nenustatytas šių kaltinamųjų suinteresuotumas nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį T. V., be to, pats T. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kiti kaltinamieji neturi tikslo jį nepagrįstai apkalbėti.

BK 24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrininkavimas yra tyčinis dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymo metu V. T., D. K., J. J., T. V. buvo atitinkamai 20, 19, 16 ir 20 metų amžiaus, t. y. sulaukę amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus (pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – nuo 16 metų).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paminėtas požymis bendrininkaujant reiškia tiek išankstinį, tiek ir spontanišką, staiga kilusį susitarimą. Susitarimas gali būti įvairiomis formomis – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t.t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai yra išsamiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales. Be to, visos dėl veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš bendrininkų nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą. Esant bendrininkavimui kelių asmenų padaryta veika kvalifikuojama pagal tą patį Baudžiamojo kodekso straipsnį, nepriklausomai nuo paminėtų aplinkybių (vaidmens, veiksmų pobūdžio ir kt.), išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas). Šioje byloje nėra nustatyta, kad kaltinamieji iš anksto buvo susitarę kokį turtą ir kokiu būdu sunaikins ar sugadins. Tačiau paties nusikaltimo ketinimo buvimas yra akivaizdus. Bendrininkų susitarimas sugadinti autobusą buvo realizuotas. T. V. niekaip nebandė sukliudyti kitų kaltinamųjų veiksmams, priešingai – jų veiksmus suprato ir jiems pritarė, teisiamajame posėdyje pripažino, kad spyrė iš kojos į autobuso duris, metė obuolį. Todėl T. V. turi atsakyti už atsiradusius padarinius, kurie, šiuo atveju, visiems keturiems kaltinamiesiems yra bendri ir atskirai nedalijami.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad V. T. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos) ir 187 straipsnio 1 dalį, D. K., J. J., T. V. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

Nors kaltinamojo T. V. gynėjas baigiamojoje kalboje nurodė, kad nėra duomenų apie privalomą įrodinėti elementą – daiktų vertę galimo nusikaltimo padarymo metu, todėl nesant tokių įrodymų, baudžiamasis procesas negalimas, o byla šioje dalyje turi būti nutraukta, su šiais argumentais sutikti negalima.

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, padariniai ir priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, o subjektyvieji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, t. y. nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Pažymėtina, kad tyčinio svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016). Būtent sunaikinto ar sugadinto turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nusikalstama veika kvalifikuojama kaip nesunkus (BK 187 straipsnio 1 dalis) ar apysunkis nusikaltimas (2 dalis), baudžiamasis nusižengimas (3 dalis) ar administracinis teisės pažeidimas/administracinis nusižengimas (ATPK 50³ straipsnis, ANK 115 straipsnis).

Pagal turto vertės išaiškinimą, pateiktą BK 190 straipsnio 1 dalyje, šio kodekso XXVIII skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Pagal 2014 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 897 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 37,66 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 straipsnį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui.

Taigi, atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla, sunaikinus ar sugadinus svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL dydžio sumą (188,30 Eur), bet neviršija 250 MGL dydžio sumos (9415 Eur).

Šiuo atveju nėra pagrindo abejoti, jog sugadinto turto vertė viršija 5 MGL dydžio sumą, t. y. 188,30 Eur. Byloje yra tiek preliminari remonto darbų kalkuliacija-aktas (t. 2, b. l. 132-133), tiek VšĮ „Emprekis“ pažyma (t. 3, b. l. 145), kurios patvirtina, jog sugadinto turto vertė didesnė nei 5 MGL dydžio suma. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtoje preliminarioje remonto darbų kalkuliacijoje-akte nurodyta, jog sugadinto svetimo turto (autobuso detalių) vertė yra 6018,40 Eur (iš jų rastų ir paimtų saugoti autobuso detalių vertė – 2101,40 Eur). VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad autobuso vertė yra 6500 Eur.

Atsižvelgiant į šiuos duomenis, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nusikalstama veika, numatyta BK 187 straipsnio 1 dalyje, buvo kvalifikuota tinkamai.

Svetimo turto sugadinimas buvo padarytas veikiant bendrininkų grupėje, kadangi visi keturi kaltinamieji – V. T., D. K., J. J., T. V. kartu realizavo bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius. Kaip matyti iš surinktų įrodymų visumos, visi keturi kaltinamieji norėjo autobusą sugadinti, jie suvokė, kad kėsinasi į tą patį objektą.

Bausmės skyrimas V. T.

Kaltinamojo V. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė byloje yra tai, jog jis prisipažino, jog padarė nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, jis padarė bendrininkų grupėje su (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, skirdamas kaltinamajam V. T. bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė 3 apysunkius nusikaltimus, vieną nesunkų nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę: kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 118), nedirba, gauna socialinę pašalpą (t. 5, b. l. 29), gydėsi psichiatrijos ligoninėje (t. 3, b. l. 125-126), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2016-12-02 išvadoje nurodyta, kad tikslinga skirti V. T. ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 3, b. l. 131), 2017-04-13 - 2017-06-13 Teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, kad V. T. byloje nagrinėjamu įvykių metu (2015-12-03, 2015-12-11, 2016-09-29) konstatuojamas lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimais, kuris netrukdė jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, šiuo metu V. T. konstatuojamas lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimais, kuris netrukdė jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, su V. T. galima atlikti procesinius veiksmus (t. 3, b. l. 157-161).

Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus už nusikaltimus apribojimo bausmę. Nustatydamas laisvės apribojimo bausmės dydį, teismas atsižvelgia, jog nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančią aplinkybę – vieną nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, yra jauno amžiaus, gauna socialinę pašalpą. Šių aplinkybių analizė leidžia teigti, kad kaltinamajam už kiekvieną jo padarytą nusikalstamą veiką skirtinos laisvės apribojimo bausmės artimesnės sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui.

V. T. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje – paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Bausmės skyrimas T. V.

Kaltinamojo T. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, skirdamas kaltinamajam T. V. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą), kaltinamojo asmenybę: kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka (t. 4, b. l. 35-36), nevedęs, jauno amžiaus, Vilniaus rajono Mostiškių bendruomenės charakterizuojamas teigiamai, dirbantis, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes.

Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus už nusikaltimą laisvės apribojimo bausmę. Nustatydamas laisvės apribojimo bausmės dydį, teismas atsižvelgia, jog nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka. Šių aplinkybių analizė leidžia teigti, kad kaltinamajam už jo padarytą nusikaltimą skirtina laisvės apribojimo bausmė, artima sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.

T. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Dėl BK 93 straipsnio nuostatų taikymo J. J.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo J. J. asmenybę, bylos faktines aplinkybes, sprendžia, kad yra teisinis pagrindas taikyti BK 93straipsnio nuostatas ir atleisti J. J. nuo baudžiamosios atsakomybės.

Pažymėtina, kad pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad J. J. nusikalstamą veiką padarė nesulaukęs aštuoniolikos metų, šiuo metu jis yra pilnametis. Jo padaryta veika pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai ir patenka į BK 93 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimų kategorijų sąrašą. Be to, J. J. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. Kartu teismas sprendžia, kad yra BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas alternatyvus pagrindas taikyti jam šio straipsnio nuostatas, t. y. jis pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šiame kontekste teismas pažymi, kad J. J. nuo pat pradžių pripažino savo kaltę, davė nuoširdžius parodymus, teigė, kad pripažįsta civilinį ieškinį 5000 Eur sumai, dabar mokosi, gauna stipendiją, ne daugiau 30 Eur, tėvai išlaiko, labai gailisi dėl tokio savo elgesio, tiesiog neapgalvojo, kad taip gali būti. Dėl šių aplinkybių teismas sprendžia, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Kartu teismas spręsdamas, ar yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, vertina jo asmenybę, t. y. atsižvelgia į tai, kad jis šiuo metu mokosi, duomenų apie priešingą teisei elgesį mokymo įstaigose, byloje nėra, jis baustas administracine tvarka (t. 4, b. l. 89), tačiau už smulkų pažeidimą. Pažymėtina, kad J. J. padaryta nusikalstama veika yra spontaniška, nulemta jo dar nesusiformavusios asmenybės ir siekio būti pripažintam draugų rate, ji yra greičiau atsitiktinė nei padaryta dėl besiformuojančių antisocialinių bei priešingų teisei bei moralei asmeninių nuostatų. Remiantis šiomis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad yra pagrindas manyti, kad J. J. ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamajam J. J. paskirta kardomoji priemonė – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti (t. 4, b. l. 81-82), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (D. K. atžvilgiu)

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl D. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. D. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, kurie pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytina nesunkiu nusikaltimu. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo tėvas R. K. pateikė teismui prašymą atleisti D. K. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato (BK 40 straipsnio 1 dalis). D. K. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje D. K. visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), teisiamojo posėdžio metu parodė, kad civilinį ieškinį pripažįsta, jeigu iš visų bus priteista, tai savo dalį sutinka atlyginti (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertimu, D. K. šią sąlygą atitinka, nes jis anksčiau neteistas, jauno amžiaus, nebaustas administracine tvarka (t. 4, b. l. 61-21). Teisiamajame posėdyje D. K. nuoširdžiai gailėjosi, savo elgesį vertino blogai, išreiškė nuoširdų gailestį. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais kaltinamojo teiginiais, juo labiau, kad apie jo nuoširdumą leidžia spręsti ir jo elgesys ikiteisminio tyrimo metu. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad D. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Nagrinėjamu atveju D. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės prašo jo tėvas R. K., kuris teismui pateiktame prašyme nurodė, kad prašo jį laikyti teismo pasitikėjimo vertu asmeniu. Su sūnumi jo santykiai visą laiką buvo šilti, yra jo gerbiamas, pasitiki vienas kitu, artimai bendrauja. Teisiamajame posėdyje R. K. paaiškino, jog santykiai su sūnumi labai geri, gali kaip tėvas garantuoti, kad bus priežiūra, bus atlyginta žala. Administracine tvarka yra baustas, gal 2012 m., daugiau neprisimena. Sūnus gyvena kartu juo, sese ir motina. Skirs sūnui daugiau priežiūros. Kalbėjo su sūnumi po įvykio, jis labai gailisi, kad taip padarė. Jis asmeniškai įsipareigoja atlyginti žalą. Dirba taksi vairuotoju, gali garantuoti, kad kas mėnesį perves po 100 Eur, prieš teisiamąjį posėdį buvo padarytas 100 Eur pavedimas UAB „Vilniaus viešasis transportas“, nes iki tol sąskaitos neturėjo. Mano, kad yra sūnui autoritetas, sūnus jo klauso, todėl prašo, kad teismas jį atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotojas R. K. yra vertas teismo pasitikėjimo, jo asmenybė yra iš esmės teigiama, nors ir yra baustas administracine tvarka, nėra teistas, dirba taksi vairuotoju, jis kritiškas D. K. elgesiui, jo vertybinė orientacija pozityvi, jis gali daryti D. K. teigiamą įtaką, nuolat bendrauja ir palaiko tarpusavio ryšius su sūnumi (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas sąlygas, D. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant minimalų laidavimo terminą.

Dėl civilinio ieškinio

UAB „Vilniaus viešasis transportas“ byloje pareiškė 9404,68 Eur dydžio civilinį ieškinį, kuriuo prašo išieškoti padarytą turtinę žalą (t. 2, b. l. 141-142). Bylą nagrinėjant teisme civilinio ieškovo atstovas J. Z. pateikė UAB „Vilniaus viešasis transportas“ raštą Dėl prašymo grąžinti daiktus (detales) ir žalos patikslinimo, kuriame prašoma teismo grąžinti ikiteisminio tyrimo metu rastas detales, taip pat buvo patikslinta patirta žala: 3917 Eur už 2016-09-29 turto sugadinimą.

Teisiamojo posėdžio metu prokurorė J. J. prašė teismo iš visų kaltinamųjų solidariai priteisti 3917 Eur turtinės žalos UAB „Vilniaus viešasis transportas“ naudai. UAB „Vilniaus viešasis transportas“ atstovas J. Z. baigiamųjų kalbų metu palaikė prokurorės nuomonę. Kaltinamieji išreiškė norą atlyginti turtinę žalą.

Civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už pastarųjų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109-117 straipsniai).

Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Pažymėtina, kad atlyginama gali būti tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Tai reiškia, kad tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-538/2004, 2K-301/2012, Nr. 2K–7–335/2013). BPK 115 straipsnyje nustatyta, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai arba iš dalies patenkina pareikšta civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Byloje nustačius, kad kaltinamųjų 2016-09-29 padaryta nusikalstama veika lėmė UAB „Vilniaus viešasis transportas“ priklausiančio turto sugadinimą, būtent kaltinamieji turi atlyginti padarytą turtinę žalą.

UAB „Vilniaus viešasis transportas“ civilinis ieškinys, patikslintas teisiamojo posėdžio metu, dėl kaltinamųjų 2016-09-29 nusikalstama veika padarytos 3917 Eur turtinės žalos atlyginimo yra grindžiamas prie ieškinio pridėtais dokumentais, civilinio ieškovo atstovo teisiamojo posėdžio metu duotais paaiškinimais bei kita byloje esančia medžiaga: preliminaria remonto darbų kalkuliacija-aktu (t. 2, b. l. 132-133), VšĮ „Emprekis“ pažyma (t. 3, b. l. 145) bei dujų pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 48-B.2007/120.

Kaip matyti iš bylos duomenų, o būtent – remonto darbų kalkuliacijos-akto, kaltinamųjų padarytų apgadinimui autobusui dydis yra 6018,40 Eur, kurį sudaro sugadintų autobuso dalių kaina, prie šios sumos pridėjus rastų bei paimtų saugoti autobuso dalių vertes (priekinis žibintas, 2 vnt., bendros 260 Eur vertės, akumuliatoriai, 2 vnt., bendros 222 Eur vertės, gesintuvai, 2 vnt., bendros 29,40 Eur vertės, elektroninio bilieto kompiuteris, 1590 Eur vertės, viso 2101,40 Eur).

Teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškovo atstovas prašė civilinį ieškinį mažinti suma, gaunama sudėjus surastų ir paimtų saugoti autobuso detalių sumai, t. y. 260 Eur + 222 Eur + 29,40 Eur +1590 Eur = 2101,40 Eur. Atsižvelgiant į rastų ir paimtų saugoti autobuso detalių vertę, realiai civiliniam ieškovui padarytos turtinės žalos dydis yra lygus 3917 Eur (6018,40 Eur - 260 Eur - 222 Eur - 29,40 Eur - 1590 Eur = 3917 Eur).

Pažymėtina, kad remdamasis minėtais dokumentais bei civilinio ieškovo atstovo paaiškinimais, teismas tikslina tiek kaltinimo dalį dėl žalos dydžio, t. y. konstatuoja, kad V. T., D. K., T. V. ir J. J. padarė UAB „Vilniaus viešasis transportas“ ne 5767 Eur turtinę žalą, kaip nurodyta pirminiame kaltinime, o būtent 3917 Eur, tiek ir šalina iš kaltinimo autobuso dalis, kurios nebuvo sugadintos ir buvo paimtos saugoti.

Minėta turtinės žalos suma (3917 Eur), teismo vertinimu, yra protinga, nėra akivaizdžiai per didelė, žalą kaltinamieji sukėlė padarydami BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, jų kaltė yra įrodyta, tarp jų neteisėtų veiksmų ir civilinio ieškovo patirtos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Atsižvelgiant į tai, ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo šioje dalyje yra tenkintinas ir ši suma priteistina iš kaltinamųjų V. T., D. K., J. J. ir T. V. solidariai, nes žala padaryta veikiant bendrai (CK 6.279 straipsnis).

Kaltinamųjų V. T., T. V. laikinajame sulaikyme išbūto laiko klausimas spręstinas BK 66 straipsnyje numatyta tvarka.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas spręstinas BPK 94 straipsnyje numatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (2015-12-03 veika), ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, per bausmės laikotarpį atlyginti padarytą žalą, pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, per vienerius metus laiko neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar organizacijose.

V. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (2015-12-11 veika), ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, per bausmės laikotarpį atlyginti padarytą žalą, pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, per vienerius metus laiko neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar organizacijose.

V. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (2016-09-29 veika), ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, per bausmės laikotarpį atlyginti padarytą žalą, pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, per vienerius metus laiko neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar organizacijose.

V. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, per bausmės laikotarpį atlyginti padarytą žalą, pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, per vienerius metus laiko neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar organizacijose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti V. T. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, per bausmės laikotarpį atlyginti padarytą žalą, pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, per vienerius metus laiko neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar organizacijose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į V. T. paskirtą bausmę įskaityti jo laikino sulaikymo laiką nuo 2016-10-10 07.15 val. iki 2016-10-11 16.00 val.

V. T. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos.

J. J., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 93 straipsnio nuostatomis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, paskirti J. J. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val. bei tęsti mokslą.

Elgesio apribojimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio nuorašo gavimo elgesio apribojimo vykdymą prižiūrinčioje institucijoje dienos.

J. J. paskirtą kardomąją priemonę – atidavimą prižiūrėti – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo dienos.

D. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo R. K. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

D. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

T. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, per 1 (vienerius) metus atlyginti padarytą žalą, tęsti darbą, o jo netekus – registruotis darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į T. V. paskirtą bausmę įskaityti jo laikino sulaikymo laiką nuo 2016-10-10 09.40 val. iki 2016-10-11 11.25 val.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, autobuso „VOLVO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu paimtus 5 raktus varžtams sukti, nuoplovą su galimai DNR pėdsakais, saugoti priduotus į Vilniaus aps. VPK Logistikos skyriaus Ūkio poskyrį, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti, T. V. parodymų patikrinimo vietoje metu pateiktus daiktus – du akumuliatorius, ant kurių yra užklijuoti raudonos spalvos lipdukai „ISKRA ENERGY“ ir baltos spalvos lipdukai „12V 230Ah 1400A/EN/, du žibintus su iškaltu užrašu „C A 04 HOR“ „E 27,5“ „7411482“, du raudonos spalvos gesintuvus, autobuso tablo (švieslentę), o taip pat V. T. parodymų patikrinimo vietoje metu paimtą autobuso borto kompiuterį „EM 126i MIJOLA“ Nr. 1262759, saugoti priduotus į Vilniaus aps. VPK Logistikos skyriaus Ūkio poskyrį, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti UAB „Vilniaus viešasis transportas“.

Priteisti solidariai iš V. T., D. K., T. V., J. J. UAB „Vilniaus viešasis transportas“ naudai 3917 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus septyniolika eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.