Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

1. A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje;

2. T. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje;

3. D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinių reikalų ir darbo ministerijos, profesinio išsilavinimo, teistas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260-1 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį (du epizodai) - 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda,

kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Atsižvelgiant į kaltinamiesiems inkriminuotų nusikaltimų pobūdį (nepriskirtini labai sunkių nusikaltimų kategorijai), kaltinamųjų poziciją bei faktinių aplinkybių aiškumą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų parodymų, jų kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie teismo pripažinti įrodymais ir išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Objektyvioji minėto nusikaltimo pusė pasižymi alternatyviais nusikalstamos veikos padarymo būdais, kurie turi savarankišką baudžiamąją teisinę reikšmę, nes kiekvienas iš jų, jį padarius, gali būti savarankišku asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Minėto nusikaltimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad asmuo suvokia, kad neteisėtai disponuoja draudžiamomis medžiagomis ir taip nori veikti. Nebūtina nustatyti, kad asmuo žinojo tikslų disponuotų draudžiamų medžiagų kiekį, užtenka bendro pastarojo suvokimo. Be to, šio nusikaltimo vienas iš sudėties požymių yra tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas, kuris reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam asmeniui. Ši subjektyvaus požymio nustatymui svarbią reikšmę turi kaltininko atlikti veiksmai, jų pobūdis, intensyvumas, būdas, pastangos juos padarant, šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, jų rūšis, kainą, paruoštų vartoti dozių skaičius, jų pakuotės (dydis, svoris), duomenys apie tai, kad kaltininkas tai žinojo, rastos priemonės, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kitos faktinės aplinkybės.

Teismas, ištyręs bei įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir įrodymais pripažintus duomenis, juos išanalizavęs atskirai bei sujungęs į vientisą įrodymų grandinę, neturi pagrindo nepripažinti, kad kaltinamieji A. J., T. N. ir D. K. bylai aktualiu laiku padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, o būtent – kaltinamieji A. J. ir T. N. iš kaltinamojo D. K. įgijo nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, o šis jiems minėtas medžiagas pardavė ir kartu disponavo kitomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas du tikslus – jas platinti ir vartoti.

Kaltinamieji T. N. ir A. J. viso baudžiamojo proceso metu – tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu nuosekliai teigė, kad norėdami įsigyti narkotinių medžiagų – kanapių, socialinio bendravimo programoje „Telegram“ susisiekdavo su kaltinamuoju D. K., kurio slapyvardis šioje programoje buvo „(duomenys neskelbtini)“. Apie norimas įsigyti narkotines medžiagas jie tiesiogiai nebendraudavo, o bendrai paklausdavo ar D. K. turi, o šis jiems atsakydavo teigiamai arba neigiamai. Analogišku būdu pastarieji su D. K. susisiekė 2023 m. rugsėjo 27 d., kiekvienas iš jų tai darė savarankiškai, ir susitarė su kaltinamuoju susitikti (duomenys neskelbtini). Susitikimo metu kaltinamasis D. K. T. N. pateikė 2 vnt. paketėlių su narkotine medžiaga – kanapėmis, o šis pastarajam sumokėjo 40 Eur. Vėliau kaltinamasis D. K. susitiko su A. J., ir pastarajam už 20 Eur pardavė vieną paketėlį su narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis. Netrukus po to visi šie asmenys buvo sulaikyti. Abu kaltinamieji – A. J. ir D. K. taip pat patvirtino, kad pas D. K. narkotines medžiagas įgijo išimtinai asmeniniam vartojimui (t. 1, b. l. 60-63, 76-78, 129-131, 143-146, t. 3, b. l. 34-39). Teismas pagrindo abejoti šiais kaltinamųjų parodymais neturi, kadangi juos atitinka tiek kaltinamojo D. K. parodymai, tiek ir rašytinė bylos medžiaga. Analogiškai pirmiau aptartiems kaltinamųjų A. J. ir T. N. parodymams, kaltinamasis D. K. viso baudžiamojo proceso metu neneigė, kad kelis mėnesius užsiima narkotinių medžiagų platinimu ir šią veiklą vykdė būtent bylai aktualiu laiku – 2023 m. rugsėjo 27 d. Pastarasis patvirtino, kad socialinio bendravimo programoje „Telegram“ turėjo susikūręs savo paskyrą, kuria naudojosi siekdamas parduoti narkotines medžiagas. Jam dėl narkotinių medžiagų įgijimo taip pat rašė ir kaltinamieji A. J. bei T. N., su kuriais (su kiekvienu atskirai), jis susitarė susitikti 2023 m. rugsėjo 27 d., (duomenys neskelbtini). Sutartoje vietoje jis pirmiausia susitiko su kaltinamuoju T. N., kuriam už pastarojo perduotus 40 Eur, pardavė du paketėlius su narkotine medžiaga – kanapėmis, o vėliau susitiko su kaltinamuoju A. J., kuriam už pastarojo perduotus 20 Eur, perdavė vieną paketėlį su narkotine medžiaga – kanapėmis. Netrukus po to, jis kartu su asmenimis, kurie prieš tai iš jo įsigijo draudžiamas medžiagas, buvo laikinai sulaikytas (t. 1, b. l. 164-167, t. 3, b. l. 34-39). Be pirmiau aptartų, tarpusavyje sutampančių ir vienas kitą papildančių parodymų, kaltinamųjų 2023 m. rugsėjo 27 d. įvykusio susitikimo aplinkybes taip pat įrodo ikiteisminio tyrimo metu liudytojais apklaustų, kaltinamųjų laikiną sulaikymą vykdžiusių policijos pareigūnų parodymai. Tiek liudytojas J. G., tiek liudytojas D. L. apklausų metu patvirtino, kad 2023 m. rugsėjo 27 d. buvo gautas pranešimas apie (duomenys neskelbtini), planuojamą narkotinių medžiagų perdavimą. Atvykę į įvykio vietą, jie pastebėjo dviejų vyrų, kaip vėliau paaiškėjo D. K. ir T. N., susitikimą, kurio metu šie vyrai vienas kitam kažką perdavė. Netrukus po įvykusio susitikimo, D. K. susitiko dar su vienu vyru, kaip vėliau paaiškėjo - A. J., kuriam D. K. pateikė nedidelį daiktą, o A. J. jam pateikė banknotą. Pastebėjus pirmiau aptartus įvykius, nuspręsta visus asmenis sulaikyti. Sulaikymo metu atliktų asmens kratų metu pas kaltinamuosius T. N. ir A. J. buvo rasti ir išimti maišeliai su augalinės kilmės medžiagomis, galimai narkotinėmis medžiagomis. Atitinkamai pas kaltinamąjį T. N. buvo surasti 2 paketėliai, o pas kaltinamąjį A. J. – vienas. Sulaikymo metu abu kaltinamieji neginčijo, kad su savimi turi narkotines medžiagas ir jas pateikė policijos pareigūnams (t. 1, b. l. 109-112, 114-117). Galiausiai, faktą, kad kaltinamasis D. K. pardavė, o kaltinamieji A. J. ir T. N. iš pastarojo įgijo būtent narkotines medžiagas patvirtina ir šių rastų bei išimtų medžiagų tyrimo rezultatai, užfiksuoti Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtame procesiniame dokumente užfiksuota, kad žalios spalvos sausa, dalinai susmulkinta augalinė medžiaga iš bespalvio plastikinio uždaromo maišelio, 2023 m. rugsėjo 27 d. rasto įtariamojo A. J. asmens kratos metu (SPP Nr. (duomenys neskelbtini)), yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 1,498 g, tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 14,1 procentų. Žalios spalvos sausa, dalinai susmulkinta augalinė medžiaga iš 2 vnt. bespalvių plastikinių uždaromų maišelių, 2023 m. rugsėjo 27 d. rastų T. N. asmens kratos metu (SPP Nr. (duomenys neskelbtini)), yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurių bendroji masė yra 2,990 g, tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 17,9 procentų (t. 1, b. l. 79-89). Be kita ko, sugretinus pas kaltinamuosius rastų ir išimtų draudžiamų medžiagų kiekius su pagal aktualią Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintų Rekomendacijų dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo (toliau - ir Rekomendacijos) redakciją numatytais narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) kiekių kategorijomis, prižintina, kad nagrinėjamu atveju pagrįstai kaltinamiesiems T. N. ir A. J. inkriminuota, kad pastarieji įgijo būtent nedidelius narkotinių medžiagų – kanapių (jų antžeminių dalių) kiekius.

Taigi, visi anksčiau teismo aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, neginčijamai patvirtina, kad kaltinamieji T. N., A. J. ir D. K. bylai aktualiu laiku ir vietoje aktyviais veiksmais realizavo jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėtis – kaltinamieji T. N. ir A. J. iš kaltinamojo D. K. įgijo narkotines medžiagas ir jas laikė, o kaltinamasis D. K. šias medžiagas jiems išplatino, parduodamas.

Be visų pirmiau aptartų kaltinamiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų požymių, svarbu pažymėti, kad tiek kaltinamasis tiek D. K., atlikdamas narkotinių medžiagų pardavimo veiksmus, tiek T. N. ir A. J., atlikdami šių medžiagų įgijimo, o vėliau ir laikymo veiksmus, suvokė savo disponuotų medžiagų pobūdį ir kiekį, bei norėjo veikti jiems inkriminuotu ir kaltinime nurodytu būdu. Tai reiškia, kad kaltinamieji narkotinėmis medžiagomis disponavo, veikdami tiesiogine tyčia.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis D. K. be to, kad atliko pirmiau aptartus ir teismo įrodytais pripažintus narkotinių medžiagų platinimo veiksmus, taip pat savo gyvenamojoje vietoje disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas du tikslus – dalį jį išplatinti, o dalį – naudoti asmeninių poreikių tenkinimui.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo D. K. viso proceso metu nuosekliais išlikusius parodymus, taip pat rašytinę bylos medžiagą, šiuos duomenis, pripažintinus įrodymais, sugretinęs bei sujungęs į vientisą įrodymų grandinę, neturi pagrindo abejoti, kad pastarasis savo gyvenamojoje vietoje laikė draudžiamas medžiagas.

Viso baudžiamojo proceso metu kaltinamasis D. K. neginčijo, kad jo gyvenamojoje vietoje 2023 m. rugsėjo 27 d., po laikino sulaikymo atliktos kratos metu buvo rastos ir išimtos narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Anot D. K., jo gyvenamojoje vietoje buvo rasta 14 vnt. plastikinių maišelių su narkotine medžiaga – kanapėmis. Dauguma šių maišelių jau buvo paruošti pardavimui, tačiau tuos maišelius, kuriuose buvo itin nedaug augalinės medžiagos, jis buvo pasilikęs asmeniniam vartojimui. Taip pat jo gyvenamojoje vietoje buvo rasti nelegaliai įgyti vaistai „(duomenys neskelbtini)“, šiuos vaistus jis laikė išimtinai asmeniniam vartojimui, nes anksčiau juos jam išrašydavo gydytojas (t. 1, b. l. 164-167, 208-211, t. 3, b. l. 34-39). Teismas pagrindo abejoti pirmiau aptartais kaltinamojo parodymais neturi, kadangi jie atitinka ir pastarojo gyvenamojoje vietoje 2023 m. rugsėjo 27 d. atliktos kratos rezultatus, iš kurių matyti, kad D. K. kambaryje spintelės viršutiniame stalčiuje rastos narkotinės medžiagos: maišelis, kuriame yra 8 maišeliai su augalinės kilmės narkotinėmis medžiagomis, 6 maišeliai su augalinės kilmės, galimai narkotinėmis medžiagomis, vaistai ,, (duomenys neskelbtini)“, svarstyklės bei išberta, augalinės kilmės, galimai narkotinė medžiaga (t. 1, b. l. 36-41, 45-47). Galiausiai faktą, kad kaltinamasis D. K. savo gyvenamojoje vietoje laikė būtent narkotines ir psichotropines medžiagas patvirtina šių medžiagų tyrimų rezultatai, užfiksuoti pirmiau nurodytoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtame procesiniame dokumente konstatuota, kad pas kaltinamąjį gyvenamojoje vietoje, skirtingose vietose ir pakuotėse, iš viso buvo rasta 14,69 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), 0,017 g. psichotropinės medžiagos – 3-CMC, bei 0,062 g psichotropinės medžiagos alprazolamo (t. 1, b. l. 79-89). Sugretinus šiuos pas kaltinamąjį D. K. rastų draudžiamų medžiagų kiekius su Rekomendacijose nurodytomis šių medžiagų kiekių kategorijomis, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju kaltinamojo veiksmai buvo pagrįstai kvalifikuoti kaip disponavimas narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, kurių bendras kiekis viršija šių medžiagų nedidelį kiekį.

Nagrinėjamu atveju teismas taip pat neturi pagrindo nepripažinti, kad kaltinamasis D. K. savo gyvenamojoje vietoje rastomis ir išimtomis narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis disponavo, turėdamas du tikslus – jas platinti ir vartoti pačiam. Šią teismo išvadą pagrindžia tiek pirmiau aptarti, viso proceso metu nuosekliais išlikę kaltinamojo D. K. parodymai, kuriuose jis patvirtino, kad narkotines medžiagas – kanapes platino kurį laiką, o ir pats kartais šias ir kitas pas jį rastas draudžiamas medžiagas pavartodavo. Faktą, kad kaltinamasis veikė, sąlygojamas dviejų jam inkriminuotų tikslų, patvirtina ir pas pastarąjį gyvenamojoje vietoje rastos narkotinių ir psichotropinių medžiagų fasavimui skirtos priemonės – svarstyklės, didelis skaičius maišelių, kuriuose buvo surastos jau paruoštos pardavimui narkotinės medžiagos, taip pat kaltinamojo laikino sulaikymo metu atliktos medicininės apžiūros rezultatai, iš kurių matyti, kad bylai aktualiu laiku kaltinamasis buvo pavartojęs narkotinių medžiagų, bei kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys, iš kurių matyti, kad pastarasis gydėsi nuo priklausomybės sindromo, o ir anksčiau buvo teistas už nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis be tikslo platinti.

Taigi, pirmiau aptarti ir teismo įrodymais pripažinti duomenys – kaltinamojo D. K. parodymai, jo gyvenamojoje vietoje atliktos kratos rezultatai, taip pat iš valstybinių registrų gauti išrašai apie D. K., leidžia teismui pagrįstai pripažinti, kad kaltinamasis jam inkriminuotu laiku ir vietoje narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis disponavo, turėdamas du jam inkriminuotus tikslus – jas platinti ir vartoti.

Be kita ko, teismas, įvertinęs tiek ankstesnę kaltinamojo D. K. kriminalinę patirtį, tiek jo kreipimąsi į gydymo įstaigas dėl priklausomybės narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms, pripažįsta, kad pastarasis suvokė savo disponuotų medžiagų pobūdį ir kiekį, bei norėjo veikti jam inkriminuotu ir kaltinime nurodytu būdu. Tai reiškia, kad kaltinamasis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, rastomis pas jį gyvenamojoje vietoje, disponavo, veikdamas tiesiogine tyčia.

Svarbu pažymėti ir tai, kad kaltinamasis D. K., be to, kad laikė savo gyvenamojoje vietoje narkotines bei psichotropines medžiagas bei dalį jų pardavė T. N. ir A. J., taip pat yra kaltinamas tuo, kad šias visas medžiagas įgijo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis.

Minėtų aplinkybių kontekste pažymėtina, jog įvertinus visumą baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, nenustatyta, kad bent vienas iš šiame nuosprendyje aptartų įrodymų patvirtintų pirmiau aptartą kaltinamajam D. K. inkriminuoto nusikaltimo objektyvųjį požymį, o būtent – jo bylai aktualiu laiku ir vietoje parduotų bei laikytų draudžiamų medžiagų įgijimą. Nenustatyta nei kada, nei kokioje vietoje, taip pat iš kokio tiksliai asmens kaltinamasis D. K. įgijo jo vėliau parduotas ir laikytas psichotropines bei narkotines medžiagas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti tik tai, kad kaltinamasis D. K. dalį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) pardavė kaltinamiesiems T. N. ir A. J., o vėliau tam tikrą dalį medžiagų laikė savo gyvenamojoje vietoje. Todėl vien tai, kad asmuo dalį medžiagų pardavė kitam asmeniui, o dalį laikė gyvenamojoje vietoje, nesuteikia pagrindo teigti, kad kaltinamasis šias draudžiamas medžiagas įgijo. Tam, kad būtų galima nustatyti šį objektyvųjį BK 260 straipsnio 1 dalies ir 259 straipsnio 1 dalies požymį, jį būtina pagrįsti ne kitos veikos padarymo faktu, bet byloje surinktų ir teismo įrodymais pripažintų duomenų visuma. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam D. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėtis tikslintina, pašalinant iš jos pirmiau nurodytą objektyvųjį požymį, kas įtakos kaltinamojo veiksmų vertinimui BK 260 straipsnio 1 dalies bei 259 straipsnio 1 dalies kontekste neturi.

Kartu teismas pažymi, kad kaltinamiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėtis yra tikslintinos nurodant pastarųjų disponuotų narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) tetrahidrokanabinolio koncentraciją, kas kartotinai pažymėtina, įtakos pastarųjų veiksmų vertinimui jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėčių kontekste neturi.

Taigi, pirmiau išdėstytų įrodymų visuma leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis D. K. padarė dvi jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje, o kaltinamieji T. N. ir A. J. – nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018).

Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, Nr. 2K- 265- 1073/2018, Nr. 2K- 98- 1073/2019, 2K-49-976/2020).

Dėl T. N. skirtinos bausmės

BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje įstatymų leidėjas numatė alternatyvias bausmes – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą arba areštą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – kaltinamasis T. N. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje. Pastarojo baudžiamąją atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, kaltinamasis T. N. anksčiau teistas – Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu pastarasis buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, paskiriant 1 metų laisvės apribojimo bausmę, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs (t. 2, b. l. 17-19). Pastebėtina, kad po šioje byloje nagrinėjamų įvykių kaltinamajam T. N. naujų ikiteisminių tyrimų nebuvo pradėta. Kaltinamasis taip pat ne kartą baustas administracine tvarka, išimtinai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, duomenų apie paskirtų baudų apmokėjimą nėra (t. 2, b. l. 20-26). Pažymėtina, jog analogiškai duomenų apie naujų ikiteisminių tyrimų stokai, kaltinamasis naujų administracinių nusižengimų taip pat nėra padaręs. T. N. šiuo metu nedirba, paskutinį kartą dirbo laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 25 d. iki 2024 m. sausio 25 d., taip pat nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje, paskutinį kartą registravosi laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 13 d. iki 2023 m. spalio 24 d. (t. 2, b. l. 29).

Visi anksčiau aptarti kaltinamąjį T. N. ir jam inkriminuotas nusikalstamas veikas charakterizuojantys duomenys patvirtina, kad jo padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio. Todėl teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartų, bausmės skyrimui reikšmingų duomenų visumą, taip pat tą faktą, kad pats baudžiamasis procesas turėjo įtakos kaltinamojo elgesiui, pripažįsta, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam T. N. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, paskyrus baudos bausmę. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu oficialiai nedirba, tačiau teigė, kad pajamas gauna iš pagalbinių darbų, gyvena kartu su tėvais, todėl piniginių lėšų nestokoja, kas suteikia pagrindo pastarajam už jo padarytą baudžiamąjį nusižengimą paskirtą baudos bausmę, jos dydį nustatant artimą baudos dydžio, taikomo padarius baudžiamuosius nusižengimus, minimumui – 30 MGL (1 500 Eur).

Kaltinamasis T. N. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant galutinę 20 MGL (1 000 Eur) dydžio baudą.

Kaltinamasis T. N. buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. rugsėjo 27 d., 14.35 val. iki 2023 m. rugsėjo 28 d., 11.21 val. (vieną dieną) (t. 2, b. l. 33-34, 71-73). Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir BPK 140 straipsnio 13 dalimi, į T. N. skirtinos bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2023 m. rugsėjo 27 d., 14.35 val. iki 2023 m. rugsėjo 28 d., 11.21 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, laikant, kad likusios nesumokėtos baudos dydis yra 18 MGL (900 Eur).

Dėl A. J. skirtinos bausmės

BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje įstatymų leidėjas numatė alternatyvias bausmes – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą arba areštą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – kaltinamasis A. J. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje. Pastarojo baudžiamąją atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, kaltinamasis A. J. anksčiau teistas – Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu pastarasis buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (4 nusikalstamos veikos), 189 straipsnio 1 dalyje, paskiriant galutinę subendrintą 1 metų laisvės apribojimo bausmę, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs (t. 2, b. l. 86-90). Kaltinamasis taip pat teistas Prancūzijos Respublikoje (t. 2, b. l. 86-90), baustas administracine tvarka, daugumoje atvejų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudos apmokėtos (t. 2, b. l. 91-100). Pažymėtina, kad kaltinamasis administracine tvarka baustas ir po byloje aptariamų įvykių. Kaltinamasis dirba nuo 2022 m. balandžio 12 d. (t. 2, b. l. 101- 102).

Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartų, bausmės skyrimui reikšmingų duomenų visumą, įskaitant ir jo ne vienkartinį ankstesnį teistumą Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse, taip pat administracinį baustumą jau po šioje byloje aptariamos ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, pripažįsta, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. J. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, paskyrus laisvės apribojimo bausmę su teismo nustatytais įpareigojimais ir draudimais. Atsižvelgiant į tą faktą, kad kaltinamasis nors ir teistas anksčiau, tačiau teistumas išnykęs, savo kaltę pripažino, pripažintina, kad kaltinamajam kartu su skirtina laisvės apribojimo bausme nėra tikslinga taikyti intensyvią priežiūrą.

Teismo vertinimu, 6 mėnesių trukmės laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros su įpareigojimais bei draudimais: 1) įpareigojimu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra (BK 48 straipsnio 6 dalis); 2) įpareigojimu tęsti darbą, o jo netekus, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); 3) draudimu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas); atitinka kaltinamojo A. J. asmenybę ir jo padaryto baudžiamojo nusižengimo pavojingumą, taip pat iš esmės įtakos pastarojo elgesį ir gyvenimo būdą.

Kaltinamasis A. J. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant 4 mėnesių trukmės laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais bei draudimais: 1) įpareigojimu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra (BK 48 straipsnio 6 dalis); 2) įpareigojimu tęsti darbą, o jo netekus, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); 3) draudimu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį) (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Kaltinamasis A. J. buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. rugsėjo 27 d., 14.35 val. iki 2023 m. rugsėjo 27 d., 17.42 val. (vieną dieną) (t. 2, b. l. 107-108, 137-138). Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu ir BPK 140 straipsnio 13 dalimi, į A. J. skirtinos bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas laikiname sulaikyme 2023 m. rugsėjo 27 d., 14.35 val. iki 2023 m. rugsėjo 27 d., 17.42 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Dėl D. K. skirtinos bausmės

BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje už šio nusikaltimo padarymą asmeniui yra numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas, laisvės atėmimas iki dviejų metų.

BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje už šio nusikaltimo padarymą yra numatyta išimtinai laisvės atėmimo bausmė varijuojanti nuo 2 iki 8 metų laisvės atėmimo.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą - nagrinėjamu atveju kaltinamasis D. K. padarė dvi tyčines, baigtas nusikalstamas veikas, priskirtinas nesunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis ir 260 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis ir 259 straipsnio 1 dalis).

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, kaltinamasis D. K. anksčiau teistas vieną kartą. Pastarojo atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 14 d. buvo priimtas teismo baudžiamasis įsakymas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) ir 260¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo, paskirta galutinė subendrinta 50 MGL (2 500 Eur) bauda, ją įpareigojant sumokėti iki 2024 m. balandžio 2 d. (t. 1, b. l. 124-126). Po šioje byloje aptariamų įvykių kaltinamasis D. K. naujų nusikalstamų veikų nepadarė – nauji ikiteisminiai tyrimai pastarojo atžvilgiu nėra pradėti. Kaltinamasis taip pat baustas administracine tvarka, išimtinai už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, baudos sumokėtos (t. 1, b. l. 127-133). Analogiškai duomenų apie naujų ikiteisminių tyrimų stokai, kaltinamasis po šioje byloje aptariamų nusikalstamų veikų padarymo naujų administracinių nusižengimų taip pat nepadarė. Kaltinamasis šiuo metu nedirba, laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 10 iki 2023 m. kovo 21 d. vykdė individualią veiklą (t. 1, b. l. 134-135), o nuo 2023 m. kovo 31 d. iki 2023 m. lapkričio 24 d. registravosi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinių reikalų ir darbo ministerijos (t. 1, b. l. 136). Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis D. K. dėl turimos priklausomybės narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms 2023 m. sausio 6 d. kreipėsi į Respublikinį ligų centrą kreipėsi, kur jam nustatytas priklausomybės sindromas (t. 1, b. l. 105).

Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus ir kaltinamąjį D. K. charakterizuojančius duomenis, taip pat jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei jų padarymo priežastis, šiuos duomenis įvertinęs bausmės paskirties kontekste, pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam D. K. tikslinga pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti švelnesnę nei minėtos normos sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimą, jo terminą nustatant lygų šios bausmės maksimumui.

BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytas bausmės švelninimo pagrindas yra siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę aptariamu pagrindu, turi motyvuotai nurodyti, kokių aplinkybių visuma rodo, kad konkrečios normos sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui aiškiai prieštarautų teisingumo principui (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-P-89/2014, Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-39-719/2019).

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis D. K. iki šioje byloje aptariamų įvykių yra teistas tik vieną kartą – tais pačiais 2023 metais jis buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Būtent tais pačiais metais pastarasis kreipėsi į gydymo įstaigas, kuriam buvo nustatytas priklausomybės sindromas. Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis D. K. patvirtino, kad vartoja narkotines medžiagas, yra nuo jų priklausomas, todėl akivaizdu, kad tiek pastarojo pirmiau padarytos ir teismo galutiniu sprendimu įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos, tiek šioje byloje aptariamos nusikalstamos veikos, yra sąlygojamos pastarojo priklausomybės sindromo. Pažymėtina, kad kaltinamasis D. K. viso proceso metu savo kaltės neneigė, pripažino, kad disponavo draudžiamomis medžiagomis, turėdamas du tikslus – jas parduoti ir turėti asmeniniam vartojimui, bet kartu nurodė, kad tokio savo elgesio daugiau nekartos. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus (21 metų amžiaus), nevedęs, gyvena su motina, anksčiau su laisvės atėmimu susijusiomis bausmėmis nebuvo baustas – pirmą kartą su teisėsaugos institucijomis susidūrė 2022 metais ir jau pirmiau aptartu 2023 metų baudžiamuoju įsakymu jam buvo paskirta išimtinai piniginio pobūdžio bausmė - bauda. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad kaltinamasis bylai aktualiu laiku ir vietoje disponavo narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių bendras kiekis, įskaitant ir tą dalį, kuri buvo išplatinta kitiems kaltinamiesiems, - 19,178 g nors ir viršija nedidelį šios draudžiamos medžiagos kiekį (5 g), tačiau neženkliai, be kita ko, bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta ir tai, kad dalis šių medžiagų buvo skirta ir kaltinamojo asmeniniam vartojimui. Pastebėtina ir tai, kad kaltinamojo gyvenamojoje vietoje disponuotų kitų psichotropinių medžiagų – 3-CMC bei alprazolomo kiekiai atitinkamai nesiekė nedidelio kiekio ir neženkliai viršijo nedidelį šių medžiagų kiekį ir buvo skirti pastarojo asmeniniam vartojimui. Be kita ko, bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat nebuvo nustatytos ir kaltinamojo D. K. padarytos ir BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pavojingumą didinančios aplinkybės – veikimas esant tam tikrai bendrininkavimo formai, ar pakartotinis tokio pobūdžio veiksmų įvykdymas.

Minėtų tiek kaltinamąjį, tiek jo padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančių duomenų visumoje atkreiptinas dėmesys į teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad teismai, vertindami sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės dydį ir suprasdami ilgalaikio įkalinimo neigiamą poveikį nuteistojo socialiniams ryšiams, resocializacijos perspektyvai, paprastai turi įvertinti ir galimybę paskirti švelnesnę bausmę nei nustatyta įstatymo (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316-788/2019). Todėl, įvertinus kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – jauną amžių, duomenų stoką apie ilgalaikę, nuoseklią ir vis sunkėjančią kriminalinę patirtį, pastarojo kreipimąsi į gydymo įstaigas dėl turimos priklausomybės, taip pat nuoširdų prisipažinimą dėl padarytų nusikalstamų veikų, šiuos duomenis sugretinus su kaltinamojo D. K. padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu – disponuotų draudžiamų medžiagų kiekiu, šių nusikalstamų veikų padarymo priežastimis, sąlygojamomis priklausomybės sindromo, jų realizavimo laikotarpiu, apėmusiu tik vienos dienos pusdienį, nors ir nepašalina D. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, nemažina jo kaltės, tačiau leidžia spręsti, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nagrinėjamu atveju aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Teismo vertinimu, kaltinamajam D. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, kaltinamasis turės galimybę socializuotis į visuomenę ir tokiu būdu bus greičiau pasiekta bausmės prevencinė ir socialinė paskirtis, kurioms šiuo atveju turi būti suteikiama pirmenybė. Pažymėtina, jog kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus laisvės atėmimo bausmę būtų pasiekti išimtinai bausmės nubaudimo tikslai, kas neatitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyto teisinio reguliavimo, sąlygojančio būtinybę skirti tokią bausmę, kuri nei vienos iš bausmės paskirčių nesuabsoliutintų.

Atsižvelgiant į pirmiau aptartą, pripažintina, kad kaltinamajam D. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, yra skirtina laisvės apribojimo bausmė, jos dydį nustatant lygų šios bausmės maksimumui – 2 metams ir intensyvią priežiūrą – kaltinamojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad intensyvios priežiūros taikymo metu 22.00 val. iki 06.00 val. turi būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, taip pat paskiriant jam BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 2, 4 punktuose ir 5 dalies 4 punkte numatytus draudimus ir įpareigojimus - dalyvauti elgesio pataisos dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programoje; per pirmus 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Dėl kitos kaltinamojo D. K. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, kaltinamajam skirtina baudos bausmė, ne ženkliai viršijanti už šios kategorijos nusikalstamas veikas taikomų baudos bausmių minimumą, - 60 MGL (3 000 Eur).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis D. K. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, jam skirtinos bausmės bendrintinos bausmių apėmimo būdu, numatytu BK 63 straipsnio 1, 2 dalyse ir 5 dalies 2 punkte, griežtesne 2 metų laisvės apribojimo bausme apimant švelnesne baudos bausmę bei paskiriant galutinę subendrintą 2 metų laisvės apribojimo bausmę su pirmiau aptartais teismo įpareigojimais ir draudimais. Pažymėtina, kad toks pasirinktas bausmių bendrinimo būdas neprieštarauja aktualiai galiojančiai teismų praktikai, kurioje pripažįstama, kad BK 65 straipsnio 2 dalyje numatytas draudimas pakeisti baudą kita bausme nevaržo teismo visa apimtimi taikyti BK 63 straipsnyje numatytų galutinės subendrintos bausmės skyrimo taisyklių, t. y. griežtesne bausme apimti baudą, ją iš dalies ar visiškai pridėti prie griežtesnės bausmės. Šis draudimas reiškia, kad, paskyrus baudą už atskiras nusikalstamas veikas, taikant visiško ar dalinio baudos ir griežtesnės bausmės sudėjimo būdą, netaikomos BK 65 straipsnio 1 dalyje numatytos baudos keitimo kitomis bausmėmis taisyklės (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2012, 2K-302/2014 ir 2K-196-139/2016). Pažymėtina, kad BK 63 straipsnyje numatytos bausmių bendrinimo taisyklės yra taikomos ne konkrečioms, o visoms bausmių rūšims, šiuo atveju bendrinant laisvės apribojimo bausmę su bauda.

Apibendrinant, pripažintina, kad kaltinamajam D. K. skirtina galutinė subendrinta bausmė padės pasiekti BK 41 numatytus bausmės tikslus, bus teisinga ir proporcinga padarytoms nusikalstamoms veikoms bei kaltinamojo asmenybei, taip pat iš esmės įtakos pastarojo elgesį ir gyvenimo būdą.

Kaltinamasis D. K. dėl nusikaltimų padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant 1 metų ir 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su pirmiau aptartais teismo skirtinais įpareigojimais ir draudimais bei intensyvia priežiūra.

Kaltinamasis D. K., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 27 d., 14.40 val. iki 2023 m. rugsėjo 28 d., 13.31 val. (vieną dieną) buvo laikinai sulaikytas (t. 1, b. l. 142-143, 180-181). Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu ir BPK 140 straipsnio 13 dalimi, į D. K. skirtinos bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2023 m. rugsėjo 27 d., 14.40 val. iki 2023 m. rugsėjo 28 d., 13.31 val. vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

V. Turto konfiskavimas

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro 2023 m. spalio 2 d. nutarimu, šešių mėnesių laikotarpiui – nuo 2023 m. spalio 2 d. iki 2024 m. balandžio 2 d., kaltinamojo D. K. piniginėms lėšoms – 1580 Eur, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, buvo paskirta BPK 151 straipsnyje numatyta procesinė prievartos priemonė - laikinas nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant minėtais pinigais disponuoti, juos valdyti ir jais naudotis. Turto saugotoju paskirtas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (t. 1 b. l. 58-62). Šios procesinės prievartos priemonės taikymo terminas dviejų mėnesių laikotarpiui buvo pratęstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 29 d. nutartimi (t. 3, b. l. 40-42).

BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 27 d. atliktos kaltinamojo D. K. asmens kratos buvo metu rastas vienas 50 Eur nominalo banknotas ir du 20 Eur nominalo banknotai – iš viso 90 Eur (t. 1, b. l. 148-150). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamieji D. K.. T. N. ir A. J. nuosekliai teigė, kad 2023 m. rugsėjo 27 d. įvykusio susitikimo metu D. K. už jo perduotas narkotines medžiagas buvo atitinkamai sumokėtos 40 Eur ir 20 Eur sumos. Todėl teismas, įvertinęs pirmiau aptartus proceso dalyvių parodymus, taip pat pas kaltinamąjį D. K. rastų piniginių lėšų faktą, neturi pagrindo abejoti, kad dalis pas jį rastų ir išimtų piniginių lėšų, o būtent – 60 Eur, yra jam inkriminuotos ir BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos rezultatas, kuris vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatomis, privalo būti konfiskuotas.

Pažymėtina, jog baudžiamojo proceso metu nenustatyta pas kaltinamąjį D. K. 2023 m. rugsėjo 27 d. asmens kratos metu rastų 30 Eur kilmė, todėl ši likusi suma nelaikytina pirmiau aptartos nusikalstamos veikos rezultatu ir nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintina kaltinamajam.

Analogiškos išvados teismas laikosi ir dėl pas kaltinamąjį D. K. 2023 m. rugsėjo 27 d, gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu rastų ir išimtų 1 490 Eur vertės piniginių lėšų (t. 1, b. l. 36-41). Nepaneigtina, kad kaltinamasis D. K. viso proceso metu pripažino, kad minėtus pinigus gavo iš narkotinių medžiagų platinimo. Kita vertus, pas pastarąjį rasta piniginių lėšų suma buvo žymiai didesnė nei ta, kurią jis gavo kaltinamiesiems T. N. ir A. J. pardavęs narkotines medžiagas. Pažymėtina, jog D. K. šioje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas tik tuo, kad narkotines medžiagas išplatino kaltinamiesiems T. N. ir A. J., ir taip pat dalį draudžiamų medžiagų laikė savo gyvenamojoje vietoje, turėdamas du tikslus – platinti ir vartoti. Į kaltinamajam inkriminuotos ir BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį nėra įtrauktas narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas, dėl kurio kaltinamasis D. K. būtų gavęs net 1 490 Eur finansinės naudos. Minėtų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad šioje baudžiamojoje byloje išplėstinio turto konfiskavimo BK 72³ straipsnio pagrindu klausimas nebuvo nagrinėjamas ir jo pagrindai nebuvo baudžiamosios bylos įrodinėjimo dalykas, todėl pas kaltinamąjį D. K. jo gyvenamojoje vietoje rasta piniginių lėšų suma – 1 490 Eur, nėra laikytina nei jam inkriminuotu nusikalstamų veikų rezultatu, nei nusikalstamu būdu gautomis pajamomis, todėl yra grąžintina kaltinamajam D. K..

Kartu pažymėtina, kad iki nuosprendžio įsiteisėjimo aptariamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas 1 580 Eur vertės piniginėms lėšoms paliekamas galioti, o įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikintinas – 1 520 Eur dydžio piniginės lėšos grąžintinos kaltinamajam D. K., o 60 Eur – konfiskuotinos.

VI. Kiti klausimai

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato 1-iojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo vyriausiojo tyrėjo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarimu A. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 132-136). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato 3-iojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarimais D. K. buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei dokumentų paėmimas (t. 1, b. l. 168-174, 175-177). Šios kardomosios priemonės paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos, kartu kaltinamajam D. K. grąžinant jo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato 3-iojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarimais T. N. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 2, b. l. 64-69). Šios kardomosios priemonės paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos, kartu kaltinamajam T. N. grąžinant jo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

VII. Daiktai

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamoms veikos tirti, -

1. Po tyrimo likusios kanapės (antžeminės dalis), supakuotos į plastikinius uždaromus maišelius, taip pat maišeliai bei pakuotė su tabletėmis, perduoti (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 92-96), sunaikintini;

2. Po tyrimo likę tyrimo objektai ir objektų pakuotės, nutarimu perduoti saugojimui į (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 92-96), sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304, 305, 307 ir 313 straipsniais,

nusprendžia:

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių trukmės laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su įpareigojimais bei draudimais: 1) įpareigojimu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra; 2) įpareigojimu tęsti darbą, o jo netekus, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) draudimu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. J. paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su įpareigojimais bei draudimais: 1) įpareigojimu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra; 2) įpareigojimu tęsti darbą, o jo netekus, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) draudimu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į A. J. skirtinos bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikiname sulaikyme (duomenys neskelbtini) (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

T. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 30 MGL (1 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. N. paskirti 20 MGL (1 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 punktu, į T. N. paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikiname sulaikyme (duomenys neskelbtini) (vieną dieną), vieną laikino sulaikymą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir laikyti, kad likusios nesumokėtos baudos dydis yra 18 MGL (900 Eur).

T. N. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti ir T. N. grąžinti jo asmens dokumentą.

D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę ir intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis bei nustatyti įpareigojimus bei draudimus: nuo 22.00 val. iki 06.00 val. turi būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose; dalyvauti elgesio pataisos dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programoje; per pirmus 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančias medžiagas.

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu D. K. paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme – 2 (dviejų) metų laisvės apribojimu – apimti švelnesnę 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą, ir paskirti subendrintą 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę ir intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis bei nustatyti įpareigojimus bei draudimus: nuo 22.00 val. iki 06.00 val. turi būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose; dalyvauti elgesio pataisos dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programoje; per pirmus 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. K. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis bei nustatyti įpareigojimus bei draudimus: nuo 22.00 val. iki 06.00 val. turi būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose; dalyvauti elgesio pataisos dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programoje; per pirmus 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į D. K. paskirtos bausmės laiką įkaityti jo laikiname sulaikyme (duomenys neskelbtini) (vieną dieną) išbūtą laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

D. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti ir D. K. grąžinti jo asmens dokumentą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti D. K. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti 60 Eur (šešiasdešimt eurų), likusią pinigų dalį – 1 520 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt eurų), grąžinti D. K., nenustačius, kad jos gautos nusikalstamu būdu.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2023 m. spalio 2 d. nutarimu kaltinamojo D. K. 1 580 Eur vertės piniginėms lėšoms paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjo, o nuosprendžiui įsiteisėjus laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti ir 1 520 Eur grąžinti D. K..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, nuosprendžiui įsiteisėjus,:

1) Po tyrimo likusias kanapes (antžemines dalis), supakuotas į plastikinius uždaromus maišelius, taip pat maišelius bei pakuotę su tabletėmis, perduoti (duomenys neskelbtini), sunaikinti;

2) Po tyrimo likusius tyrimo objektus ir objektų pakuotes, nutarimu perduotus saugojimui į (duomenys neskelbtini), sunaikinti;

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam kaltinamajam – nuo nuosprendžio įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Bauda turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6801“, unikalų mokėjimo kodą – „1-567-1170/2024“. Sumokėjus baudą tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Išaiškinti A. J. ir D. K., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.