- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-25
- Bylos Nr.
- e2A-548-603/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23867-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Pareiškėjas
- T. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonei Turto bankui
- Kategorijos
- 2.4.2.8Įgyjamoji senatis
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (suinteresuoto asmens) Valstybės įmonės Turto banko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos T. K. pareiškimą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei Turto bankui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja T. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kurį patikslinusi prašė nustatyti nuosavybės teisės į neįregistruotą namą, esantį (duomenys neskelbtini), įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą.
2. Nurodė, kad name gyvena nuo 1977 metų iki šiol, jį valdo ir naudoja kaip savo daugiau nei 40 metų. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su T. K. (T. K.; miręs (duomenys neskelbtini)), o jo motina M. B. (mirusi (duomenys neskelbtini)) leido sūnui žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), pasistatyti gyvenamąjį namą. Pareiškėjos teigimu, tuo metu buvo gautas statybą leidžiantis dokumentas, tačiau nepamena ir negali pasakyti kieno vardu statybą leidžiantis dokumentas buvo gautas. Pažymėjo, kad siekdama atkurti statybą leidžiantį dokumentą, kreipėsi į Vilniaus regioninį valstybės archyvą, buvo pati buvo nuvykusi ieškoti minėtų dokumentų, tačiau iš Vilniaus regioninio valstybės archyvo 2020 m. liepos 16 d. gautame atsakyme nurodyta, jog „Vyriausiam regioniniam valstybės archyvui saugoti neperduoti Vilniaus miesto Naujosios Vilnios rajono liaudies tarybos komiteto Architekto dokumentai“. Pareiškėjos teigimu, kad namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), egzistavo ir turėjo statybą leidžiantį dokumentą, patvirtina 1982 m. rugpjūčio 15 d. įrašas iš Pastatų ir įrenginių aprašymo, kuriame nurodyta, jog gyvenamasis namas pastatytas 1977 metais ir Pastato inventorinės žinios, kuriose pažymėta, kad namo pakitimai registruoti nuosekliai ir sistemiškai 1982 m. rugpjūčio 15 d., 1986 m. gegužės mėn., 1987 m. kovo 15 d., 1991 m. gruodžio 3 d., 1993 m. lapkričio 16 d. Namas iki šiol nėra įregistruotas, nėra išviešinta jo registracija, kadangi nei prieš, nei po vyro T. K. mirties (duomenys neskelbtini), neatliko minėto namo registracijos, o mirus vyrui ir toliau liko gyventi minėtame name su mažamečiu vaiku.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas atsiliepime pareiškėjos prašymui neprieštaravo. Nurodė, kad pagal byloje esančius dokumentus, yra pagrindas nustatyti nuosavybės teisės į butą įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kadangi tokiam faktui konstatuoti pakanka duomenų, įrodančių, kad pareiškėja sąžiningai įgijo šį daiktą bei sąžiningai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą jį valdė ne mažiau kaip dešimt metų, juo rūpinosi, darė einamąjį remontą, mokėjo privalomus mokesčius. Pažymėjo, jog laikotarpiu, kol namas buvo valdomas ir naudojamas pareiškėjos, pretenzijų, jog namas turėtų priklausyti kam nors kitam, pareikšta nebuvo. Tuo atveju, jeigu būtų nustatyta savavališka statyba, pagal tuo metu galiojusį 1964 m. Lietuvos tarybų socialistinės respublikos Civilinio kodekso 114 straipsnį tokiu gyvenamuoju namu disponuoti nebūtų galima ir jis būtų nugriautas statytojo sąskaita. Suinteresuoto asmens teigimu, akivaizdu, kad būtent dėl trūkstamų dokumentų pareiškėja negali pagrįsti statybos teisėtumo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimu pareiškimą tenkino ir nustatė, jog pareiškėja pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).
5. Teismas konstatavo, jog byloje pakanka įrodymų išvadai, kad pareiškėja namą, esantį (duomenys neskelbtini), valdė teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai daugiau kaip 40 metų (Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68–4.71 straipsniai). Pažymėjo, kad tam neprieštaravo ir suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas.
6. Teismas nurodė, kad viena iš sąlygų įgyjamosios senaties nuostatoms taikyti yra tai, kad pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, o nekilnojamasis daiktas turi būti kaip nekilnojamasis daiktas sukurtas ar atsiradęs teisės aktų nustatyta tvarka ar kitokiu teisei neprieštaraujančiu būdu. Byloje esančiais duomenimis nenustatė, jog nuosavybės teisę į namą, esantį (duomenys neskelbtini), pareiškėja būtų įgijusi vienu iš įstatyme įtvirtintų nuosavybės teisės įgijimo būdų, kad nurodytas namas būtų valstybės ar savivaldybės nuosavybė, pažymėjo, kad taip pat nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjos valdymo atsisakymą ar namo užvaldymą kito asmens.
7. Remdamasis faktinėmis aplinkybėmis, pateiktais rašytiniais įrodymais ir pareiškėjos sūnaus sutikime nurodytomis aplinkybėmis nustatė, jog pareiškėja minėtame name gyvena nuo 1977 metų iki šiol, jį valdo, rūpinasi namu, moka mokesčius ir naudoja jį kaip savo daugiau nei 40 metų. Pažymėjo, kad pareiškėja valdė nurodytą namą kaip savo, mokėjo privalomuosius mokesčius bei vykdė teisėtą, sąžiningą, atvirą ir nepertraukiamą valdymą, o sūnus namą laiko motinos nuosavybe.
8. Teismas taip pat pažymėjo, kad daikto įgijimui pagal įgyjamąją senatį kaip savarankišką nuosavybės teisių įgijimo būdą taikomas daikto sukūrimo teisėtumo reikalavimas. Sprendė, jog byloje esantys duomenys - pastato inventorinės žinios patvirtina, jog namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas 1977 m., namo pakitimai buvo periodiškai užregistruoti 1982 m. rugpjūčio 15 d., 1986 m. gegužės mėn., 1987 m. kovo 15 d., 1991 m. gruodžio 3 d., 1993 m. lapkričio 16 d. Pažymėjo, jog pastato inventorinėse žiniose atlikti įrašai sudaro pagrindą teismui manyti, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), atitiko tuo metu statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Teismo teigimu, nesant Vilniaus regioninio valstybės archyve duomenų apie 1974-1980 m. leidimą M. B. ar T. K. statyti namą (duomenys neskelbtini), pareiškėja CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu turi teisę prašyti teismo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Apeliantas (suinteresuotas asmuo) VĮ Turto bankas pateiktame apeliaciniame skunde su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimu nesutinka ir prašo:1) prijungti naujus įrodymus; 2) perdavus bylą panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; 3) įtraukti į bylos nagrinėjimą suinteresuotu asmeniu žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), bendraturtę O. T.. Nurodo tokius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus:
9.1. nors suinteresuotas asmuo nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme sutiko su pareiškimu, tačiau po skundžiamo sprendimo priėmimo sužinojo, jog nagrinėjant civilinę bylą neįtraukta suinteresuotu asmeniu viena iš žemės sklypo, ant kurio stovi įgyjamąja senatimi nuosavybėn bandomas įgyti ginčo turtas, bendraturtė O. T., pareiškusi negatorinį ieškinį dėl nuosavybės teisės gynimo. Priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas turi tiesioginę įtaką neįtrauktos į bylos nagrinėjimą suinteresuoto asmens O. T. teisei reikalauti pašalinti bet kuriuos savininko teisės pažeidimus. Kadangi pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, tai sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą.
9.2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4232-608/2020 įpareigojo pareiškėją T. K. savo lėšomis per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti neteisėtai pastatytus jiems priklausančius keturis pastatus, tarp jų ir nagrinėjamoje byloje 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimu įteisintą gyvenamąjį namą. Pareiškimas nelegaliems pastatams įteisinti pagal įgyjamąją senatį pateiktas po nepalankaus teismo sprendimo priėmimo. Pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise galėtų būti taikomos nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi reglamentuojančios teisės normos, daiktas turi būti sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Neteisėtos statybos rezultatas - statiniai - negali būti privačios nuosavybės teisės objektais, kadangi nėra visų būtinųjų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti, o pagal teismų praktiką rūpinimasis turtu ir jo išlaikymas pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti daikto valdymą kaip savo ar tokio objekto teisėtumo.
Žemesnės instancijos teismas
9.3. Pareiškėja sąmoningai suklaidino teismą, nuslėpdama aplinkybę, kad nuosavybes teisę į ginčo turtą yra įgijusi 1993 m., paveldėdama sutuoktinio palikimą pagal paduotą pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui.
9.4. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės sudaro savarankišką pagrindą taikyti proceso atnaujinimo institutą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2, 7 punktai), tačiau įgyvendinant proceso koncentruotumo principą skundžiamas sprendimas naikintinas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo.
Atsiliepimas
10. Pareiškėja T. K. atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą bei priteisti iš suinteresuoto asmens VĮ Turto banko bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
10.1. apeliaciniame skunde klaidingai nurodoma, jog pareiškėja tariamai nuosavybės teisę į namą, adresu (duomenys neskelbtini), įgijo 1993 metais paveldėdama sutuoktinio palikimą. Paveldimas turtas, palikėjo mirties momentu priklausęs jam nuosavybės teise. Civilinėje byloje Nr. e2-4232-608/2020 nėra nustatyta jog ginčo namas buvo registruotas nuosavybės teise mirusio pareiškėjos sutuoktinio T. K. vardu, bylos nagrinėjimo dalykas nebuvo nebuvo mirusio T. K. nuosavybė, nekilnojamasis turtas ar su tuo susiję klausimai, be to, priimtas sprendimas neįsiteisėję ir jame nustatytos aplinkybės neturi jokios prejudicinės galios.
10.2. Pareiškėja nesuklaidino teismo ir kitų proceso dalyvių, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-4232-608/2020 yra vieša, apie bylos nagrinėjimą teismas 2020-09-17 nutartimi paskelbė viešai, o teismo internetiniame puslapyje patalpintas skelbimas apie bylos nagrinėjimą ir laiką buvo pakankamas informacijos šaltinis apie bylos dalyką.
10.3. Teismų praktikoje suinteresuotais asmenimis tokio pobūdžio bylose laikyti asmenys, kurie gali turėti teisėtą interesą į nekilnojamąjį turtą dėl kurio yra paduotas pareiškimas. O. T. turėjo teisę kreiptis į teismą dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, tačiau apeliaciniame skunde nenurodyta nei viena faktinė ar teisinė aplinkybė, kad O. T. galėtų būti suinteresuotas asmuo į namą, esantį (duomenys neskelbtini),, taip pat nenurodyta ir nei viena aplinkybė, trukdžiusi jai įstoti į bylą. O. T. neginčija fakto, kad ginčo namas priklauso pareiškėjai. Kadangi O. T. nepasinaudojo savo teise įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, vertintina, kad ji teisminio proceso nelaikė savo teisių pažeidimu.
Atsiliepimas
10.4. Priimant skundžiamą sprendimą teismui nekilo abejonių, jog sistemingai ir nuosekliai registruojant namo pakitimus (daugiau nei 5 kartus) namas negali būti laikomas neteisėtu statiniu, be to, neabejotina, kad pagal tuo metu galiojusius teisės aktus esant savavališkai statybai atsakingos institucijos būtų priėmę sprendimą ginčo namą nugriauti. Visą laiką pareiškėjos namas buvo valdomas ir naudojamas, niekas nereiškė pretenzijų dėl to, kad ginčo namas turėtų priklausyti kam nors kitam, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog byloje pakanka įrodymų išvadai, kad pareiškėja namą, esantį (duomenys neskelbtini),, valdė teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai daugiau kaip 40 metų. Aplinkybę, jog skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, patvirtina ir Vilniaus apygardos teismo 2020-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1822-562/2020, kuria, žinant visas abiejų bylų faktinės ir teisinės aplinkybes, tenkintas pareiškėjos prašymas dėl bylos sustabdymo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nustatytas nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį faktas, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl rašytinių įrodymų
13. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašo apeliacinės instancijos teismo priimti naujus rašytinius įrodymus, gautus po skundžiamo sprendimo priėmimo. Nurodo, jog išnagrinėjus civilinę bylą 2020 m. gruodžio 3 d. elektroniniu paštu kreipėsi O. T. atstovas advokatas K. K., nurodydamas, kad O. T. ir Lietuvos Respublika yra bendraturčiai žemės sklypo (duomenys neskelbtini),, o tarp pareiškėjos ir jo atstovaujamos O. T. vyksta ginčas dėl žemės sklype pastatytų statinių nugriovimo, kurių nuosavybės teisę prašoma pripažinti pareiškėjai remiantis įgyjamosios senaties institutu. Teikia apeliacinės instancijos teismui O. T. atstovo advokato K. K. 2020 m, gruodžio 3 d. prašymą dėl apeliacinio skundo pateikimo ir prie prašymo prieduose nurodytus rašytinius dokumentus.
14. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šis draudimas nėra absoliutus, kadangi pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017). Be to, kasacinis teismas, aiškindamas šias normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).
15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs prašomų priimti naujų įrodymų turinį, prašyme nurodytas aplinkybes, susijusias su rašytinių įrodymų pateikimu, sprendžia, jog tokie rašytiniai įrodymai nors ir egzistavo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu, tačiau VĮ Turto banko negalėjo būti pateikti teismui dėl objektyvių teisinių kliūčių - jų gavimo tik po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo. Remiantis išdėstytu apeliacinės instancijos teismas sprendžia priimti teikiamus rašytinius įrodymus ir jais remtis nagrinėjant apeliacinį skundą.
Dėl ginčo esmės
16. Pareiškėja pareiškimu prašė nustatyti nuosavybės teisės į neįregistruotą namą, esantį (duomenys neskelbtini),, įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos argumentus, pateiktus rašytinius įrodymus, suinteresuoto asmens argumentus, sprendė pareiškimą tenkinti. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas teikė apeliacinį skundą, nurodydamas, jog po skundžiamo sprendimo priėmimo paaiškėjusios faktinės aplinkybės, bei tai, jog civilinėje byloje neįtraukta suinteresuotu asmeniu O. T., kuri yra žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini),, bendrasavininkė, ir kurios ieškinys dėl galimai neteisėtai pastatytų pastatų sklype nagrinėjamas kitoje civilinėje byloje, sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą sprendimą, be kita ko ir dėl egzistuojančio absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo.
17. Vienas iš absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, konstatuojamas tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šio konkretaus sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindo taikymo galimybę, yra išaiškinęs, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ir pareigų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2009; kt.). Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas (nutartis) turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-421/2018 18 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, įtvirtintas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, būtina nustatyti, ar neįtrauktiems į bylą asmenims teismo sprendimu nustatytos arba panaikintos teisės ar pareigos, arba kitaip keičiama jų teisinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2013).
19. Iš byloje pateikto VĮ Registrų centro 2019-05-06 pažymėjimo matyti, jog 0,2700 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini),, 1350/2700 dalys priklauso nuosavybės teise O. T. ir 1350/2700 dalys - Lietuvos Respublikai. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjamas ieškovės O. T. ieškinys atsakovams T. K. ir R. K. dėl nuosavybės teisių gynimo, kuriuo reiškiamas reikalavimas įpareigoti atsakovus savo lėšomis per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti atsakovams priklausančius keturis pastatus, esančius žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini),, kurie UAB „Geomanai“ matininko J. G. 2019 m. sausio 27 d. parengtame žemės sklypo plane pažymėti indeksais T1, T2, T3 ir T4, ir sutvarkyti statybvietę, o to nepadarius atsakovei, leisti nugriauti nurodytus pastatus ieškovei ir sutvarkyti statybvietę (civilinė byla Nr. e2-4232-608/2020). Vilnius miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. priimtu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4232-608/2020 ieškovės ieškinys tenkintas, sprendimas neįsiteisėjęs (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi civilinė byla Nr. e2A-17-562/2021 sustabdyta).
20. CPK 443 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka suinteresuotu asmeniu laikomas kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla, ir jeigu paaiškėja, kad nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas šaukia jį dalyvauti byloje suinteresuotu asmeniu. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad O. T. nelaikytina suinteresuotu asmeniu dėl ginčo namo, apeliaciniame skunde nenurodyti jokie argumentai, susiję su jos suinteresuotumu ginčo namu, o jeigu nepasinaudojo savo teise įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, vertintina, kad ji teisminio proceso nelaikė savo teisių pažeidimu.
21. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjos atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomais argumentais ir, įvertinęs susidariusią faktinę situaciją, sprendžia, jog apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad priimant skundžiamą sprendimą nuspręsta dėl neįtraukto dalyvauti nagrinėjamoje byloje asmens - O. T. teisių ir pareigų. Kaip jau buvo pažymėta aukščiau aptariant faktines aplinkybes, žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini),, nuosavybės teise priklauso O. T. ir Lietuvos Respublikai. Vilnius miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-4232-608/2020 ieškovė O. T. įrodinėjo, kad namas ir kiti statiniai (nuosavybės teisę į juos pareiškėja prašo nustatyti remdamasi įgyjamosios senaties institutu) pastatyti O. T. atskirai nuo kito bendraturčio - Lietuvos Respublikos esančioje žemės sklypo dalyje, jie Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti ir nėra jų statybą leidžiančių dokumentų, dėl ko turėtų būti nugriauti. Taigi, priešingai nei nurodo pareiškėja, O. T. turėtų būti įtraukta suinteresuotu asmeniu nagrinėjamoje byloje, kadangi nagrinėjamos bylos teisinis rezultatas turės teisinę reikšmę jos teisėms ir pareigoms. Pažymėtina, kad šiuo atveju O. T. suinteresuotumą lemia ne pareiškėjos nurodytas suinteresuotumo (ne)buvimas pačiu ginčo namu, tačiau jis kyla iš O. T. ir kito bendraturčio valdomo žemės sklypo, kuriame pastatyti nagrinėjamos bylos ginčo statiniai (ši aplinkybė pareiškėjos nėra ginčijama). Juolab kad, kaip teisingai pažymėta O. T. atstovo prašyme, pareiškėja su 2020-11-24 prašymu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyrių dėl informacijos suteikimo, be kita ko keldama klausimą dėl O. T. ir Lietuvos Respublikos sudaryto notarine forma susitarimo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos.
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pareiškėja nepagrįstai remiasi ir aplinkybe, kad abi civilinės bylos yra viešos, o O. T. nepasinaudojo teise įstoti į bylą suinteresuotu asmeniu, laikydama, kad jos teisės nėra pažeidžiamos. Aplinkybė, jog tiek nagrinėjama civilinė byla, tiek ir O. T. ieškinio pagrindu užvesta civilinė byla dėl nuosavybės teisės gynimo, yra viešos, nepaneigia O. T. suinteresuotumo nagrinėjamoje byloje ir neeliminuoja jos teisės dalyvauti nagrinėjamoje byloje, juolab kad priimtas sprendimas nagrinėjamoje byloje turės teisinę reikšmę O. T. teisėms ir pareigoms. Be to, tikėtina, jog O. T. bei jos atstovas, neatsižvelgiant į tai, kad nagrinėjama byla yra vieša, galėjo nežinoti apie pareiškėjos kreipimąsi į teismą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį nustatymo. Taigi pareiškėjos argumentai, jog O. T. (ne)buvo kliūčių įstoti į civilinės bylos nagrinėjimą suinteresuotu asmeniu, atmestini kaip nepagrįsti ir neturintys teisinės reikšmės.
23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas teisines ir faktines aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismui nusprendus dėl į bylą neįtraukto asmens O. T. teisių ir pareigų konstatuotinas absoliutus teismo sprendimo negaliojimas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), dėl ko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimas naikintinas ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), 1350/2700 dalys priklauso Lietuvos Respublikai, todėl pirmosios instancijos teismas turėtų įvertinti, ar netikslinga spręsti ir dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įtraukimo suinteresuotu asmeniu nagrinėjamoje byloje.
24. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl argumentų, susijusių su nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį nustatymu, pareiškėjos atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų aplinkybių dėl ginčo statinių (ne)teisėtumo, kadangi atsižvelgiant į konstatuotą absoliutų teismo sprendimo negaliojimą šie argumentai neturi įtakos apeliacinės bylos rezultatui.
25. Kadangi skundžiamas teismo spendimas naikinamas ir byla grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.