- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-23
- Bylos Nr.
- 2A-319-368/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-41-3-00274-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- UAB „Šiaulių vandenys“
- Atsakovas
- A. L.
- Kategorijos
- 42.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijaus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Šiaulių vandenys“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 8 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Šiaulių vandenys“ ieškinį atsakovui A. L. dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Šiaulių vandenys“ kreipėsi į Šiaulių rajono apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo A. L. 547,40 Lt skolą už suteiktas paslaugas, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009 m. liepos 28 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis. Prie sutarties buvo surašytas priedas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad geriamojo vandens apskaitos prietaisas įrengtas ant individualaus gręžinio ir skaitiklio rodmenys užfiksuoti – 00120 kub. m. Pažymėjo, kad 2009 m. birželio 15 d. ieškovo darbuotoja užfiksavo vandens skaitiklio (duomenys neskelbtini) rodmenis – 00097 kub. m ir nustatė, jog yra pasibaigusi vandens skaitiklio metrologinė patikra, todėl atsakovui buvo nurodyta pasidaryti vandens skaitiklio metrologinę patikrą ir tada kreiptis dėl sutarties sudarymo. Teigė, kad atsakovui atlikus vandens skaitiklio metrologinę patikrą, 2009 m. liepos 28 d. ieškovo darbuotoja kontrolierė surašė vandens skaitiklių ir sklendžių plombavimo raštą ir sudarė su atsakovu Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį, taip pat užplombavo šalto vandens skaitiklį. Pabrėžė, kad sudarant sutartį buvo užfiksuoti šalto vandens skaitiklio parodymai – 00120 kub. m, todėl 2009 m. liepos 31 d. atsakovui buvo pateikta sąskaita, kurioje atsakovui nurodyta sumokėti 381,30 Lt už 00120 kub. m nuotekų tvarkymą. Tvirtino, kad atsakovas atsisakė mokėti nurodytą sumą, apie tai informuodamas ieškovą raštu. Ieškovo teigimu, kadangi atsakovas nepateikė ieškovui jokių dokumentų, patvirtinančių, kad vandens apskaitos prietaisas buvo įsigytas ir sumontuotas su tam tikrais sunaudoto vandens kiekio rodmenimis, nuotekų tvarkymo paslauga skaičiuojama nuo skaitiklio nulinio rodmens.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad 2006 m. liepos 13 d. LR Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas nedraudžia fiziniam asmeniui savo lėšomis ir savo jėgomis įsirengti įrenginius, reikalingus gauti nuotekų šalinimo paslaugą. Pažymėjo, kad šalių sutarties 4 punkte nurodyta, jog vartotojui priklausantis nuosavybės teise geriamojo vandens apskaitos prietaisas turi atitikti LR metrologijos įstatymo reikalavimus, kitokių reikalavimų ar privalomų sąlygų, įsirengiant vandens apskaitos prietaisus, sutartyje nebuvo numatyta. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalys pripažino, jog sudarant sutartį vandens skaitiklio parodymai buvo 000120 kub. m, sprendė, kad atsakovas pagrįstai nesutiko mokėti pagal ieškovo pateiktą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Konstatavo, kad atsakovas sąžiningai ir laiku sumokėdamas ieškovui pagal skaitiklio rodmenis, vykdė savo pareigą ieškovui pagal sutartį. Teismas, įvertindamas tai, kad atsakovas, kaip vartotojas, yra silpnesnė šalis, sprendė, jog ieškovas nepagrįstai reikalavo apmokėti už tas paslaugas, kurių jis nesuteikė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Skųsdamas Šiaulių rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 8 d. sprendimą apeliantas (ieškovas) UAB „Šiaulių vandenys“ prašo jį panaikinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas pažeidė procesines teisės normas ir įrodymų vertinimo taisykles, kadangi neįvertino, jog atsakovo namas 2007 m. rugpjūčio 14 d. aktu pripažintas tinkamu naudoti ir atsakovas 2007 m. sausio 11 d. deklaravo gyvenamąją vietą name. Tvirtinama, kad teismo sprendimas nemotyvuotas. Apelianto manymu, teismas išspendė ne visus ieškinio reikalavimus, taip pat pažeidė materialinės teisės normas, kadangi šalių sutartis laikoma sudaryta nuo prisijungimo prie ieškovo tinklų momento.
Atsiliepimas
Atsiliepimu atsakovas A. L. prašo skundą atmesti. Nurodo, kad gyvenamosios vietos deklaracija buvo reikalinga sūnui įrašyti į darželį. Pažymi, kad vandens skaitiklį 2009 m. pirko turguje su rodmenimis – 00097 kub. m ir jokių naudoto vandens skaitiklio dokumentų negavo. Atkreipia dėmesį, kad pats kreipėsi į ieškovą dėl sutarties sudarymo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apelianto UAB „Šiaulių vandenys“ apeliacinis skundas netenkintinas.
Teismas atmeta apelianto skundo teiginius dėl įrodymų vertinimo. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 str. 4 d., 180 str.), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 str.). Teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodinėjimo procese taikytos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010. Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
Iš skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas.
Tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi ieškovas, nesuponuoja išvados, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir materialinės teisės normas.
Nors, ieškovo nuomone, atsakovas jau nuo atsakovo nuotekų tinklų prijungimo prie ieškovo infrastruktūros naudojosi ieškovo nuotekų tvarkymo paslaugomis, teismas pažymi, jog patiekto geriamojo vandens apskaitą, vartotojų atsiskaitymą su vandens tiekėju už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas, reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 127 patvirtintas Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašas (toliau – aprašas). Minėto aprašo 2 punkte nurodyta, kad su vandens tiekėjais už jų suteiktas paslaugas vartotojai atsiskaito pagal geriamojo vandens kiekio matavimo priemonių rodmenys. Pagal aprašo 10 punktą ataskaitinis laikotarpis už suteiktas paslaugas negali būti ilgesnis, kaip 2 mėnesiai. Byloje nėra duomenų, kad vandens tiekėjas (ieškovas) iki 2009 m. liepos 28 d. tarp ieškovo ir atsakovo pasirašytos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties (toliau – sutarties) sudarymo realiai teikė vartotojui (atsakovui) nuotekų tvarkymo paslaugas ir apmokėjimo dokumentus už nurodytą praėjusį ataskaitinį laikotarpį. Priešingai, bylos duomenimis, ieškovas tik 2009 m. liepos 31 d. išrašė atsakovui 381,30 Lt sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už 2009 m. liepos mėnesį atsakovui suteiktas paslaugas (33 b. l.).
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas atsakovo 547,40 Lt skolą kildina iš 2009 m. liepos 28 d. tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos sutarties netinkamo vykdymo (3–7 b. l). Pagal CK. 6.154 straipsnio 1 dalį sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę.
Pagal 2006 m. liepos 13 d. LR Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 23 straipsnio 2 dalį vandens tiekėjo priimtų tvarkyti nuotekų kiekis, kai nėra nustatyta tvarka įrengtų nuotekų apskaitos prietaisų, prilyginamas patiekto vandens kiekiui.
Pagal šalių sutarties 13 punktą tais atvejais, kai pagal sutartį vartotojui nėra tiekiamas geriamasis vanduo, o jis naudojasi tik nuotekų tvarkymo paslaugomis, vandens tiekėjo priimtų iš vartotojo tvarkyti nuotekų kiekis nustatomas pagal šios sutarties 1 priedo 5.2 punkte nurodyto geriamojo vandens apskaitos prietaiso, įrengto ant individualaus gręžinio, rodmenis (5 b. l.).
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 127 patvirtinto Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašo 2 punktą ataskaitinis laikotarpis – abonento (vartotojo) sudarytoje su vandens tiekėju vandens tiekimo sutartyje nurodytas laikotarpis, už kurį apskaičiuojamas abonentui (vartotojui) patiekto geriamojo vandens ir (ar) suteiktų nuotekų tvarkymo paslaugų kiekis ir mokėtinos sumos.
Šalių sutarties priedo 10.1 punkte nurodytas 1 mėnesio ataskaitinis laikotarpis (7 b. l.).
Bylos medžiaga patvirtina, kad 2009 m. liepos 31 d. ieškovas išrašė atsakovui 381,30 Lt sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už 2009 m. liepos mėnesio atliktas 120 kub. m. nuotekų šalinimo paslaugas (33 b. l.). Pažymėtina, kad pagal sutarties 25 punktą sutartis įsigalioja nuo pasirašymo momento (6 b. l.), o sutarties priede 5.2 punkte nurodyta, kad skaitiklio parodymai sutarties sudarymo diena yra 120 kub. m (7 b. l.). Pats ieškovas nurodė, kad vandens skaitiklių ir sklendžių plombavimo raštas buvo sudarytas 2009 m. liepos 28 d. (28 b. l.). Tai patvirtina ir bylos duomenys (31 b. l.). Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas atlyginti už paslaugas, kurios realiai atsakovui nebuvo suteiktos, yra nepagrįstas.
Ieškovo teiginiai, kad atsakovo namas 2007 m. rugpjūčio 14 d. aktu buvo pripažintas tinkamu naudoti ir jog atsakovas jau 2007 m. sausio 11 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teismo vertinimu, nepatvirtina, jog ieškovas realiai teikė atsakovui nuotekų tvarkymo paslaugas iki 2009 m. liepos 28 d., t. y. iki sutarties sudarymo momento. Ieškovo teiginiai dėl skaitiklio rodmenų pokyčio nuo 97 kub. m iki 120 kub. m. nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi apskaitos prietaiso patikros sertifikatas surašytas 2009 m. birželio 17 d., o šalto vandens skaitiklis buvo užplombuotas tik sutarties pasirašymo dieną (28 b. l.) ir sutarties priede užfiksuoti skaitiklio duomenys – 120 kub. m. (7 b. l.).
Nors apeliantas teigia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra nemotyvuotas, kadangi byloje nėra įrodymų, jog atsakovas įsigijo skaitiklį su rodmenimis – 97 kub. m, teismas pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1507 patvirtintos dujų, elektros ir šiluminės energijos, šalto bei karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo ir eksploatavimo tvarkos 1.3 punktą tiekėjai, kurie su vartotojais yra sudarę dujų, elektros ir šiluminės energijos, šalto bei karšto vandens tiekimo ir vartojimo sutartis, įrengia jiems apskaitos prietaisus, kuriuos perka ir juos įrengia bei keičia savo lėšomis. Šios nuostatos atkartotos ir 2006 m. liepos 13 d. LR Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje. Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju šalims 2009 m. liepos 28 d. sudarius sutartį ir ieškovui įrengus naują apskaitos prietaisą ant atsakovo individualaus gręžinio, ieškovui nekiltų pareigą retrospektyviai mokėti už nesuteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas iki sutarties sudarymo. Todėl nagrinėjamu atveju, šalims sutartimi nustačius, kad bus naudojamas atsakovui priklausantis naudotas (30 b. l.) apskaitos prietaisas (sutarties 4 p., sutarties priedo 6 p.), vartotojui automatiškai neatsirado pareiga mokėti už ieškovo nesuteiktas paslaugas pagal naudoto apskaitos prietaiso rodmenis. Be to, teismas pažymi, kad paslaugos vartojimas yra ne vartotojo pareiga, o teisė. Teismo vertinimu, skundžiamas sprendimas atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus (CPK 270 str.). Pažymėtina, kad teismo motyvai gali būti formuluojami bet kokiu teismui priimtinu, tačiau oficialiam dokumentui tinkančiu dalykiniu stiliumi.
Teismas nesutinka su skundo teiginiais, kad teismas neišsprendė visų ieškinio reikalavimų. Teismas atkreipia dėmesį, kad 547,40 Lt ieškovo nurodomą atsakovo skolą, ieškovo teigimu, sudarė 381,30 Lt įsiskolinimas pagal sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir likutinis įsiskolinimas už paslaugas, ieškovui paskaičiavus delspinigius (sutarties 6.7 p.) ir atsakovo įmokas paskirsčius LR CK 6.54 straipsnyje nustatyta tvarka (28 b. l.). Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas sąžiningai ir laiku mokėjo už ieškovo suteiktas paslaugas pagal apskaitos prietaiso rodmenis (nuo 120 kub. m. iki 243 kub. m.) (57–61 b. l.). Todėl teismui nustačius, kad atsakovas neturėjo pareigos mokėti ieškovui 381,30 Lt pagal sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas neturi atlyginti ir ieškovo paskaičiuotų delspinigių.
Atsižvelgiant į prieš tai nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Kiti skundo teiginiai šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.
Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.