Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus (Kėdainiai) prokurorės Ingos Balkūnės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismo) 2021 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo J. R. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, ir jam skirta 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, bausmės metu įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Procesas dėl nukentėjusiojo V. J. (V. J.) civilinio ieškinio nutrauktas.

Iš J. R. priteista 26,88 Eur (dvidešimt šeši eurai 88 centai) proceso (pašto) išlaidų valstybės naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. J. R. nuteistas už tai, kad 2021 m. rugpjūčio 6 d. apie 14.50 val. viešoje vietoje – gatvėje, ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini), matant pašaliniams asmenims, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tai yra išplūdo V. J. necenzūriniais žodžiais bei tyčia, pribėgęs prie automobilio „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) metaline lazda išdaužė priekinį vairuotojo pusės durelių stiklą, sugadino statramstį, taip sugadino svetimą turtą ir padarė V. J. 300 Eur turtinę žalą bei sutrikdė visuomenės rimtį.

5. Apeliaciniame skunde neginčijama J. R. kaltė padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, nesutinkama tik su teismo išvada pašalinti iš kaltinimo aplinkybes dėl smūgių metaline lazda nukentėjusiam į dešinę koją ir nugarą sudavimo, tokiu būdu sukeliant nukentėjusiajam fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą bei teismo sprendimu pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailestį. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ginčo įvykio situacijos aplinkybes, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, sulyginusi juos tarpusavyje, taip pat su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pritaria apeliantės pozicijai, kad teismas išnagrinėtus įrodymus įvertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes įrodymus vertino selektyviai, neįvertino įrodymų ir nustatytų bylos aplinkybių visumos ir nepagrįstai iš kaltinimo J. R. pašalino aplinkybes dėl smūgių nukentėjusiajam metaline lazda į koją ir nugarą sudavimo bei nežymaus jo sveikatos sutrikdymo, o taip pat, kad teismas nepagrįstai pripažino nuteistojo J. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies punkte, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 328 straipsnio 1, 3 punktai).

8. Įvertinus nuteistojo J. R., nukentėjusiųjų V. J. ir J. J. bei liudytojos I. R. parodymus, juos sugretinus tarpusavyje bei su rašytiniais byloje esančiais duomenimis, yra pakankamas pagrindas manyti, kad tam tikras šioje byloje nagrinėjamo įvykio kilimo priežastis, atliktus veiksmus ir po to sekusius įvykius proceso dalyviai gali interpretuoti sau palankia linkme, taip pat nutylėti tam tikras esmines aplinkybes, siekiant kiek įmanoma tiksliau nustatyti tikrąsias kilusio konflikto priežastis, todėl jų parodymais vadovaujamasi tiek, kiek juos patvirtina objektyvūs byloje esantys duomenys.

13. Teisme V. J. nurodė tarp sustojusių automobilių buvus mažam atstumui (apie 5 metrus). Aiškino, kad J. R. link jo atėjo mojuodamas metaline lazda ir sudavęs jam vieną smūgį į koją ir vieną smūgį į nugarą – šonkaulius, o jam skubiai įlipus į automobilį, išdaužęs ir automobilio priekinį vairuotojo pusės langą. Nukentėjusioji J. J. viso proceso tvirtino per galinio vaizdo veidrodėlį mačiusi, kaip „Ford“ vairuotojas sudavė jos vyrui su lazda. Pirmosios instancijos teismas, kritiškai vertindamas nukentėjusiosios parodymus, ir nuspręsdamas jais nesivadovauti akcentavo jos skirtingų apklausų metu duotuose parodymuose esančius nesutapimus, t. y., tai, kad apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad matė, kaip „Ford“ vairuotojas, atidaręs bagažinę, ištraukė metalinę lazdą ir ja sudavė jos vyrui kelis smūgius į kojas bei nugaros sritį; akistatos su liudytoja I. R. metu, teigė mačiusi, jog jos vyrui pataikė vieną kartą į nugarą, o kur pataikė antrą smūgį, tiksliai pasakyti negalėjo; akistatos su J. R. metu nurodė mačiusi, kad sudavė smūgį į nugarą ir koją; teisiamojo posėdžio metu jau nurodė mačiusi, tik kaip sudavė jos vyrui per nugarą, ir net papildomai perklausus kiek kaltinamojo suduotų smūgių jos vyrui ji matė, ji teigė mačiusi tik kaip sudavė jos vyrui per nugarą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie nukentėjusiosios parodymų netikslumai nėra esminiai, yra suprantami atsižvelgiant į praėjusį laiko tarpą nuo įvykio iki apklausų, be to pats aptariamas įvykis, jo eiga nukentėjusiajai buvo netikėti, visko smulkiai galėjo neįsidėmėti ir neprisiminti dėl patirto streso ir išgąsčio. Nukentėjusioji aiškino, kad ji buvo labai išsigandusi, verkė, šaukė. Liudytoja P. G., į įvykio vietą pagal iškvietimą atvykusi policijos pareigūnė, nurodė, kad abu nukentėjusieji buvo išsigandę, moteris (nukentėjusioji J. J.) buvo šoko būsenoje, apsiverkusi, kas atsispindi ir policijos pareigūnų kūno kameromis darytuose vaizduose įrašuose. Šiame kontekste taip pat pažymėtina ir tai, kad įsiminimo procesas yra subjektyvus, kiekvieno skirtingai rekonstruojamas, todėl nežymūs nesutapimai tik patvirtina, kad jie nėra dirbtinai suderinti. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, jog parodymų perdėtas tikslumas, pasakojimas tomis pačiomis frazėmis, tais pačiais žodžiais, mažina parodymų patikimumą. Tuo tarpu parodymuose esantys neesminiai netikslumai leidžia manyti, kad asmenys nėra susitarę, nėra tarpusavyje suderinę parodymų. Nepaisant to, kad tam tikromis detalėmis nukentėjusiųjų parodymai skyrėsi tarpusavyje, o taip pat J. J. parodymai proceso eigoje nežymiai skyrėsi, netikėti šiais parodymais kolegija neturi pagrindo, nes juos, o taip pat ir nukentėjusiojo V. J. parodymus apie prieš jį pavartotą fizinį smurtą, patvirtina ir kita baudžiamosios bylos medžiaga, pirmiausia specialisto išvada.

14. Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2021 m. rugpjūčio 13 d. specialisto išvadoje Nr. G2054/2021(01) nurodyta, kad V. J. nustatyta odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva nugaroje, odos nubrozdinimas dešinėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti kietu buku, ribotą paviršių ar buką briauną turinčiu daiktu (daiktais), galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2021 m. rugpjūčio 6 d., ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai nėra būdingi vienkartiniam griuvimui. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Specialisto išvada surašyta ištyrus 2021 m. rugpjūčio 9 d. gydytojo išrašą, kuomet V. J. atvyko į gydymo įstaigą dėl sužalojimų aprašymo, bei 2021 m. rugpjūčio 13 d. apžiūrėjus nukentėjusįjį (1 t., b. l. 107-108). Pirmosios instancijos teismas šia specialisto išvada nesivadovavo, atsižvelgęs į tai, kad ji buvo surašyta remiantis tik šeimos gydytojo išrašu, surašytu praėjus trims dienoms po įvykio, bei specialistei apžiūrėjus nukentėjusįjį po septynių dienų po įvykio, aplinkybe, kad joje nurodyta, jog nukentėjusiajam padaryti sužalojimai padaryti galimai užduotyje nurodytu laiku. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad minėtoje specialisto išvadoje nurodyta, jog sužalojimai nukentėjusiajam V. J. padaryti būtent tose vietose, į kurias, kaip jis aiškino viso proceso metu, jam buvo suduota – dešinėje kojoje (specialisto išvadoje konstatuotas nubrozdinimas dešinėje blauzdoje) bei nugaroje (nugaros kairėje, tarp mentinės ir užpakalinės pažastinės linijų, VIII šonkaulio aukštyje. Nors nukentėjusysis apie jo atžvilgiu tiesiogiai pavartotą fizinį smurtą neužsiminė iškart į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, o akcentavo tik išdaužtą automobilio langą, tačiau, kaip matyti iš jo paties ir liudytojų policijos pareigūnų P. G. ir E. G. parodymų, o taip pat policijos pareigūnų kūno kameromis darytų vaizdo įrašų, tuo metu jis buvo pasimetęs, nerimavo dėl savo šeimos narių. Įvykio metu buvo vėsu, lijo lietus, nukentėjusiojo žmona verkė, vaikas buvo išsigandęs, jam skubiai reikėjo nuspręsti, kaip sutvarkyti automobilį (iš automobilio salono pašalinti smulkius stiklus, vietoj išdaužto lango stiklo įstatyti naują), kad būtų įmanoma kaip įmanoma greičiau tęsti kelionę iš (duomenys neskelbtini) (ten vyko žmonos sanatorinio gydymo tikslu), sužalojimai nebuvo žymūs ir, esant taip susiklosčiusiai stresinei situacijai, natūralu, kad jis nesureikšmino patirtų sužalojimų ir apie juos net neužsiminė policijos pareigūnams, juolab, kad, kaip nurodė liudytoja P. G., jo ir nebuvo teiraujamasi apie sužalojimus, o tik buvo paprašyta papasakoti apie įvykį. Pastebėtina, kad į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų jis teiravosi, ar yra galimybė kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo vėliau į kitą policijos komisariatą, į ką jam buvo atsakyta teigiamai, ką jis sekančią dieną parvykęs į savo gyvenamąją vietą ir padarė. Iš byloje esančio protokolo – pareiškimo matyti, kad V. J. į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi sekančią dieną po įvykio, t. y., 2021 m. rugpjūčio 7 d. vakare (21.43 val.). Minėtame pareiškime užfiksuota, kad jis nurodė, jog iš automobilio „Ford“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išlipęs vyriškis su golfo lazda sudavė vieną smūgį į dešinės kojos kelio sritį ir į kairės pusės šonkaulius nugaros srityje. Po suduotų smūgių vyriškis su golfo lazda sudavė per jo automobilio „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekinio stiklo kairę pusę. (1 t., b. l. 14). Taigi jau rašydamas pareiškimą, o ir vėliau duodamas parodymus, kreipęsis į šeimos gydytoją bei į teismo medicinos ekspertą, jis nuosekliai tvirtino, kad jam buvo smūgiuota į koją ir nugarą ir kaip minėta, būtent šiose vietose jam buvo konstatuoti padaryti sužalojimai. Pirmosios instancijos teismas, suabejodamas nukentėjusiųjų nurodytų aplinkybių teisingumu, atsižvelgus į tai, kad į šeimos gydytoją buvo kreiptasi praėjus 3 dienoms po įvykio, o į medicinos ekspertą – savaitei po įvykio, nevertino, kad nusikalstama veika buvo padaryta penktadienio popietę, nukentėjusiajam skubios pagalbos nereikėjo, tad į savo šeimos gydytoją tam, kad būtų užfiksuoti patirti sužalojimai jis kreipėsi artimiausią darbo dieną, pirmadienį (2021 m. rugpjūčio 9 d.). Teismas taip pat nevertino to, kad kreipimosi su pareiškimu į policijos įstaigą dieną (2021 m. rugpjūčio 7 d.) buvo paskirta užduotis atlikti objektų tyrimą (1 t., b. l. 105-106), o norint patekti pas medicinos ekspertą reikalinga registracija ir nukentėjusysis pas ekspertą pateko būtent registracijos laiku. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad nukentėjusiojo apžiūros laikas priklausė ne nuo jo pasirinkimo, o nuo gydytojų ir medicinos ekspertų darbo laiko bei užimtumo ir negali būti vertinamos kaip pavėluotos ar keliančios abejonių nukentėjusiojo parodymais.

15. Atsižvelgdama į visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje esantys aukščiau aptarti įrodymai, o būtent esminėse detalėse dėl fizinio smurto prieš V. J. pavartojimo nukentėjusiųjų V. J. ir J. J. parodymai, specialisto išvados duomenys, liudytojų policijos pareigūnų P. G. ir E. G. parodymai bei jų kūno kameromis darytuose vaizdo ir garso įrašuose užfiksuoti duomenys bei kiti rašytinėje baudžiamosios bylos medžiagoje užfiksuoti duomenys, sugretinus juos tarpusavyje, sujungus į loginę ir nuoseklią grandinę, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, patvirtina, kad J. R. 2021 m. rugpjūčio 6 d. apie 14.50 val. viešoje vietoje – gatvėje, ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini), matant pašaliniams asmenims, be kitų veiksmų tyčia metaline lazda sudavė vieną kartą V. J. į dešinę koją ir vieną kartą į kairį šoną- nugarą, ir taip padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, o tuo pačiu paneigia nuteistojo ir liudytojos I. R. parodymus, kad nuteistasis minėtų veiksmų neatliko. Nuteistojo J. R. parodymus, kad jis nukentėjusiajam lazda nesmūgiavo, ir analogiškus liudytojos I. R. parodymus, teisėjų kolegija vertina tik kaip pasirinktą gynybinę versiją siekiant sušvelninti nuteistojo teisinę padėtį, kadangi anksčiau išdėstytų įrodymų pakanka išvadai, jog smūgiai lazda buvo suduoti ne tik į automobilio langą, bet ir nukentėjusiajam. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad aptariamas įvykis sukėlė stresą ne tik nukentėjusiesiems, bet ir pačiam nuteistajam ir kartu su juo automobiliu vykusiai liudytojai I. R.. Liudytoja I. R. pripažino, kad buvo išsigandusi, o J. R. buvo įpykęs, įsižeidęs. Įvykyje dalyvavusiems asmenims išlipus iš automobilių, įvykiai klostėsi labai greitai, tad liudytoja I. R. dėl patirto išgąsčio ir streso galėjo tiksliai ir neįsidėmėti J. R. atliktų veiksmų, juolab, kad V. J. nurodė, jog nuteistasis link jo atėjo mojuodamas lazda.

16. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, papildant nuosprendžio aprašomojoje dalyje įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes, nustatant, kad be kitų veiksmų J. R. nukentėjusiajam V. J. sudavė metaline lazda dešinę koją ir kairį šoną- nugarą bei taip padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

17. Nors prokurorės apeliaciniame skunde prašoma J. R. pripažinti kaltu viso kaltinimo apimtimi, t. y., pripažinti kad J. R. sudavęs po vieną smūgį metaline lazda nukentėjusiajam į dešinę koją ir nugarą sukėlė jam fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, šį prašymą visiškai tenkinti nėra pagrindo. Pagal BK 140 straipsnį atsakomybė numatyta už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, o nežymus sveikatos sutrikdymas apima ir fizinio skausmo sukėlimą, todėl šios pasekmės (fizinio skausmo sukėlimas) inkriminavimas nagrinėjamu atveju specialisto išvada nustačius, kad nukentėjusiojo V. J. sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, yra perteklinis. Esant tokioms aplinkybėms, prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

18. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuteistojo J. R. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, tačiau atsižvelgus į tai, kad išnagrinėjus prokurorės apeliacinį skundą nustatyta, kad J. R. ne tik išdaužė automobilio vairuotojo durelių stiklą ir sulankstė statramstį, bet ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, o šią aplinkybę nuteistasis neigė, nėra pagrindo pripažinti egzistuojant jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1dalies 2 punkte. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors nuteistasis pripažino, kad golfo lazda smūgiavo į automobilio durelių stiklą, tačiau teisme aiškino, kad stiklo nesudaužė, o tik įdaužė nedidelę skylę, nors netrukus po įvykio darytose nuotraukose, policijos pareigūnų kūno kameromis darytuose vaizdo įrašuose matyti, kad visas stiklas yra sutrupėjęs. Todėl teisėjų kolegija sutinka su prokurorės apeliacinio skundo argumentais dėl nepagrįstai konstatuotos nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir ją iš nuosprendžio šalina.

19. Prokurorė neprašo griežtinti nuteistajam pagal BK 284 straipsnį paskirtos bausmės net ir pašalinus BK 59 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą lengvinančią aplinkybę, nuteistajam paskirta bausmė nekeičiama.

20. Kauno apygardos teisme 2022 m. vasario 7 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) pažyma Nr. (12.33 Mr) PT–1073 dėl patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų baudžiamojoje byloje Nr. 1A-212-813/2022. Šioje pažymoje nurodoma, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą nuteistajam J. R. buvo patirtos 73,40 Eur dydžio išlaidos (3 t., b. l. 18-22).

21. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal LAT formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016), koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-338/2014, 2K-46-895/2015). Nagrinėjamoje byloje apeliacinis procesas vyko valstybinio kaltintojo, t. y. valstybės, iniciatyva, paduodant skundą J. R. padėtį bloginančiais pagrindais. Pats nuteistasis J. R. pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė ir jokiais pagrindais neginčijo. Atsižvelgdama į tai, o taip pat įvertindama aplinkybę, jog J. R. gynyba apeliacinės instancijos teisme buvo būtina išimtinai dėl to, kad apeliacinis skundas buvo paduotas jo padėtį formaliai bloginančiais pagrindais, kad nagrinėjamos bylos apimtis nėra didelė, o nuteistojo gynybai apeliacinės instancijos teisme užtikrinti nebuvo būtini dideli laiko ir materialiniai kaštai (paskirtam gynėjui jokios rimtos bylos analizės ruošiantis bylos nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme nereikėjo, byla išnagrinėta per vieną posėdį ir pan.), teisėjų kolegija laiko, kad valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas iš nuteistojo J. R., kuriam gynėjas buvo paskirtas ne paties nuteistojo, o valstybės iniciatyva, prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams. Taigi VGTPT prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 3 punktais,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Ingos Balkūnės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. gruodžio 15 d. nuosprendį pakeisti:

Papildyti nuosprendžio aprašomojoje dalyje įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes, nurodant, kad J. R. 2021 m. rugpjūčio 6 d. apie 14.50 val. viešoje vietoje – gatvėje, ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini) be kitų veiksmų tyčia metaline lazda sudavė vieną kartą V. J. į dešinę koją ir vieną kartą į kairį šoną- nugarą ir taip padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti nuteistojo J. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo baudžiamojoje byloje netenkinti.