Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, pensininkas, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. R., 2021 m. rugpjūčio 6 d. apie 14.50 val., viešoje vietoje – gatvėje, ties namu, esančiu Parko g. 4, Juodkaimių k., Josvainių sen., Kėdainių r., matant pašaliniams asmenims, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tai yra išplūdo V. J. necenzūriniais žodžiais bei tyčia, pribėgęs prie automobilio „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), metaline lazda išdaužė priekinį vairuotojo pusės durelių stiklą, sugadino statramstį, taip sugadino svetimą turtą ir padarė V. J. 300 Eur turtinę žalą, bei sutrikdė visuomenės rimtį.

Motyvuojamoji dalis

Šias aplinkybes patvirtina ne tik paties kaltinamojo prisipažinimas ir parodymai, bet ir nukentėjusiųjų V. J. ir J. J. parodymai, taip pat liudytojos I. R. parodymai, kuriuose jie visi patvirtino, kad kaltinamasis, sukonfliktavęs su nukentėjusiuoju, pribėgo prie automobilio BMW, trenkė lazda į vairuotojo pusės langą ir išdaužė stiklą. Į įvykio vietą atvykę pareigūnai P. G. ir E. G. taip pat patvirtino, kad nukentėjusysis V. J. jiems nurodė, jog kaltinamasis išdaužė automobilio langą metaline lazda ir nuvažiavo, o kaltinamasis pareigūnams prisipažino išdaužęs nukentėjusiojo automobilio langą. Pareigūnams proceso dalyvių pateiktus paaiškinimus patvirtina ir apžiūros protokolai, kuriuose užfiksuotas pareigūnų kūno kameromis padarytų įrašų turinys. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad įvykio vieta yra gatvė, ties namu, esančiu Parko g. 4, Juodkaimių k., Josvainių sen., Kėdainių r., taigi įvykio vieta - vieša. Byloje nustatyta, kad kaltinime nurodytus veiksmus kaltinamasis atliko po to, kai kelyje jo vairuojamas automobilis kelis kartus prasilenkė su nukentėjusiųjų automobiliu, abu buvo supykę, nenorėjo vienas kito praleisti kelyje. Visgi, kaltinamojo veika peržengė privataus konflikto ribas, kadangi kaltinamojo veiksmai tapo pavojingi ne tik konflikto dalyviui, t. y. kito automobilio vairuotojui, bet ir svetimam turtui bei aplinkiniams. Tokiu elgesiu J. R. šokiravo bei išgąsdino ne tik nukentėjusiuosius, bet ir jų mažametę dukrą, kuri taip pat buvo automobilyje kuomet nukentėjusysis išdaužė automobilio langą. Tiek nukentėjusioji, tiek jos mažametė dukra buvo labai išsigandusios, verkė ir negalėjo nurimti net iki atvykstant policijos pareigūnams. Kaltinamojo automobilyje sėdėjusi ir įvykį stebėjusi pro priekinį automobilio langą liudytoja I. R. taip pat buvo išsigandusi, jai buvo baisu ir dėl agresyvaus nukentėjusiojo elgesio, tačiau ir kaltinamojo elgesys ją taip pat šokiravo, nes kaip ji pati nurodė, ji nesitikėjo, kad J. R. išdauš automobilio langą. Be to, dėl kaltinamojo veiksmų buvo sutrukdyta ir nukentėjusiųjų kelionė į Klaipėdą, jiems teko tvarkyti išdaužtą langą, kad būtų įmanoma tęsti kelionę. Taigi, dėl kaltinamojo veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia – sąmoningai, kaip pats nurodė, norėdamas pamokyti BMW vairuotoją, išsitraukė iš automobilio golfo lazdą ir viešoje vietoje, gatvėje tarp gyvenamųjų namų, matant ir jo automobilyje buvusiai jo draugei, demonstratyviai išreikšdamas nepasitenkinimą nukentėjusiojo elgesiu, jo ankstesniu vairavimu ir konfliktuojant išsakytais žodžiais, pribėgo ir išdaužė nukentėjusiojo automobilio langą. Nusikaltimas baigtas, kadangi buvo sukeltos BK 284 straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – parodyta nepagarba aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdyta visuomenės rimtis. Nusikaltimo sudėtis, numatyta BK 284 straipsnyje, J. R. veikoje visiškai įrodyta, veika kvalifikuota teisingai.

Kaltinamasis taip pat buvo kaltinamas, kad prieš išdauždamas nukentėjusiojo automobilio langą, tyčia metaline lazda sudavė vieną kartą V. J. į dešinę koją ir vieną kartą į kairį šoną - nugarą, taip sukėlė nukentėjusiajam V. J. fizinį skausmą, padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismo vertinimu, ši aplinkybė nėra neginčijamai įrodyta byloje surinktais ir teismo betarpiškas ištirtais įrodymais. Išanalizavus byloje surinktus įrodymus, nustatyta, kad kaltinimas dėl smūgių metaline lazda sudavimo, kaltinamajam pareikštas remiantis nukentėjusiųjų V. J., J. J. parodymais bei specialisto išvada. Tačiau byloje nustatyta, kad nukentėjusysis V. J. apie jam lazda suduotus smūgius į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams net neužsiminė, skausmu nesiskundė, medikų pagalbos nepageidavo. Pareigūnai nurodė sužalojimų ant nukentėjusiojo nematę, nusiskundimų jis jiems neišsakė. Pareigūnų kameromis padarytuose vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip V. J. nurodo, jog pamatęs, kad kaltinamasis kažką ima iš automobilio, jis sėda į mašiną ir liepia žmonai važiuoti, nes nežino ką jis ten išsitrauks. Tokie jo parodymai iškart po įvykio prieštarauja vėliau jo nurodytoms aplinkybėms, jog jis su kaltinamuoju susitiko tarp automobilių ir kaltinamasis atsinešta metaline lazda jam sudavė į koją bei nugarą, po ko jis nubėgo į automobilį ir liepė žmonai važiuoti. Nagrinėjamu atveju įvertintina ir tai, kad nukentėjusysis pareiškimą policijai, kuriame jau nurodė aplinkybes ir dėl jo sumušimo, parašė praėjus daugiau nei parai laiko, t. y. nuvykus į Klaipėdą ir vėliau grįžus į Vilnių. Dėl sužalojimų į šeimos gydytoją nukentėjusysis kreipėsi tik 2021 m. rugpjūčio 9 d., t. y. praėjus trims dienoms po įvykio, o specialistės apžiūrėtas buvo tik 2021 m. rugpjūčio 13 d., t. y. praėjus septynioms dienoms po įvykio. Pažymėtina ir tai, kad tiek pareiškime policijai, tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir šeimos gydytojai bei specialistams nukentėjusysis nurodė, kad jam buvo sužalota koja ir nugara, tačiau bylą nagrinėjant teisme, nurodė, jog golfo lazdos galvutė, kuri nulūžo trenkus į durelių stiklą, sužalojo jam dar ir ranką, ant kurios buvo mėlynė. Tačiau specialisto išvadoje, apžiūrėjus V. J. nurodyta, kad be sužalojimų ant kojos ir nugaros, kitur sužalojimų nėra.

Vertinant nukentėjusiosios J. J. parodymus, pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu ji savo parodymus keitė, painiojosi nurodomose aplinkybėse. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nurodė, kad matė, kaip Ford vairuotojas, atidaręs bagažinę, ištraukė metalinę lazdą ir ja sudavė jos vyrui kelis smūgius į kojas bei nugaros sritį; akistatos su liudytoja I. R. metu, teigė mačiusi, jog jos vyrui pataikė vieną kartą į nugarą, o kur pataikė antrą smūgį, tiksliai pasakyti negalėjo; akistatos su J. R. metu nurodė mačiusi, kad sudavė smūgį į nugarą ir koją; teisiamojo posėdžio metu jau nurodė mačiusi tik kaip sudavė jos vyrui per nugarą, ir net papildomai perklausus kiek kaltinamojo suduotų smūgių jos vyrui ji matė, ji teigė mačiusi tik kaip sudavė jos vyrui per nugarą. Vertinant nukentėjusiųjų parodymus, pažymėtina ir tai, kad net jų tarpusavyje nurodomos kai kurios aplinkybės skiriasi. Nukentėjusysis V. J. tvirtino, jog su kaltinamuoju susitiko tarp automobilių ir prie kaltinamojo automobilio, jis net nebuvo priėjęs, tačiau nukentėjusioji J. J. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad jos vyras išlipo iš automobilio ir nuėjo iki sustojusio automobilio, teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė mačiusi per veidrodėlį, kaip jos vyras kažką sako tam vairuotojui ir tik po to Ford vairuotojas išsitraukė metalinę lazdą, nors V. J. tvirtino, kad kaltinamasis iškart išlipęs pasiėmė metalinę lazdą ir su ja priėjo prie jo. Taigi, nors nukentėjusieji ir tvirtina, kad kaltinamasis sudavė V. J. metaline lazda, tačiau išsamiai ir nuosekliai sudavimo aplinkybių nenurodė. Tiek nukentėjusiųjų, tiek ir kaltinamojo bei liudytojos I. R. parodymai dėl smūgių sudavimo V. J. yra prieštaringi, tačiau vertinant jų tarpusavio santykius, akivaizdu, kad tiek nukentėjusioji J. J. yra suinteresuota palaikyti sutuoktinio pusę, tiek ir I. R. suinteresuota palaikyti kaltinamojo pusę. Ikiteisminio tyrimo metu atlikus akistatas ir teismui išanalizavus akistatos protokoluose užfiksuotus parodymus, taip pat apklausus asmenis teisiamųjų posėdžių metu bei įvertinus jų parodymus kitų įrodymų kontekste, teismas daro išvadą, kad prieštaravimai nebuvo pašalinti ir to padaryti nėra objektyvios galimybės. Nors ir nustatytas nenuoseklumas nukentėjusiųjų teiktuose parodymuose, tačiau iš esmės kiekvienas proceso dalyvis liko prie savo pozicijos.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje nukentėjusiajam V. J. nustatyta odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva nugaroje ir odos nubrozdinimas dešinėje blauzdoje, išvadoje nurodoma, kad sužalojimai padaryti galimai užduotyje nurodytu laiku. Pažymėtina, jog vertinant specialisto išvadą, turi būti patikrintas specialistui pateiktos medžiagos išsamumas, pakankamumas ir kokybiškumas; pateiktų pradinių duomenų teisingumas; medžiagos ištyrimo visapusiškumas ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316-699/2015). Specialisto išvadoje esantys duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus, yra įrodymai ir jie vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir kiti įrodymai, – pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Nagrinėjamu atveju, atkreiptinas dėmesys į tai, kad specialisto išvada buvo surašyta remiantis tik šeimos gydytojo išrašu, surašytu praėjus trims dienoms po įvykio, bei specialistei apžiūrėjus nukentėjusįjį po septynių dienų po įvykio. Specialisto išvadoje nurodyti nukentėjusiajam padaryti sužalojimai, tačiau išvada dėl jų padarymo laiko ir aplinkybių nepateikiama, nurodoma, tik kad jie padaryti galimai užduotyje nurodytu laiku. Vertinant byloje esančią specialisto išvadą visumoje su kitais įrodymais – nuosekliais kaltinamojo bei liudytojos I. R. parodymais, nukentėjusiojo V. J. į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams nurodytomis aplinkybėmis bei parodymais vėlesnėse apklausose, taip pat ir nenuosekliais nukentėjusiosios J. J. parodymais apie suduotų smūgių skaičių ir vietas, netiesioginių liudytojų – policijos pareigūnų parodymais, kitais anksčiau išvardintais ir ištirtais rašytiniais įrodymais, darytina išvada, kad specialisto išvada nepatvirtina, jog joje nurodyti sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti būtent įvykio metu ir būtent nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos, o bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Nacionalinėje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Kaltinamasis gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti faktiniais duomenimis ir patikrinti teisminio nagrinėjimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013 ir kt.).

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes bei ištirtus įrodymus, esant nepašalintoms abejonėms bei nesant pakankamai neginčytinų įrodymų, iš veikos aplinkybių šalintina aplinkybė, kad kaltinamasis metaline lazda sudavė vieną kartą V. J. į dešinę koją ir vieną kartą į kairį šoną - nugarą, taip sukėlė nukentėjusiajam V. J. fizinį skausmą, padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Ši aplinkybė veikos kvalifikavimui esminės reikšmės neturi, nes byloje pripažinta, kad kaltinamasis visuomenės rimtį sutrikdė įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tai yra plūsdamasis necenzūriniais žodžiais ir metaline lazda išdauždamas V. J. automobilio stiklą bei sugadindamas statramstį.

Dėl bausmės skyrimo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi bei, kad savo noru atlygino nusikaltimu padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Atsakomybė sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Kaltinamasis padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). J. R. neteistas, baustas administracine tvarka, baudas sumokėjęs (2 t., b. l. 87-92), nedirba, pensininkas, Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse neregistruotas (2 t., b. l. 95). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, nedirbančiam, pensijinio amžiaus kaltinamajam skirtina BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė (BK 48 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, kaltę pripažino nuo pat tyrimo pradžios, gailėjosi, nukentėjusiojo atsiprašė, savo noru atlygino nusikaltimu padarytą žalą, laisvės apribojimo bausmė skirtina minimali. Skiriant laisvės apribojimo bausmę, intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis kaltinamajam neskirtina, kadangi, teismo vertinimu, šiuo atveju ji yra netikslinga atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį – teismas kaltinamojo padarytą nusikaltimą vertina kaip atsitiktinį, padarytą spontaniškai, anksčiau kaltinamasis neteistas, viso proceso metu buvo pasiekiamas, atvykdavo tiek pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, tiek į teisiamuosius posėdžius. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajam skirtinas BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytas įpareigojimas – dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kiti procesiniai klausimai.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo. Byloje jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 72-74), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Nukentėjusysis V. J. byloje buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl 300,00 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 109), tačiau kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu žalą nukentėjusiajam atlygino, nukentėjusysis patvirtino, kad pretenzijų kaltinamajam neturi. Atsižvelgiant į tai, kad turtinė žala nukentėjusiajam yra savanoriškai atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 107 straipsnis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais, saugomi byloje (1 t., b. l. 74, 82), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje; metaline lazda ir lazdos galvutė (antgalis), saugomos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus daiktų saugykloje (2 t., b. l. 59-61, kvitas Nr. KA VPK 010973), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinos ir sunaikintinos.

Vadovaujantis BPK 103 straipsniu, 105 straipsnio 1, 2 dalimis iš kaltinamojo, priteistinos proceso išlaidos – 26,88 Eur (pašto išlaidos), valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, bausmės metu įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nutraukti procesą dėl nukentėjusiojo V. J. civilinio ieškinio.

Daiktinius įrodymus: kompaktinius diskus su vaizdo įrašais, saugomus byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje; metalinę lazdą ir lazdos galvutę (antgalį), saugomas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus daiktų saugykloje (kvitas Nr. KA VPK 010973), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti.

Priteisti iš J. R. 26,88 Eur (dvidešimt šešis eurus 88 centus) proceso (pašto) išlaidų valstybės naudai.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.