- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-05
- Bylos Nr.
- e2A-2664-258/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29191-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė, Rita Kisielienė, Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- BUAB „Ginatmeda“
- Atsakovas
- G. K., N. K.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Sportmeda“
- Kategorijos
- 2.5.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Surgailienės, Aldonos Tilindienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo BUAB „Ginatmeda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Ginatmeda“ ieškinį atsakovams G. K. ir N. K. bei trečiajam asmeniui UAB „Sportmeda“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas BUAB „Ginatmeda“, atstovaujamas bankroto administratorės, kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (2016-03-14), prašydamas priteisti iš atsakovų solidariai 17 277,86 EUR žalos, padarytos dėl nesikreipimo laiku dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui bei 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Taip pat ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės N. K. 23 129,60 EUR žalos, padarytos dėl LR Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo pažeidimo ir 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo.
Ieškinyje nurodė, kad įmonės akcininkė N. K., o nuo 2010-02-11 vadovu tapęs G. K., žinodami, jog įmonė nemoki, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės veiklą perkėlė į UAB „Sportmeda“, dėl tokių atsakovų veiksmų atsirado žala šios įmonės kreditoriams. Ieškovo teigimu, aiškiausiai įmonės nemokumą patvirtina 2009-12-31 balansas, nes pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, todėl žala dėl nesikreipimo laiku dėl bankroto bylos iškėlimo, ieškovo teigimu, skaičiuotina būtent nuo 2009-12-31. Be to, ieškovas nurodė, kad BUAB „Ginatmeda“ buvo padaryta 23 169,60 EUR žala, kuri susidarė pažeidus tuo metu galiojusį LR Laikinąjį mokėjimų eilės tvarkos įstatymą, nes neatsižvelgiant į skolas valstybei, buvo grąžinta 80 000 Lt. (23 169,60 EUR) paskolos dalis trečiajam asmeniui UAB „Sportmeda“. Nurodytą sumą ieškovas prašo priteisti iš buvusios bendrovės direktorės N. K..
Atsiliepimas
Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovai bei trečiasis asmuo UAB „Sportmeda“ nurodė, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, kuris, skaičiuotinas nuo Vilniaus apygardos teismo 2010-09-23 nutarties įsiteisėjimo dienos. Paskirta bankroto administratorė J. G. įstatymų nustatyta tvarka turėjo pareigą patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir per trejus metus pareikšti ieškinius teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais. Pažymėjo, kad prievolės asmenų pasikeitimas, kaip numato CK 1.128 str., nekeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, todėl tai, kad E. G. buvo paskirta BUAB „Ginatmeda“ bankroto administratore Vilniaus apygardos teismo 2015-04-28 nutartimi, atsakovų teigimu, nekeičia ieškinio senaties termino skaičiavimo taisyklių, įtvirtintų įstatyme. Be to, atsiliepime atsakovai bei trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovas privalo įrodyti konkrečią kiekvieno atsakovo veiką, iš kurios kildina žalos atsiradimą. Atsakovas G. K., 2010-02-08 tapęs įmonės vadovu, dar tą pačią dieną (2010-03-30), kai buvo sudarytas ir patvirtintas įmonės 2009 metų balansas bei kiti finansinės atskaitomybės dokumentai, nusprendė dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Užtrukus dokumentų parengimui ikiteisminėje stadijoje, į teismą kreipėsi 2010-08-30. Atsižvelgiant į tai, kad G. K. galėjo įvertinti įmonės nemokumą tik gavęs patvirtintą balansą ir per maksimaliai trumpą laiką kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, suponuoja išvadą, kad atsakovas tinkamai atliko vadovo pareigas, todėl jam civilinė atsakomybė netaikytina. N. K. nuo 2010-02-08 nebedirbo įmonės direktore, taigi, 2010-03-30 patvirtinus įmonės finansinius rodiklius, jai neatsiradusi pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Pažymėjo, kad 80 000 Lt. paskolos grąžinimas bendrovei „Sportmeda“ niekaip nepakeitė UAB „Ginatmeda‘ įsiskolinimų masės. Administratorei neginčijant pačios prievolės ir suėjus prievolės įvykdymo terminui, pats skolos grąžinimas negali būti laikomas žalos padarymu bendrovei. Pažymėjo, kad net ir pablogėjus finansinei padėčiai UAB „Ginatmeda“ kelerius metus vykdė ūkinę finansinę veiklą ir pagal galimybes mėgino atsiskaityti su visais kreditoriais, tame tarpe Valstybinei mokesčių inspekcijai laikotarpiu nuo 2009-06-08 iki 2009-07-02 pervesta 35 926,99 Lt., o SODRAI laikotarpiu nuo 2009-06-30 iki 2009-07-31 pervesta 5 622,93 Lt suma.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl bankroto administratorės J. G. veiksmų (neveikimo), netinkamų pareigų atlikimo administruojant įmonę. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškininės senaties terminas buvo praleistas dėl buvusios bankroto administratorės veiksmų (neveikimo), naujai paskirta bankroto administratorė į teismą kreipėsi operatyviai, todėl vadovaujantis teisingumo principu, praleistą senaties terminą atnaujino (CK 1.131 str.2d.).
Teismas atmetė ieškovo teiginius, kaip įrodymais neparemtus, kad jau 2009-12-31 metais (balanso parengimo dieną) atsakovams atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pažymėjo, kad įmonės metinio balanso E grafoje neatsispindi pradelsti mokėjimai, kurių dydžio įvertinimas ir yra svarbus įmonės mokumui/nemokumui nustatyti. Teismas nurodė, kad įmonės nemokumui konstatuoti būtina nustatyti įstatyme reikalaujamą kriterijų – pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma viršytų pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Įmonės balanse šie duomenys neužfiksuoti, todėl nėra galimybės remiantis vien šiais dokumentais konstatuoti faktą, kada ieškovo pradelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės ir kaip jie padidėjo. 2009-12-31 pelno (nuostolių) ataskaita atspindi įmonės einamųjų metų nuostolingą veiklą, tačiau niekaip nepatvirtina jos nemokumo fakto.
Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad ieškovo įmonės nemokumą pagrindžia Vilniaus apskrities VMI 2016-03-14 raštas Nr.(4.66)-46-MPD-2812, UAB „Gramafondas“ 2016-02-11 atsakymas Nr. 4, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2016-02-01 pateikta informacija apie UAB „Ginatmeda“ bei Lietuvos olimpinio sporto centro 2016-02-17 raštas Nr.S-61 (e. bylos 3t. 146-157 l.). Teismas, įvertinęs šiuose dokumentuose esančią informaciją, sprendė, kad dalis UAB „Ginatmeda“ įsiskolinimų 2009 m. gruodžio 31 dienai buvo pradelsti. Tačiau ir šių pradelstų mokėjimų suma neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės. Pažymėjo, kad Vilniaus apskrities VMI pateikta informacija apie 23 287,89 EUR skolos dydį 2009 m. gruodžio 31d., nėra išsami ir pakankama spręsti, kad šie skoliniai įsipareigojimai buvo pradelsti. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus buhalterinius duomenis bei kreditorių pateiktą informaciją, konstatavo, kad pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įvertintus kriterijus, negalima spręsti , kad įmonė 2009-12-31 buvo nemoki. Atsakovų atsiliepime nurodoma aplinkybė, kad įmonės vadovas G. K., gavęs patvirtintą balansą, nedelsiant pradėjo bankroto procedūrą, negali būti laikomas įmonės nemokumo pripažinimu ir neatleidžia ieškovo nuo pareigos ieškinį pagrįsti.
Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad 2009-06-25 UAB „Ginatmeda“, kuriai vadovavo atsakovė N. K., grąžindama bendrovei „Sportmeda“ dalį paskolos (80 000 Lt), pažeidė tuo metu galiojusį LR Laikinųjų mokėjimo eilės tvarkos įstatymą. Teismas nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, jog dalis paskolos pagal sutartį 2009-06-25 buvo grąžinta bendrovei UAB „Sportmeda“, tačiau šio fakto konstatavimas nesudaro pagrindo įmonės žalai atsirasti.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantas (ieškovas) BUAB „Ginatmeda“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-23 sprendimą ir priimti naują sprendimą –patikslintą ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
1. Teismas sprendime iš esmės nepagrįstai konstatuoja, kad neįrodytas nemokumas pagal 2009-12-31 balansą, kadangi byloje nustatytos faktinės aplinkybės, visiškai paneigia teismo nurodytus argumentus ir įrodo, kad atsakovų pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsirado ne vėliau kaip 2009-12-31:
1.1. Posėdžio 2016-06-06 metu N. K. pripažino žinojusi apie sunkią įmonės
Žemesnės instancijos teismas
padėtį 2009 metais, netgi papildomai nurodė, kad patys VSDFV darbuotojai jai liepė kreiptis į specialistus dėl bankroto bylos iškėlimo.
1.2. 2009 metų liepos mėnesį (I t., 125 l.) buvo atleisti visi UAB „Ginatmeda“ darbuotojai, paskutinė 2009-09-17 atleista J. B. (I t., 107p.), kuri tuo pačiu metu jau buvo pradėjusi dirbti UAB „Sportmeda“, tai įrodo, kad įmonė toliau mažmeninės prekybos veiklos jau nebevykdė.
1.3. 2009 m. liepos ir rugpjūčio mėnesį nuomos sutarčių nutraukimas – nebeturėjimas patalpų, verstis mažmenine prekyba maisto papildais.
1.4. 2007 metų balanse įmonė turto turėjo už 179 073,00 Lt; 2008 metų balanse įmonė turėjo ilgalaikio turto už 141 725,00 Lt, 2009 metų balanse ilgalaikio turto liko tik 2 276,00 Lt, t.y. liko tik 1,6 proc. prieš metus buvusio ilgalaikio turto.
1.5. Atsargos bendrovei UAB „Sportmeda“ buvo perleistos ne tik su mažesniu antkainiu nei kitiems pirkėjams (įprasta pardavimo marža kitiems klientams buvo 30-40 %), bet ir dalis pardavimų atlikta nuostolingai. Bendra nuostolių suma nuo nuostolingų pardavimų bendrovei UAB „Sportmeda“ už 2009 metus sudaro 13 693,90 Lt.
1.6. Vilniaus apskrities VMI 2016-03-14 raštu Nr.(4.66)-46-MPD-2812, UAB „Gamafondas“ 2016-02-11 atsakymu Nr. 4, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2016-02-01 raštu, bei Lietuvos olimpinio sporto centro 2016-02-17 raštu Nr.S-61 pateikta informacija apie UAB „Ginatmeda“ įsiskolinimą 2009-12-31 (e. bylos 3t. 146-157 l.). Akivaizdu, kad ženkli dalis UAB „Ginatmeda“ įsiskolinimų 2009-12-31 buvo pradelsti - skola bendrovei „Gamafondas“ (11 601,86 Eur), Lietuvos olimpiniam sporto centrui (1 766,88 Eur), VSDFV Vilniaus skyriui (5 237,76 Eur). ir VMI (23.287,89 Eur), iš viso 41 894,39 Eur.
1.7 Kadangi UAB „Ginatmeda“ buvo PVM mokesčio mokėtoja, ji kiekvieną mėnesį turėdavo formuoti PVM atskaitą, todėl aiškiai galėdavo matyti įmonės balansą, tame tarpe ir pradelstus įsipareigojimus bei turimą turtą.
2. Pagal ĮBĮ nuostatas įmonės nemokumui konstatuoti reikšmingas yra pradelstų įmonės įsipareigojimų dydis, tačiau vien ta aplinkybė, kad byloje nėra dokumento, aiškiai įvardijančio pradelstus UAB „Ginatmeda“ įsipareigojimus 2009-12-31, savaime nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo išvadą dėl įmonės nemokumo nebuvimo pripažinti pagrįsta.
3. Nesutinka su teismo sprendimo išvada, kad mokėjimas skolos, kurios terminas suėjęs, pažeidžiant įstatyme numatytą eilės tvarką, niekaip nepakeičia skolų apimties dydžio, nepablogina įmonės turtinės padėties, todėl negali būti laikytina žala įmonei. Pažymi, kad nesilaikant įstatymų nustatytos, tvarkos atsiskaitymo su kreditoriais būdas, taikytas ginčijamo sandorio atveju, vertintinas kaip sąžiningai verslo praktikai prieštaraujantys atsakovės N. K. veiksmai jos vyro G. K. įmonės naudai, pažeidžiantys kitų ir ypač pirmesnės eilės kreditorių teises.
Atsiliepimas
Atsakovai G. K., N. K. bei trečiasis asmuo UAB „Sportmeda“ atsiliepime į ieškovo BUAB „Ginatmeda“ apeliacinį skundą, prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepime nurodo argumentus:
Šalies argumentai
1. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovų G. K. ir N. K. solidariai 17 227,86 Eur žalos, padarytos dėl nesikreipimo laiku dėl BUAB „Ginatmeda“ bankroto bylos iškėlimo, tačiau į bylą nepateikė buhalterinių duomenų iš kurių būtų galima nustatyti: a) kada UAB „Ginatmeda“ tapo nemoki LR Įmonių bankroto įstatymo prasme, t.y. kada įmonės pradelsti finansiniai įsipareigojimai pradėjo viršyti pusę į balansą įrašyto turto vertės; b) kokio dydžio pradelsti UAB „Ginatmeda“ finansiniai įsipareigojimai buvo nemokumo atsiradimo momentu; c) kokio dydžio pradelsti UAB „Ginatmeda“ įsipareigojimai buvo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dieną. Administratorė, disponuodama visais BUAB „Ginatmeda“ buhalteriniais dokumentais, turėjo ne tik pareigą, bet ir galimybę tinkamai pagrįsti savo reikalavimus, tačiau to nepadarė.
2. 2010 m. kovo mėnesį sudarius 2009-12-31 balansą ir jo duomenis analizuojant pradelstų įsiskolinimų kontekste tapo aišku, kad įmonė nėra nemoki LR Įmonių bankroto įstatymo prasme. Todėl į teismą kreiptasi 2010 metų rugpjūtį, pateikiant 2010-08-20 balansą, kurį pradelstų įsipareigojimų kontekste įvertinęs Vilniaus apygardos teismas, 2010-09-23 nutartimi iškėlė UAB „Ginatmeda“ bankroto bylą. Pažymi, kad LR įmonių bankroto įstatyme (8 straipsnio 1 dalyje) nėra nustatytas terminas per kurį įmonės vadovas turi kreiptis į teismą.
3. UAB „Ginatmeda“ 2009 metų finansiniai rodikliai buvo patvirtinti 2010-03-30, kai N. K. nebebuvo įmonės vadovė, todėl 2010-03-30 jai neatsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsižvelgiant į tai, kad N. K. nepažeidė vadovo pareigos (kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo), jai negali būti taikoma civilinė atsakomybė. Nesant atsakovės N. K. veiksmuose būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtos veikos, žalos, priežastinio ryšio tarp veikos ir žalos, kaltės) ieškovo reikalavimas, priteisti iš N. K. (solidariai) 17.227,86 Eur žalos, pagrįstai teismo atmestinas.
4. Faktas, kad bendrovė „Ginatmeda“ suėjus terminui įvykdė prievolę ir grąžino bendrovei „Sportmeda“ 80 000,00 Lt paskolos dalį, negali būti laikomas žala bendrovei „Ginatmeda“, nes grąžintos paskolos apimtimi sumažėjo bendrovės „Ginatmeda“ įsiskolinimų masė. Net jeigu aptariama 80 000,00 Lt suma būtų sumokėta kitiems kreditoriams, tai nuo to bendra „Ginatmeda“ įsiskolinimų masė nepasikeistų (keistųsi tik kreditorius arba jo kreditorinio reikalavimo dydis). Taigi, nagrinėjamu atveju administratorei neginčijant pačios prievolės ir suėjus prievolės įvykdymo terminui, pats skolos grąžinimas negali būti laikomas žalos padarymu bendrovei „Ginatmeda“. Taip pat pažymi, kad pagal 2007-05-15 paskolos sutartį UAB „Ginatmeda“ paskolą privalėjo grąžinti iki 2009-05-15, pagal 2008-05-13 paskolos sutartį įmonė paskolą privalėjo grąžinti iki 2009-05-13, tuo tarpu VMI ir VSDFV mokestinės nepriemokos ir skola valstybės biudžetui iš esmės atsirado vėliau.
5. Žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui tenka leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti padarytos žalos faktą. Nagrinėjamu atveju ieškovo administratorė įrodinėja bendrąsias UAB „Ginatmeda“ nemokumo atsiradimo priežastis bei atskirus, administratorės nuomone, neteisėtus ar ekonomiškai nepagrįstus veiksmus, tačiau nurodomos aplinkybės ir teikiami argumentai nėra įtikinami ir pakankami tuo aspektu, kad atsakovų veiksmai buvo nukreipti tyčia ar netyčia padaryti žalos UAB „Ginatmeda“.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).
Dėl UAB „Ginatmeda“ vadovų neteisėtu neveikimu (nesikreipus dėl bankroto bylos vadovaujamai įmonei iškėlimo) sukeltos žalos fakto ir dydžio nustatymo
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, kuriuo netenkintas bankroto administratoriaus ieškinys dėl žalos atlyginimo bankrutuojančiai įmonei, įmonės vadovui laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis (2002 m. lapkričio 19 d. įstatymo Nr. IX-1200 redakcija), nustatė įmonės vadovo, savininko pareigą pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo: jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte ( įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų). Įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ( ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis, 2008 m. gegužės 22 d. įstatymo Nr. X-1557 redakcija).
Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 23d. nutartimi pagal įmonės vadovo G. K. 2010-08-30d. pateiktą pareiškimą UAB „Ginatmeda“ buvo iškelta bankroto byla, teismui konstatavus, kad UAB „Ginatmeda“ pradelsti įsiskolinimai viršijo visą į įmonės balansą įrašyto turto vertę ir UAB „Ginatmeda“ paskelbė 2010 m. gegužės 12 d., skelbimą dienraštyje „Respublika“ apie negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais.
Bylos duomenimis atsakovė N. K. nuo 2002 m. rugsėjo 11 d iki 2010 m. rugsėjo 24 d. buvo UAB „Ginatmeda“ akcininkė, nuo 2002 m. rugsėjo 11 d. iki 2010 m. vasario 8 d. buvo direktorė; atsakovas G. K. bendrovės vadovu buvo nuo 2010 m. vasario 8 d. iki bankroto bylos iškėlimo.
Kaip teisingai pirmos instancijos teismas nurodė, siekiant nustatyti įmonės vadovo ar akcininko civilinę atsakomybę dėl jo savalaikio kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu išsiaiškinti, kada ši pareiga kiekvienam iš jų atsirado. Su šios pareigos atsiradimo momento nustatymu tiesiogiai susijęs ir atlygintinos žalos dydis.
Pirmos instancijos teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad dalis UAB „Ginatmeda“ įsiskolinimų 2009 m. gruodžio 31 dienai buvo pradelsti (UAB „Gramafondas“ 11 601,86 EUR sumai, Lietuvos olimpiniam sporto centrui 1 766,88 EUR sumai ir SODRAI 5 237,76 EUR sumai). Teismas nurodė, kad Vilniaus apskrities VMI pateikta informacija apie 23 287,89 EUR skolos dydį 2009 m. gruodžio 31d., nėra išsami ir pakankama spręsti, kad šie skoliniai įsipareigojimai buvo pradelsti. Teismas sprendė, kad pradelsti įsiskolinimai neviršijo 2009 m. gruodžio 31 pusės į balansą įrašyto turto vertės bei nurodė, jog nėra galimybės remiantis vien įmonės balanso duomenimis konstatuoti faktą, kada ieškovo pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į jo balansą įrašyto turto vertės ir kaip jie padidėjo.
Kaip minėta, įmonės vadovas G. K. dėl UAB „Ginatmeda“ bankroto bylos iškėlimo kreipėsi 2010 m. rugpjūčio 30 d., kuomet pradelsti UAB „Ginatmeda“ įsiskolinimai viršijo visą į įmonės balansą įrašyto turto vertę, nors pagal bankroto įstatymo nuostatas turėjo kreiptis, pradelstiems įmonės įsipareigojimams viršijus pusę į jo balansą įrašyto turto vertės. Atsakovas G. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2010-02-08 tapęs įmonės vadovu, kai 2010-03-30 buvo sudarytas ir patvirtintas įmonės 2009 metų balansas bei kiti finansinės atskaitomybės dokumentai, tą pačią dieną nusprendė kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Šie atsakovo nurodomi teiginiai paneigia pirmos instancijos teismo išvadą, kad pradelsti įsipareigojimai neviršijo į 2009 m. balansą įrašyto turto vertę. Be to, pirmos instancijos teismas nepagrįstai nevertino VMI pateiktos informacijos dėl 23 287,89 EUR įsiskolinimo, nurodęs, kad ji nėra išsami. Pažymėtina, jog šis neaiškumas turėjo būti pašalintas pirmos instancijos teisme, tam kad būtų žinoma pradelsta įsipareigojimų suma šiam kreditoriui.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kai faktiškai nemokiai įmonei skirtingais laikotarpiais vadovavo skirtingi vadovai, kurie padarė žalos laiku neinicijavę bankroto bylos, tai ši žala nėra padaryta bendrais šių asmenų veiksmais, jie nelaikytini bendraskoliais, kiekvienas iš jų individualiai atsako už savo veiksmais padarytą žalą, jų atsakomybė turi būti atribota ir individualizuota, individualiai nustatant kiekvieno iš jų civilinės atsakomybės sąlygų visetą, dėl jos turi būti sprendžiama pagal faktines aplinkybes, žalos dydis dėl vėlavimo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą turi būti skaičiuojamas kiekvieno iš jų vadovavimo laikotarpiui atskirai (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis, CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Solidariosios atsakomybės taisyklė deliktinės atsakomybės atveju taikoma tik tada, jei nėra protingo pagrindo priskirti jos atskiras dalis konkrečiam atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594-686/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-706/2016).
Pagal CPK 178 str. įtvirtintą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, kreditorių patirtą žalos, nuostolių dydį dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tenka pagrįsti ir įrodyti ieškovui. Nagrinėjamoje byloje Ieškovas prašo priteisti visą kreditorių reikalavimų sumą, nepriklausomai nuo to, kada kreditorių reikalavimai susidarė. Toks ieškovo reikalavimas nėra teisingas. Nuostolių kreditoriams atsiradimą ar ankstesnių padidėjimą lemia laiku neįvykdyta pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nagrinėjamoje byloje ieškovui tvirtinant, jog 2009-12-31 balansas rodė, kad pradelsti įsipareigojimai aiškiai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės ir atsakovas nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, esant faktui jog pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo Vilniaus apygardos teismui yra įteiktas 2010-08-30, ieškovas turėjo teikti įrodymus kuriems kreditoriams ir kokio dydžio nuostoliai susidarė nurodytu laikotarpiu.
Konstatavus laiko momentą, nuo kada kiekvienas iš atsakovų pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).
Pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių nesiekė išaiškinti ir nenurodė momento, nuo kurio būtent kiekvienam iš atsakovų neabejotinai kilo pareiga pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, kada kiekvienas atsakovas savo įmonei vadovavimo metu sužinojo ar turėjo sužinoti apie bendrovės nemokumą, ir ar būtent atsakovų neveikimas lėmė žalos įmonei (jos kreditoriams) atsiradimą. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimo svarbus ne tik subjektyvus (faktiškai sužinojo), bet ir objektyvus (turėjo sužinoti) momentas. Atsižvelgiant į tai, apeliantui siūlytina nurodyti atskaitos momentą, nuo kada kiekvienam atsakovui atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pateikti duomenis apie pradelstus įsipareigojimus šiai datai, o pirmos instancijos teismui įvertinti nuo šios datos atsiradusius kreditorių reikalavimus ir išaugusius iki 2010-08-30, kreipimosi į teismą dienos.
Atkreiptinas dėmesys, kad žala kreditoriams laikoma ne bankroto byloje patvirtinta kreditorinių reikalavimų suma, bet suma, kuria padidėjo bendrovės įsipareigojimai kreditoriams nuo tada, kada turėjo būti kreipiamasi dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą.
Dėl LR Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos pažeidimo
Apeliantas taip pat prašė priteisti 23 169,60 Eur nuostolių už atsakovės N. K. veiksmais įmonei (apeliantui) padarytą žalą. Ši žala kildinama deliktinės atsakomybės pagrindais.
Nagrinėjamu atveju siekiant įrodyti įmonės vadovo civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus buvusio vadovo veiksmus ir jų tarpusavio priežastinį ryšį, o įmonės vadovas, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, privalo paneigti savo kaltės prezumpciją (CK 6.246-6.249 str.) Pareiga įrodyti pirmąsias tris sąlygas teko būtent apeliantui, o atsakovė turėjo paneigti savo kaltės prezumpciją (CPK 178 str.).
Apeliantas atsakovės veiksmų neteisėtumą siejo su Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo pažeidimu, nurodydamas, kad atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų su kreditoriais eilės tvarką. Nurodė, kad atsakovė, būdama UAB „Ginatmeda“ vadove, suteikė prioritetą ketvirtos eilės pagal šį įstatymą kreditoriui – UAB „Sportmeda“, kuriai 2009-06-25 grąžinta 23 169,60 Eur (80 000 Lt) paskolos dalis, žinant ir neketinant pirmiau atsiskaityti su pirmesnės eilės kreditoriais. Todėl ieškovas patyrė 23 169,60 Eur žalą.
Pirmos instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju mokėjimas skolos, kurios terminas suėjęs, pažeidžiant įstatyme numatytą eilės tvarką, niekaip nepakeičia skolų apimties dydžio, nepablogina įmonės turtinės padėties, todėl negali būti laikytina žala įmonei. Taigi, pirmos instancijos teismas, atmesdamas šį ieškinio reikalavimą, nenustatinėjo civilinės atsakomybės sąlygų.
Atkreiptinas dėmesys, jog Vilniaus apygardos teismo 2016-06-14 nutartyje, kuria UAB „Ginatmeda“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu (nutartis įsiteisėjo 2016-09-22 Lietuvos apeliaciniam teismui palikus Vilniaus apygardos teismo 2016-06-14 nutartį nepakeistą) yra konstatuota, kad dalis skolos (80 000 Lt) pagal vieną iš paskolos sutarčių buvo grąžinta 2009 m. birželio 25 d., kai UAB „Ginatmeda“ jau turėjo nesumokėtų įsiskolinimų valstybės biudžetui (VMI ir VSDFV įmokos), taip pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje ir Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų su kreditoriais eilės tvarką. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovės neteisėti veiksmai yra nustatyti įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2016-06-14 nutartimi, tačiau vien šio fakto nepakanka tam, kad galima būtų konstatuoti aplinkybę, jog atsakovė savo neteisėtais veiksmais apeliantui padarė 23 169,60 Eur žalą. Siekiant įrodyti įmonės vadovo civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, kaip minėta, turi būti nustatyta visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos.
Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir/ar pagrįstumą, padarytas faktų vertinimo bei teisės aiškinimo (taikymo) klaidas dažniausiai ištaiso negrąžindamas bylos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išskyrus atvejus, jei neatskleista bylos esmė, o remiantis byloje pateiktais įrodymais jos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal pareikštą ieškinį išspręsti ginčą iš esmės pagal byloje pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, kadangi dėl tirtinų aplinkybių ir reikalaujamų įrodymų apimčių ir pobūdžio byla būtų nagrinėjama visa apimtimi naujais aspektais. Tokia padėtis prieštarautų apeliacinės instancijos teismo paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas, todėl skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).
Apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.