Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-02-23 · Civilinė byla Nr. e2A-300-258/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-23
Bylos Nr.
e2A-300-258/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-29191-2015-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rita Kisielienė, Liuda Uckienė, Vidas Stankevičius
Atsakovas
V. E.
Ieškovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo
J. E., P. K., G. K., A. L., D. L.
Kategorijos
  • 2.2.4.3.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-300-258/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29191-2015-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.4.3.7; 3.1.3.2.; 3.3.1.18.3.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m vasario 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vido Stankevičiaus, Liudos Uckienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. E. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui V. E., tretiesiems asmenims J. E., P. K., G. K., A. L., D. L. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė įpareigoti apeliantą (atsakovą) V. E. savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti 6,0 m ilgio, apie 0,2 m, pločio ir 2,20 m aukščio atraminės sienutės dalį, adresu (duomenys neskelbtini), Zujūnų seniūnijoje, Vilniaus rajone, žemės sklype, kad. Nr. 4110/0700:299, bei sutvarkyti statybvietę; sprendime nurodyti, kad atsakovui V. E. neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę nugriauti 6,0 m ilgio, apie 0,2 m, pločio ir 2,20 m aukščio atraminės sienutės dalį, adresu (duomenys neskelbtini), Zujūnų seniūnijoje, Vilniaus rajone, žemės sklype, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę pats, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo.Ieškinyje nurodė, jog apeliantą, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatė 6,0 m ilgio, apie 0,2 , pločio ir 2,20 m aukščio atraminės sienutės dalį, t.y. pastatė neypatingą statinį. Tokio aukščio atraminės sienutės statybai reikėjo leidimo statyti naują statinį, tačiau apeliantas tokio dokumento ieškovui nepateikė. Apeliantas, neturėdamas leidimo statyti naują statinį, savavališkai vykdė statybos darbus. Ieškovo Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas dėl vykdytų statybos darbų surašė 2014-11-11 savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-141111-00190. 2014-11-11 privalomuoju nurodymu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-00-141111-00201 iš apelianto pareikalauta savo lėšomis ne vėliau kaip iki 2015-05-11 nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Taip pat 2014-11-11 atsakovui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. ATP-00-141111-00156, vėliau Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015-03-02 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.7.-104-298/2015 pripažino apeliantą kaltu dėl savavališkos statybos ir skyrė 300 eurų baudą. Visgi Inspekcijos privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo 2015-07-03 aktu Nr. NPA-00-150703-00154 nustatyta, kad privalomasis nurodytas nebuvo įvykdytas – savavališkos statybos padariniai nepašalinti.Apeliantas sutiko, kad sienelės statyba vykdyta be raštiško leidimo. Nurodė, kad buvo gautas žodinis kaimynės sutikimas statyti atraminę sienutės dalį, o paskui ji surašė skundą dėl savavališkos statybos. Nurodė, kad negali įteisinti įstatymo nustatyta tvarka, nes reikia jos sutikimo.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas ieškinį tenkino. Teismas įpareigojo apeliantą V. E. savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti atraminės sienutės dalį, adresu (duomenys neskelbtini), Zujūnų sen., Vilniaus r. sav. bei sutvarkyti statybvietę. Nustatė, kad apeliantui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius –bei sutvarkyti statybvietę pats, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo.Teismas nurodė, kad atsakovo pastatytos atraminės sienelės aukštis yra 2,20 m. Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 ,,Nesudėtingi statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu D1-812 (Žin. 2010, Nr. 115-5903), priede „Nesudėtingų statinių sąrašas“ 2 lentelės 4 punkte numatyta, kad nesudėtingiems statiniams priskiriamos atraminės sienutės, kurių aukštis yra ? 0,2 m, ? 1 m arba >1 m, ? 2 m. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atraminės sienutės aukštis yra 2,20 m, nurodė, kad naujo neypatingo statinio statybai būtinas statybos projektas (Statybos įstatymo 20 str. 1 d. 1 p.), o pagal Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 1 p. naujo neypatingo statinio statybai reikia leidimo statyti naują statinį. Teismas nurodė, kad atraminės sienelės statybai apeliantas turėjo būti gavęs leidimą ją statyti, tačiau tokio leidimo nei ieškovui, nei teismui bylos nagrinėjimo metu nepateikė. Teismas, vertindamas apelianto poziciją, kad apeliantas gavo ne rašytinį, o žodinį kaimynės sutikimą, nurodė, jog jis kaip ir kiekvienas bent vidutinių protinių gebėjimų žmogus, turėjo ir galėjo suprasti tokio sutikimo raštu neįforminimo galimas pasekmes ateityje. Kadangi apeliantas neturi statybą leidžiančio dokumento, jo atliktos atraminės sienelės statybą teismas pripažino savavališka. Teismas padarė išvadą, kad apeliantas, neturėdamas kaimynės sutikimo dėl atraminės sienelės statybos, savavališkos statybos įteisinti negalėtų net ir teismui suteikus terminą dokumentacijos sutvarkymui.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantas prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą 2015-11-18 ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą - suteikti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projekcinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Taip pat prašo civilinę bylą išnagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinį skundą grindžia argumentais: Atsakovas paaiškino teismui, kad šiuo metu neturi galimybės įteisinti įstatymo nustatyta tvarka sienelės, nes reikia davusio asmens rašytinio sutikimo. Atsakovas ketina kreiptis į teismą dėl kaimynės R. R. sutikimo, siekiant gauti statybos leidimą. Teismas nepagrįstai tenkino ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį, kadangi pradėjus nagrinėti bylą net nesuteikė atsakovui galimybės pasinaudoti tinkamu atstovavimu - advokato pagalba. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015-10-28 išnagrinėjo civilinę bylą ir visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas prašė atidėti civilinės bylos nagrinėjimą sekančiam kartui, nes proceso metu neturėjo advokato, todėl nesutiko, kad teismas pradėtų nagrinėti bylą iš esmės. Pažymi, kad atsakovas savo veiksmais, pastatant dalį atraminės sienelės, nesikėsino į valstybinę arba viešąją tvarką, kieno nors nuosavybę, į piliečių teises ir laisves, ar į nustatytą valdymo tvarką. Pastatydamas viršutinę dalį atraminės sienutės, savo sklype, jis tik norėjo išvengti didelės žalos namo konstrukcijoms ir galimai nuošliaužai bei namo griūčiai. Tik dėl elementarių teisinių žinių stokos, dėl nežinojimo, kad reikia rašytinio sutikimo, apeliantas dalį atraminės sienutės pastatė be jokių statybos leidimo, nes dalis sienutės apelianto žemės sklype buvo pastatyta anksčiau. Teismas turėjo suteikti apeliantui galimybę teisės aktų nustatyta tvarka parengti projekcinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Tačiau teismas tokios galimybės nesuteikė. Teismas visapusiškai neištyrė ir nevertino apelianto pateiktų argumentų, nemotyvavo, kodėl vienareikšmiškai pripažįsta ir priima ieškovo pateiktus įrodymus, tuo tarpu apeliantui net nesuteikė teisės turėti byloje atstovą.

Atsiliepimas

9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-11-18 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:

9.1. Ieškovas teismui pateikė 2015-07-24 ieškinį dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Apeliantas atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, į 2015-10-01 vykusį teismo posėdį, apie kurį jam buvo pranešta tinkamai, neatvyko. Prašymą atidėti civilinės bylos nagrinėjimą pateikė tik 2015-10-28 vykusio teismo posėdžio metu. Įvertinus šias aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad apeliantas objektyviai turėjo pakankamą laiką pasirūpinti savo procesiniu atstovavimu anksčiau, tačiau to nepadarė ir nepateikė teismui duomenų, kad taip atsitiko dėl kokių nors objektyvių priežasčių. Todėl apelianto apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nepagrįstai tenkino ieškovo ieškinį, nesuteikdamas galimybės atsakovui pasirūpinti tinkamu atstovavimu, atmestini kaip nepagrįsti.

9.2.Apeliantas, siekdamas, kad teismas leistų įteisinti savavališką statybą, nustatydamas terminą statybą leidžiančiam dokumentui gauti, o tik jo negavus įpareigotų griauti ar pertvarkyti statinius, turi teikti įrodymus ir paaiškinimus, kad egzistuoja Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos aplinkybės bei reali galimybė savavališkai atliktiems statybos darbams gauti statybą leidžiantį dokumentą. Teismas, išnagrinėjęs visas reikšmingas aplinkybes, turi teisę savo nuožiūra priimti sprendimą šalinti savavališkos statybos padarinius, visų pirma, suteikiant galimybę savavališką statybą įteisinti. Apeliantas jokių minėtas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame sprendime nenustatė termino dokumentacijos sutvarkymui.

9.3.Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas laikėsi įrodinėjimą reglamentuojančių nuostatų taikymo taisyklių, tinkamai ištyrė visus civilinėje byloje esančius įrodymus ir padarė tinkamas bei pagrįstas išvadas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).

11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

14. Byloje nėra ginčo dėl to, jog atraminė sienutė priskiriama neypatingam statiniui, kuriam reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Apeliaciniu skundu nėra ginčijamas pirmosios instancijos teismo nustatytas savavališkos statybos faktas, t.y. kad apeliantas pastatė atraminės sienutės dalį (6,0 m. ilgio, apie 0,2 m. pločio ir 2,20 m. aukščio), esančios adresu (duomenys neskelbtini), Zujūnų šen., Vilniaus r. sav., žemės sklype, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas statybą leidžiančio dokumento.

15. Apeliantas skunde nurodo, kad atraminės sienelės pastatymas (darbai) apelianto žemės sklype buvo atlikti ūkio būdu, gavus žodinį kaimynės sutikimą, o kad reikalingas kaimynės rašytinis sutikimas apeliantas to nežinojo bei pažymi, kad teismas privalėjo išsiaiškinti, kodėl kaimynė davusi žodinį sutikimą pakeitė savo nuomonę. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka ir pažymi, kad šios apeliacijos dalykas yra ne kaimynės sutikimas, t.y. jis pagrįstas ar ne, o apelianto žemės sklype esanti atraminė sienutė, kuri buvo pastatyta neturint statybą leidžiančio dokumento. Apeliantas, neturėdamas reikiamo gretimo sklypo savininko sutikimo, neturėjo teisės ir statyti statinį pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Tuo pačiu pažymėtina, jog teisės aktų reikalavimų nežinojimas negali būti pagrindas apelianto savavališkai pastatytą statinį vertinti kitaip nei numato teisės aktai.

16. Apeliantas nurodo, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai apeliantui nesuteikė galimybės įteisinti savavališkos statybą, gaunant statybą leidžiantį dokumentą. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto argumentu sutinka.

17. Konstitucinis Teismas 2011-01-31 nutarime pažymėjo, kad sprendimas įpareigoti statytoją statomą statinį nugriauti ar jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, jį perstatyti ir pan.) tais atvejais, kai atlikti statybos darbai toje vietoje yra apskritai negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar perstatant statinį, yra proporcingas (adekvatus) padarytam pažeidimui ir atitinkantis siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus apginti pažeistas asmenų teises, išlaikyti teisingą visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą, užtikrinti aplinkos, saugomų teritorijų ir vertingų vietovių, kitų gamtos objektų apsaugą, tinkamą, racionalų teritorijų naudojimą, ir vertintinas kaip konstituciškai pagrįstas. Tame pačiame nutarime pažymėta, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą; už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus; tarp siekiamo tikslo ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Taigi, jei neteisėtos statybos padarinius galima pašalinti statinio negriaunant, jo griovimas gali reikšti proporcingumo principo pažeidimą.

18. Statybos įstatymo 28 straipsnyje nustatyta, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka, o pastarojo įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje – kad teismas savo sprendimu gali įpareigoti asmenį, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, šio asmens lėšomis per nustatytą terminą: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus SĮ 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, <...>; 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) arba statinį (išardytas jo dalis), dėl kurio nugriovimo (išardymo) buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.

19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įpareigojęs apeliantą nugriauti atraminę sienutę, esančią apelianto sklype, nepagrįstai taikė kraštutinę priemonę, tokiu būdu pažeisdamas proporcingumo principą. Teisėjų kolegija nurodo, jog nagrinėjamu atveju atlikti statybos darbai apeliantui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra galimi, o nustatyti pažeidimai gali būti pašalinami ne tik nugriaunant šį statinį. Vien norminių statybos teisės aktų reikalavimų nesilaikymo faktai, įskaitant tai, kad apeliantas nėra gavęs gretimo sklypo savininkės sutikimo įtesinti statinį, nereiškia, kad nėra jokių galimybių pertvarkyti statinį pagal teisės aktų reikalavimus ir gauti reikiamą sutikimą jo įteisinimui. Pirmos instancijos teismas šios galimybės nepagrįstai nesvarstė, konstatavęs, kad įteisinti jos negalėtų net ir teismui suteikus terminą dokumentacijos sutvarkymui. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kuria apeliantas yra įpareigotas savo lėšomis per tris mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti statinį, yra neteisėtas, todėl keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), suteikiant apeliantui galimybę per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją, ir sumokėjus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą.

20. Apeliantas nurodo, kad buvo nepasiruošęs dalyvauti teismo posėdyje, prašė atidėti bylos nagrinėjimą, norėdamas pasinaudoti advokato teisine pagalba, tačiau teismas šio prašymo netenkino ir bylą išnagrinėjo iš esmės.

21. Vadovaujantis CPK 42 str. 5 d., šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus.

22. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantui procesiniai dokumentai buvo siunčiami jo gyvenamosios vietos adresu, tačiau grįžo neįteikti. Į 2015-10-01 dienos teismo posėdį nusiųstas šaukimas buvo įteiktas apeliantui 2015-07-31. Apeliantas į teismo posėdį ne tik, kad neatvyko, bet ir neprašė jo atidėti, tokiu būdu elgėsi netinkamai kitų proceso dalyvių atžvilgiu. Taip pat, žinodamas apie 2015-10-28 posėdį, iš anksto neprašė paskirti kitą posėdžio laiką, o atvykęs į posėdį pareiškė, jog jį atstovaujantis advokatas dalyvauja kitoje byloje, o šioje byloje negali jo atstovauti. Taigi, šiuo atveju akivaizdu, kad pirmos instancijos teismo sprendimą neatidėti teismo posėdį lėmė paties apelianto procesinis elgesys byloje. Šiuo aspektu pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo neatidėjimas neužkirto kelio apeliantui pačiam dalyvauti teismo posėdyje ir ginti savo interesus, tuo labiau, kad ir apeliacinėje instancijoje apeliantas nesinaudoja advokato pagalba, kas patvirtina, kad jis geba savo interesus apginti pats.

23. Sprendimą pakeitus iš dalies, kuria apeliantas yra įpareigotas savo lėšomis per tris mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti statinį, nebuvo paneigti ieškinio reikalavimai, todėl bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmos instancijos teisme neperskirstytinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Apelianto V. E. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimą pakeisti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimą dalyje, kuria apeliantas V. E. įpareigotas savo lėšomis per tris mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti 6,0 m ilgio, apie 0,2 m, pločio ir 2,20 m aukščio atraminės sienutės dalį, adresu (duomenys neskelbtini), Zujūnų sen., Vilniaus r. sav., žemės sklype, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę, pakeisti, ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip:

leisti apeliantui V. E., a.k. (duomenys neskelbtini) per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą 6,0 m ilgio, apie 0,2 m, pločio ir 2,20 m aukščio atraminės sienutės dalį, adresu (duomenys neskelbtini), Zujūnų sen., Vilniaus r. sav., žemės sklype, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyto 2014-11-11 savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-141111-00190, statybai ir įteisinti savavališką statybą; neįteisinus savavališkos statybos per tris mėnesius, įpareigoti apeliantą V. E., a.k. (duomenys neskelbtini) per tris mėnesius nuo termino pasibaigimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti 6,0 m ilgio, apie 0,2 m, pločio ir 2,20 m aukščio atraminės sienutės dalį, adresu (duomenys neskelbtini), Zujūnų sen., Vilniaus r. sav., žemės sklype, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę. Apeliantui V. E., a.k. (duomenys neskelbtini) neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (į. k. 288600210) turi teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti 6,0 m ilgio, apie 0,2 m, pločio ir 2,20 m aukščio atraminės sienutės dalį, adresu (duomenys neskelbtini)., Zujūnų sen., Vilniaus r. sav., žemės sklype, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę pats, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo.

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Rita KisielienėVidas StankevičiusLiuda Uckienė