Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vaclavas Karšulis,

sekretoriaujant I. Jasiulevič,

dalyvaujant V. E.,

jo atstovui advokatui R. Užolui,

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovui Edvardui Šveikauskui,

išnagrinėjęs V. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio 1978 m. rugsėjo 21 d., Lietuvos Respublikos piliečio, dirbančio pagal individualios veiklos pažymėjimą, vedusio, gyv. Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta Vilniuje, (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebausto, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. E. 2014 m. lapkričio 5 d. 9 val. Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatė atraminės sienutės dalį, tuo pažeisdama LR Statybos įstatymo (Žin., 1996, NR. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) 2 str. 71 d., 3 str. 2 d. 2 p., 12 str. 1 d. 3 p., 20 str. 1 d. 1 p., 23 str. 1 d. 1 p., 28 d. reikalavimus,

t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 159 str. 5 d.

Teismo posėdžio metu V. E. paaiškino, kad jam reikėjo tik kaimynės raštiško sutikimo, o ji jam davė žodinį sutikimą. Kaltu jis prisipažįsta. Sienelės dalis buvo jau pastatyta, o byloje yra duomenys, kad tai nauja senelė. Dėl to jis pateikė nuotraukas, kad ten jau buvo pastatyta dalis. Jam inkriminuotas visas sienelės ilgis. Mano, kad jo veika turi būti perkvalifikuota pagal ATPK 159 str. 1 d. Apatinės sienutės dalies jis nestatė. Ją pastato pardavėjas. Jau įsigijo viską su ta sienute. Jis pastatė viršutinę dalį. Dėl to gailisi. Sklypų lygis buvo nevienodas, buvo nuošliaužos, tai siekiant išvengti nelaimių jis padidino sienutės dalį. Sienutė išėjo vientisa dėl to, kad vienas kaimynas nedavė leidimo statyti, o kitas davė žodinį leidimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas adv. R. Užolas teisme paaiškino, kad klausimas yra iškilęs dėl kvalifikavimo, o būtent kas buvo pastatytas - nesudėtingas, ar neypatingas statinys. Statybos technikos reglamentas apibrėžia kas yra kas ir kas tai yra atraminė sienutė. Protokole yra nurodyta, kad pažeidimo esmė savavališkai pastatyta atraminės sienutės dalis, o ne ji visa. Duomenys esantys byloje įrodo kiek V. E. yra pastatęs tos sienutės. Byloje yra protokolas, kuriame nurodyta, kad savavališkai pastatyta atraminės sienutės dalis, o ne visa siena. Yra svarbu išsiaiškinti dėl kvalifikacijos, o būtent kokio pobūdžio statinys tai yra - nesudėtingas ar neypatingas. Dėl to yra numatyta kitokia atsakomybė. Statybos techninio reglamento Nr. 1:01:07:2010 5 punkte yra nurodytas atraminės sienutės apibūdinimas - inžinerinis statinys, saugantis nuo griuvimo ar nušliaužimo už jos esantį gruntą. Atsižvelgiant kokios nuotraukos yra pateiktos byloje mato, kad pastatyta dalis sienutės - apie 1,20 metrų aukščio. To neginčija atstovas. Tai statinys, kuris įeina į nesudėtingų statinių kategoriją. Mano, kad negalima traukti V. E. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 159 str. 5 d., teisena turi būti šioje vietoje nutraukta. Pastatyta ne visa sienutė, o jos dalis. Byloje yra pateiktas žemės sklypo planas. Jame nurodytos tam tikros vietos, kuriose pastatytos atraminės sienutės. Jos sulaiko už jų esantį gruntą. V. E. pastatė sienutės dalį, o tai traktuojamas kaip nesudėtingas statinys. V. E. prisipažino dėl to ir gailisi. Tokio pobūdžio statinį jis gali įteisinti įstatymo nustatyta tvarka parengęs projektą ir pateikęs jį įvertinimui. Dėl atsakomybės už surašytą protokolą, tai numatyta griežta sankcija- nuo 868 Eur (3000 litų) iki 2316 Eur (8000 litų) bauda. Tai neadekvačios sumos. Reikia atsižvelgti į ATPK taisykles dėl nuobaudos skyrimo: V. E. vedęs, turi du vaikus, jo žmona nedirba, nes augina vaiką, jie turi paskolą, tai jie neturi geros turtinės padėties, jis nebaustas administracine tvarka. Atsižvelgiant į visą tai, teismas gali vadovautis ATPK 30¹ str. ir skirti mažesnę baudą, negu numatytą įstatyme. Pirma, pastatas su visomis sienutėmis ir tvoromis yra priduotas. Nėra jokių nukrypimų nuo projekto. Antra, pačiame plane nurodyta, kad tokios sienutės buvimas yra leistinas. Jie mato plane sienutę, kuri susidaro ir dviejų dalių: iš blokelių ir išlieta iš gelžbetonio, kurios aukštis 1,20 metrų. Tokiu atveju vadovaujantis protingumo principu, asmuo negali būti traukiamas atsakomybėn už tai, ko jis neįvykdė. Jis išliejo savavališkai sienutės dalį, kuri yra 1,20 metrų aukščio. Pareigūnai pamatė, kad yra visa sienelė. Vienoje pusėje sienelė per maža, kad statinys būtų neypatingas. Jie patraukė atsakomybėn už ilgesnę sienutę, kuri yra nesudėtingas statinys. V. E. veika pasireiškė, kad jis pasistatė 1,20 metrų sienutę. Už tai, ką jis anksčiau pasistatė, jis negali būti nubaustas. Tai naujas statinys, o būtent nesudėtingas, o neypatingas. Buvo atlikti matavimai to statinio. Sienutės aukštis priklauso nuo to, koks yra žemės lygis. Žemės lygis ten nelygus ir yra gana didelis nuokrypis. Yra byloje planas, kuriame viskas pažymėta. Protokole nurodyta ne atraminė sienutė, o jos dalis. Surašant aktą dalyvavo pats V. E.. Jis neparašė prieštaravimų dėl tų matavimų. V. E. traukiamas atsakomybėn už tai, kad jis savavališkai pastatė sienutės dalį. Mano, kad jo pažeidimas neteisingai kvalifikuotas. Statinio dalis turi būti traktuojama kaip nesudėtingas statinys. V. S. technikos reglamentu Nr. 1:01:07:2010. Atsakomybė yra per griežta. Yra visos sąlygos taikyti ATPK 30¹ str. ir skirti V. E. mažesnę nuobaudą, negu numatyta įstatyme. Visi dokumentai dėl to yra byloje.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovas E. Š. teisme paaiškino, kad savavališkos statybos akte yra nustatyta, kad pastatyta dalis atraminės sienutės. Surašytas protokolas už sienutės dalį, o ne visą sienutę. Advokatas remiasi teisingu įstatymu, tik ten kalba eina apie nesudėtingus statinius. Yra numatyti atraminės sienutės aukščiai, kada ji tokia skaitosi. Visi statiniai virš 2 metrų yra jau neypatingi. Byla nagrinėjama dėl neypatingo statinio. V. E. sienelė yra 2,20 metrų aukščio nuo žemės. Tie 20 centimetrų ir nurodo, kad statinys yra neypatingas. Jis paėmė sienutės aukštį nuo žemės, tai yra 2,20 metrų. Dėl to akcentuota, kad pastatyta savavališkai dalis sienutės, o ne ji visa. Kai mažėja žemės paviršius, tai jis įsiplečia į nesudėtingą statinį.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidimas įrodytas: V. E. paaiškinimu pažeidimo tyrimo metu ir teisme, kad su pažeidimu sutinka ir dėl jo gailisi, atraminę sienutę pastatė gavęs žodinį kaimynų sutikimą, nes dėl sklypo aukščių skirtumo ėmė slinkti sklypo gruntas ir tai galėjo pakenkti sklype esantiems statiniams; administracinio teisės pažeidimo protokolu, 2014-11-11 privalomu nurodymu pašalinti savavališkos statybos padarinius, 2014-11-11 savavališkos statybos aktu Nr. SSA-00-141111-00190, statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktu, VĮ „Registrų centras“ duomenimis, nuotraukomis, žemės sklypo planu, prašymu dėl kaimyninio sklypo savininkų vykdomo atraminės sienelės statymo, žemės sklypo kadastro duomenimis, kurie patvirtina, kad V. E. žemės sklype Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatė atraminės sienutės dalį, neturėdamas tam leidimo.

V. E. patraukytas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 159 str. 5 d., numatančią atsakomybę už naujo neypatingo statinio savavališką statybą. LR Statybos įstatymas apibrėžia, kad neypatingas statinys – statinys, nepriskiriamas ypatingiems ir nesudėtingiems statiniams. Nesudėtingas statinys – tai paprastų konstrukcijų pastatas, kurio didžiausias aukštis 8,5 m, kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Taigi, nesudėtingais statiniais laikomi pastatai ir inžineriniai pastatai, o V. E. patrauktas administracinėn atsakomybėn už atraminės sienutės statymą – tai reiškia neypatingo statinio statymą. Iš byloje esančių nuotraukų su matavimais matyti, kad atraminė sienutė buvo 600 cm ilgio ir 220 cm aukščio. Pažeidimo tyrimo metu V. E. parašu patvirtino sutikimą su šiais matavimais. Tai, kad statinys priskiriamas neypatingiems statiniams teismo posėdžio metu patvirtino ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad atsakomybėn pagal šį straipsnį traukiamas asmuo už statinio statymą, o ne tai, kokią dalį statinio jis pastatė. V. E. pripažino statęs apsauginę sienutę. Remiantis tuo, laikytina įrodyta, kad V. E. savavališkai statė neypatingą statinį ir jo pažeidimas pagal ATPK 159 str. 5 kvalifikuotas teisingai.

V. E. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą ir dėl jo gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d. ir ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, pobūdį, į tai, kad pažeidėjas nurodė, kad sienelę pastatė esant žodiniam kaimynui sutikimui dėl to, kad pradėjo slinkti sklypo gruntas, namo savininkas jau anksčiau buvo pastatęs dalį apsauginės sienelės, į V. E. asmenybę ir turtinę padėtį, kuris dirba, administracine tvarka nebaustas, turi šeimą ir augina mažametį vaiką, sutuoktinė yra vaiko priežiūros atostogose ir jie turi finansinių įsipareigojimų, į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir nėra sunkinančių aplinkybių, todėl jam skirtina mažesnė nei minimali sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta nuobauda.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

V. E. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 159 str. 5 d. ir pritaikius ATPK 30¹ str. skirti 300 eurų baudą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 5445. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimą priėmusį teismą, nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei numerį.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.