Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios adresu: (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2021 m. liepos 5 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 31-ANR_N-3137-2021 (ROIK: 21134101431).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato (toliau – Institucija) 2021 m. liepos 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 31-ANR_N-3137-2021 (ROIK: 21134101431) V. U. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalį 500 Eur bauda už tai, kad ji 2021 m. gegužės 18 d., 19:00 val., karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – Nutarimas) laikotarpiu, uždaroje erdvėje, adresu: Klaipėda, Minijos g. 3-10, artimai kontaktavo su kitų ūkių asmenimis: J. A., D. A., tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė Nutarimo 2.1.8.1 punkto reikalavimų.

Pareiškėjos atstovas advokatas Leonidas Zubanovas teismo posėdžio metu palaikė V. U. skundą. Jis pripažino, kad 2021 m. gegužės 18 d. V. U. lankėsi pas seserį ir jos sūnų, uždaroje erdvėje (bute) šventė organizuotą asmeninę šventę (sūnėno persikėlimo gyventi (įkurtuvių) šventę), joje dalyvavo dviejų ūkių asmenys. Atkreipė dėmesį į tai, kad protokolas surašytas ir nutarimas priimtas pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, tai yra blanketinė teisės norma, todėl tiek protokole, tiek nutarime turi būti nurodyta dispozicijoje nurodytas teisės aktas, kurį V. U. pažeidė. Nurodyta, kad V. U. pažeidė Nutarimo 2.1.8.1 punkto reikalavimus, tačiau už Nutarimo pažeidimą ANK 45 straipsnio 1 dalyje atsakomybė nėra numatyta. ANK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius, taigi veika turi būti uždrausta įstatymu, o ne Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. Tiek pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, tiek pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 1 dalį teisės gali būti ribojamos tik įstatymu. Abejojant dėl šių teiginių pagrįstumo, turėtų būti sprendžiama dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Nutarimo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Svarbu atsižvelgti į šio Nutarimo pokyčius. Prieš šį įvykį, 2021 m. gegužės 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimu minimo Nutarimo 2.1.8.2 punktas buvo pakeistas: draudžiama rengti asmenines šventes viešose ir privačiose erdvėse, išskyrus šventes uždarose erdvėse, kai jose dalyvauja ne daugiau kaip dvi šeimos ir (ar) du namų ūkiai. 2021 m. gegužės 5 d. nutarimas įsigaliojo nuo 2021 m. gegužės 24 d. Dar jam nespėjus įsigalioti, 2021 m. gegužės 19 d. priimtas kitas nutarimas dėl 2021 m. gegužės 5 d. nutarimo pakeitimo, suformuojant taisyklę, kad draudžiama rengti asmenines šventes viešose ir privačiose erdvėse, išskyrus šventes uždarose erdvėse, kai jose dalyvauja ne daugiau kaip dvi šeimos ir (ar) du namų ūkiai arba ne daugiau kaip 5 asmenys arba ne daugiau kaip 10 asmenų, atitinkančių Nutarimo 2² punkte numatytus kriterijus (pasiskiepiję). Pakeitimai įsigaliojo nuo 2021 m. gegužės 24 d. Taigi, po 2021 m. gegužės 24 d. jau būtų galėję visiškai teisėtai susitikti tie keturi asmenys, kurie ir susitiko. Jeigu pati Lietuvos Respublikos Vyriausybė mažino apribojimus, vadinasi, pavojus išplisti COVID-19 ligai mažėjo ir tai rodo, kad V. U. veikoje jau nėra visos ANK 45 straipsnio 4 sudėties. Be to, vadovaujantis ANK 3 straipsniu, įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią. Taigi, nors V. U. kaltinama nusižengimą padariusi 2021 m. gegužės 18 d., tačiau 2021 m. gegužės 24 d. įsigaliojus aptartiems Nutarimo pakeitimams, ta veika, kurią ji padarė, tapo nepavojinga. Tuo tarpu administracinio nusižengimo protokolas šioje byloje surašytas 2021 m. gegužės 24 d., kai įsigaliojo išplečiantis asmenų teisę susitikti uždarose patalpose Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimas, o nutarimas šioje administracinio nusižengimo byloje priimtas 2021 m. liepos 5 d., kai karantinas jau buvo išvis panaikintas ir palikti tik kai kurie apribojimai. Prašo pagal analogiją taikyti baudžiamajame procese numatytą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą, kai asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės, jeigu veika tapo nepavojinga. Mano, kad byla turėjo būti nutraukta dar ją nagrinėjant ne teismo tvarka, o juolab tai turi būti padaryta teisme. Be to, 2021 m. gegužės 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu buvo pakeistas 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimas, nuo 2021 m. balandžio 15 d. įvestas 2² punktas, o V. U. dalyvavo šioje šventėje, jau būdama persirgusi COVID-19 liga. Prašo panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas iš dalies.

Nutarimo (redakcija nuo 2021 m. gegužės 17 d. iki 2021 m. gegužės 23 d.) 1 punkte buvo numatyta, kad atsižvelgdama į nepalankią epideminę COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) situaciją Lietuvos Respublikos teritorijoje <...> Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria paskelbti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną. Nutarimo 2 punktu buvo patvirtintas karantino režimas. Nutarimo 2.1.8.1 punkte buvo numatyta, kad draudžiami daugiau nei vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio artimi kontaktai, išskyrus Nutarimu 2.1.8.1.1-2.1.8.1.5 papunkčiuose numatytus atvejus: dviejų šeimų ir (ar) dviejų namų ūkių artimus kontaktus, jeigu viename iš jų yra ne daugiau kaip vienas suaugęs asmuo arba ne daugiau kaip vienas suaugęs asmuo ir jo nepilnamečiai vaikai (įvaikiai, globotiniai (rūpintiniai)), arba nuolatinės priežiūros ir slaugos reikalaujantis asmuo. Tokiems artimų kontaktų turintiems šeimų ir (ar) namų ūkio nariams draudžiama turėti artimų kontaktų su kitais asmenimis darbo ir kitose vietose; dviejų šeimų ir (ar) dviejų namų ūkių artimus kontaktus atvirose erdvėse; neatidėliotinus atvejus, kai reikia suteikti pagalbą, prižiūrėti sergančius ar negalinčius savimi pasirūpinti asmenis; šio nutarimo 2.1.5.1 papunktyje nustatytus atvejus; ne daugiau kaip 10 asmenų, nurodytų šio nutarimo 2² punkte, artimus kontaktus. Nutarimo 2.1.8.2 punkte buvo numatyta, kad draudžiama rengti asmenines šventes viešose ir privačiose erdvėse, išskyrus šventes uždarose erdvėse, kai jose dalyvauja ne daugiau nei viena šeima ir (ar) vienas namų ūkis arba ne daugiau nei 10 asmenų, nurodytų šio nutarimo 2² punkte, taip pat šventes atvirose erdvėse, kai dalyvauja ne daugiau nei dvi šeimos ir (ar) du namų ūkiai arba ne daugiau nei 10 asmenų, nurodytų šio nutarimo 2² punkte.

Nutarimu reguliuojami su visuomenės sveikata susiję teisiniai santykiai, todėl jis priskirtinas prie kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, numatytų ANK 45 straipsnio 1 dalyje, ir jo pažeidimas užtraukia atsakomybę pagal šį ANK straipsnį.

Iš 2021 m. gegužės 18 d. tyrėjo D. P. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad V. U. 2021 m. gegužės 18 d. uždaroje erdvėje, adresu: Klaipėda, Minijos g. 3-10, artimai kontaktavo su kitų ūkių asmenimis: J. A., D. A.. Šių aplinkybių neginčija ir pati pareiškėja V. U., kuri teismo posėdžio metu parodė, kad 2021 m. gegužės 18 d. šventė įkurtuves kartu su seserimi ir sūnėnu. Pareiškėjos atstovas advokatas Leonidas Zubanovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2021 m. gegužės 18 d. V. U. lankėsi pas seserį ir jos sūnų, uždaroje erdvėje (bute) šventė organizuotą asmeninę šventę (sūnėno persikėlimo gyventi (įkurtuvių) šventę). Atkreiptinas dėmesys, kad Nutarime nepateikta asmeninių švenčių sąvoka, tačiau iš teismų praktikos matyti, kad prie tokių švenčių buvo priskirtos ir tokios šventės kaip Naujieji metai (žiūrėti, pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-331-926/2021). Atsižvelgiant į visa tai teismas daro išvadą, kad įkurtuvės laikytinos asmenine švente Nutarimo 2.1.8.2 punkte įtvirtintos sąvokos prasme, todėl V. U. veiksmų (ne)teisėtumas šiuo atveju turi būti vertinamas Nutarimo 2.1.8.2 punkto, o ne Nutarimo 2.1.8.1 punkto, nustatytų draudimų kontekste.

Teismas nesutikdamas su pareiškėjos atstovo argumentais, kad V. U. atžvilgiu turi būti taikytina ANK 3 straipsnio 2 dalis, pažymi, kad asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu (ANK 3 straipsnio 1 dalis). ANK 45 straipsnio 4 dalies nuostatos, kurios inkriminuotos V. U., tiek administracinio nusižengimo padarymo, tiek šiuo metu nėra pasikeitusios, t. y. nėra pakitusi nei šio straipsnio dispozicija, nei sankcija. Pažymėtina, kad aptariami draudimai susiję su epidemine situacija ir COVID-19 pandemijos valdymu, nustatomi tam, kad būtų užkirstas kelias COVID-19 ligos plitimui, todėl vėlesnis jų panaikinimas ar pakeitimas asmens veiksmų, pažeidusių nustatytus reikalavimus karantino ar ekstremaliosios situacijos metu, t. y. tuo metu, kai jie buvo uždrausti, nedaro teisėtais. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo V. U. atžvilgiu taikyti ANK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas (žiūrėti, pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-527-493/2021).

Atsižvelgiant į visa tai, darytina išvada, kad V. U. pažeidė visuomenės sveikatos srities teisės akto (Nutarimo 2.1.8.2 punkto) reikalavimus.

Pažymėtina, kad ANK 45 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtis pagal konstrukciją yra materialioji, todėl siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn turi būti nustatyta, kad buvo sukeltas pavojus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms. Nagrinėjamu atveju visuomenės sveikatos srities teisės akto reikalavimai buvo pažeisti karantino metu, kuris paskelbtas dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės. COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) priskirtina ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2002 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 278 patvirtintas Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, asmenys, turėję sąlytį, ar šių ligų sukėlėjų nešiotojai turi būti hospitalizuojami ir (ar) izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai, sąrašas (redakcija nuo 2020 m. kovo 19 d.).

Byloje nėra pateikta duomenų, kad 2021 m. gegužės 18 d. V. U. ar kiti su juo artimoje erdvėje buvę asmenys būtų sirgę COVID-19 liga, tačiau ANK 45 straipsnio 4 dalyje įtvirtini pavojingi padariniai nėra siejami su tuo, ar pažeidimą darantis (padaręs) asmuo serga COVID-19 liga ar ne. Šiuo konkrečiu atveju nustatyta, jog V. U. nesilaikė Nutarimo reikalavimų, šis nusižengimas konstatuojamas nepriklausomai nuo to, ar buvo nustatyta, kad tai realiai sukėlė kokias nors konkrečias pasekmes kitiems asmenims, t. y. ar asmuo užsikrėtė COVID-19 liga ar ne, kadangi pagal formuojamą teismų praktiką atsakomybei pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį kilti nebūtinas ligos požymių ar jos diagnozavimo nustatymas nei kitiems asmenims, nei pačiam pažeidėjui (pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-266-255/2021, Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-526-530/2021). Tai, kad V. U. pati jau galimai buvo persirgusi šia liga, nėra pagrįsta į bylą pateiktais dokumentais bei pagal tuometinį reglamentavimą nesudarė pagrindo nevykdyti Nutarimo reikalavimų, juolab kad platinti virusą gali ir persirgę asmenys, V. U. nurodė persirgusi 2020 m. lapkričio mėn., dalyvavo šventėje, surengtoje uždaroje erdvėje, kartu su kitų namų ūkių asmenimis 2021 m. gegužės mėn. (praėjus pusei metų), kontaktas nebuvo trumpalaikis, todėl buvo reali rizika (pavojus) virusui plisti. Esant šioms aplinkybėms, jos veiksmai teisingai bei pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį.

Dėl žmogaus teisių ribojimo

Pareiškėjo atstovas advokatas Leonidas Zubanovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 1 dalį ir ANK 2 straipsnio 4 dalį teisės gali būti ribojamos tik įstatymu.

Pagal susiformavusią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką žmogaus teisės yra skiriamos į absoliučias ir ribojamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra suformavęs reikalavimus teisių ir laisvių įgyvendinimo ribojimams.

Taip pat ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje laikosi nuostatos, kad Konstitucinis žmogaus teisių ir laisvių įtvirtinimas savaime nereiškia, kad negalima riboti jų įgyvendinimo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). Tarp asmens teisių ir laisvių iš vienos pusės ir visuomenės interesų – iš kitos neretai kyla konfliktų, o kartais atsiranda ir prieštaravimų. Demokratinėje visuomenėje tokie prieštaravimai sprendžiami derinant skirtingus interesus ir siekiant nepažeisti jų pusiausvyros. Vienas iš interesų derinimo būdų yra asmens teisių ir laisvių ribojimas (Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimas). Dauguma Konstitucijoje įtvirtintų žmogaus teisių ir laisvių nėra absoliučios, jos gali būti ribojamos, siekiant užtikrinti didesnį konstitucinį gėrį ar norint apsaugoti visos visuomenės ar didelės jos dalies interesus.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje yra suformuoti reikalavimai, kurių reikia laikytis, ribojant žmogaus teises ir laisves: 1) reikalavimas žmogaus teisių ir laisvių apribojimus reguliuoti tik įstatymu, nes tik tauta per savo atstovus parlamente gali sutikti su jai priklausančių teisių ir laisvių apribojimais; 2) įstatymu nustatomi apribojimai turi būti būtini siekiant apsaugoti kitas konstitucines vertybes ir konstituciškai pagrįstus tikslus; 3) nustatytais apribojimais negali būti paneigiama pati ribojamos teisės ar laisvės esmė, t. y. jokia teisė negali būti apribojama taip, kad ją įgyvendinti pasidarytų neįmanoma; 4) ribojant žmogaus teises ir laisves laikomasi laikomasi konstitucinio proporcingumo principo, kaip vieno iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, kuris reiškia ir tai, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir kad šios priemonės neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 14 d., 2004 m. sausio 26 d., 2009 m. gruodžio 11 d., 2011 m. birželio 21 d., 2011 m. liepos 7 d., 2014 m. gegužės 9 d., 2019 m. balandžio 18 d. nutarimai).

Pagal Konstituciją (inter alia jos 53 straipsnį) valstybė turi pareigą saugoti asmenis nuo grėsmių sveikatai (sumažinti sveikatai keliamą pavojų, o tam tikrais atvejais, kai tai įmanoma, užkirsti jam kelią), pagerinti žmogaus, visuomenės gebėjimą įveikti kilusį pavojų sveikatai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimas).

Žmogaus ir visuomenės sveikatos apsauga gali būti įgyvendinama irnustatant judėjimo laisvės ribojimus (Konstitucijos 32 straipsnis).Nutarimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnio 1¹ dalimi ir 3 dalies 1 punktu, tai yra žmogaus teisės ribojamos įstatymu, o Nutarimu reguliuojama žmogaus teisių įgyvendinimo tvarka. Nustatant tokį reguliavimą buvo laikomasi Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje suformuotų žmogaus laisvių ribojimams keliamų reikalavimų, todėl teismui nekyla abejonių dėl Nutarimo konstitucingumo.

Dėl administracinės atsakomybės

Institucija Nutarimu pagrįstai V. U. lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad ji pripažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Teismo vertinimu, Institucija nepagrįstai pripažino V. U. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad ji administracinį nusižengimą padarė neblaivi. Ši aplinkybė pripažintina sunkinančia tik tais atvejais, kai ji turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas), o vien tai, kad šiuo atveju V. U. nustatytas 1,80 promilių neblaivumas, nėra pakankamas pagrindas tokiai išvadai. V. U. ketinimas dalyvauti asmeninėje šventėje ir tokiu būdu padaryti ANK uždraustą veiką susiformavo prieš jai apsvaigstant nuo alkoholio, todėl apsvaigimas neturėjo įtakos veikos padarymui.

Bylos duomenimis, V. U. iš dalies darbinga, jai nustatytas 45 procentų darbingumas, jos šeimos pajamos nedidelės (b. l. 16, 17, 18, 20), V. U. anksčiau administracine tvarka nebausta (b. l. 12–13). Teismo posėdžio metu ji parodė, kad nusižengimo padarymo metu buvo persirgusi COVID-19 liga nuo 2020 m. lapkričio 16 d. iki 2020 m. gruodžio 2 d.; į tai, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas taip pat atsižvelgia, individualizuodamas jai skirtiną nuobaudą.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje be kita ko numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos neskirti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Teismo vertinimu esant byloje nustatytų aplinkybių visumai, skirti už padarytą nusižengimą net ir minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą – 500 Eur – būtų neproporcinga padarytojo pažeidimo sunkumui, V. U. asmenybei, neatitiktų teisingumo ir protingumo principų ir be reikalo apsunkintų V. U. turtinę padėtį. Įvertinęs visa tai ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti, V. U. paskyrus švelnesnę už sankcijoje numatytą nuobaudą – mažesnę nei minimalią baudą (ANK 34 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 6 dalimi, teismas

nutaria:

skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos miesto policijos komisariato 2021 m. liepos 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 31-ANR_N-3137-2021 (ROIK: 21134101431) nurodant, kad V. U. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta ir V. U., pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalyje, padarymą paskirti 50 Eur baudą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.