Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo individuali įmonė (toliau IĮ) (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 121,01 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2020 m. lapkričio 17 d. daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini), atliekant stogo remonto darbus buvo užlietas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – butas). Įvykio metu minėtas butas ieškovės buvo apdraustas gyventojų turto draudimu (draudimo poliso Nr. 2200112203). Šios sutarties pagrindu ieškovei, kaip šio buto draudikui, atsirado pareiga atlyginti dėl išsiliejusio vandens atsiradusią žalą. Taigi ieškovė atliko žalos sureguliavimą ir išmokėjo 121,01 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) draudžiamojo įvykio metu buvo paskirta daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), administratore, kuri buvo atsakinga už daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų priežiūrą, remontą. Atsakovei atliekant daugiabučio namo stogo remonto darbus nebuvo tinkamai apsaugotas daugiabučio namo gyventojų turtas ir dėl nurodyto buvo padaryta žala butui. Ieškovei atlikus žalos reguliavimą buvo išmokėtą 121,01 Eur draudimo išmoka ir draudikas turi teisę reikalauti grąžinti šią išmoką subrogacijos tvarka.

Tretysis asmuo IĮ (duomenys neskelbtini) atsiliepimo į ieškinį neteikė, teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas A. J. papildomai paaiškino, kad atsakovė, būdama namo administratore buvo aktyvi ir tinkamai užtikrino jai pavestas namo administratoriaus pareigas, t.y. organizavo stogo dangos remonto darbus - sudarė sutartį su trečiuoju asmeniu IĮ (duomenys neskelbtini) ir savo veiksmais jokios žalos nepadarė. Ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, kad objekto valdytoja teisės aktų numatytas pareigas ar bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai atsakovė būtų vykdžiusi netinkamai.

Ieškovės ADB (duomenys neskelbtini) atstovė į paskirtą teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti ieškovės atstovui nedalyvaujant.

Trečiojo asmens IĮ (duomenys neskelbtini) atstovas į paskirtą teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, neatvykimo priežasčių nenurodė, prašymo atidėti teismo posėdį nepateikė, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 17 d. daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini), atliekant stogo remonto darbus, buvo užlietas ieškovės apdraustas butas (duomenys neskelbtini). Įvykio metu minėtas butas ieškovės buvo apdraustas gyventojų turto draudimu (draudimo poliso Nr. 2200112203). Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), administratoriumi įvykio metu buvo paskirta atsakovė - UAB (duomenys neskelbtini). Draudimo sutarties pagrindu ieškovė atliko žalos sureguliavimą ir išmokėjo draudėjui 121,01 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti.

Nagrinėjamu atveju ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką, pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo namo administratorei UAB (duomenys neskelbtini), kuri, ieškovės vertinimu, yra atsakinga už padarytą žalą. Ieškovė reikalavimus atsakovei grindžia aplinkybėmis, jog atsakovei atliekant daugiabučio namo stogo remonto darbus nebuvo tinkamai apsaugotas daugiabučio namo gyventojų turtas ir dėl nurodyto buvo padaryta žala butui (duomenys neskelbtini).

Byloje nėra ginčo, kad įvykio, kuris buvo pripažintas draudžiamuoju, metu buvo apgadintos draudėjai priklausančios patalpos, taip pat nėra ginčo, jog atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) yra gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės (bendrojo naudojimo objekto) administratorė, kuri atsakinga už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorės, civilinės atsakomybės įvykus avarijai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).

Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015). Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp šio ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų. Nagrinėdamas draudiko subrogacijos teisės įgyvendinimo klausimus, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad draudikui nepakanka įrodyti vien draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodyti ir kitas deliktinės atsakomybės sąlygas, kad atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais. Priešingu atveju draudiko reikalavimas negali būti tenkinamas. Išmokėdamas draudimo išmoką draudikas prisiima riziką dėl galimybės išmokėtas sumas išsiieškoti iš atsakingo už žalą asmens. Dėl to, siekdamas patirti mažiau nuostolių savo profesinėje veikloje, draudikas turi elgtis apdairiai ir rūpestingai, išmokėdamas draudimo išmoką įsitikinti, kad įvyko draudžiamasis įvykis, nustatyti realų patirtos žalos dydį, žalos kilmę ir tiek draudėjo, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu elgtis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010; 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2013).

Tai reiškia, kad draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimą jam pareiškusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos. Ieškovės ir atsakovės sutartiniai santykiai nesieja, todėl atsakovei kyla deliktinė atsakomybė. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, jog deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Siekiant išsiaiškinti, ar atsakovei kyla deliktinė atsakomybė, būtina nagrinėjamoje byloje nustatyti deliktinės atsakomybės sąlygas. Pagal CK 6.266 straipsnio, reglamentuojančio statinių savininko (valdytojo) civilinę atsakomybę, 1 dalies nuostatą, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant CK 6.266 straipsnio 1 dalies normą, ne kartą yra pažymėta, kad ši norma nurodo griežtąją civilinę atsakomybę, t.y. atsakomybę be kaltės. Tai reiškia, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatytini neteisėti statinio savininko (valdytojo) veiksmai ir jo kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2016 24 punktą). Tuo atveju, kai žalą lemia pastato, kuris yra bendroji dalinė pastato savininkų (valdytojų) nuosavybė, o ne vieno iš bendraturčių asmeninė nuosavybė, defektas, tai ją turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009).

Nagrinėjamu atveju aktualios įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės bei įrodymų pakankamumo reikalavimas. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė deliktinės atsakomybės bylose yra ta, kad kreditorius turi įrodyti žalos faktą, neteisėtus skolininko veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Šiuo atveju kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama. Žalos faktą ir priežastinį ryšį kreditorius turi įrodyti pakankamais ir patikimais įrodymais. Taigi, nagrinėjamu atveju būtent ieškovė turi įrodyti žalos faktą ir dydį, atsakovės neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, o atsakovė turi paneigti kaltės prezumpciją (CK 6.246-6.249 straipsniai).

Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar atsakovė tinkamai atliko savo, kaip namo administratorės, pareigas, ar jos elgesys buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kad nekiltų žalos.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, STR 1.12.05:2010 nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013, 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).

Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSB) 2 straipsnio 15 dalies 1 punkte nustatyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektams priskirtinos bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos).

Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Bendrojo naudojimo objektų administratorius turtą administruoja CK 4.240 straipsnio pagrindu, administratoriai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir apimtimi skelbia informaciją apie savo veiklą (CK 4.84 straipsnio 5 dalis). Administratoriaus veiklai mutatis mutandis taikomos šios knygos XIV skyriaus normos (CK 4.84 straipsnio 11 dalis).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“ 3 punkte nustatyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo (toliau – žemės sklypas) priežiūrą (4.3 punktas).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (TAR, 2016-12-30, Nr. 2016-30156), kuris nustato daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką, kuri privaloma ir bendrojo naudojimo objektų administratoriui. Gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja bendrojo naudojimo objektų valdytojas, paskirdamas gyvenamojo namo techninį prižiūrėtoją (reglamento VII skyriaus 98. punktas). Daugiabučio gyvenamojo namo priežiūrai yra keliami privalomieji reikalavimai, o būtent: išlaikyti daugiabučio gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinių reikalavimus, gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti, kad patalpų ir kitų pastato dalių naudojimas atitiktų jų naudojimo paskirtį; nebūtų pažeisti esminiai architektūros, aplinkos, kraštovaizdžio, nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugos reikalavimai, nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos (reglamento VII skyriaus 8.4 p.). Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu, tinkamu, saugos ir techninius reikalavimus atitinkančiu, pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų eksploatavimu ir technine priežiūra, savalaikiu jų atnaujinimu (remontu) ir kitais prevenciniais darbais (reglamento VII skyriaus 86.1 p.). Gyvenamojo namo, jo dalių būklė ir jos atitikimas privalomųjų reikalavimų visumai įvertinami atliekant nuolatinius namo būklės stebėjimus bei periodines (sezonines) gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras pavasarį ir rudenį (pasibaigus ir prieš prasidedant pastatų šildymo sezonui); (reglamento VII skyriaus 88.1 p., 88.2 p.). Nuolatinius stebėjimus vykdo gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas arba, kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, – darbuotojas, kuriam pavesta vykdyti gyvenamojo namo techninę priežiūrą, o periodines (sezonines) apžiūras atlieka gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas, pagal kompetenciją pasitelkdamas inžinerinių sistemų techninius prižiūrėtojus ir kitus specialistus, susijusius su namo priežiūra ir atnaujinimu (remontu), dalyvaujant butų ir kitų patalpų savininkų išrinktam atstovui (įgaliotiniui), jei toks yra (reglamento VII skyriaus 89.1, 89.2 p.). Atliekant nuolatinius stebėjimus, periodiškai (ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, o gyvenamuosiuose namuose, kurie priskirti ypatingo statinio kategorijai, ne rečiau kaip kartą per du mėnesius) ir pagal poreikį vizualiai apžiūrimos gyvenamojo namo pagrindinės konstrukcijos ir inžinerinės sistemos (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemas ir liftus, kurių priežiūrai nustatyti specialūs reikalavimai), fiksuojami (įskaitant fotografavimą) pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis, tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė; fiksuojami ir vertinami gyvenamojo namo gyventojų pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus (reglamento VII skyriaus 92 p.). Reglamento 6 priede numatyti daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros pagrindiniai darbai. Be kitų darbų, numatyta stogo ir lietaus nuotekų sistemos priežiūra (stogų dangos pratekėjimų lokalizavimas, plokščių stogų prijungimų prie vertikalių paviršių sandarinimas, įlajų, latakų, lietvamzdžių ir kitų lietaus nuotekų sistemos dalių pralaidumo ir sandarumo tikrinimas ir profilaktinis valymas, ant stogo susikaupusių šiukšlių, vandens, sniego ir varveklių šalinimas)(1.1.8 p.).

Kaip byloje nustatyta, atsakovė draudiminio įvykio atsiradimo metu teikė namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas (CK 4.84 straipsnio 8 dalis). Stogo priežiūros darbai yra priskirtini privalomiesiems reikalavimams, jo techninę priežiūrą turi pareigą vykdyti atsakovė. Sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas.

Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).

Nagrinėjamu atveju, ieškovė reikalavimą priteisti žalos atlyginimą grindžia tik bendro pobūdžio aplinkybe, jog atsakovė buvo atsakinga už daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų (namo stogo) priežiūrą, remontą, todėl yra atsakinga už atsiradusią žalą. Ieškovė neįrodinėjo, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė. Taip pat ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, kad objekto valdytoja teisės aktų numatytas pareigas ar bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai būtų vykdžiusi netinkamai. Pažymėtina, jog vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-687/2016). Ieškovė privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės taikymui būtinas sąlygas (CPK 178 straipsnis).

Tuo tarpu atsakovė pateikė įrodymus iš kurių matyti, kad atsakovė tinkamai atliko savo, kaip namo administratorės, pareigas, organizavo stogo remonto darbus, t.y. 2020 m. rugpjūčio 27 d. sudarė sutartį su trečiuoju asmeniu IĮ (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu buvo pradėti vykdyti namo (duomenys neskelbtini), stogo dangos remonto darbai. Atliekant stogo remonto darbus atsakovės atstovai telefonu sulaukė daugiabučio gyvenamojo namo 73, 74 ir 96 butų gyventojų pranešimų bei skundų dėl stogo dangos pratekėjimų. Atsižvelgiant į tai, atsakingi namo administratorės darbuotojai atliko namo konstrukcijų apžiūrą, kurios metu buvo užfiksuoti pažeidimai ir šiuo pagrindu surašyti defektų aktai Nr. DA336047, DA336312 ir DA336296.

Iš byloje pateikto 2020 m. lapkričio 25 d. Statinio apžiūros akto Nr. DA336047, matyti, jog apžiūrėjus stogo dalį virš buto Nr. 96, nustatyta, jog stogo remonto metu buvo apipilti du butai. Nustatyta, kad atliekant stogo remonto darbus rangovas neužsandarino plyšių per kurios vanduo pratekėjo ties demontuota parapeto ir naujai įrengta prilydoma danga. Apžiūros metu taip pat nustatyta, jog virš 96 buto stogo įrengta laikina plėvelė, o virš virtuvės lango per nesandarų parapetą matosi vandens pratekėjimas. Apžiūros metu Rangovas buvo įpareigotas technologiškai įrengti prilydomos dangos remonto darbus ir susisiekti su minėtų butų gyventojais ir atlyginti jiems patirtą žalą ar atlikti remonto darbus. Iš 2020 m. lapkričio 25 d. Statinio apžiūros akto Nr. DA336312, matyti, kad apžiūrėjus stogo dalį virš buto Nr. 73, užfiksuota, jog yra remontuojama stogo danga, nuardyta sena parapeto skarda, įrengta medžių drožlių plokštė ir vietomis įrengtas vienas sluoksnis naujos dangos. Kraštai naujos dangos užpurkšti montažinėmis putomis ties parapetais, galimai taip bandant apsaugoti nuo vandens patekimo. Visgi, vanduo pateko po danga per neužsandarintus plyšius. Apžiūros metu Rangovas buvo įpareigotas atlikti technologiškai remonto darbus įrengiant naują prilydomą dangą bei susisiekti su klientu ir pašalinti atsiradusius nuostolius dėl pratekėjimo. O 2020 m. lapkričio 25 d. Statinio apžiūros akto Nr. DA336296, nurodoma, kad apžiūrėjus stogo dalį virš buto Nr. 74 matosi nesandarios vietos dangoje. Naujai įrengiant prilydomą dangą paliktos ertmes. Bandyta užsandarinti ertmes su montažinėmis putomis. Vietomis prilydoma danga įrengta nesilaikant technologijos. Apžiūrėjus buto patalpas matosi vandens pratekėjimo vietos ant lubų koridoriuje ir kambaryje. Matyti ir senos pratekėjimo dėmės ant lubų. Atkibusi lubų apdaila, matosi šlapios vietos, kuriose pratekėjo vanduo. Apžiūros metu Rangovas buvo įpareigotas technologiškai įrengti prilydomos dangos remonto darbus ir pašalinti savininkų patirtus nuostolius dėl pratekėjimo.

Taigi, iš byloje pateiktų duomenų bei įrodymų matyti, jog po kiekvienos atsakovės atliktos apžiūros, trečiasis asmuo buvo informuotas ir įpareigotas susisiekti su minėtų butų gyventojais ir atlyginti jiems patirtą žalą. Be to, matyti, kad 2020 m. gruodžio 4 d. trečiajam asmeniui IĮ „Armundo pajūrio aukštalipiai“ buvo siųstas UAB (duomenys neskelbtini) raštas Nr. MBL-RS-20-2531, kuriuo buvo prašoma nedelsiant lokalizuoti stogo dangos pratekėjimus bei stogo dangos remonto darbus vykdyti laikantis darbams nustatytų technologinių reikalavimų, o buto gyventojams atlyginti patirtus nuostolius dėl užliejimų.

Teismas siekdamas kuo išsamiau ir objektyviau ištirti bylos aplinkybes byloje trečiuoju asmeniu įtraukė IĮ (duomenys neskelbtini), tačiau tretysis asmuo procese buvo pasyvus, atsiliepimo nepateikė, atsakovės nurodytų aplinkybių neginčijo, taip pat neginčijo byloje pateiktų duomenų bei įrodymų, savo įrodymų bei paaiškinimų neteikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Teismas įvertinęs pateiktus duomenis bei įrodymus, daro išvada, kad ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų (CPK 178 straipsnis). Taip pat ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, kad objekto valdytoja teisės aktų numatytas pareigas ar bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai būtų vykdžiusi netinkamai. Priešingai, iš aptartų įrodymų visumos matyti, jog atsakovė tinkamai vykdė bendrojo naudojimo objektų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, tinkamai užtikrino jai pavestas namo administratoriaus pareigas, o dėl netinkamų stogo remonto darbų atlikimo yra atsakingas tretysis asmuo IĮ (duomenys neskelbtini), kuris buvo įpareigotas atlyginti buto gyventojams patirtus nuostolius, tačiau to nepadarė. Atsakovė statybos rangos darbų neatliko, savo veiksmais žalos nepadarė, todėl nėra atsakinga už trečiojo asmens statybos darbų trūkumus, kokybę. Tačiau ieškovė reikalavimo trečiajam asmeniui nereiškė, bylos nagrinėjimo metu keisti šalis, t.y. įtraukti trečiąjį asmenį atsakovu atsisakė, trečiojo asmens kaltės dėl atsiradusios žalos neįrodinėjo, taip pat tokių duomenų ir įrodymų neteikė. CPK 45 str. nustatyta, kad teismas šalies prašymu gali pakeisti asmenį, jeigu nustatoma, kad ne jis pagal ieškinį turi atsakyti. Šiuo atveju ieškovė šia teise nepasinaudojo, t.y. paliko pradinį atsakovą UAB (duomenys neskelbtini), kaip už žalą atsakingą asmenį, todėl teismas negali išeiti už ieškinio ribų ir spręsti dėl trečiojo asmens galimos kaltės nurodytos žalos atsiradimui.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, šalių atstovų paaiškinimus, daroma išvada, kad byloje esančių duomenų nepakanka konstatuoti aplinkybei, jog būtent atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas) sukėlė žalą, o ieškovė neįrodė atsakovės, kaip draudėjo patalpų administratorės, neteisėtų veiksmų. Nenustatyta, kad atsakovė būtų veikusi neteisėtai ir neatlikusi visų jai privalomų atlikti veiksmų ar būtų pažeidusi bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nesant neteisėtų veiksmų (neveikimo) nėra priežastinio ryšio su žala ir kaltės. Nagrinėjamu atveju nenustačius neteisėtų atsakovės veiksmų (neveikimo) kaip vienos iš civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų, atsakovei taikyti civilinę atsakomybę nėra teisinio pagrindo, todėl ieškinys atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas (CK 6.246–6.249 straipsniai, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus, atsakovei iš ieškovės priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 242 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) iš ieškovės ADB (duomenys neskelbtini) 242 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.