Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-182-557-2016

Teisėjas D. Zimantienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06668-2015-7

2016 m. gegužės 20 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Reginos Bertašienės ir Dalios Kursevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. V. apeliacinį skundą dėl (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo E. V. nuteistas pagal BK 138 str. 2 d. 8p. laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 284 str. 1 d. 10 mėnesių laisvės apribojimu. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinai nubaustas laisvės atėmimu 2 metams. Taikant BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant nuteistąjį per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą turtinę žalą, 1 metus dirbti arba registruotis darbo biržoje ir 6 mėnesius būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, bei per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nuosprendžiu nukentėjusiojo J. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, ir iš E. V. priteista 332,69 Eur turtinės žalos ir 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė asmens sveikatą, o būtent: 2015 m. sausio 31 d. apie 00.05 val. (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje, viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, iš chuliganiškų paskatų tyčia sudavė vieną smūgį į dešinę veido sritį nukentėjusiajam J. P., po ko jis griuvo atbulas ir trenkėsi dešine plaštaka į stalą, taip jis J. P. padarė lengvo laipsnio smegenų sukrėtimą, dešinės veido pusės poodinę minkštųjų audinių kraujosruvą po dešinės akies obuolio jungine, dešinės plaštakos sumušimą, dėl sužalojimo burnoje liko pasaito tipo randas, nusitęsiantis nuo 13 danties link dešinio žando, bei iš karto po to tyčia jį stumdė, spyrė koja J. P. į dešinę koją, dėl ko jam buvo sukeltas fizinis skausmas, taip jis šiais veiksmais nukentėjusiajam J. P. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl nuteistojo veikos kvalifikacijos

Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad E. V. neginčija, jog 2015 m. sausio 31 d. apie 00.05 val. „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje kilo konfliktas tarp jo ir nukentėjusiojo J. P., kuriam jis konflikto metu padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tačiau apeliaciniu skundu nesutinkama su nustatytas nusikalstamos veikos požymiais ir nuteistojo veikos kvalifikacija – apeliantas teigia, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nebuvo sąlygotas chuliganiškų paskatų, dėl to veika iš BK 138 str. 2 d. 8 p. turi būti perkvalifikuojama į BK 138 str. 1 d., be to, jo padarytais veiksmais nebuvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, dėl to veika iš BK 284 str. 1 d. turi būti perkvalifikuojama į BK 284 str. 2 d.

BPK 20 str. 5 d. nustatyta, kad įrodymus teisėjai vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio protokolas ir priimto nuosprendžio turinys rodo, kad BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių buvo laikomasi. Visos bylos aplinkybės ištirtos ir įvertintos. Pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. reikalavimus apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Šių reikalavimų apylinkės teismas nepažeidė. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas, nustatydamas E. V. kaltę ir surašydamas nuosprendį, įstatymo nuostatas taikė teisingai. Teismas pagrįstai nuteisė E. V. už nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų (BK 138 str. 2 d. 8 p.) ir už viešosios tvarkos pažeidimą, sutrikdant visuomenės rimtį ir tvarką (BK 284 str. 1 d.). Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir įvertino įrodymus, nepažeidęs BPK 20 str. reikalavimų. Būtina paminėti, kad apylinkės teismas ištyrė ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus atskirai bei kiekvieno jų patikimumą vertino įrodymų viseto kontekste. Tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino ir veiką kvalifikavo ne taip, kaip norėtų nuteistasis, neduoda jokio pagrindo teigti, jog skundžiamas nuosprendis neteisėtas ir (ar) nepagrįstas, ir tai nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.

Pagal BK 284 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 str. 1 d. numatytos nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai yra veika, jos padariniai, priežastinis ryšys, veikos padarymo vieta ir būdas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009 ir kt.). Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, tačiau BK 284 str. 1 d. apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Tuo atveju, kai sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip ideali dviejų nusikalstamų veikų sutaptis t. y. pagal BK 284 str. 1 d. ir 135 str. ar 138 str. atitinkamą dalį. Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249/2009, 2K-408/2013, 2K-506/2013 ir kt.).

BK 138 str. 2 d. 8 p. (nesunkus žmogaus sužalojimas ar susargdinimas dėl chuliganiškų paskatų) numatytas kvalifikuojamasis požymis – chuliganiškos paskatos, kaip nusikalstamos veikos elgesio motyvas, konstatuojamos tada, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Teismų praktikoje smurto veiksmai, kad ir atlikti viešoje vietoje ir sutrikdę viešąją tvarką, ne visada vertinami kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2008, 2K-136/2008). Tais atvejais, kai kaltininko viešojoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio (dalykinių, tarnybinių) santykių, t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškų paskatų kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2008, 2K-454/2011, 2K-314/2012, 2K-475/2012, 2K-166/2013).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2015 m. sausio 31 d. kavinėje su dviem draugėmis sėdėjo nukentėjusysis J. P., o prie gretimo staliuko vakarojo nuteistasis E. V. su broliu ir dar trimis draugais. Iš byloje esančių liudytojų S. J., K. S., A. B., K. J., N. P., L. P., E. V. parodymų, taip pat iš 2015 m. gegužės 25 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo ir jų apžiūros protokolų bei pateikto vaizdo įrašo (t. 1, b. l. 99-102) matyti, kad J. P. besiruošiant išeiti, tarp E. V. ir J. P. kilo konfliktas, kurio metu, kaip nustatyta 2015-03-24 specialisto išvada G553/15(03) (t. 1, b. l. 83), nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Tam, kad būtų galima nustatyti, ar konfliktas kilo dėl chuliganiškų paskatų, reikia išsiaiškinti tikrąsias jo kilimo aplinkybes. Su nuteistuoju ir nukentėjusiuoju buvę asmenys pateikė skirtingas įvykio versijas. Su E. V. sėdėję asmenys nurodė, jog dėl jiems nežinomos priežasties prie jų stalo priėjo J. P., tačiau konkrečios konflikto kilimo priežasties jie nurodyti negalėjo: pirmos instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas K. J. nurodė, kad sėdėjo su draugais, šnekėjosi, ir kažkokiomis jam nežinomomis aplinkybėmis prie jų stalo atsirado J. P.. Konfliktas tarp kaltinamojo ir J. P. įvyko, kai nukentėjusysis atėjo ir kažką pasakė, o ką pasakė - nežino. Toliau tarp E. V. ir nukentėjusiojo įvyko kažkoks konfliktas, ir E. V. smogė jam ranka į veidą, kiek kartų nepamena. Nukentėjusysis po smūgio į veidą stovėjo ar nuvirto ant žemės (t. 2, b. l. 114); pirmos instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas N. P. nurodė, kad sėdėjo prie stalo penkiese, gėrė alų. Jiems šnekantis prie stalo priėjo J. P. ir, kiek pamena, E. V. pasakė „ko žiūri?“. Jis atsisuko į J. P., pasižiūrėjo ir toliau tęsė pokalbį su savo broliu, paties įvykio ir smūgio į veidą nematė (t. 2, b. l. 115); pirmos instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas L. P. nurodė, kad sėdėjo prie stalo kartu su keturiais asmenimis, šnekėjosi su broliu, kaip ten viskas įvyko, negali pasakyti. J. P. matė, tik kai jis atėjo prie jų stalo, ko jis atėjo, ką konkrečiai sakė, negali pasakyti, bet jam atrodo, kad E. V. ir J. P. susižvalgė ar kažką susišnekėjo. Kas toliau vyko nematė, matė tik po visko, kaip J. P. nukrito ant žemės. E. V. buvo šalia stalo (b. l. 116). Tik nuteistasis ir nuteistojo brolis nurodė, kad matė visą konfliktą ir nurodė jo kilimo priežastį – J. P. priėjimą prie jų stalo, priekaištaujant dėl jų žiūrėjimo, kas ir sukėlė konfliktinę situaciją: liudytojas E. V. apklausiamas pirmos instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad pažaidę biliardą, atsisėdo prie staliuko. Tada priėjo J. P. ir pasakė „ko žiūrit“, o jo brolis sudavė nukentėjusiajam, kuris nukrito, su dešine ranka atsirėmė į stalą. Konfliktas įvyko greitai, gavosi sąmyšis, atėjo tos merginos. Brolis sureagavo normaliai, jei jis būtų netrenkęs, tai jam būtų trenkę. Brolis išsprendė konfliktą pirmesnis. Jokių gestų nei brolis, nei kiti bičiuliai nerodė, gerai matė, kad nei vienas negėrė alkoholio (t. 2, b. l. 80). Nuteistasis E. V., apklaustas pirmos instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad atėjo su draugais pažaisti biliardo, prie jų priėjo J. P. ir kažką pradėjo sakyti, to pasekoje jis sudavė P. du smūgius. Tą vakarą buvo blaivus. Apsižodžiavo, kai J. P. priėjo prie jų staliuko, tačiau gerai nepamena, ką sakė. J. P. priėjo ir sakė, kad „penkiese – mandrūs sėdite – šūstriakai“, o jis nieko neatsakė, atsistojo ir davė į skruostą su kumščiu. Sudavė, nes per karštai sureagavo, su J. P. nepažįstamas (t. 2, b. l. 78-79). Apibendrinant išvardytą matyti, jog konflikto kilimą iš E. V. kompanijos stebėjo ir jo priežastį įvardino tik nuteistasis ir jo brolis, tuo tarpu kartu sėdėję draugai viso konflikto nematė, ir tikslios priežasties įvardinti negalėjo. Nuteistasis ir jo brolis nurodė, kad E. V. smūgiuoti išprovokavo pats J. P., prieidamas prie stalo ir pasiteiraudamas, kodėl šie žiūri į jį. Kitokią įvykio versiją, kad būtent E. V. išprovokavo konfliktą, pateikė nukentėjusysis, kartu su juo buvusi draugė S. J., bei kavinės barmenas A. B.. Apklausiama pirmos instancijos teismo posėdžio metu liudytoja S. J. parodė, kad jiems vakarojant boulingo kavinėje, broliai V. atsistojo, J. P. paklausė „nesupratau – ką tu čia rodai?“. Abu broliai pradėjo keiktis. J. P. su E. V. kalbėjo, kai tuo tarpu E. V. iš pasalų trenkė J. P. – jis tiesiog „nuskrido“ (t. 2, b. l. 81-82). Pirmos instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. B. nurodė, kad tvarkė kavinės kasą ir išgirdo šurmulį, kad kažkas sukonfliktavo ir ėmė kviesti greitąją pagalbą numeriu 112. Po to pamatė, kad E. V. smogė pirmą smūgį į veido sritį dešinėje pusėje J. P. su ranka. Ne visą laiką stebėjo tai, kas vyksta. E. V. ir E. V. kabinėjosi prie kitų žmonių, o ar rodė kokius nors gestus, negali pasakyti, nes tuo metu dirbo ir nematė (t. 2, b. l. 113-114). Nukentėjusysis J. P. pirmos instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad sėdėjo kavinėje po krepšinio varžybų, atsistojo, norėjo paduoti striukę S. J., pamatė, kad jam mojuoja viduriniu pirštu E. V.. Susitiko jų žvilgsniai, ir jis paklausė E. V. „kas yra?”. Įsikišo E. V. ir sako „pūsk n.....“, jis dar norėjo kažką sakyti, bet nebespėjo, nes E. V. sudavė iš dešinės pusės, greičiausiai su kumščiu (t. 2, b. l. 79-80).

Sistemiškai vertinant liudytojų parodymus, teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo J. P. parodymais, kuriuos patvirtina ir nukentėjusiojo draugės bei barmeno parodymai, kad jis konflikto neprovokavo, ir būtent E. V. elgesys – nepadoraus gesto parodymas jam - nulėmė jo klausimą dėl E. V. elgesio, į kurį buvo atsakyta smūgiais. Pažymėtina, jog nors įvykio metu J. P. kraujyje buvo rastas nežymus kiekis alkoholio (0,08 prom), tačiau jo koncentracija buvo 5 kartus mažesnė nei minimali lengvo neblaivumo riba (0,4 prom), kas leidžia daryti išvadą, jog nukentėjusiojo elgesiui alkoholio vartojimas realios įtakos neturėjo. Atsižvelgiant į tai, jog J. P. neblaivumas nesiekė lengvo girtumo laipsnio, taip pat ir į tai, jog J. P. kavinėje sėdėjo su dviem merginomis, o E. V. kompaniją sudarė 5 vaikinai, teisėjų kolegija laiko neįtikima nuteistojo ir jo draugų keliamą versiją, jog J. P., būdamas iš esmės blaivus, vienas vaikinas su dviem merginomis, inicijavo konfliktą ir be jokios priežasties pradėjo kabinėtis prie ženkliai skaitlingesnės 5 vaikinų kompanijos Be to, nors E. V. nurodo, jog įvykio metu jie alkoholio nevartojo, ir objektyviai E. V. neblaivumas įvykio vakarą nebuvo nustatytas, tačiau tiek jo, tiek ir kitų kompanijos narių parodymai šiuo klausimu yra prieštaringi, be to, jie prieštarauja ir barmeno A. B., nukentėjusiojo J. P. bei jo draugės S. J. parodymas. Liudytojas E. V. parodė, kad nei vienas asmuo negėrė alkoholio, nors liudytojai broliai P. ir K. J. nurodė, kad konflikto metu jie gėrė alų. Liudytojas A. B. nurodė, kad visi paminėti penki asmenys vartojo alkoholį. Pirmiausia jie gal apie 10 val. vakaro pasiėmė butelį degtinės prie rusiško biliardo, išgėrė jį, po to atsisėdo prie staliuko šalimais J. P. ir gėrė toliau alų. Daugiausiai alkoholio buvo padauginę abudu broliai. Liudytoja S. J. nurodė, kad E. V. vartojo alaus, kai kompanija prisėdo prie gretimo stalo, jie pasiėmė butelį degtinės, visi 5 asmenys vartojo alkoholį. Nukentėjusysis J. P. parodė, kad E. V. vartojo alkoholį – visą vakarą vaikščiojo su alaus bokalais. Kad nepamena tikslių gėrimų, bet 5 asmenų kompanija tikrai kažką vartojo, nurodė ir pirmos instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. U. (t. 2, b. l. 137). Aplinkybė, jog E. V. su kompanija įvykio metu vartojo alkoholį, taipogi paneigia jų aiškinimą, neva praktiškai blaivus J. P. iniciavo konfliktą, be jokios priežasties prieidamas prie E. V. ir paklausdamas „ko čia žiūrit?“. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad net ir tuo atveju, jei J. P. ir pats pirmas būtų atlikęs nuteistojo minėtus veiksmus – priėjęs prie E. V., užklausęs kodėl šis jį stebi, ar pasakęs repliką dėl jų sėdėjimo, ši aplinkybė nepaneigtų nuteistojo E. V. elgesio chuliganiškų paskatų. Kaip jau minėta, chuliganiškos paskatos konstatuojamos įvertinus, kad veika padaryta dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį – šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati. Tik tais atvejais, kai kaltininko viešojoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių, t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškų paskatų kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo ir kaltinamojo nesiejo jokie asmeniniai ar panašaus pobūdžio santykiai (nei tarnybiniai, nei dalykiniai), prieš įvykį jie nebuvo bendravę ir vienas kito nepažinojo, todėl nėra jokio pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentams, kad tarp šalių buvo susiklostę asmeniniai santykiai ir būtent jie nulėmė konflikto kilimą. Taip pat pažymėtina, kad konfliktas prieš smurto panaudojimą buvo trumpalaikis – iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad prieš prie nuteistojo stalo stabtelėjusį nukentėjusįjį jau po kelių sekundžių pradedamas vartoti smurtas. Tai, jog vos priėjus nukentėjusiajam, jam buvo smūgiuota, nurodė ir kartu su nuteistuoju vakaroję liudytojai, nukentėjusysis bei jo draugė, konflikto trumpumas akcentuojamas ir apeliaciniame skunde. Per tokį trumpą laiką jokie asmeniniai santykiai tarp šių asmenų susiklostyti objektyviai negalėjo, tokių santykių užsimezgimo, skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nesuponuoja ir prieš nuteistojo E. V. panaudotą smurtą sekęs šių asmenų apsikeitimas replikomis – dėl chuliganiškų paskatų naudojamas smurtas paprastai ir seka necenzūrinius žodžius nukentėjusiojo atžvilgiu. Taigi tiek tuo atveju, jei nuteistasis J. P. parodė nepadorų gestą, ir į jį nukentėjusysis atsakė pastaba, tiek ir tuomet, jei ir be jokio nuteistojo gesto nukentėjusysis balsu išreiškė nepasitenkinimą nuteistojo kompanijos stebėjimu, tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti laikytini tik mažareikšme dingstimi, kuria pasinaudodamas, pasitelkdamas visiškai neadekvatų reagavimo būdą, E. V. smogė J. P. siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams ir pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, t. y. smurtavo dominuojant chuliganiškoms paskatoms.

Taigi nustatyta, kad E. V. veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje, dėl menkavertės priežasties, demonstruojant niekinamą požiūrį į aplinkinius. Nuteistojo elgesys rodo elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, kas leidžia daryti išvadą, jog apelianto paskatos buvo chuliganiškos. Tokie argumentai pagrindžia E. V. veikos kvalifikavimą pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., todėl tenkinti apelianto prašymą ir jo veiką perkvalifikuoti iš BK 138 str. 2 d. 8 p. į BK 138 str. 1 d. nėra teisinio pagrindo.

E. V. taip pat nesutinka su jo veikos kvalifikacija pagal BK 284 str. 1 d., apeliaciniame skunde nurodydamas, kad konfliktas truko apie 10 sekundžių, iš byloje esančios filmuotos medžiagos matyti, kad kavinės darbo laikas buvo pasibaigęs, žmonių kavinėje nesimatė, barmenas (liudytojas A. B.) prie kasos skaičiuoja pinigus, po salę vaikščioja barmenė, po trumpo konflikto jokie žmonės iš baro dėl konflikto neišeina, barmenas, prie kasos skaičiavęs pinigus, pakėlęs galvą pasižiūri ir toliau dirba savo darbą. Apelianto manymu, filmuota medžiaga iš esmės patvirtina, kad visuomenės rimtis ir tvarka sutrikdyta nebuvo ir paneigia liudytojo A. B. parodymus, kad po konflikto sutriko baro darbas, pradėjo skirstytis lankytojai, nes baras jau nebedirbo ir keli žmonės iš jo išėjo todėl, kad baigėsi baro darbo laikas, o ne dėl konflikto. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiu apelianto pateiktu įvykių vertinimu.

BK 284 str. 1 d. aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-410/2011). Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013). Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia. Teismų praktikoje pripažįstama, kad veika pagal BK 284 str. 1 d. gali būti kvalifikuojama ir tais atvejais, kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas jo veiksmų galimo poveikio visuomenei, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013).

Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje surinktų ir ištirtų įrodymų vertinimą daro išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog nuteistasis E. V. padarė BK 284 str. 1 d. numatytą nusikaltimą. Teisėjų kolegija tokią išvadą grindžia liudytojų S. J., K. S., A. B., K. J., N. P., L. P., E. V. parodymais, 2015 m. gegužės 25 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo ir jų apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 99-102), 2015-03-24 specialisto išvada G553/15(03) (t. 1, b. l. 83) ir kitais byloje surinktais ir pirmosios instancijos teisme ištirtais įrodymais. Iš šių įrodymų visumos matyti, kad E. V. „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje, viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, iš chuliganiškų paskatų tyčia sudavė vieną smūgį į dešinę veido sritį nukentėjusiajam J. P., taip jį sužalodamas, bei iš karto po to tyčia jį stumdė, spyrė koja J. P. į dešinę koją, taip jis šiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju kavinės „(duomenys neskelbtini)“ patalpos, kuriose susirinkę žmonės vakarojo pažaidę biliardą ar boulingą, neabejotinai yra viešoji vieta, nagrinėjamu atveju visuomenės rimtis buvo realiai sutrikdyta, kadangi dėl E. V. tyčinių veiksmų J. P. atžvilgiu šis nukrito ant žemės, buvo išstumdyti baldai ir sukelta sumaištis. Iš vaizdo įrašo matyti, kad nuo gretimo staliuko nueinantis asmuo pagreitino žingsnį besitraukdamas nuo smurtaujančio E. V., prie šalimais buvusio stalo atėjusi pasiimti apmokėtos sąskaitos ir išvydusi kilusį konfliktą, į šoną pabėgo padavėja, tuo tarpu barmenas, išvydęs kilusį konfliktą, nustojo skaičiuoti kasoje buvusius pinigus, išėjo iš už baro ir pradėjo bėgti link konfliktuojančių asmenų, po to bėgo atgal į kitą pusę, konflikto sūkuryje blaškėsi ir savo draugą apginti bandė S. J.. Pirmos instancijos teismo posėdžio metu apklaustas kavinės barmenas liudytojas A. B. nurodė, kad matytas vaizdas bare jam sukėlė pasibaisėjimą, iš kavinės-baro pradėjo skirstytis žmonės, barmenės nebežinojo, ką daryti, pasimetę visi buvo. Mano, kad pašaliniai asmenys galėjo matyti tą įvykį (t. 2, b. l. 113-114). Pirmos instancijos teismo posėdžio metu apklausta liudytoja S. J. nurodė, kad pašaliniai asmenys galėjo matyti kavinėje kilusį konfliktą (t. 2, b. l. 81-82), to, kad konfliktą galėjo matyti ne tik jame dalyvavę, tačiau ir kiti asmenys, nepaneigė ir su nuteistuoju vakarojęs liudytojas K. J. (t. 2, b. l. 114). Nors nuteistasis ir kiti kartu su juo tą vakarą sėdėję asmenys nurodė atvirkščiai, t. y. kad be konfliktuojančių asmenų bare nieko nebuvo, tokią jų versiją paneigia byloje esantis vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad prasidėjus konfliktui, netoliese buvo ne tik nukentėjusiojo draugė, padavėja bei barmenas, tačiau ir baro klientas. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad kavinės darbo laikas buvo pasibaigęs, tačiau pažymėtina, kad kavinė nebuvo uždaryta, joje vis dar buvo lankytojų, todėl vien tai, kad kavinės darbo laikas formaliai buvo pasibaigęs prieš keliolika minučių, neleidžia daryti išvados, kad konfliktas įvyko ne viešoje vietoje, ar kad visuomenės rimtis negalėjo būti ir nebuvo sutrikdyta. Tokios išvados neleidžia daryti ir apelianto cituojami bare buvusio liudytojo A. U. parodymai – šis asmuo, kaip jis pats nurodė pirmos instancijos teismo posėdžio metu pažymėjo, kad konflikto metu buvo išėjęs į tualetą, todėl akivaizdu, kad jam nemačius nuteistojo smurtavimo J. P. atžvilgiu, jis galėjo nepastebėti, kad bare vyko įvyko konfliktas ir kad buvo pažeista viešoji tvarka. Atkreiptinas dėmesys, jog ir nuteistojo brolis E. V., betarpiškai stebėjęs konfliktą, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad konflikto metu kilo sąmyšis (t. 2, b. l. 80). Tam, jog būtų konstatuojama, jog padaryta veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams, nebūtina nustatyti, jog buvo sukrėsti visi tuo metu netoliese buvę asmenys – iš byloje esančių duomenų matyti, kad prieš J. P. panaudojus fizinį smurtą, tai stebėjo A. B., S. J., K. S., jie buvo šokiruoti tokio elgesio, jiems sukeltas didelis išgąstis, įvykyje nedalyvavęs asmuo – barmenas A. B. - nustojo dirbti savo dabą (skaičiuoti kasos pinigus), pradėjo skambinti pagalbos telefonu 112, S. J. pradėjo ginti J. P., skambinti telefonu pagalbai, baro padavėja, nepaėmusi apmokėtos sąskaitos ir nesutvarkiusi šalia buvusio staliuko, skubiai pasitraukė į šalį nuo smurtaujančių asmenų. Visų šių įvykio aplinkybių pakanka konstatuoti, kad E. V. savo įžūliu elgesiu kūrė žmonių tarpusavio bendravimo normų nesilaikymo atmosferą, griovė konfliktą matančių asmenų saugumo jausmą, prieš kitą asmenį demonstravo jėgą, nuteistasis smurtaudamas suprato, kad tai daro viešoje vietoje kitų asmenų akivaizdoje, nepaisydamas jų teisėtų įstatymo ginamų interesų, dėl ko numatė, kad šiais veiksmais bus ne tik padaryta žala nukentėjusiajam, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, įvykio liudininkai patirs neigiamų išgyvenimų, sutriks įprasta viešoji tvarka, ir šie kaltinamojo veiksmai atitiko BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį, nes dėl nusikalstamų veiksmų kilo BK 284 str. 1 d. numatyti padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad visos bylos aplinkybės buvo išsamiai išnagrinėtos, įrodymai įvertinti nepažeidžiant BPK nuostatų, pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes nuteistojo E. V. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d., jo kaltė dėl šio nusikaltimo padarymo neginčijamai įrodyta ir abejonių nekelia. Šios nusikalstamos veikos požymiai byloje buvo nustatyti, bylos aplinkybės pripažintinos įrodytomis, aprašytos, byloje surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai, kuriais vadovaujantis atmesti kiti įrodymai bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai išdėstyti, padarytos išvados nėra prieštaringos. Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis nuteistojo veikos kvalifikacijos klausimu, nuteistojo E. V. apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti šių išvadų pagrįstumu ir dėl jo veikos kvalifikavimo daryti priešingas išvadas. Todėl nėra teisinio pagrindo nuteistojo E. V. apeliacinio skundo argumentais keisti skundžiamą nuosprendį ir jo veiką perkvalifikuoti iš BK 284 str. 1 d. į BK 284 str. 2 d.

Teisėjų kolegijai konstatavus, jog apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu tinkamai kvalifikavo E. V. padarytas nusikalstamas veikas, bei atsižvelgiant į tai, kad už BK 138 str. 2 d. 8 p. numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais keisti apylinkės teismo nuosprendį ir E. V. paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę taip pat nėra teisinio pagrindo.

Dėl neturtinės žalos dydžio

Apeliciniu skundu taip pat keliamas priteistos neturtinės žalos dydžio klausimas nurodant, kad J. P. priteista neturtinė 3000 Eur žala yra labai didelė, teismas, priteisdamas neturtinės žalos dydį, neįvertino visų bylos aplinkybių ir nukrypo nuo teismų praktikos, kadangi už panašaus pobūdžio sužalojimus yra priteisiama neturtinė žala nuo 1000 iki 1500 eurų.

Pirmos instancijos teismas, iš dalies tenkindamas J. P. civilinį ieškinį ir priteisdamas 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam pažymėjo, kad J. P. neturtinė žala pasireiškė fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais dėl patirto smurto, jo pasekmių, nepatogumais dėl sužaloto kūno bei likusiais po sužalojimo nemaloniais fiziniais pokyčiais, įvertino nukentėjusiojo paaiškinimus, tai, kad J. P. gydėsi ambulatoriškai ir buvo gan ilgą laiką nedarbingas. Dėl patirto sužalojimo į veidą jis gan ilgą laiką atrodė neestetiškai, ir šiuo metu jo veidas nejautrus, dėl patirtų sužalojimų galvos srityje dažnai skauda galvą. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad nusikaltimas yra susijęs su fizinio smurto panaudojimu, dėl ko nukentėjusysis patyrė išgąstį, stresą, jautė didelį fizinį skausmą, smūgiai buvo suduoti ir į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvą.

CK 6.250 str. 1 d. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 str. 3 d.).

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Kaip jau minėta, pagal CK 6.250 str. 2 d. vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė – neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį, tuo tarpu tyčiniai, chuliganiškų paskatų sąlygoti smurtiniai veiksmai tokių prielaidų nesuponuoja. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismams sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms, būtina vadovautis konkrečioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje suformuotu precedentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Šis reikalavimas kildinamas iš teismo precedento esmės – stare decisis principo, grindžiamo teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje suformuotas teismo precedentas (lot. auctoritas rerum similiter judicatum) (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis (kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011).

Pagal pastaruoju metu besiformuojančią teismų praktiką nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose, kai padaromi nesunkūs sveikatos sutrikdymai dėl chuliganiškų paskatų, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama neturtinės žalos nuo 2500 Lt iki 40000 Lt. Tai iliustruoja kasacinės bylos 2K-314/2012 (10 000 Lt – O. Z. dėl chuliganiškų paskatų sulaužė apatinį žandikaulį kairės pusės kampo srityje), 2K–497/2011 (10 000 Lt – L. S. dėl chuliganiškų paskatų padarė nukentėjusiajam galvos sumušimą ir odos nubrozdinimą galvos kairėje pusėje, lengvą galvos smegenų sukrėtimą, nosies kaulų lūžimą, viršutinio kandžio sutrenkimą, krūtinės ląstos kairės pusės sumušimą bei odos nubrozdinimus, taip pat ir kairio peties viršutinėje dalyje, kairės juosmeninės-kryžminės srities sumušimą), 2K-29/2011 (20 000 Lt Lt – S. P. sudavė kumščiu ne mažiau kaip šešis smūgius nukentėjusiajam R. B. į veido sritį, padarydamas jam apatinio žandikaulio lūžį, muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, taip dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdydamas R. B. sveikatą), 2K-181/2012 (15 000 Lt – M. G. iš chuliganiškų paskatų, tyčia suduodamas vieną smūgį į galvą M. K., taip padarydamas veido sumušimą, muštinę kairiojo antakio žaizdą, nosies kaulų lūžimą su pertvaros deformacija, nekomplikuotus trijų dantų vainikėlių lūžius, iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė M. K. sveikatą), 2K–459/2012 (10 000 LT - D. B. kartu su R. M. dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė D. L. sveikatą dėl nosies kaulo lūžimo, dešinės pusės viršutinio žandikaulio lūžimo, dešinės blauzdos išorinio kulkšnies lūžimo su dešinio blauzdikaulio užpakalinio krašto skilimu, dešinio šokikaulio panirimo, dešinio deltinio raiščio plyšimo), 2K-511-693/2015 (1 303,29 Eur - E. B. dėl chuliganiškų paskatų, konfliktuodamas su kitu asmeniu, dešinės rankos kumščiu smogė pro šalį einančiam M. A. į veidą, taip padarė jam nosies kaulų lūžimą, t. y. nesunkiai sutrikdė M. A. sveikatą), 2K-221-507/2015 (2500 Lt – G. J. ir R. U. dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė A. P. sveikatą ir padarė dešinės plaštakos V piršto artimesnio pirštakaulio lūžį; 5000 Lt - G. J. ir R. U. dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė A. A. B. sveikatą, padarė poodines kraujosruvas nosyje, juosmenyje, kakle, kaktoje, odos nubrozdinimus pasmakrėje, nugaroje, juosmenyje, kairiame petyje, kairėje mentyje, muštinę žaizdą ir poodinę kraujosruvą kairės ausies kaušelyje, odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą kairiame šone, nosies kaulų lūžį, kairių VII–VIII šonkaulių lūžius), 2K-181/2014 (15 000 Lt - V. B. dėl chuliganiškų paskatų D. P. padarė kairio blauzdikaulio ir kairio šeivikaulio lūžius, vertinamus kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas), 2K-448/2013 (3000 LT - V. P. dėl chuliganiškų paskatų nukentėjusiajai M. B. padarė galvos sukrėtimą, sprando raiščių patempimą, muštinę žaizdą dešinės akies apatiniame voke, poodines kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, pereinančią į nosies nugarėlę, dešiniame skruoste, pereinančią į žandą, dešiniame smilkinyje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą), 2K-509-489/2015 40 000 Lt - Ž. V., veikdamas bendrininkų grupe su M. J. ir A. S., iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo T. G. sveikatą dėl skeveldrinio kairiojo stipinkaulio lūžimo tipinėje vietoje ir kairiojo alkūnkaulio ylinės ataugos skilimo), 2K-506/2013 (8000 Lt - T. B. dėl chuliganiškų paskatų padarė A. P. muštines žaizdas kairiame antakyje, dešinės akies viršutiniame voke, kraujosruvą po kairės akies obuolio jungine, apatinio žandikaulio kairio kampo lūžį, dešinės pėdos pirmo padikaulio lūžį, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėse momeninėse–pakaušinėse skiltyse, taip nesunkiai sutrikdė sveikatą).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G553/15(03) matyti, kad neteisėtais E. V. veiksmais, veikiant dėl chuliganiškų paskatų, J. P. buvo padaryti šie kūno sužalojimai: lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, dešinės veido pusės poodinė-minkštųjų audinių kraujosruva, nedidelė muštinė dešinio paakio žaizda, kraujosruva po dešinės akies obuolio jungine, dešinės plaštakos III delnakaulio lūžis. Dėl sužalojimo burnoje liko pasaito tipo randas, nusitęsiantis nuo 13 danties link dešinio žando, fiksuojantis žandą. Šie sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b. l. 83-84). Nukentėjusysis duodamas parodymus nurodė, kad po suduotų smūgių jam buvo smegenų sukrėtimas – negalėjo blaiviai mąstyti, svaigo galva. Gydėsi ilgai – buvo nedarbingas 3 mėn., reikėjo gydytis. Negalėjo vykti į užsienio komandiruotes, nes negalėjo daugiau 2 val. išstovėti. Labai daug kartų lankėsi pas daktarus Šilutėje, Vilniuje, Klaipėdoje. Dabar veidas yra nejautrus, pasekmės jaučiamos yra iki šiol. Jam reikia plastinės operacijos, kad būtų pašalinti surambėję audiniai, jie kalbėti netrukdo, bet šypsenai atsiliepia - gali būti kad pažeista nervų sistema. Su ranka negalėjo atlikti veiksmų apie du mėnesius (t. 2, b. l. 79-80).

Atsižvelgdama į anksčiau aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus bei šių principų pritaikymą konkrečiose bylose, kuriose dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdoma asmenų sveikata, ir aptartas aplinkybes sugretindama su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, kolegija mano, kad apylinkės teismas tinkamai taikė CK 6.250 str. 1 d. ir 2 d. nuostatas, atsižvelgė ne tik į nusikaltimą padariusio asmens bei nukentėjusiųjų interesų pusiausvyrą, bet ir į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus - sužalojimo mastą, pobūdį, liekamuosius reiškinius, įvertino visumą aplinkybių, ir pagristai iš E. V. priteisė 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl neturtinės žalos atlyginimo teismo priimtas sprendimas, be kitų reikalavimų, atitinka ir CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl tenkinti nuteistojo apeliacinio skundo reikalavimą dėl priteistos neturtinei žalai atlyginti pinigų sumos sumažinimo nėra pagrindo.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvavo nukentėjusiojo įgaliotasis atstovas advokatas G. D., kuris taip pat rengė didelės apimties, paremtą gausia teismų praktikos analize nukentėjusiojo atsiliepimą į apeliacinį skundą. Todėl nukentėjusiojo prašymas priteisti jo naudai 363 eurus išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti, yra visiškai pagrįstas ir, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo rezultatus (nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas), pilnai tenkintinas (BPK 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. V. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistojo E. V. nukentėjusiajam J. P. 363 eurus išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti apeliacinio proceso metu.