Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-10-23 · Civilinė byla Nr. e2S-1240-1092/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-23
Bylos Nr.
e2S-1240-1092/2020
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-02118-2020-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marius Dobrovolskis, Aurimas Brazdeikis, Kristina Domarkienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Memelio grupė“
Ieškovas
M. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1240-1092/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02118-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.5; 3.1.18.8 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. spalio 23 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mariaus Dobrovolskio ir Kristinos Domarkienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Memelio grupė“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje pagal ieškovų M. B. ir M. B. ieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Memelio grupė“ dėl avanso priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai M. B. ir M. B. kreipėsi į teismą prašydami priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Memelio grupė“ 20 000,00 Eur avansą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, t. y. sustabdyti antstolės B. T. vykdomų varžytynių Nr. 186829 neparduoto pastato – (duomenys neskelbtini) (toliau – Ginčo turtas), perdavimą trečiosios eilės kreditoriams arba išieškotų lėšų paskirstymą ir išmokėjimą trečiosios eilės kreditoriams, jeigu išieškotos iš UAB „Memelio grupė“ sumos neužteks vykdymo ir su juo susijusioms išlaidoms bei visiems reikalavimams pagal vykdomuosius dokumentus patenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. kovo 31 d. nutartimi ieškovų prašymą tenkino ir sustabdė išieškojimą vykdymo procese, t. y. sustabdė antstolės B. T. vykdomų varžytynių Nr. 186829 neparduoto Ginčo turto perdavimą trečiosios eilės kreditoriams arba išieškotų lėšų paskirstymą ir išmokėjimą trečiosios eilės kreditoriams, jeigu išieškotos iš UAB „Memelio grupė“ sumos neužteks vykdymo ir su juo susijusioms išlaidoms bei visiems reikalavimams pagal vykdomuosius dokumentus patenkinti.

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. balandžio 15 d. nutartimi iš dalies tenkino antstolės B. T. prašymą ir pakeitė Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – nestabdant išieškojimo vykdymo procese, t. y. nestabdant antstolės B. T. vykdomų neparduoto Ginčo turto varžytynių Nr. 186829, uždrausti antstolei B. T. surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą ir paskirstyti gautas pinigines lėšas arba surašyti turto pardavimo išieškotojui aktą iki kol įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas nagrinėjamoje byloje. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartimi teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis palikta nepakeista.

4. Atsakovė UAB „Memelio grupė“ pateikė teismui prašymą pakeisti taikomas laikinąsias apsaugos priemones, nurodant, kad realizavus atsakovės nuosavybės teise priklausantį Ginčo turtą, gautas pinigines lėšas leisti proporcingai paskirstyti atsakovės kreditoriams, paliekant ieškovų reikalavimui užtikrinti 20 000 Eur sumą antstolės B. T. depozitinėje banko sąskaitoje iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje.

Atsiliepimas

5. Atsakovė nurodė, kad 2020 m. birželio 8 d. pasibaigus antrosioms pakartotinėms varžytynėms paaiškėjo, kad varžytynes laimėjęs dalyvis už Ginčo turtą pasiūlė 400 250,00 Eur. Pardavus Ginčo turtą už tokią kainą, kreditorių interesai nenukentėtų, o atsakovė išvengtų papildomų didėjančių išlaidų. Atsakovė pažymėjo, kad antstolė, ieškovai ir suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) neprieštarauja ieškovų ieškiniu prašomos 20 000 Eur sumos pervedimui į antstolės depozitinę sąskaitą.

Šalies argumentai

6. Ieškovai teismo nustatytu terminu atsiliepimo į atsakovės pateiktą prašymą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimi netenkino atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

8. Teismas konstatavo, kad pagal byloje esančius duomenis faktinė situacija nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės nėra pasikeitusi. Teismų praktikoje pripažįstama, jog pagrindą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones sudaro naujų aplinkybių atsiradimas ar aplinkybių pasikeitimas, atsiradęs po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, lemiantis, jog laikinosios apsaugos priemonės yra neefektyvios ar pažeidžiančios proporcingumo, ekonomiškumo principus. Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovės prašyme nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra netikslingos, pažeidžia proporcingumo principą. Taip pat prašymas nėra objektyviai pagrįstas, o byloje nėra pateikta duomenų bei įrodymų, sudarančių pagrindą spręsti, jog laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas šioje bylos stadijoje bus adekvatus siekiamam tikslui, nepažeis proceso šalių lygiateisiškumo principų.

III. Atskirojo skundo argumentai

9. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Memelio grupė“ prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

9.1. Atsakovės vertinimu, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiškumo principą, yra perteklinės ir neproporcingos ieškovų reikalavimams bei nepagrįstai suvaržo kitų atsakovės kreditorių teises į realų bei operatyvų išieškojimo procesą.

9.2. Pagal nepriklausomo turto vertintojo parengtą ataskaitą Ginčo turto rinkos vertė yra 415 000 Eur. Akivaizdu, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančio Ginčo turto vertė yra ženkliai didesnė nei ieškovų pareikštas reikalavimas – Ginčo turto vertė ieškinio sumą viršija beveik 20 kartų.

9.3. Šiuo metu atsakovės įsiskolinimai kitiems kreditoriams pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus sudaro apie 2 401 000 Eur, neįskaitant vykdymo išlaidų. Tai reiškia, kad ieškovų reikalavimas sudaro beveik 1 proc. nuo visos išieškomų skolų sumos, tačiau dėl 1 proc. yra stabdomas 99 proc. išieškojimo vykdymas.

9.4. Dėl priteistų procesinių palūkanų atsakovės įsiskolinimai kitiems kreditoriams didėja apytiksliai po 10 695 Eur per mėnesį (neįskaitant išieškojimo išlaidų), kas sudaro pusę ieškovės ieškinio sumos. Apskaičiavus patiriamus nuostolius ir poveikį kreditorių interesams, atsakovės nuomone, yra ekonomiška, tikslinga ir racionalu leisti antstolei užbaigti atsakovės turto pardavimą varžytynių laimėtojui, paliekant pinigines lėšas ieškovų interesams užtikrinti antstolės depozitinėje sąskaitoje.

Atsiliepimas

9.5. Ieškovai atsiliepime į atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutarties sutiko, kad jų ieškinio reikalavimai būtų užtikrinti tik ieškinio apimtyje ir nėra būtina stabdyti Ginčo turto varžytynių proceso.

9.6. Ginčo turto varžytynių laimėtojo pasiūlyta 400 250 Eur kaina iš esmės atitinka turto rinkos vertęs. Pardavus Ginčo turtą už tokią kainą, kreditorių interesai nenukentėtų, o atsakovė išvengtų papildomų nuostolių. Todėl visų šalių interesams užtikrinti yra tikslinga užbaigti pardavimo iš varžytynių procesą.

Šalies argumentai

10. Ieškovai teismo nustatytu terminu atsiliepimo į atsakovės atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkinamas.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. Byloje kyla ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė pakeisti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo

13. Antstolė B. T. 2020 m. spalio 15 d. tiesiogiai Klaipėdos apygardos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus dėl atsakovės atskirojo skundo, kuriuo antstolė iš esmės pritaria atskirojo skundo argumentams ir prašo atskirąjį skundą nagrinėti atsižvelgiant į jos teikiamus rašytinius paaiškinimus.

14. Teisėjų kolegija, susipažinusi su nagrinėjamos bylos duomenimis, atkreipia dėmesį, jog antstolė B. T. nėra šios bylos šalis ir pirmosios instancijos teismo nebuvo įtraukta į bylą. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis buvo priimta ne pagal antstolės B. T. prašymą. Be to, antstolė rašytinius paaiškinimus dėl atsakovės atskirojo skundo grindžia galbūt pažeidžiamais atsakovės ir jos kreditorių interesais, tačiau antstolė nėra šių asmenų atstovė. Pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalį antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Vadinasi, antstolė neturi nei procesinio, nei materialiojo teisinio suinteresuotumo dėl nagrinėjamo atskirojo skundo.

15. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija atsisako priimti antstolės B. T. rašytinius paaiškinimus.

Faktinės bylos aplinkybės

16. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. kovo 31 d. nutartimi ieškovų prašymą tenkino ir sustabdė išieškojimą vykdymo procese, t. y. sustabdė antstolės B. T. vykdomų varžytynių Nr. 186829 neparduoto Ginčo turto perdavimą trečiosios eilės kreditoriams arba išieškotų lėšų paskirstymą ir išmokėjimą trečiosios eilės kreditoriams, jeigu išieškotos iš UAB „Memelio grupė“ sumos neužteks vykdymo ir su juo susijusioms išlaidoms bei visiems reikalavimams pagal vykdomuosius dokumentus patenkinti.

17. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. balandžio 15 d. nutartimi iš dalies tenkino antstolės B. T. prašymą ir pakeitė Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nutarė, nestabdant išieškojimo vykdymo procese, t. y. nestabdant antstolės B. T. vykdomų neparduoto Ginčo turto varžytynių Nr. 186829, uždrausti antstolei B. T. surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą ir paskirstyti gautas pinigines lėšas arba surašyti turto pardavimo išieškotojui aktą iki kol įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas nagrinėjamoje byloje.

18. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. birželio 11 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartį paliko nepakeistą, konstatuodamas, jog teismas skundžiama nutartimi atsižvelgė ne tik į ieškovų interesus, bet ir į kitų atsakovės kreditorių interesus, užtikrindamas šalių lygiateisiškumo principą.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo

19. CPK 148 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta teisė dalyvaujantiems byloje asmenims ar kitiems suinteresuotiems asmenims teikti prašymą vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Minėtos normos pagrindu gali būti keičiamas ne tik laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis, bet ir mastas. Taikant laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą reglamentuojančias teisės normas yra užtikrinama abiejų bylos šalių teisių apsauga: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, o jeigu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, jis gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą.

20. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas yra skirtas tiek ieškovo, tiek ir atsakovo interesams apsaugoti, todėl spręsdamas, ar prašymas panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ar jas pakeisti kitomis yra pagrįstas, teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti, kokie padariniai kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pakeistos atsakovo pageidaujamu būdu, o ieškinys būtų patenkintas, ir kokie padariniai kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pakeistos, o ieškinys – atmestas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1257-790/2020). Be to, teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, visais atvejais turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1205-196/2017; 2019 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1439-943/2019).

21. Pastebėtina kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti keičiamos (iš dalies panaikinamos) ne tik tais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, egzistavusios tuo metu, kai laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos. Nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi nei res judicata (galutinai išspręsto klausimo), nei prejudicinės galios. Dėl šios priežasties pasikeitusios faktinės aplinkybės nėra vienintelė ir, juo labiau, išimtinė sąlyga, leidžianti panaikinti / iš dalies panaikinti teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Laikinosios apsaugos priemonės šalies prašymu gali būti panaikintos arba pakeistos ir tuo atveju, jeigu jos nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-6-464/2020, 21–23 p.).

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartis šioje byloje taip pat neužkerta kelio pakeisti ir iš dalies panaikinti šioje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Pirma, minėta, kad nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi nei res judicata (galutinai išspręsto klausimo), nei prejudicinės galios, todėl jos nesaisto bylą nagrinėjančio teismo. Antra, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartyje nebuvo vertinama aplinkybė, kad Ginčo turto varžytinės įvyko ir jose pasiūlyta kaina iš esmės atitinka Ginčo turto rinkos vertę. Trečia, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartis šiuo atveju galėtų būti vertinama tik kaip tam tikras precedentas byloje nagrinėtais klausimais. Tačiau nuo precedentų galima nukrypti, taip pat kurti naujus precedentus, kai tai yra būtina. Tokią būtinybę nagrinėjamu atveju galima įžvelgti, nes byloje kyla klausimas dėl kreditorių, kurių piniginiai reikalavimai patvirtinti vykdomaisiais dokumentais, teisės gauti savo reikalavimų patenkinimą iš už varžytinėse parduotą turtą gautinų lėšų, taip pat šių kreditorių teisių į veiksmingą išieškojimo procesą apribojimo.

23. Atsakovė UAB „Memelio grupė“ nagrinėjamu atveju pateikė teismui prašymą pakeisti taikomas laikinąsias apsaugos priemones, nurodant, kad realizavus atsakovės nuosavybės teise priklausantį Ginčo turtą, gautas pinigines lėšas būtų leidžiama proporcingai paskirstyti atsakovės kreditoriams, paliekant ieškovų reikalavimui užtikrinti 20 000 Eur sumą antstolės B. T. depozitinėje banko sąskaitoje iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje. Atsakovė pateiktą prašymą grindė aplinkybėmis, jog 2020 m. birželio 8 d. pasibaigus antrosioms pakartotinėms varžytynėms paaiškėjo, kad varžytynes laimėjęs dalyvis už Ginčo turtą pasiūlė 400 250,00 Eur. Pardavus Ginčo turtą už tokią kainą, kreditorių interesai nenukentėtų, o atsakovė išvengtų papildomų didėjančių išlaidų.

24. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutarties bei Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 11 d. nutarties išvadomis, skundžiama nutartimi atmetė atsakovės prašymą, konstatavęs, kad faktinė situacija nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės nėra pasikeitusi, atsakovės prašyme nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra netikslingos, pažeidžia proporcingumo principą, o jų pakeitimas šioje bylos stadijoje būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proceso šalių lygiateisiškumo principų.

25. Teisėjų kolegija pastebi, kad CPK 626 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad antstolis privalo sustabdyti turto realizavimo veiksmus ir lėšų išmokėjimą, kai turtas areštuotas siekiant užtikrinti pirmesnės negu išieškotojo eilės kreditoriaus reikalavimus. Remiantis CPK 626 straipsnio 3 dalimi, kai turtas areštuotas ar nuosavybės teisės į turtą laikinai apribotos tos pačios ar paskesnės eilės kreditorių reikalavimams užtikrinti, išieškojimas iš šio turto nestabdomas. Šiuo atveju, išieškojimas iš areštuoto turto ar lėšų vykdomas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – Instrukcija), 29 punktą kito arešto uždėjimas nestabdo turto realizavimo. Turto realizavimas stabdomas vykdomosios bylos sustabdymo atvejais. Turto realizavimas taip pat stabdomas tuo atveju, kai, areštavus turtą vykdomojoje byloje dėl piniginių sumų išieškojimo, vėliau šis turtas aprašomas vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmesnės reikalavimų eilės išieškotojo reikalavimams užtikrinti. Taigi, sistemiškai vertinant CPK 626 straipsnyje įtvirtintas taisykles, darytina išvada, kad tais atvejais, kai skolininko turtas areštuojamas kelis kartus ir skirtingų kreditorių reikalavimams patenkinti, pirmenybė suteikiama pirmesnės negu išieškotojo eilės kreditoriaus reikalavimams, t. y. sustabdomi turto realizavimo veiksmai pagal ankstesnio kreditoriaus reikalavimą, kai reikalavimą pareiškia pirmesnės eilės kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2017, 16 p.).

26. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta anksčiau, konstatuotina, kad laikinosiomis apsaugomis priemonėmis, kuriomis siekiama užtikrinti tos pačios ar paskesnės eilės kreditoriaus piniginius reikalavimus, pagal tos pačios ar aukštesnės eilės kreditorių reikalavimus pradėtas turto realizavimas ir lėšų išmokėjimas paprastai neturėtų būti stabdomas. Priešingas aiškinimas būtų iš esmės nesuderinamas su anksčiau paminėtu teisiniu reguliavimu ir leistų tikėtinam kreditoriui, kurio piniginis reikalavimas dar nėra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu dėl priteisimo, blokuoti kitų kreditorių, kurių piniginiai reikalavimai jau yra patvirtinti vykdytinu dokumentu, teisę gauti realų savo reikalavimų patenkinimą. Tačiau tokiu būdu galėtų būti pažeista šių kreditorių teisė į efektyvią teisminę gynybą, kurią, be kita ko, apima ir teisė į veiksmingą ir operatyvų vykdymo (išieškojimo) procesą.

27. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į prieš tai aptartą teisinį reguliavimą, daro išvadą, jog kitų tos pačios ar aukštesnės eilės kreditorių interesais pagal vykdomuosius dokumentus dėl piniginių lėšų išieškojimo vykdomas skolininko turto realizavimas ir gautų lėšų išmokėjimas, taikant laikinąsias apsaugos priemones, siekiant užtikrinti tos pačios ar paskesnės eilės tikėtino kreditoriaus piniginius reikalavimus, galėtų būti stabdomas tik išimtiniais atvejais. Tokie išimtiniai atvejai galėtų susiklostyti, kai dėl išskirtinių aplinkybių tikėtino tos pačios ar paskesnės eilės kreditoriaus, kurio piniginiai reikalavimai dar nėra patvirtinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu dėl priteisimo, interesai, atsižvelgiant į proporcingumo, ekonomiškumo, vykdymo proceso operatyvumo ir teisingumo principus, galėtų būti laikomi lygiaverčiais ar nusvertų kitų tos pačios ar aukštesnės eilės kreditorių, kurių reikalavimai jau patvirtinti vykdytinu dokumentu, interesus.

28. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – uždraudimas antstolei B. T. surašyti Ginčo turto pardavimo iš varžytynių aktą ir paskirstyti gautas pinigines lėšas arba surašyti turto pardavimo išieškotojui aktą iki kol įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas nagrinėjamoje byloje, buvo priimtas siekiant užtikrinti ieškovų 20 000 Eur turtinį ieškinio reikalavimą. Tačiau pagal byloje esančią informaciją bendra atsakovės UAB „Memelio grupė“ kreditoriams išieškoma pinigų suma viršija 2 mln. Eur. Ši suma, neatsiskaitant su kreditoriais, auga dėl priteistų palūkanų. Vadinasi, šioje byloje Ginčo turto realizavimas ir gautų lėšų išmokėjimas visa apimtimi buvo sustabdytas dėl teismo įsiteisėjusiu sprendimu dar nepatvirtinto ieškovų ieškinio reikalavimo, kuris, tenkinus ieškinį visa apimtimi, sudarytų mažiau kaip 1 proc. visų atsakovės kreditorių reikalavimų sumos ir turėtų būti tenkinamas proporcingai su kitais atsakovės trečios eilės kreditorių reikalavimais (CPK 754 straipsnis). Be to, antstolės 2020 m. vasario 6 d. patvarkymu Nr. S-20-5-6044 nustatyta Ginčo turto vertė (415 000 Eur) yra ženkliai didesnė nei ieškovų ieškinio reikalavimas (20 000 Eur). Ieškovų ieškinio reikalavimai taip pat nėra nukreipti į patį Ginčo turtą.

29. Laikinosios apsaugos priemonės, be kita ko, turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo bei sąsajumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Laikinosios apsaugos priemonės neturi varžyti proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti, be to, jos turi būti tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais, užtikrinti šių reikalavimų įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-924-943/2020).

30. Įvertinusi nustatytas aplinkybes ir argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (sustabdytas Ginčo turto realizavimo (turto pardavimo iš varžytinių įforminimo) ir gautinų lėšų paskirstymo procesas) yra neproporcingas pareikštiems ieškinio reikalavimams, dėl ko nepagrįstai didinamos iš atsakovės išieškotinos sumos bei apribojamos kitų atsakovės kreditorių teisės į realų ir operatyvų vykdymo procesą ir skolos išieškojimą.

Dėl bylos baigties

31. Apibendrindama anksčiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės. Tai darydama teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad atsakovė prašė 20 000 Eur palikti antstolės depozitinėje sąskaitoje. Tad Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pakeičiamos, leidžiant antstolei B. T. surašyti Ginčo turto pardavimo iš varžytinių aktą, o gautas pinigines lėšas teisės aktų nustatyta tvarka paskirstyti atsakovės kreditoriams, paliekant 20 000 Eur sumą antstolės B. T. depozitinėje banko sąskaitoje iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuspręsdama palikti 20 000 Eur sumą antstolės B. T. sąskaitoje, kolegija nepasisako, kaip ši suma turės būti paskirstyta atsakovės kreditoriams, jei ieškovų reikalavimai šioje byloje bus patvirtinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Šis klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes gautas lėšas skirsto antstolis įstatymų nustatyta tvarka. Dėl šios priežasties, keisdama pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, teisėjų kolegija nenurodo, kad minėta 20 000 Eur suma yra paliekama išimtinai ieškovų reikalavimams užtikrinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir leisti antstolei B. T. realizuoti (duomenys neskelbtini), surašyti šio turto pardavimo iš varžytinių aktą, o gautas pinigines lėšas teisės aktų nustatyta tvarka paskirstyti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Memelio grupė“ kreditoriams, paliekant 20 000 Eur sumą antstolės B. T. depozitinėje banko sąskaitoje iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.

Teisėjai Aurimas BrazdeikisMarius DobrovolskisKristina Domarkienė