Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Vaida Railienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjos Ž. Ž. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2YT-2635-549/2019.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Prašymą atnaujinti procesą, pareiškėja grindžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu, teigia, jog byla užbaigta nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusia 2019 m. lapkričio 25 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutartimi, kuria teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialinių teisių ir pareigų. Nurodo, kad pareiškėja pareiškimu kreipėsi į Skuodo rajono notarų biurą dėl palikimo priėmimo po sesers J. D., mirties 2019 m. balandžio 1 d., tačiau notarė 2020 m. liepos 21 d. nutarimu atsisakė atlikti notarinį veiksmą, kadangi buvo praleistas trijų mėnesių terminas kreipimuisi į notarą dėl palikimo priėmimo. Taip pat notarė informavo, kad paveldėjimo byla neužvesta. Gavusi tokią informaciją, pareiškėja pareiškimu kreipėsi į Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo, tuo pagrindu iškelta civilinė byla Nr. 2YT-3113-1111/2020. 2020 m. rugsėjo mėnesio pradžioje pareiškėja gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimą, iš kurio ir sužinojo, jog Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2019 m. lapkričio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. YT-2635-579/2019 tenkino A. S. pareiškimą ir patvirtino J. D., 2018 m. birželio 18 d., sudarytą, asmeninį testamentą, kuriuo J. D. po savo mirties paliko turtą pareiškėjui A. S.. Susipažinus su Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose išnagrinėta byla Nr.2YT-2635-549/2019 paaiškėjo, kad apylinkės teismui buvo pateikta netiksli ir klaidinga informacija. Pareiškėjas A. S. nepateikė teismui pažymos iš Gyventojų registro centro apie J. D. artimus giminaičius. Pareiškėjas pareiškime nenurodė, kad J. D. turi seserį Ž. Ž. ir brolį J. K., kurie yra to paties tėvo, tačiau kitos motinos, todėl jie į procesą suinteresuotais asmenimis nebuvo įtraukti ir byla buvo išnagrinėta jiems apie tai nežinant. Nors Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai išreikalavo iš VĮ Registrų centro duomenis apie J. D. artimus giminaičius, buvo gauta 2019 m. spalio 17 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad J. D. tėvas – J. K., gimė 1921 m., motina – O. K., gimė 1921 m. balandžio 7 d., mirė 2007 m. kovo 1 d., duomenų apie brolius ir seseris nenurodyta. Pareiškėja Ž. Ž. bei J. K. ir J. D. yra to paties tėvo - J. K. vaikai. J. D. motina yra O. K., jiems išsituokus, J. K. susituokė su E. K., kuri yra pareiškėjos motina. Akivaizdu, kad yra padaryti itin grubūs įstatymų pažeidimai, teismui buvo pateikta neteisinga informacija, kuri nebuvo tikrinama. Vienintelis būdas leidžiantis atstatyti pažeistą teisingumą ir apginti pareiškėjos turtines teises, proceso atnaujinimas. Todėl procesas turėtų būti atnaujintas, remiantis Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, kadangi nutartimi teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialinių teisių ir pareigų.

Suinteresuotas asmuo A. S., atstovaujamas globėjos I. K. (Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-7154-1126/2020, A. S. pripažintas neveiksniu turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse), pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjos Ž. Ž. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2YT-2635-549/2019, kuriuo prašo pareiškimo netenkinti. Nurodo, jog pareiškėja Ž. Ž. prašo atnaujinti procesą byloje, kuri buvo išnagrinėta ypatingosios teisenos tvarka ir kurioje teismas patvirtino J. D. surašytą asmeninį testamentą. Pareiškėja Ž. Ž. procesą byloje prašo atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais, t. y. kai sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Asmeninio testamento tvirtinimas yra ypatinga įstatymu nustatyta procedūra, kai asmens surašytas ir pasirašytas tekstas, teismui jį patvirtinus, tampa oficialiu dokumentu - galiojančiu testamentu. Nurodytoje byloje teismas patvirtino testamentą, nustatęs, kad jis pilnai atitinka CK 5.30 straipsnio jam keliamus reikalavimus. Sprendžiant dėl asmeninio testamento tvirtinimo, teismas siekė nustatyti tik pirmos ir antros eilės paveldėtojus (sutuoktinį, vaikus, tėvus), o jokie norminiai aktai neįpareigoja teismą tokioje byloje nustatyti visus šešių eilių paveldėtojus. Savo pareiškime Ž. Ž. nepateikė jokių argumentų, kad testamentas neatitinka jam keliamų reikalavimų, todėl negalėjo būti patvirtintas. Pats faktas, kad Ž. Ž., galimai, yra potenciali paveldėtoja, nėra įstatyminis pagrindas netvirtinti asmenino testamento, jeigu šis atitinka įstatymu jam keliamus reikalavimus. Pareiškėja kartu su prašymu nepateikė jokių įrodymų, kuriuos įvertinęs, teismas galėtų spręsti, kad yra pagrindas manyti, kad pateikti įrodymai sudarytų pagrindą pakeisti priimtą sprendimą. Kadangi pareiškėja nepateikė teismui jokių įrodymų, teismas neturi pagrindo spręsti, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos pareiškėjos teisės ir pareigos, jeigu pripažinti, kad sprendimu (nutartimi) tokios teisės ir pareigos buvo nustatytos.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė Žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo į pareiškėjos Ž. Ž. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo teismui nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas atmestinas.

Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose: Brumarescu v. Romania, no. 28342/95, judgement of 28 October 1999; S. H. v. Ukraine, no. 48553/99; judgement of 25 July 2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-21 nutartis Nr. 3K-3-303/2007). Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-19 nutartis Nr. 3K-3-265/2004, 2012-06-08 nutartis Nr. 3K-3-282/2012). Kad procesas gali būti atnaujinamas turi būti visos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas (įsakymas) turi pažeisti pareiškėjo teises ir įstatymo saugomus interesus; 2) pareiškėjas su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turėjo kreiptis per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nuo tos dienos, kai ji sužinojo ar turėjo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą; 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai ir byloje esantys įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 368 straipsnis, 369 str. 2 d.). Teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens prašymą dėl proceso atnaujinimo, turi patikrinti, ar pareiškėjo proceso atnaujinimo pagrindu nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtina ir turi esminę reikšmę ankstesnio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2004).

CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintas vienas proceso atnaujinimo pagrindų – kai teismas sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas todėl, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2014; kt.).

Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2019 m. lapkričio 25 d. nutartimi, civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei Žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Turto bankui, dėl asmeninio testamento patvirtinimo, tenkino pareiškėjo prašymą ir patvirtino J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2019 m. balandžio 1 d., sudarytą 2018 m. birželio 18 d. asmeninį testamentą, kuriuo J. D. po savo mirties paliko visą turtą pareiškėjui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pareiškėja Ž. Ž. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą pirmiau nurodytoje civilinėje byloje Nr. 2YT-2635-549/2019, CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, motyvuodama tuo, kad teismui buvo pateikta netiksli ir klaidinga informacija, pareiškėjas A. S. nepateikė teismui pažymos iš Gyventojų registro centro apie J. D. artimus giminaičius. Pareiškėjas nenurodė informacijos, kad J. D. turi seserį Ž. Ž., ir brolį J. K., kurie į procesą suinteresuotais asmenimis nebuvo įtraukti ir byla buvo išnagrinėta jiems apie tai nežinant, t. y. jog sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialinių teisių ir pareigų.

Sprendžiant dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, turi būti nustatyta, kad neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais – naudotis instancine teismų sistema, todėl proceso atnaujinimas yra vienintelė šio asmens galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus. Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai:1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 str. 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-355/2014).

Prašyme atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, bet pareiškėjas turi nurodyti materialiosios teisės norma pagrįstą konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, dėl kurių teismas nusprendė, neįtraukęs jo į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų pareiškėjo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, taip pat nurodyti momentą, kada pareiškėjas sužinojo apie jo teisėms ir pareigoms turintį įtakos teismo sprendimą. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad svarbi ir ta aplinkybė, jog neįtraukti į bylą asmenys negali piktnaudžiauti šiuo institutu, jų veiksmai turi atitikti civiliniame procese įtvirtintus koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Šios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatos siejasi su bendraisiais proceso atnaujinimo instituto aiškinimo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje principais, kad aukštesnių teismų galia panaikinti ar pakeisti privalomus ir vykdytinus teismų sprendimus turėtų būti įgyvendinama, siekiant ištaisyti esminius trūkumus, ir kad proceso šalis neturėtų teisės siekti proceso atnaujinimo tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo (pavyzdžiui, Ryabykh v. Russia, no. 52854/99, 51-52, ECHR 2003-IX) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2014). Taigi, sprendimo įtaka neįtrauktų asmenų teisių pasikeitimui turi būti reali, todėl svarbu nustatyti sprendimu pakeistų teisių ir pareigų ryšį, kad būtų galima konstatuoti, jog dėl proceso šalių teisių ir pareigų bei neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų ryšio pasikeitė pastarųjų turinys. Nenustačius šio pasikeitimo galimybės, proceso atnaujinimas gali tapti trukdžiu įsiteisėjusiam teismo sprendimui vykdyti ir būtų pažeistas proceso atnaujinimo tikslas, taip pat koncentruotumo principas, nes būtų sudarytos sąlygos nepagrįstam pakartotiniam bylinėjimuisi.

Šiuo atveju civilinėje byloje Nr. 2YT-2635-549/2019, kurią prašo atnaujinti pareiškėja, ypatingosios teisenos tvarka buvo sprendžiamas pareiškėjo A. S. prašymas dėl asmeninio testamento patvirtinimo.

Asmeninio testamento tvirtinimas yra ypatinga įstatymu nustatyta procedūra, kai asmens surašytas ir pasirašytas tekstas, teismui jį patvirtinus, tampa oficialiu dokumentu - galiojančiu testamentu (CPK 5.31 straipsnio 4 dalis). Pirmiau nurodytoje byloje, teismas patvirtino asmeninį J. D. testamentą, nustatęs, kad jis visiškai atitinka CK 5.30 straipsnyje asmeniniam testamentui keliamus reikalavimus. Taip pat pažymėtina tai, jog teismas, patvirtindamas asmeninį J. D. testamentą, pareiškėjai jokių tiesioginių pareigų ir teisių nesukūrė, todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad teismo nutartimi patvirtinus J. D. asmeninį testamentą, teismas nusprendė dėl Ž. Ž. materialiųjų teisių ir pareigų. Be to, pažymėtina ir tai, jog minėtoje byloje, teismas pasireikalavo VĮ Registrų centro duomenų apie J. D. artimus giminaičius, tačiau teismui VĮ Registrų centro pateiktose pažymose, išskyrus J. D. tėvus, kurie testamento sudarymo metu buvo mirę, duomenų apie kitus galimus įpėdinius, nebuvo.

Taip pat paminėtina tai, jog pagal CPK 369 straipsnio 1 dalies 5 punktą, be bendrų ieškiniui keliamų turinio bei prašymo atnaujinti procesą reikalavimų, nustatyta, jog prašyme atnaujinti procesą turi būti suformuluotas teismui pareiškusio asmens prašymas (reikalavimas), t. y. ko siekiama atnaujinus procesą minėtoje byloje (prašymą dėl asmeninio testamento patvirtinimo atmesti, ar tenkinti iš dalies ar kt.). Tuo tarpu savo pareiškime Ž. Ž. prašo atnaujinti procesą minėtoje byloje, panaikinti 2020 m. lapkričio 25 d., Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutartį ir bylą nagrinėti iš naujo įtraukus į bylą suinteresuotais asmenimis pareiškėją Ž. Ž. bei J. K., tačiau jokio reikalavimo teismui neformuluoja. Be to, pareiškėja parašyme nenurodo jokių argumentų, kad teismo patvirtintas asmeninis J. D. testamentas neatitinka jam keliamų reikalavimų ar sudarytas neveiksnaus asmens ar kt. Pažymėtina tai, jog pats faktas, kad Ž. Ž. galbūt yra potenciali paveldėtoja (jeigu nebūtų patvirtintas asmeninis testamentas), nėra įstatyminis pagrindas netvirtinti asmeninio testamento, jeigu šis atitinka įstatymų jam keliamus reikalavimus. Pareiškėja kartu su prašymu nepateikė jokių įrodymų ar aplinkybių, kuriuos įvertinęs, teismas galėtų spręsti, kad yra pagrindas manyti, kad pateikti įrodymai sudarytų pagrindą pakeisti priimtą sprendimą. Kadangi pareiškėja nepateikė teismui jokių įrodymų, teismas neturi pagrindo spręsti, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą ir įtraukus į bylos nagrinėjimą Ž. Ž. bei J. K., bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos pareiškėjos teisės ir pareigos.

Kaip jau pirmiau išdėstyta, sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, turi būti nustatyta, kad neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais – naudotis instancine teismų sistema, todėl proceso atnaujinimas yra vienintelė šio asmens galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus.

Šiuo atveju asmeninio testamento patvirtinimas teismo nutartimi nereiškia, kad negalimi ginčai dėl tokio testamento turinio ar testatoriaus būklės jo sudarymo metu. Priešingai, testamentą patvirtinus teismui, jis įgauna teisinę galią ir suteikia teisę testamente nurodytiems asmenims priimti palikimą, jo atsisakyti, gauti paveldėjimo teisės liudijimą, o suinteresuoti asmenys įgyja teisę pareikšti teisme ieškinius dėl testamento pripažinimo negaliojančiu dėl testatoriaus neveiksnumo šioje srityje, jo valios trūkumų sudarant testamentą ir kitų priežasčių bei naudotis kitomis juridinėmis savo teisių gynimo priemonėmis, kurios taikomos oficialiesiems testamentams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).

Teismas, įvertinęs pareiškėjos išdėstytus argumentus, daro išvadą, jog pareiškėjos Ž. Ž. prašyme nurodytos aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo atnaujinti procesą Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-2635-549/2019, todėl pareiškimas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 370 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjos Ž. Ž. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-2635-549/2019 atmesti.

Nutartis per septynias kalendorines dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.