Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens A. A. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5162-896/2012 pagal pareiškėjo BIGBANK AS, veikiančio per struktūrinį padalinį BIGBANK AS filialą, pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. A., A. A., antstolei A. L. dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, antstolės A. L. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0140/12/00680 pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 29 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. L2-4426-91/2011 dėl 20551,43 Lt skolos, 252,68 Lt būtinų išlaidų išieškojimo iš skolininkės I. A. išieškotojo BIGBANK AS filialo naudai. Antstolė, patikrinusi skolininkės turtinę padėtį, surašė patvarkymus areštuoti skolininkės lėšas, esančias bankų atsiskaitomosiose sąskaitose. Taip pat antstolė nustatė, kad kilnojamojo turto skolininkė neturi. Turimas nekilnojamasis turtas – keturių kambarių butas adresu (duomenys neskelbtini), kuris areštuotas kitų antstolių ir teismo. I. A. dirba Kazlų Rūdos specialiojoje mokykloje. Skolininkės sutuoktinio A. A. vardu registruota transporto priemonė Opel Omega, 1988 m., ir motoroleris Baotian, 2008 m. A. A. dirba UAB „Swedspan Girių bizonas“. Skolininkė I. A. su A. A. santuoką sudarė 2007 m. birželio 29 d. Antstolė A. L., vykdydama minėtą skolos išieškojimą iš skolininkės I. A., 2012 lapkričio 12 d. pasiūlė šalims kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies nustatymo, ką išieškotojas ir padarė, o pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad skolininkei priklauso pusė jos sutuoktinio A. A. pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš skolininkės sutuoktinio darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų.

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (CK 3.88 str. 1 d.). CK 3.88 straipsnio 2 dalyje preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Apeliantas skunde nurodo, kad I. A. prievolė pareiškėjui BIGBANK AS yra asmeninė, nes kildinama iš 2009 m. birželio 12 d. vartojimo kredito sutarties, kurią pasirašė I. A., o gautą kreditą panaudojo savo reikmėms tenkinti. Tačiau įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, apeliantas nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui. Pažymėtina, kad būtent skolininko prievolės pobūdžio faktas ir sąlygoja būtinybę nustatyti skolininko turto dalį bendrame turte. Vadovaudamasis CK 3.112 straipsnio 1 dalimi ir CPK 666 straipsnio 1 dalimi, įvertinus vykdomajame dokumente įvardintą skolininkę, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti dėl skolininkei priklausančios bendro turto dalies nustatymo. Apeliantas tik nurodė, kad nuo 2011 m. pavasario negyvena kartu su I. A., tačiau jokių minėtą faktą patvirtinančių įrodymų taip pat nepateikė. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu apelianto ir skolininkės I. A. santuoka nėra nutraukta, taip pat jų turtas nėra padalintas, nenustatyti ir kiti CK 3.100 straipsnyje išvardinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 str.), įskaitant ir pajamas gautas po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Apeliantas taip pat nepateikė duomenų, jog jo darbinės pajamos yra jo asmeninė nuosavybė. Taigi, nagrinėjamu atveju išieškojimas vykdomas ne iš bendro sutuoktinių turto ar apelianto asmeninio turto, o iš skolininkės I. A. turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, ką ir prašė nustatyti pareiškėjas, todėl apelianto atskirojo skundo argumentai, susijęs su skolininkės prievolės pareiškėjui pobūdžiu, atmestini kaip nepagrįsti ir neturintys teisinės reikšmės nagrinėjamu atveju.

Apeliantas taip pat nurodo, kad I. A. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio pakaktų išieškotojo reikalavimams patenkinti. Pažymėtina, jog CPK 664 straipsnyje nustatyta išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilė. Minėtame straipsnyje numatyta, kad antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto, ir tik penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kilnojamojo turto skolininkė neturi, vienintelis jos nekilnojamasis turtas – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau šiuo adresu skolininkė yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą, su ja kartu gyvena ir jos du nepilnamečiai vaikai (b. l. 53). Be to, šis turtas jau yra areštuotas kitų antstolių bei Marijampolės rajono apylinkės teismo. Todėl nagrinėjamu atveju išieškojimas ir buvo nukreiptas į skolininkės darbines pajamas bei į jai priklausančią sutuoktinio darbo užmokesčio dalį. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentai, susiję su išieškojimo nukreipimu į vienintelį skolininkės gyvenamąjį būstą, taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.