Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos V. S.-U. pareiškimą dėl įstatymu nustatyto praleisto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys byloje – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT), VĮ „Registrų centras“, Ž. S. ir S. S., –

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

1.1. Pareiškėja yra sutuoktinių P. S. ir A. S. dukra.

1.2. (duomenys neskelbtini) mirė P. S. (pareiškėjos bei kitų šiame pareiškime nurodytų suinteresuotų asmenų Ž. S. ir S. S. tėvas). Dar anksčiau ((duomenys neskelbtini)) mirė A. S. (P. S. sutuoktinė ir pareiškėjos bei Ž. S. ir S. S. mama). Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu byloje Nr. e2YT-6962-909/2023 nustatytas juridinę reikšmę turintį faktas, kad P. S., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė sutuoktinės A. M. S., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdamas faktiškai palikimą valdyti. Minėtas sprendimas įsiteisėjo (duomenys neskelbtini).

1.3. Po tėvo mirties (duomenys neskelbtini) kartu su kitais įpėdiniais (Ž. S. ir S. S.) kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo priėmimo, notarė išdavė palikimo priėmimo liudijimą.

1.4. Tvarkant palikimo priėmimo reikalus, paaiškėjo, kad sodo sklypas ((duomenys neskelbtini) ha ploto, žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esantis sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)), (toliau – ir Sklypas) kuris visą laiką priklausė tėvams (buvo įsigytas tėčio P. S. vardu) nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Nacionalinėje žemės tarnyboje pavyko išsiaiškinti, kad sodo sklypas buvo privatizuotas ir surasti privatizavimo sandorį (notariškai patvirtinta (duomenys neskelbtini) sutartis).

1.5. Pareiškėja kreipėsi dėl sodo sklypo įregistravimo nekilnojamojo turto kadastre į VĮ „Registrų centras“, tačiau registro tvarkytojas atsisakė registruoti sklypą kadastre tuo pagrindu, kad įsigijimo sandoris yra negaliojantis, nes pagal jo sudarymo metu galiojusį reguliavimą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-04-30 nutarimą Nr. 316 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės (su nekilnojamojo turto elementais) kadastro nuostatų patvirtinimo“ 1.4 punktas) žemės privatizavimo sandoriai turėjo būti įregistruoti žemėtvarkos skyriuje per vieną mėnesį nuo sandorio sudarymo, o to nepadarius sandoris laikomas neturinčiu juridinės galios.

1.6. Sklypas buvo privatizuotas sudarius notariškai patvirtintą sandorį, jame nurodyta, kad už Sklypą atsiskaityta. Sklypas visą laiką, kiek pamenu (maždaug nuo (duomenys neskelbtini) m.) priklausė tėvams, jame tėvai įveisė sodą, jį tvarkė, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, leisdavo vasaras jame. Taip pat sklype tėvai ūkio būdu pasistatė sodo namelį, tačiau nespėjo sutvarkyti jo statybos formalumų. Šiame sklype abu tėvai sodininkavo ir leisdavo vasaras iki pat mirties. Nėra jokio kitos asmens, kuris pretenduotų į šį Sklypą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos tėvas P. S. ir (duomenys neskelbtini) rajono valdybos atstovas, Žemėtvarkos vadovas G. Š. (duomenys neskelbtini) sudarė notarinės formos Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu pareiškėjos tėvas nuosavybės teise įgijo (duomenys neskelbtini) ha ploto, žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Minėta sutartis (duomenys neskelbtini) yra patvirtinta „(duomenys neskelbtini) rajono notarų biuro notaro (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjos tėvas reguliariai mokėjo SB „(duomenys neskelbtini)“ nario mokestį, kitus su SB „(duomenys neskelbtini)“ bendro naudojimo objektais jų išlaikymu susijusius mokesčius.

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.7 str. 2 d. nustatyta, kad civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (toliau – CKPĮIĮĮ) 43 str. nustatyta, kad civilinio kodekso šeštosios knygos normos dėl atskirų rūšių sutarčių sudarymo tvarkos, formos reikalavimų, taip pat dėl jų teisinės registracijos taikomos toms sutartims, kurios sudaromos įsigaliojus šiam kodeksui, t. y. netaikomos sutartims sudarytoms iki CK įsigaliojimo. CKPĮIĮĮ 8 str. 3 d. nustatyta, kad jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes materialinės teisės normos šioje byloje bus taikomos galiojusios sutarties sudarymo momentu – (duomenys neskelbtini), t. y. šioje byloje taikytinos galiojusios 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) normos.

7. 1964 m. CK 255 str. 1 d. nustatyta, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustato kitokio termino. Dėl svarbių priežasčių praleistą šį terminą gali atstatyti teismas.

8. 1964 m. CK 149 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu sutartis, kuria perleidžiamas daiktas, turi būti įregistruojama, tai nuosavybės teisė atsiranda įregistravimo momentu.

9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2006). Termino praleidimo priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, jeigu jos egzistavo dar terminui nepasibaigus ir atėmė galimybę arba sutrukdė asmeniui atlikti per nustatytą terminą reikiamus veiksmus, be to, šios priežastys turi pateisinti termino praleidimo laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-299/2007). Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2008). Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus, konkrečias faktines bylos aplinkybes, dėl kurių šis terminas buvo praleistas, taip pat į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2008; 2017 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017 33 punktą).

10. Nors įstatymuose ir teismų praktikoje nėra nustatyto išsamaus ir baigtinio svarbių priežasčių, dėl kurių turėtų būti atnaujintas įstatymuose nurodytas procesinis terminas, sąrašo, teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog svarbiomis procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatymuose nustatytą terminą (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1657-803/2020).

11. Kaip jau buvo minėta, iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjos tėvas P. S. sudarė notarinės formos Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu nuosavybės teise įgijo (duomenys neskelbtini) ha ploto, žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Minėta sutartis patvirtinta notariškai.

12. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-6962-909/2023 buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad P. S., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė sutuoktinės A. M. S., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdamas faktiškai palikimą valdyti. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjos tėvas praleido 1964 m. CK 255 str. 1 d. nustatytą 3 mėnesių terminą įregistruoti VĮ „Registrų centras“, nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) ha ploto, žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis yra patvirtina notariškai (notaras netvirtintų sandorio jeigu daikto kaina nebūtų sumokėta) bei į tai, kad už į (duomenys neskelbtini) ha ploto, žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), pareiškėjos tėvas reguliariai mokėjo SB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčius, spręstina, kad labiau tikėtina, nei netikėtina, kad (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta ir įvykdyta, pareiškėjos tėvas įgijo nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) ha ploto, žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) (CPK 178 str., CPK 185 str.). Pareiškėja (ir kiti įpėdiniai) valdo ir naudojasi (duomenys neskelbtini) ha ploto, žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), byloje nėra duomenų, kad dėl minėto sklypo nuosavybės teisės yra ginčas, t. y. kad kiti asmenys pretenduotų įregistruoti nuosavybės teisę į minėtą žemės sklypą.

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjos tėvas P. S. buvo įgijęs teisinį išsilavinimą, todėl jo galimybės tinkamai įvertinti iš (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties atsiradusias teises ir pareigas, tikėtina buvo ribotos, minėtos sutarties 6 p. numatyta, kad sutartis per vieną mėnesį turi būti įregistruota (duomenys neskelbtini) miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyboje, tačiau sutartyje nenurodytas kas privalo atlikti registraciją, dėl nurodytų aplinkybių buvo nesilaikyta įstatyme nustatytos privalomos daikto teisinės registracijos tvarkos.

Remiantis tuo kas išdėstyta ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais, darytina išvada, kad pareiškėjos tėvas terminą įregistruoti VĮ „Registrų centras“, nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) įsigytą (duomenys neskelbtini) ha ploto, žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), praleido dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, kurios pripažintinos svarbiomis.

13. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad įstatymų nustatytas terminas neturi varžyti asmens teisių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, pripažintina, kad nėra teisinių pagrindų neatnaujinti pareiškėjai 1964 m. CK 255 str. 1 d. nustatytą terminą įregistruoti VĮ „Registrų centras“, nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) paveldėtą (duomenys neskelbtini) ha ploto, žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) (CK 1.5 str.), todėl pareiškėjos V. S.-U. pareiškimas tenkinamas visiškai.

14. Kitos dalyvaujančių byloje asmenų nurodytos aplinkybės ir argumentai teisiškai nereikšmingi šioje byloje, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje vandeHurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 576-578 straipsniais, –

nutarė:

atnaujinti P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) įpėdinei, pareiškėjai V. S.-U., (duomenys neskelbtini) P. S. praleistą 1964 m. CK 255 str. 1 d. nustatytą 3 mėnesių terminą, VĮ „Registrų centras“ nuosavybės teise įregistruoti (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) įsigytą (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį sodų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini).

Trijų mėnesių 1964 m. CK 255 str. 1 d. nustatytą terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.