- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-13
- Bylos Nr.
- e2A-2821-432/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Visvaldas Kazakiūnas
- Pareiškėjas
- Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo
- Suinteresuotas asmuo
- A. N., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyrius, I. Ž.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjasVisvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (suinteresuotojo asmens) I. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miestoapylinkės teismo 2022-09-19dalinio sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro R. K. pareiškimą dėl asmens pripažinimo ribotai veiksniu tam tikrose srityse ir neveiksniu tam tikrose srityse, suinteresuotieji asmenys: A. N., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyrius, I. Ž. (jos advokatas A. C.) ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir, patikslinęs reikalavimus, prašė: 1. pripažinti I. Ž.:a) neveiksnia šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); 2) šeimos santykių sritis(asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią - auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); 3) asmens gebėjimas būti globėju, rūpintoju, pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus;b) pripažinti I. Ž. ribotai veiksnia šiose turtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir kt.); 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; 3) kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); 4) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamo turto pirkimo – pardavimo, nuomos dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); 5) paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); 6) dalyvavimas ūkinėje, komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens; 7) kitos turtinių santykių sritys;c) pripažinti I. Ž. ribotai veiksnia šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); 2) šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas); 3) darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.); 4) kitos asmeninių neturtinių santykių sritys. 2. nustatyti I. Ž. institucinę globą/rūpybą srityse, kuriose ji pripažinta neveiksnia/ribotai veiksnia.
2. Pareiškime nurodoma, jog I. Ž. gyvena kartu su motina, kuriai nustatytas nuolatinės globos poreikis. I. Ž. terminuotai nuo 2019-06-28 iki 2021-06-27 buvo nustatytas 15 proc. darbingumo lygis. Jai diagnozuota liga F20.0., F33.2. Nurodoma, jog I. Ž. buvo iššokusi iš ketvirto aukšto balkono, vėliau ilgą laiką gydėsi traumas. Teigiama, jog I. Ž. motina savimi pasirūpinti negali dėl jai nustatyto nuolatinės slaugos poreikio, ja rūpinasi Vilniaus miesto socialinės paramos centras. Teigė, jog I. Ž. išmeta motinos slaugai skirtas priemones, ne visada išjungia viryklę, trikdo paslaugų teikimą. Nurodė, jog 2020 m. kovo mėnesį į butą neįleido nei paslaugų teikėjų, nei artimųjų, neįgali motina buvo likusi be pagalbos. 2020 m. birželio mėnesį I. Ž. į namus neįleido komandos, atvykusios revakcinuoti motinos, o 2021-01-12 ir 2022-03-17 dėl neadekvataus Ž.elgesio buvo kviesta medicinos pagalba. Ž. buvo hospitalizuota ir gydoma VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre. Pasak pareiškėjo, Ž. konfliktuoja su artimaisiais, nepriima siūlomos pagalbos, galimai nevartoja medikamentų, trikdo organizuojamos pagalbos motinai procesą.
3. Iš pareiškimo priedųpareiškėjas darė išvadą, jog I. Ž. dėl jai diagnozuoto psichikos sutrikimo (F20.0, F33.2., F25.1.) geba iš dalies savarankiškai pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus tiek turtinių, tiek asmeninių neturtini santykių srityse, tačiau tam tikrose asmeninių neturtinių santykių srityse negeba savarankiškai pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų. Pareiškime pateiktos aplinkybės, medicinos įstaigų dokumentų duomenys, iš kurių matyti, jog I. Ž. gali pakenkti sau bei artimiesiems, leido teigti, jog I. Ž. kelia grėsmę sau bei artimiesiems. Teigė, jog siekiant visapusiškai užtikrinti I. Ž. teises bei apsaugoti ją nuo potencialios žalos sau bei kitiems asmenims, tikslinga spręsti klausimą dėl jos veiksnumo ribojimo.
Atsiliepimas
4. Išvadą duodantiinstitucija Vilniaus miesto savivaldybės socialinės paramos skyrius 2021-09-30 atsiliepimu prašė I. Ž. skirtiteismo psichiatrijos ekspertizę, pavedant ją atlikti Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos bei nurodė, jog susipažinę su ekspertizės aktu bei įvertinę jo turinį, skyrius galės priimti tinkamiausią sprendimą dėl globėjo kandidatūros ir jį pateikti teismui.
Šalies argumentai
5. Suinteresuotasis asmuo A. N. teismui 2022-03-10 pateiktu prašymu prašė I. Ž. skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę namuose, jei tai įmanoma. Nurodė, jog I. Ž. apie šią bylą žino, tačiau abejoja, jog žino apie paskirtą ekspertizę, nes nėra tikra, jog ji gauna dokumentus, susijusius su šia byla. Nurodo, jog bet kokios kalbos apie šią bylą I. Ž. kelia agresiją.
6. Teisme 2022-05-06 gautas 2022-05-04 teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr.TPE-167-2022 dėl I. Ž..
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-09-19daliniu sprendimu pareiškimą patenkino iš dalies.
8.Pirmosios instancijos teismasnustatė, kad2021-08-11 išvadoje Nr. 130-157/21 dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatyta, jog I. Ž. negeba adekvačiai vertinti sveikatos būklės, kategoriškai atsisako lankytis pas psichiatrą, vartoti vaistus, psichikos sutrikimą neigia, nekritiška savo susirgimui ir socialinei situacijai. Nurodė, jog asmuo negali būti globėju (rūpintoju), negali įgyvendinti tėvų valdžios – auklėti ir prižiūrėti savo vaikų, negali rūpintis kitu asmeniu. Iš 2021-06-11 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išrašo apie I. Ž. matyti, jog I. Ž. laikotarpiu nuo 2019-06-28 iki 2021-06-27 nustatytas 15 proc. darbingumo lygis ir pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.
9. Teismo psichiatrijos išvadoje nurodoma, jog psichikos sutrikimas – šizoefektinis sutrikimas, depresijos tipas buvo diagnozuotas 2008 m., o 2019 m. diagnozė buvo patikslinta, konstatuota paranoidinė šizofrenija, kurios paūmėjimų metu I. Ž. buvo gydoma psichiatrijos stacionare, kuomet klinikoje vyravo Kandinskio – Klerambo ir afektinis – paranoidinis sindromai, neadekvatus, impulsyvus, agresyvus, neprognozuojamas bei suicidinis elgesys, įtakotas kliedesių ir haliucinacijų; nenuoseklus, padrikas, paralogiškas, mąstymas; nemiga ir kritikos nebuvimas savo psichikos sveikatos atžvilgiu. Teigė, jog psichikos sutrikimas palaipsniui įgavo nepertraukiamą eigą, remisijos būdavo itin trumpalaikės, hospitalizacijos į psichiatrijos stacionarą dažnos, po keletą kartų per metus. Nurodė, jog laikotarpiu nuo 2002 iki 2021 I. Ž. psichiatrijos stacionare gydyta apie 14 kartų, tačiau dėl kritikos nebuvimo paskutinius keletą metų ambulatoriškai paskirtų vaistų nevartodavo arba vartodavo juos savo nuožiūra, o pas gydytoją psichiatrą nesilankydavo arba lankydavosi nereguliariai. Dėl paranoidinės šizofrenijos ir politraumos I. Ž. buvo nustatytas 15 proc. darbingumo lygis bei pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.Nurodė, jog atlikus I. Ž. dabartinės psichikos būsenos vertinimą nustatyta, jog šiuo metu jos klinikiniamevaizde vyrauja kiek pagreitėjęs, stokojantis nuoseklumo ir produktyvumo mąstymas su paralogijos elementais, santykio kliedėjimo idėjos sesers atžvilgiu, gynybiškumas, įtarumas, kritikos nebuvimas savo psichikos sveiktos atžvilgiu, savo gebėjimų pervertinimas, dirglios emocijos bei valios nusilpimas. Atsižvelgiant į jai diagnozuoto psichikos sutrikimo dinamiką, dažnus psichikos sveikatos būklės pablogėjimus bei šiuo metu jai nustatyto mąstymo, emocijų ir valios sutrikimus, stabilios kokybiškos psichikos sutrikimo remisijos konstatuoti negalima. Teigė, nors I. Ž. supranta socialines gyvenimo normas ir sugeba elementariai save apsitarnauti buityje, tačiau dėl savireguliacijos mechanizmo, mąstymo, valios sutrikimų, kritikos savo sveiktos būklei nebuvimo jai sudėtinga prognozuoti savo elgesio pasekmes, analizuoti sudėtingas situacijas, realizuoti savo pilietines teises ir pareigas bei savarankiškai pasirūpinti savimi. Įvertinus tai, kas išdėstyta, I. Ž. konstatuotas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija (F20.0).
10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad eksperto išvada yra nuosekli, pagrįsta I. Ž. asmens sveikatos dokumentų ir asmens apžiūros metu gautų duomenų visapusišku tyrimu. Proceso dalyviai prieštaravimų ir (ar) pastabų dėl eksperto išvadų nepareiškė, iš esmės sutiko dėl eksperto nustatytų sričių, kuriose I. Ž. turėtų būti pripažinta neveiksnia ir ribotai veiksnia. Objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą abejoti ekspertizės akte suformuluotų išvadų pagrįstumu ir ekspertizės akto įrodomąja reikšme, byloje nenustatyta.
11. Teismas, įvertinęs nurodytus duomenis, konstatavo, kad I. Ž. dėl psichikos sveikatos būklės negeba suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl egzistuoja tiek medicininis, tiek juridinis kriterijai apriboti jai veiksnumą, siekiant tinkamai apsaugoti jos teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis).
12. Įvertinus I. Ž. sveikatos būklę, pirmosios instancijos teismas I.Ž. pripažino neveiksnia ekspertizės akto išvadose nurodytose srityse: turtinių santykių srityje, susijusioje su dalyvavimu ūkinėje-komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.) bei asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus.
13. Spręsdamas dėl I. Ž. pripažinimo neveiksnia kitose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad remiantis ekspertizės akto išvadomis tam tikrose srityse I. Ž. iš dalies gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, ką posėdžių metu patvirtino ir ekspertas, todėl siekiant neriboti asmens neveiksnumo labiau, nei tai būtina, I. Ž. pripažinta ribotai veiksnia ekspertizės akto išvadose nurodytose srityse: turtinių santykių srityje: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingu, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo ir nekilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo (turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); paveldėjimo teisiniuose santykiuose (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.) bei asmeninių neturtinių santykių srityse: šeimos santykių srityje (santuokos sudaryme, asmens gebėjime įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); darbo teisinių santykių srityje (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.
14. Remiantis teismo psichiatrijos ekspertizės aktu, I. Ž. turtinių santykių srityje, susijusioje su asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymu, susijusiais su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.), taip pat asmeninių neturinių santykių srityse, susijusioje su savitvarkos įgūdžių sritimi (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.) bei pilietinių teisių sritimi (teisė balsuoti), laikytina veiksnia, todėl nesant byloje dalyvaujančių asmenų prieštaravimų, pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog I. Ž. nurodytose srityse yra visiškai veiksni.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Apeliantė(suinteresuotasis asmuo) I. Ž. skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-09-19daliniosprendimo dalį, kuria patenkintas pareiškimas,iratmesti pareiškimą.
16Apeliantėnurodo, kad ji gali savimi pasirūpinti ir priimti kasdienius sprendimus visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Ji savarankiškai gyveno ir pati savimi rūpinuosi nuo pat pilnametystės ir jokios sveikatos problemos jai to daryti netrukdė. Šiuo metu niekas nepasikeitė, jos sveikatos būklė nėra pablogėjusi, kad jai būtų reikalinga kitų asmenų pagalba. I. Ž. gyvena su motina V. Ž., kuri po insulto yra neįgali. Jos motina paskutinius keletą metų rūpinasi Vilniaus miesto socialinės paramos centras. Iki tol I. Ž. rūpinosi pati, ją prižiūrėjo, mokėjo visus komunalinius mokesčius. I. Ž. yra baigus bakalauro studijas Vilniaus Gedimino technikos universiteto Verslo vadybos fakultete ir magistrantūros studijas Vilniaus universiteto Tarptautinės verslo mokyklos Tarptautinės prekybos fakultete, ji ilgą laiką dirbo pagal specialybę Reklamos projektų vadove įvairiose bendrovėse.
17. Apeliantės nuomone, ekspertas per mažai su ja bendravo ir per mažai skyrė dėmesio jos gebėjimams įvertinti, todėl padarė neobjektyvias išvadas. Eksperto vertinimus, jog I. Ž. negali pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų sveikatos priežiūros srityje paneigia ir ta aplinkybė, kad I. Ž. pati kreipėsi dėl neįgalumo nustatymo į VšĮ Antakalnio polikliniką ir Lietuvos Respublikos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Atsiliepimas
18. Suinteresuotasis asmuo A. N. atsiliepimu palaikė poziciją, išdėstytą atsiliepime į pareiškimą.
19. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad apeliantės teiginiai dėl jos gebėjimo savarankiškai pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus yra deklaratyvūs ir neatitinkantys surinktų rašytinių įrodymų. Taip pat teigiama, kad apeliantė, kuri tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek pateikdama apeliacinį skundą buvo atstovaujama advokato, nenurodė eksperto išvados nenuoseklumo, prieštaringumo ar neatitikimo kitų byloje esančių įrodymų pavyzdžių. Paaiškino, kad teismo ekspertas, surašęs eksperto išvadą, dalyvavo teismo posėdžiuose, davė papildomus paaiškinimus, susijusius su eksperto išvada ir atsakė į teismo bei proceso dalyvių klausimus. Apeliantės atstovė advokatė klausimų ekspertui neturėjo, o teismui suteikus teisę užduoti klausimą ekspertui pačiai apeliantei, ji pakartojo daug kartų teismo posėdžio metu kartotą frazę: „aš esu sveikas ir savarankiškas žmogus“, klausimų ekspertui neuždavė (2022-08-30 teismo posėdžio garso įrašo 36:38 min.), todėl laikytina, kad apeliaciniame skunde išdėstytos abejonės eksperto išvada yra deklaratyvios ir nepagrįstos, o abejoti eksperto išvados patikimumu nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundasatmestinas.
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
21. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl sprendimo, kuriuo I. Ž. pripažinta neveiksnia ir ribotai veiksnia tam tikrose srityse, pagrįstumo.
22. CK 2.10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui šioje srityje yra nustatoma globa. CK 2.11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesiosutrikimo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje. Kai asmens veiksnumas apribojamas tam tikroje srityje, jam yra nustatoma rūpyba.
23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje praktikoje yra išaiškinęs, jog sprendžiant dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikrose srityse aktualūs ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 ir 8 straipsniai.
24. Sprendžiant žmogaus veiksnumo apribojimo klausimą, yra pavojus pažeisti pamatines asmens teises, todėl tokiam procesui inicijuoti turi egzistuoti svarūs argumentai, o jo metu turi būti kreipiamas ypatingas dėmesys į tinkamą asmens, tariamai stokojančio veiksnumo, teisių apsaugą, privalo būti užtikrinamas teisingas bylos nagrinėjimas (Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis).
25. Konvencijos 8 straipsnio vienas iš objektų – asmens psichinės sveikatos apsauga, be kita ko, apima ir valstybės nustatomas priemones, užtikrinančias psichikos sutrikimų turinčių asmenų teisių apsaugą teisminiuose procesuose, svarstant jų neveiksnumo nustatymo klausimus. Taigi teismo sprendimas dėl asmens, sergančio psichikos liga ar turinčio proto negalią, pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) turėtų būti pagrįstas išsamiais, protingais ir svariais vertinimais, atliktais teisingo, visus įstatyme nustatytus procesinius reikalavimus atitinkančio teisminio nagrinėjimo metu, priimtas, vadovaujantis šio asmens interesų apsaugos tikslais ir tik įsitikinus, kad tuo konkrečiu atveju asmens teisių ir laisvių suvaržymo pagrindai yra svarbūs bei pakankami, ir šis jo privataus gyvenimo (Konvencijos 8 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis) apribojimas nebus neproporcingas teisėtam tikslui apsaugoti jo paties ir kitų asmenų sveikatą bei interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018, 25 punktas; 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-684/2019, 18 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-684/2020, 22 punktas).
26. Nagrinėjamos civilinės bylos kontekste aktuali ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, kurioje EŽTT nuosekliai pabrėžia, jog asmens veiksnumo ribojimo klausimas negali būti sprendžiamas pernelyg formaliai, o medicininė išvada negali būti pernelyg suabsoliutinama. Todėl teismas, priimdamas sprendimą dėl asmens veiksnumo ribojimo, negali vadovautis tik medicininėje išvadoje nustatytu medicininiu kriterijumi, vertindamas jį kaip pakankamą pagrindą neveiksnumui (ribotam veiksnumui) konstatuoti. Bet koks sprendimas, pagrįstas asmens psichinių gebėjimų vertinimu, turi būti pagrįstas medicininiais dokumentais, tačiau teisėjas, o ne gydytojas, kad ir psichiatras, turi įvertinti visas svarbias aplinkybes, susijusias su suinteresuotuoju asmeniu ir jo asmeninėmis aplinkybėmis. Todėl bylą nagrinėjančio teisėjo funkcija yra nuspręsti, ar tokia kraštutinė priemonė, kaip veiksnumo ribojimas yra būtina, ar gali pakakti mažiau ribojančios priemonės (žr. EŽTT 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimo byloje X. ir Y. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 5193/09, 85 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-684/2020, 33 punktą).
27. Be kita ko, kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad yra du būtini neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis (teisinis) – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis negalėjimas) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) kreiptasi į teismą, vertinimas, teismui skiriant ir kompetentingiems asmenims atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo (iš dalies) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) atveju (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2013; 2018 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018 26 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-493-421/2018).
28. Iš Všį Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro ir VšĮ Antakalnio poliklinikos pateiktų duomenų matyti, kad apeliantei nuo 2008 metų liepos mėnesio įvairiais laikotarpiais buvo teikiamos ambulatorinės ir stacionarinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugos, jai buvo nustatytos diagnozės F20.0, F33.2 ir F25.1. Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktų duomenų matyti, kad apeliantei nuo 2019-06-28 iki 2021-06-27 nustatytas 15 proc. darbingumo lygis ir pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Taip pat buvo pateikta BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centro darbuotojų parengta 2021-08-11 išvada Nr. 130-157/21 Dėl asmens (apeliantės) gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015-12-10 įsakymu Nr. A1-742 patvirtintame Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos apraše.Išvadoje buvo išdėstyti duomenys apie tai, kaip apeliantė sugeba realizuoti savo teises ir teisėtus interesus įvairiose asmeninių neturtinių ir turtinių santykių srityse ir konstatuota, kad apeliantė tik iš dalies, naudodamasi pagalba, sugeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus išvadoje nurodytose srityse, o kai kuriose išvadoje nurodytose srityse apeliantė negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų.
29. Pažymėtina, kad minėtoje išvadoje nurodytos sritys, kuriose apeliantė nesugeba ar tik iš dalies sugeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, absoliučia dauguma atveju sutampa su byloje esančia 2022-05-04 teismo psichiatrijos ekspertizės išvada Nr. TPE- 167/2022, kurioje taip pat buvo konstatuota, kad dėl apeliantei nustatytų psichikos sutrikimų tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse ji tik iš dalies gali arba apskritai negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti bei veikti savarankiškai.
30. Vertindamas byloje surinktus duomenis, medicininius dokumentus, šalių pateiktus paaiškinimus, ekspertų išvadas bei kitus nagrinėjamai bylai reikšmingus įrodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo prie išvados, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja tiek medicininis, tiek teisinis neveiksnumo ir riboto veiksnumo turtinių santykių srityje nustatymo kriterijai.
31. Apeliantė apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad ji gali savimi pasirūpinti ir priimti kasdienius sprendimus visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Apeliantės nuomone, ekspertas per mažai su ja bendravo ir per mažai skyrė dėmesio jos gebėjimams įvertinti, todėl padarė neobjektyvias išvadas.
32. Sutiktina su prokuroro išdėstyta nuomone, kad apeliantės pozicijayra deklaratyvi ir neatitinkanti surinktų rašytinių įrodymų. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas ir medicininis (asmens liga), ir teisinis (psichinės ligos nulemtas negalėjimas visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti) neveiksnumo (dalinio neveiksnumo) kriterijai. Medicininiai kriterijai aiškiai įvardinti ir pagrįsti mokslo žiniomis 2022-05-04 teismo psichiatrijos ekspertizės akte (F20.0), teisinis kriterijus paremtas ekspertizės aktu ir bylos medžiagos išnagrinėjimu bei įvertinimu. Ekspertizės akte parašyta, kad be kitų metodų, buvo pananaudotas pusiau struktūruotas klinikinis pokalbis su tiriamąja. Dėl to skunde nurodytas argumentas, kad su suinteresuotuoju asmeniu I. Ž. ekspertas per mažai bendravo, yra nepagrįstas. Bendravimo faktas ir rezultatai aprašyti ekspertizės akte, dėl to spręstina, jog ekspretizės išvada yra pagrįsta, be kitko irbendravimo su tiriamąja metu nustatytomis aplinkybėmis.
33. Įvertinus bylos aplinkybes, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
34. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330, 331 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miestoapylinkės teismo 2022-09-19dalinį sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.