Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-109-372/2020

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-03-10
Bylos Nr.: e2A-109-372/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-07913-2018-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vilija Valantienė, Lina Muchtarovienė, Birutė Simonaitienė
Atsakovas: R. J., V. N., V. K., D. G.
Ieškovas: V. K., D. G.

Kategorijos

2.4.2.2Nuosavybės teisės įgyvendinimas

Civilinė byla Nr. e2A-109-372/2020 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07913-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2.; 2.6.1.3.6.; 2.6.8.10.; 2.6.8.11.1.; 2.6.16.11.1.; 3.1.16.; 3.2.4.11.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 10 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Muchtarovienės, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų R. J. ir V. N. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-753-1004/2019 pagal ieškovių V. K. ir D. G. patikslintą ieškinį atsakovams R. J. ir V. N. dėl skolos už gyvenamųjų patalpų nuomą ir komunalines paslaugas priteisimo (gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo bei iškeldinimo) ir pagal atsakovų R. J. ir V. N. priešieškinį atsakovėms V. K. ir D. G. dėl nuomos sutarties negaliojimo ir žalos atlyginimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. I. V. K. ir D. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu atsakovams R. J. ir V. N. dėl skolos už gyvenamųjų patalpų nuomą ir komunalines paslaugas priteisimo. Teismo prašė: 1) priteisti iš atsakovų solidariai ieškovių naudai 600 Eur skolos už nuomotą būstą (už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio mėnesio iki 2018 m. balandžio 30 dienos); 2) priteisti iš atsakovų solidariai ieškovių naudai 1200 Eur skolos už atsakovų nuomotą ieškovėms priklausantį būstą (laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 30 dienos iki 2019 m. balandžio 26 dienos (patikslinto ieškinio pateikimo diena), per kurį atsakovai neišsikėlė iš nuomoto būsto, jo neatlaisvino ir neperdavė (negrąžino) būsto įstatymų nustatyta tvarka ieškovėms; 3) priteisti iš atsakovų solidariai ieškovių naudai išlaidas už būste teiktas komunalines paslaugas, t. y. 282 Eur; 4) priteisti iš atsakovų solidariai ieškovių naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) nutraukti gyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, sudarytą tarp ieškovių (nuomotojų) D. G. ir V. K. ir atsakovų (nuomininkų) R. J. ir V. N. bei iškeldinti atsakovus iš būsto, kartu iškraustant atsakovų turtą; 6) priteisti iš atsakovų solidariai ieškovių naudai patirtas išlaidas antstolio ir advokatų pagalbai iki šios bylos iškėlimo teisme (iš viso 250 Eur); 7) priteisti iš atsakovų solidariai ieškovių naudai jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovės nurodė, kad yra seserys, po tėvų mirties paveldėjo ir nuosavybės teise valdo gyvenamosios paskirties patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), kurias nutarė išnuomoti. Pažymėjo, kad jos ir atsakovas R. J., veikęs kartu su sugyventine atsakove V. N., bendru sutarimu sudarė būsto nuomos sutartį, pagal kurią ieškovės, kaip būsto nuomotojos, suteikė teisę atsakovams gyventi jų būste, o šie įsipareigojo už teisę gyventi šiame būste mokėti nuomos mokestį ir visus su būsto išlaikymu susijusius mokesčius. Rašytinė būsto nuomos sutartis nebuvo sudaryta.

3. Ieškovės nurodė, kad atsakovas su savo šeimos nariais įsikėlė gyventi 2017 m. lapkričio mėnesį, kartu su juo įsikėlė jo sugyventinė V. N., nepilnametis vaikas, kuris buvo pristatytas kaip atsakovo sūnus. Ieškovės pažymėjo, jog realiai būste apsigyveno net aštuoni asmenys, kuriems leidimo ieškovės nebuvo davusios.

4. Ieškovės nurodė, kad paaiškėjo, jog atsakovų gyvenimo būdas ir būsto naudojimo tvarka nėra derami ir daro didelę bei tiesioginę žalą jų nuosavybei; be to, atsakovai, žadėję pasirašyti sutartį ir tvarkingai mokėti nuomos mokestį, šios savo esminės pareigos šiurkščiai ir nuolatos nevykdė. Supratusios, kad atsakovai sąmoningai ir piktybiškai nevykdo savo įsipareigojimų ir nėra jokios vilties, kad ateityje ši situacija pasikeis, ieškovės ėmė prašyti atsakovų nutraukti nuomos sutartį ir išsikraustyti iš būsto bei nebedaryti jam žalos.

5. Ieškovės pažymėjo, kad pradėjus reikalauti iš atsakovų išsikelti, jie ėmėsi visiškai neadekvačių veiksmų, ėmė grasinti įvairiomis neigiamomis pasekmėmis, pradėjo rašyti raštus Valstybinei mokesčių inspekcijai, policijai, kitoms valstybinės valdžios ir valdymo institucijoms, kuriuose ieškoves šmeižė, nurodydavo tikrovės neatitinkančią informaciją.

6. Ieškovės nurodė, kad atsakovai patys asmeniškai ir jų šeimos nariai pasišalino iš būsto apie 2018 m. gegužės 15 d., tačiau piktybiškai vengia ir tebevengia išsivežti iš būsto paliktą savo turtą, taip pat neperduoda būsto raktų, neatlieka būsto perdavimo-priėmimo procedūros ir atsisako pasirašyti būsto perdavimo-priėmimo aktą. Dėl šių priežasčių ieškovės negali naudotis savo būstu, jo išnuomoti, todėl kiekvieną kalendorinį mėnesį patiria mažiausiai po 100 Eur nuostolius už negautą būsto nuomą.

7. A. R. J. ir V. N. pateikė priešieškinį, kuriame prašė: 1) pripažinti ieškovių V. K. ir D. G. sudarytą nuomos sutartį dėl gyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), su atsakovais R. J. ir V. N. negaliojančia; 2) priteisti iš ieškovių atsakovo R. J. naudai 595 Eur nuostolių atlyginimo; 3) priteisti iš ieškovių valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

8. Atsakovai nurodė, kad būsto nuomos sutarties sudarymo metu ieškovės jiems suteikė galimybę vizualiai įvertinti perduodamo būsto būklę, taip pat patvirtino, kad išnuomojamas būstas yra suremontuotas, tinkamas gyventi ir apie jokius perduodamo būsto trūkumus nenurodė. Pažymėjo, jog šalys sutarė, kad perduodamas nuomos pagrindais būstas yra tvarkingas, be jokių trūkumų, tinkamas gyventi ir, kad būste atsakovai gyvens su savo šeimos nariais, už būsto nuomą kas mėnesį mokės po 100 Eur bei susimokės už komunalines paslaugas. Susitarimo sudarymo dieną ieškovės perdavė atsakovams tik suteikiamo būsto raktus ir daugiau jokių dokumentų neperdavė, o atsakovai susitarimo dieną ieškovėms už suteikiamą būstą sumokėjo 200 Eur nuomos mokesčio.

9. Atsakovai nurodė, kad mokėjo reguliariai kas mėnesį nuomos mokestį po 100 Eur, nuomos mokestis buvo mokamas „grynaisiais“, kas mėnesį ieškovėms buvo perduodami jų pačių apskaičiuoti mokesčiai už būstui suteiktas komunalines paslaugas. Atsakovai prašė, kad būtų sudaryta rašytinė nuomos sutartis, prašė perduoti atsiskaitymų už suteiktas komunalines paslaugas knygeles ir sudaryti galimybę patiems apmokėti sąskaitas už suteiktas komunalines paslaugas, taip pat parašyti bent jau raštelius apie ieškovėms perduodamas pinigų sumas už būsto nuomą, suteiktas komunalines paslaugas, tačiau ieškovės nuolat tai padaryti atsisakydavo.

10. Atsakovai nurodė, kad esminis konfliktas tarp šalių įvyko 2018 metų vasario mėnesio pabaigoje – kovo mėnesio pradžioje, kada atsakovai būste pajuto aitrų, slogų kvapą, kuris ėmė dirginti visų ten gyvenančių asmenų kvėpavimo takus. Atsakovams savarankiškai ėmus ieškoti to priežasčių, buvo pastebėta, kad ėmė pelėti būsto sienos: kai kur nuo sienų atsilupo, atšoko tapetai, atitraukus nuo sienų baldus, buitinę techniką, ant sienų, baldų, buitinės technikos nugarinės dalies buvo pastebėti akivaizdūs pelėsio požymiai. Dėl šių aplinkybių atsakovams, jų šeimos nariams pablogėjo sveikata, dėl pelėsio būstas buvo netinkamas gyventi jiems ir jų šeimos nariams, o apie tai pranešus ieškovėms, jos kategoriškai neigė tokius padarinius.

11. Atsakovai akcentavo, kad ieškovės, sudarydamos nuomos sutartį, sąmoningai nuslėpė perduodamo daikto trūkumus, siekdamos naudos sau, o atsakovai dėl objektyvių aplinkybių ir priežasčių negalėjo įvertinti būsto tinkamumo gyventi, jo būklės (trūkumai nebuvo matomi, trūkumai buvo užslėpti); atsakovai sąžiningai klysdami, pasitikėdami ieškovių teiginiu, kad būstas yra tinkamas gyventi, sudarė būsto nuomos sutartį, o realios galimybės įvertinti būsto tinkamumo gyventi neturėjo dėl esamų trūkumų paslėpimo.

Atsiliepimas

12. Atsakovai nurodė, kad R. J. atsivežė į ieškovių būstą jam asmeninės nuosavybės teise priklausančius baldus, buitinę techniką, tačiau dėl to, kad ieškovės nuslėpė nuo atsakovų aplinkybę, kad jų nuomojamame būste yra pelėsis, atsakovui priklausantys asmeniniai daiktai buvo nepataisomai sugadinti. Pelėsiui paveikus baldus, buitinę techniką, jų nebegalima toliau naudoti pagal tikslinę paskirtį, o tolesnis jų saugojimas keltų realią grėsmę atsakovams, jų šeimos nariams. Atsakovai pažymėjo, kad dėl ieškovių veiksmų buvo sugadinti R. J. priklausantys asmeniniai daiktai: sekcija penkių dalių (200 Eur vertės); dviejų durų spinta (30 Eur vertės); komoda (10 Eur vertės); batų dėžė (5 Eur vertės); dviaukštė vaikiška lovytė (100 Eur vertės); virtuvinis komplektas (50 Eur vertės); automatinė skalbimo mašina (30 Eur vertės); šaldytuvas „Beko“ (100 Eur vertės); dujinė viryklė „Beko“ (30 Eur vertės); nešiojamas kompiuteris (40 Eur vertės); iš viso atsakovai dėl tokių ieškovių veiksmų patyrė 595 Eur turtinių nuostolių.

13. Atsakovai nurodė, kad ieškovės savo iniciatyva dar iki 2018 m. gegužės 1 d. pakeitė durų spynas ir taip užkirto kelią atsakovams pateikti į ginčo būstą ir pasiimti asmeninius daiktus, todėl buvo priversti kreiptis pagalbos į policiją, ir tik jai įsikišus, atsakovai galėjo pasiimti asmeninius daiktus (rūbus, avalynę, patalynę ir pan.), iš kurių dalis dėl „įsimetusio“ pelėsio buvo netinkami toliau naudoti ir atsakovai buvo priversti dalį jų sunaikinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 7 d. sprendimu teismas nusprendė patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti; priteisti solidariai iš atsakovų R. J. ir V. N. 400,00 Eur skolos už gyvenamųjų patalpų nuomą, 282,00 Eur skolos už komunalinius patarnavimus, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 682,00 Eur sumos nuo 2018 m. lapkričio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovėms V. K. ir D. G.; priteisti iš atsakovo R. J. 866,67 Eur nuostolių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 866,67 Eur sumos nuo 2018 m. lapkričio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovėms V. K. ir D. G.; įpareigoti atsakovą R. J. ne vėliau kaip per 5 (penkias) dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo, atsiimti savo asmeninius daiktus, t. y. sekciją penkių dalių, dviejų durų spintą, komodą, batų dėžę, dviaukštę vaikišką lovytę, virtuvinį komplektą, automatinę skalbimo mašiną, šaldytuvą „BEKO“, dujinę viryklę „BEKO“, nešiojamą kompiuterį iš ieškovėms V. K. ir D. G. asmeninės nuosavybės teise priklausančio (duomenys neskelbtini), bei asmeninius daiktus, išvardintus antstolio A. L. 2018-06-07 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 159-12/18; atsakovui R. J. neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu, priteisti iš atsakovo R. J. ieškovėms V. K. ir D. G. 1,50 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą sprendimo neįvykdymo dieną; priteisti iš atsakovo R. J. 560,90 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovėms V. K. ir D. G.; priteisti iš atsakovės V. N. 280,41 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovėms V. K. ir D. G.; kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti; nepriteisti atsakovės V. N. valstybei dalies žyminio mokesčio ir iš šalių dalies bylinėjimosi išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

15. Teismas nurodė, kad nuomos sutartis buvo nutraukta vienašališkai atsakovų, šalių ginčo laikotarpiu teisme šalių nesieja būsto nuomos santykiai, todėl šis ieškovių reikalavimas atmestinas, nes 2017 m. lapkričio 14 d. žodinė neterminuota gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis tarp ginčo šalių buvo atsakovų vienašališkai nutraukta 2018 m. gegužės 13 d.

16. Dėl skolos už nuomotą būstą teismas nurodė, kad atsakovų skolos suma sudaro 600,00 Eur, atsakovų sumokėtas avansas (200,00 Eur) atliko mokėjimo funkciją, todėl atsakovams vienašališkai nutraukus nuomos sutartį, ieškovės prarado teisę disponuoti atsakovų sumokėto avanso suma. Byloje nesant duomenų, kad, nutraukiant nuomos sutartį su atsakovais, avansas būtų jiems grąžintas, teismas sprendė, jog atsakovų sumokėtas avansas turi būti įskaitomas į atsakovų nesumokėtą nuomos mokestį, todėl priteistiną iš atsakovų solidariai nuomos mokestį mažino nuo 600,00 Eur iki 400,00 Eur.

17. Teismas vertino, jog ieškovių prašoma priteisti 282,00 Eur skolos suma už komunalinius patarnavimus yra įrodyta, pagrįsta bylos rašytine medžiaga, mažesnė nei skaičiuojant matematiškai atsakovų naudai, yra teisinga ir protinga, todėl šioje dalyje ieškovių ieškinį tenkino visiškai ir iš atsakovų solidariai priteisė 282,00 Eur dydžio skolą už komunalinius patarnavimus.

18. Teismas darė išvadą, kad išsinuomotas butas savininkių žinion nuo 2018-08-07 iki 2019-04-26 (8 mėn. 20 d.) nebuvo grąžintas tik dėl atsakovo R. J. kaltės, jis nesiėmė reikiamų priemonių bendradarbiauti su buto savininkėmis ir kuo skubiau išsikraustyti iš buto su jam priklausančiais daiktais, nors buvo ragintas. Teismas nurodė, kad atsakovo R. J. kaltė pasireiškė tuo, kad jiems vienašališkai nutraukus nuomos sutartį, nuomoto daikto neperdavė savininkėms ir neatlaisvino patalpų; tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovėms atsiradusios žalos (nuostolių) yra priežastinis ryšys, nes dėl patalpų neatlaisvinimo ieškovės negavo pajamų ir tokiu būdu patyrė piniginę žalą (nuostolius), kurių dydis – 866,67 Eur.

19. Teismas nurodė, kad ieškovių reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovams atlaisvinti ir perduoti (grąžinti) nuomotą būstą tenkintinas iš dalies, skirtinas terminas ne nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo atsakovui R. J. atlikti veiksmus, o įpareigojimas ne vėliau kaip per 5 dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo atsiimti atsakovui R. J. priklausančius daiktus, išvardintus paties atsakovo priešieškinyje bei antstolio A. L. 2018-06-07 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole.

20. Dėl atsakovų priešieškinio reikalavimų teismas nurodė, kad atsakovų priešieškinio reikalavimai ieškovėms nėra įrodyti, todėl priešieškinis atmestinas. Teismas vertino, kad nors antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, atsakovų pateiktose fotonuotraukose yra matomi patamsėjimai ant sienų, tapetų, tačiau nėra įrodyta, jog tai pelėsis; taip pat tai, jog galimai pelėsis susiformavo būsto nuomos laikotarpiu. Teismas sprendė, kad nėra pateikta įrodymų, jog ieškovės kaltos dėl galimo pelėsio nuomotame būste, o net ir atsiradus pelėsio požymiams, baldus galima išvalyti. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, jog palikta ieškovių gyvenamosiose patalpose buitinės technika veikė, nes ji nebuvo nauja; atsakovas neįrodė šioje byloje žalos ir jos dydžio bei priežastinio ryšio.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

21. Apeliaciniame skundu atsakovas (apeliantas) R. J. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovų priešieškinį tenkinti, o ieškovių patikslintą ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovių valstybės naudai patirtas išlaidas už atsakovui R. J. teiktą antrinę teisinę pagalbą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

21.1. Teismas, atmesdamas atsakovų reikalavimą dėl nuomos sutarties nutraukimo, konstatavo, kad atsakovai vienašališkai nutraukė žodinę nuomos sutartį, tačiau teismas visiškai nevertino, kodėl atsakovai buvo priversti taip pasielgti. Atsakovai sutarties vienašališkai nenutraukė, o apie tai, kad nebus toliau nuomojamos patalpos žodžiu (kaip ir buvo sudaryta nuomos sutartis) įspėjo nuomotojas (ieškoves) dėl patalpose esančiose pelėsio, kurio buvimas paaiškėjo tik po įsikėlimo į gyvenamąsias patalpas. Ieškovės, sudarydamos nuomos sutartį, sąmoningai nuslėpė perduodamo daikto trūkumus, siekdamos naudos sau, o atsakovai dėl objektyvių aplinkybių ir priežasčių negalėjo įvertinti būsto tinkamumo gyventi, jo būklės (trūkumai nebuvo matomi, trūkumai buvo užslėpti). Teismas visiškai nevertino šių aplinkybių, tai yra, kad atsakovams buvo suteiktos gyventi gyvenamosios patalpos, kurios kėlė grėsmę jų sveikatai ir šios aplinkybės buvo žinomos ieškovėms ir buvo sąmoningai jų pačių nuslėptos.

21.2. Ieškovių atsisakymas sudaryti rašytinę nuomos sutartį atsakovams apsunkino galimybes ginti jų, kaip nuomininkų, pažeistas teises, teisėtus interesus ir lūkesčius, o ieškovėms sudarė galimybes piktnaudžiauti savo civilinėmis teisėmis. Teismas, priteisdamas atsakovams skolą už nuomą ir komunalines paslaugas, vadovavosi tik ieškovių pateiktasis paaiškinimais, tačiau visiškai nemotyvuodamas atmetė bet kokius atsakovų paaiškinimus dėl sumokėtų piniginių lėšų ir jų perdavimo būdo; namo nuomos ir mokėjimų už patarnavimus suderinimo aktą, sudarytą atsakovo R. J., nepagrįstai vertino kaip skolos raštelį, kadangi šiame suderinimo akte nurodytos sumos yra ne atsakovų skola ieškovėms (tiek už komunalines paslaugas, tiek už nuomą), o būtent sumos, atsakovų perduotos ieškovėms. Tai patvirtina ir teismui prie apeliacinio skundo pateikiamas 2018 m. liepos 20 d. advokato M. R. reikalavimas Nr. S-l 8/7/20-1, kuriame nėra reikalavimo dėl nuomos mokesčio ir skolos už suteiktas komunalines paslaugas, o yra teikiamas tik reikalavimas atlaisvinti gyvenamąsias patalpas, išsivežant asmeninius daiktus.

21.3. Dėl ieškovių name esamo ir nuo atsakovų sąmoningai nuslėpto pelėsio buvo sugadinti atsakovų daiktai, kurių toliau negalima naudoti pagal jų tiesioginę tikslinę paskirtį, nekeliant grėsmės pačių atsakovų, jų nepilnamečių vaikų sveikatai, todėl teismo sprendimas, įpareigojantis atsakovą R. J. pasiimti asmeninus daiktus, o neįvykdant šio įpareigojimo, taikyti pinigines sankcijas, yra visiškai nepagrįstas.

21.4. Tenkinus priešieškinį bei atmetus ieškovių reikalavimus, nėra pagrindo tenkinti ir ieškovių reikalavimo dėl procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

22. Apeliaciniame skunde atsakovė (apeliantė) V. N. prašo ieškovių patikslintą ieškinį atmesti; atsakovų priešieškinį tenkinti; priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

22.1. Tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė nuomos sutartis dėl gyvenamųjų patalpų nuomos, aptariant nuomininkų teises ir pareigas; atsakovams nebuvo perduotos atsiskaitymo knygelės už būstui suteiktas komunalines paslaugas; nesudaryta galimybė patiems apmokėti sąskaitas už komunalines paslaugas; nesurašyti rašteliai apie gautas pinigų sumas už sumokėtas komunalines paslaugas.

22.2. A. V. N. nėra sudariusi su ieškovėmis jokios rašytinės nuomos sutarties, ji nėra nei atsakovo R. J. šeimos narė, nei nuomininkė, jos deklaruota gyvenamoji vieta su vaikais yra (duomenys neskelbtini), kur jai asmeninės nuosavybės teise priklauso namų valda. Atsakovė, kaip R. J. draugė, trumpai apsistodavo pas atsakovą, ji pati nėra sudariusi jokios būsto nuomos sutarties. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad atsakovė kartu su atsakovu R. J. buvo nuomininkė ir privalo solidariai su R. J. ieškovėms sumokėti skolą už gyvenamųjų patalpų nuomą ir skolą už komunalinius patarnavimus, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistų sumų.

22.3. Ieškovės be rašytinės nuomos sutarties, leido atsakovui R. J. apsigyventi būste, kuriame buvo pelėsis, tokia patalpa buvo netinkama gyventi. Toks jų suteiktas būstas dėl savo netinkamos būklės sukėlė realų pavojų ir grėsmę atsakovų sveikatai ir saugumui, o teismas, priimdamas sprendimą, neįvertino šių aplinkybių ir priešieškinį atmetė nepagrįstai.

Atsiliepimas

23. Ieškovės atsiliepime į atsakovų apeliacinius skundu prašė atsakovų apeliacinius skundus atmesti; palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apeliaciniai skundai yra nenuoseklūs, neaiškūs, praktiškai neargumentuoti ir visiškai neįrodinėjami; kad visi atsakovų teiginiai yra tik jų asmeninė nuomonė, nepatvirtinta jokiais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovų (apeliantų) apeliaciniai skundai netenkintini.

24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

25. A. R. J. kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus rašytinius įrodymus; teismui buvo pateiktas 2018 m. liepos 20 d. advokato M. R. reikalavimas Nr. S-l 8/7/20-1 atlaisvinti gyvenamąsias patalpas, išsivežant asmeninius daiktus. Atsakovas nurodė, kad šio įrodymo nepateikė pirmosios instancijos teismui, kadangi dokumentas buvo atrastas jau po sprendimo priėmimo.

26. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis Nr. e3K-3-237-684/2019). Taigi, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019).

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovo papildomai teikiamas rašytinis įrodymas jau yra byloje, jis buvo pateiktas kartu su ieškovių pradiniu ieškiniu ir buvo pirmosios instancijos teismo įvertintas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

28. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad V. K. ir D. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini).

29. T. V. K., D. G. ir R. J., V. N. 2017 m lapkričio 14 d. buvo sudaryta žodinė neterminuota gyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis. Į bylą pateikti duomenys apie geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo, šildymo, elektros energijos paslaugų sutekimą nuomos laikotarpiu adresu (duomenys neskelbtini); R. J. pasirašyto rašytinio raštelio bei nuomos ir mokėjimų už patarnavimus suderinimo akto kopijos.

30. Nustatyta, kad 2018 m. liepos 20 d. Reikalavimu R. J. ir V. N. buvo reikalaujama, kad jie nedelsiant atlaisvintų nuomotas patalpas, išsivežtų iš jų kilnojamąjį turtą. Į bylą pateikta V. N. raštelio kopiją dėl dalies daiktų pasiėmimo; antstolio A. L. 2018 m. birželio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas dėl faktinių aplinkybių, kuriose užfiksuoti R. J. palikti daiktai V. K. ir D. G. priklausančiose patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), šių daiktų būklė bei patalpų, V. K. ir D. G. priklausančių daiktų, esančių patalpose, būklė; Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenys apie 2018 m. birželio 4 d. ir 2018 m. gegužės 13 d. kviestus policijos pareigūnus dėl R. J. ir V. N. negrąžinamų asmeninių daiktų.

31. Nustatyta, kad 2018 m. gegužės 31 d. R. J. dėl patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), tinkamumo gyventi dėl patalpose esančio pelėsio kreipėsi į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentą. Į bylą pateikta 2018 m. liepos 20 d. V. N. M. dokumentų išrašo/siuntimo kopija; fotonuotraukos.

32. Nustatyta, kad 2018 m. gegužės 17 d. Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai R. J. pateikė informaciją apie D. G. ir V. K. galimai vykdomą nelegalią nekilnojamojo turto nuomą ir gavo atsakymą. 2018 m. gegužės 29 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai V. K. pateikė paaiškinimą, kuriame taip pat nurodytas atsakovų gyvenimo būste laikotarpis.

Dėl ginčo esmės

33. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais (CK 6.162 straipsnio 1 dalis).

34. Sandorių formos taisyklės, taikytinos visiems sudaromiems sandoriams, reglamentuojamos CK 1.71 straipsnyje: sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais; sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai).

35. Nuomos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė (CK 6.478 straipsnio 1 dalis). Nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre (CK 6.478 straipsnio 2 dalis).

36. Įstatymo nustatytos rašytinės formos nesilaikymas, jeigu įstatymuose įsakmiai nenurodyta kitaip, nedaro žodine tvarka sudarytos sutarties negaliojančios, tačiau pasunkina jos įrodinėjimą. Įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose (CK 1.93 straipsnio 1 dalis). Įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 straipsnio 2 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-469/2019 29 punktą).

37. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad tarp V. K., D. G. ir R. J., V. N. 2017 m lapkričio 14 d. buvo sudaryta žodinė neterminuota gyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis; sutarties galiojimo termino ir nutraukimo tvarkos ginčo šalys nebuvo aptarusios; 2018 m. balandžio 13 d. atsakovai vienašališkai pasišalino iš nuomojamo būsto.

38. Šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 straipsnio 1 dalis). Sutarčių pabaigą reglamentuojančios bendrosios teisės normos (CK 6.217 – 6.220 straipsniai) leidžia tik įstatymuose ar sutartyje nustatytais atvejais nutraukti sutartį vienašališkai, tai yra nesikreipiant į teismą.

39. Atsakovas apeliaciniame skunde akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovai vienašališkai nutraukė žodinę nuomos sutartį, tačiau visiškai nevertino, kodėl atsakovai buvo priversti taip pasielgti. Atsakovai sutarties vienašališkai nenutraukė, o apie tai, kad nebus toliau nuomojamos patalpos žodžiu (kaip ir buvo sudaryta nuomos sutartis) įspėjo nuomotojas (ieškoves) dėl patalpose esančiose pelėsio, kurio buvimas paaiškėjo tik po įsikėlimo į gyvenamąsias patalpas. Atsakovas nurodė, kad ieškovės, sudarydamos nuomos sutartį, sąmoningai nuslėpė perduodamo daikto trūkumus, siekdamos naudos sau, o atsakovai dėl objektyvių aplinkybių ir priežasčių negalėjo įvertinti būsto tinkamumo gyventi, jo būklės (trūkumai nebuvo matomi, trūkumai buvo užslėpti). Atsakovė apeliaciniame skunde tai pat pažymėjo, kad ieškovės leido apsigyventi būste, kuriame buvo pelėsis ir tokia patalpa buvo netinkama gyventi. Toks jų suteiktas būstas dėl savo netinkamos būklės sukėlė realų pavojų ir grėsmę atsakovų sveikatai ir saugumui.

40. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, atsakovų pateiktose fotonuotraukose yra matyti patamsėjimai ant sienų, tapetų, tačiau spręsti, kad tai yra pelėsis, kuris atsirado būsto nuomos laikotarpiu, nėra pagrindo. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovams išsikrausčius iš nuomotų būsto patalpų, 2018 m. gegužės 31 d. R. J. kreipėsi dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), tinkamumo gyventi dėl patalpose esančio pelėsio į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentą; į nagrinėjamą bylą taip pat pateikta 2018 m. liepos 20 d. V. N. M. dokumentų išrašo/siuntimo kopija, tačiau šie įrodymai nepatvirtina, kad būtent ieškovės yra kaltos dėl galimo pelėsio nuomotame būste, t. y. kad jos sąmoningai nuslėpė tokius būsto trūkumus, siekdamos naudos sau, o atsakovai neturėjo galimybės įvertinti būsto tinkamumo gyventi, jo būklės, kad būsto trūkumai nebuvo matomi, buvo užslėpti.

41. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad dėl ieškovių name esamo ir nuo atsakovų sąmoningai nuslėpto pelėsio buvo sugadinti atsakovų daiktai, kurių toliau negalima naudoti pagal jų tiesioginę tikslinę paskirtį, nekeliant grėsmės pačių atsakovų, jų nepilnamečių vaikų sveikatai, todėl teismo sprendimas, įpareigojantis atsakovą R. J. pasiimti asmeninus daiktus, o neįvykdant šio įpareigojimo, taikyti pinigines sankcijas, yra visiškai nepagrįstas.

42. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai priešieškinyje prašė priteisti iš ieškovių atsakovo R. J. naudai 595 Eur nuostolių atlyginimo už sugadintus atsakovo asmeninius daiktus (sekciją penkių dalių (200 Eur vertės); dviejų durų spintą (30 Eur vertės); komodą (10 Eur vertės); batų dėžę (5 Eur vertės); dviaukštę vaikišką lovytę (100 Eur vertės); virtuvinį komplektą (50 Eur vertės); automatinę skalbimo mašiną (30 Eur vertės); šaldytuvą „Beko“ (100 Eur vertės); dujinę viryklę „Beko“ (30 Eur vertės); nešiojamą kompiuterį (40 Eur vertės)). Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad byloje neįrodyta, jog būtent ieškovės yra kaltos dėl galimo pelėsio nuomotame būste, jog byloje nėra galimybės daryti neginčijamą išvadą, kad nuomojame būste yra pelėsis, kuris atsirado būsto nuomos laikotarpiu dėl ieškovių kaltės, kad nurodytiems atsakovo daiktams buvo padaryta žala (daiktai nepataisomai sugadinti, o buvusi veikianti buitinė technika sugedusi dėl pelėsio poveikio), spręstina, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo įrodyta nei ieškovių kalti veiksmai, nei padaryta žala, nei jos dydis, nei priežastinis ryšys tarp padarytos žalos ir ieškovių veiksmų. Dėl šių priežasčių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas, įpareigojantis atsakovą R. J. pasiimti asmeninus daiktus, yra pagrįstas ir teisėtas.

43. Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį CK 6.477 straipsnio 1 dalis). Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CPK 6.576 straipsnis).

44. Nustatyta, kad tarp šalių susiklostę gyvenamosios patalpos nuomos santykiai tęsėsi nuo 2017 m. lapkričio 14 d. iki 2018 m. gegužės 13 d. (6 mėnesius); šalys buvo žodžiu sutarusios, jog nuoma mėnesiui – 100,00 Eur; atsakovai ieškovėms nuomos sutarties sudarymo metu davė 200,00 Eur avansą už du mėnesius nuomos mokesčio. Atsakovai nepateikė įrodymų, jog skolą už nuomą yra sumokėję, o ieškovės nepateikė duomenų, kad sumokėtas avansas atsakovams būtų grąžintas. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog atsakovų sumokėtas avansas (200,00 Eur) turi būti įskaitomas į atsakovų nesumokėtą nuomos mokestį, ir priteistiną iš atsakovų solidariai nuomos mokestį mažino nuo 600,00 Eur iki 400,00 Eur. Pagal į bylą pateiktus rašytinius įrodymus (apie geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo, šildymo, elektros energijos paslaugų suteikimą ginčo laikotarpiu adresu (duomenys neskelbtini)) teismas apskaičiavo ir įvertino, jog prašoma priteisti 282,00 Eur skolos suma už komunalinius patarnavimus yra įrodyta, pagrįsta bylos rašytine medžiaga, mažesnė nei skaičiuojant matematiškai atsakovų naudai, todėl yra teisinga ir protinga.

45. Atsakovas apeliaciniame skunde pažymėjo, kad teismas, priteisdamas atsakovams skolą už nuomą ir komunalines paslaugas, vadovavosi tik ieškovių pateiktasis paaiškinimais; nemotyvuodamas atmetė bet kokius atsakovų paaiškinimus dėl sumokėtų piniginių lėšų ir jų perdavimo būdo; namo nuomos ir mokėjimų už patarnavimus suderinimo aktą, sudarytą atsakovo R. J., nepagrįstai vertino kaip skolos raštelį, kadangi šiame suderinimo akte nurodytos sumos yra ne atsakovų skola ieškovėms (tiek už komunalines paslaugas, tiek už nuomą), o būtent sumos, atsakovų perduotos ieškovėms.

46. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, deklaratyvūs ir neįrodyti. Atsakovo akcentuojamas 2018 m. liepos 20 d. advokato M. R. Reikalavimas Nr. S-18/7/20-1, kuriame nėra reikalavimo dėl nuomos mokesčio ir skolos už suteiktas komunalines paslaugas, o yra teikiamas tik reikalavimas atlaisvinti gyvenamąsias patalpas, išsivežant asmeninius daiktus, apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nepagrindžia ir neįrodo.

47. Atsakovė apeliaciniame skunde pažymėjo, kad nėra sudariusi su ieškovėmis jokios rašytinės nuomos sutarties, nėra nei atsakovo R. J. šeimos narė, nei nuomininkė, jos deklaruota gyvenamoji vieta su vaikais yra (duomenys neskelbtini), kur jai asmeninės nuosavybės teise priklauso namų valda. Nurodė, jog ji, kaip R. J. draugė, trumpai apsistodavo pas atsakovą, tad nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad atsakovė kartu su atsakovu R. J. buvo nuomininkė ir privalo solidariai su R. J. ieškovėms sumokėti skolą už gyvenamųjų patalpų nuomą ir skolą už komunalinius patarnavimus, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistų sumų.

48. CPK 306 straipsnyje apibrėžiamas apeliacinio skundo turinys. Šioje teisės normoje nurodyta, kad skundžiamo teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas turi būti grindžiamas bylos aplinkybėmis, įrodymais ir teisiniais argumentais, t. y. faktinio ir teisinio pobūdžio informacija. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas.

49. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtus atsakovės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad atsakovė teismui nurodė naujas aplinkybes, kurios nebuvo analizuotos ir vertintos, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime dėl jų nepasisakė. Akcentuotina, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme klausimo dėl savo atsakomybės nekėlė, kartu su atsakovu teikė priešieškinį, palaikė jo reikalavimus, faktų, jog naudojosi nuomojamu būstu, neginčijo, todėl šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas atsakovės apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių (kad nėra sudariusi su ieškovėmis jokios rašytinės nuomos sutarties, nėra atsakovo šeimos narė, nėra nuomininkė ir tik trumpai apsistodavo pas atsakovą) neanalizuoja.

50. Kitų pirmosios instancijos teismo ginčijame sprendime nurodytų motyvų apeliantai apeliaciniuose skunduose nenurodė ir jų neskundė, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina ir dėl jų nepasisako.

51. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo įvertintos ir atsakovų apeliaciniuose skunduose pažymėtos aplinkybės, kurias įvertinus, nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas.

Dėl bylos procesinės baigties

52. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovai šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

53. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

54. Teismui nutarus, kad atsakovų apeliaciniai skundai netenkintini, spręstinas klausimas dėl ieškovių patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovės atsiliepime į atsakovų apeliacinius skundus prašė priteisti iš atsakovų solidariai patirtas bylinėjimosi išlaidas, teismui pateikė 2019 m. gruodžio 10 d. sąskaitą faktūrą 300 Eur sumai bei 2019 m. gruodžio 10 d. kasos pajamų orderį, patvirtinantį apie 300 Eur sumos sumokėjimą už teisines paslaugas.

55. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į minėtas įstatymo nuostatas, ieškovių pateikto procesinio dokumento turinį, apimtis, byloje nagrinėtus klausimus, minėtas rekomendacijas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas ir ieškovėms V. K. ir D. G. solidariai iš atsakovų R. J. ir V. N. priteistina 300 Eur suma bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti solidariai iš atsakovų R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovėms V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Lina Muchtarovienė Birutė Simonaitienė Vilija Valantienė