Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2. Kaltinamoji S. B. teisiamojo posėdžio metu pagal jai pareikštą kaltinimą savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad namie buvo atsigėrusi alaus, skuto žuvį, kai parėjo girtas J. F. ir pradėjo kabinėtis. Ją pradėjo kaltinti, kad ji turi kitą draugą, pradėjo puldinėti ir taip išėjo, kad ji jam brūkštelėjo per šoną. Net nepagalvojo, kad kažką blogo gali padaryti, pačiai net baisu prisiminti. Ji 20 metų pragyveno su smurtaujančiu vyru, niekada taip nebuvo nutikę. Gal nervai nelaikė iš po tokio vyro mirties. Po vyro mirties ji susipažino su J. F., ir jie pradėjo gyventi. Šiaip jie sutaria, viskas tvarkoje. Niekada anksčiau taip nėra buvę. Įvykis nemalonus. Net nebūtų pagalvojusi, kad taip atsitiks. Įvykis įvyko šventinę gegužės 1 d. Kai sugyventinis grįžo, buvo vakaras. Kartu gyvena nuo 2018 metų, veda bendrą ūkį. Kai darinėjo žuvį, buvo atsigėrusi alaus, buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Šiaip nevartoja, bet tą kartą buvo šventės ir išeiginė diena, todėl bedarinėdama žuvį gurkštelėjo, įpūtė 1,8 promiles. Tokį girtumą vertina nelabai gerai. Išgertas alkoholis galėjo turėti įtakos jos elgesiui. Būdama blaivi taip nesielgtų. Gyvena pas sugyventinį (duomenys neskelbtini). Sugyventinis grįžo neblaivus. Jis prie jos kabinėjosi, gal jam nepatiko, kad ir ji buvo išgėrusi. Ji išsigando dėl to, ką padarė. Jam iš kairės pusės bėgo kraujas. Jam išgėrusiam, matyt, buvo pakilęs spaudimas, ir nuo brūkštelėjimo peiliu pradėjo bėgti kraujas. Ji ne smūgiavo, bet per ilgį brūkštelėjo. Labai negražiai pasielgė, jau tiek metų kartu gyvena. Nesutinka su tuo, kad specialisto išvadoje nurodyta, jog dėl jos brūkštelėjimo peiliu atsirado šonkaulio trauma, nes nukentėjęs prieš tai turėjo traumą, buvo užsigavęs statybose. Ji nežino, kada ta trauma jam buvo. Jis nesiskundė, bet jis su visais mėgsta muštis. Specialisto išvadą skaitė. Nežino, ar specialistas, rašydamas išvadą, suklydo. Ji nežino, ji ne medikė, jei specialistai taip nustatė, gal taip ir yra, bet nesąmonė, kad ji galėjo sulaužyti šonkaulį. Pas ją, kaip moterį, nėra tiek jėgos, kad sulaužyti šonkaulį. Kai pradėjo bėgti kraujas, iškvietė greitąją. Atvažiavo greitoji ir išvežė jį į ligoninę. Prieš atvažiuojant greitajai pagalbai, ji stabdė kraują uždėjusi švarų rankšluostį ir laikė, kad kraujas nebebėgtų. Greitoji atvyko gan greitai, gal per 20 minučių. Ji nemoka elgtis su išmaniuoju telefonu, tai nukentėjusysis pats susispaudė 112. Atvažiavę medikai užklijavo jam pleistrą ir jį išvežė, jai nieko nesakė. Sugyventinis buvo paguldytas į ligoninę, ten gulėjo 4 dienas. Po to jį išleido į namus. Namuose nebuvo taikomas joks gydymo rėžimas. Po įvykio jis nesiskundžia sveikatos problemomis. Jos elgesys baisus. Ji pati netiki, kad taip padarė. Atrodo, kad koks velnias tuo tarpu ją buvo apsėdęs. Ji dešine ranka skuto žuvį, o nukentėjusysis stovėjo priešais, ji kairėje pusėje į priekinę dalį jam brūkštelėjo peiliu. Brūkštelėjo ne iš nugaros, nes nukentėjęs stovėjo prieš ją. Kai padarė judesį peiliu, buvo susinervinusi, aišku, ir tas alus paveikė, bet, kai tokiais žodžiais išvadina, tai ne kiekvienas atlaikytų. Jaučiasi bjauriai. Kaltino ją visokiais nebūtais dalykais. Ji visada būna namuose. Namai sutvarkyti. Visada padaryta valgyti. Įvykio metu buvo labai supykusi. Galima sakyti, kad judesys peiliu buvo padarytas pykčio būsenoje. Jai atrodo, kad tuo metu smūgis buvo nestiprus, nes koks smūgis gali būti iš moters. Ji neturi jėgos. Jai atrodo, kad sudavė nestipriai. Su J. F. kartu gyvena 5 metus. Jis pats yra sakęs, kad buvo kritęs statybose. Jis nesiskundė, kad jam kažkas būtų buvę su šonkauliais. Jis į medikus kreipdavosi, jeigu reikėdavo. Apie šonkaulio traumą J. F. neminėjo. Nesupranta, kaip nuo peilio gali būti šonkaulio lūžis. Kad lūžtų šonkaulis, turėtų būti vyro smūgis. Mano, kad jam šonkaulio lūžis buvo nuo muštynių, kai jis susižalojo ranką, nes jie ritosi. Ji nėra smurtautoja. Niekada nėra pakėlusi rankos prieš vaiką. Ligonių kasos civilinį ieškinį moka. Ji padarė pirmą įmoką ir dabar sudarė sutartį, kad kiekvieną mėnesį mokės po 51 Eur, kol per 16 mėnesių viską išsimokės. Šiandien jai turi pervesti pinigus, tai padarys antrą įmoką. Pašalpa nedidelė, kol darbo nesusirado, negali mokėti daugiau. Pernai dirbo gamykloje prie plastmasės, bet ten buvo naktinis darbas, todėl dėl sveikatos būklės dirbti nebegalėjo. Ji dabar sunkiai gyvena, gauna tik 172 eurus per mėnesį. Kai ji susiras darbą, galės iš karto sumokėti. Ji net neturi iš ko pragyventi. Jos sugyventinis gauna tik 400 eurų per mėnesį, reikia susimokėti už maistą ir pragyvenimą. Stengsis sumokėti pinigėlius, ieško darbo, dirba už pašalpą (duomenys neskelbtini) mokykloje. Kol kas darbo jai jokio nepasiūlė. Jie dabar gyvena gražiai. Nori ramiai ir tvarkingai gyventi. Žino, kad jis išgėręs yra kaip visi vyrai, pats ją išprovokavo, gal ir ji per tuos metus, prieš tai gyvenusi su agresyviu vyru, pasidarė tokia. Buvęs vyras skriausdavo ją ir vaikus. Tikrai nenorėjo taip pasielgti, myli ir gerbia J. F., jai jis suteikė stogą virš galvos. Labai atsiprašo, stengsis sumokėti pinigėlius, ieško darbo, nori išsimokėti, bet maistas brangus, todėl sunku. Tokių dalykų daugiau nebebus, jai taip nutiko pirmą kartą.

3. Nukentėjusysis J. F. teisiamajame posėdyje parodė, kad viso įvykio kaltininkas yra jis pats. Jis išprovokavo tą konfliktą ir gavosi tokios pasekmės. Jokios sunkios traumos jis nebuvo gavęs. Galėjo ir nekviesti pagalbos, būtų ir taip praėję, bet kadangi bėgo kraujas, tai išsikvietė. Moteris tikrai nekalta. Geriau kaltintų jį. Buvo pavydo jausmas. Pabendravo su draugais, kurie papasakojo apie savo antras puses, ir jam išgėrusiam taip pasirodė, todėl išprovokavo konfliktą. Jis nemato jokios jos kaltės, o kalčiausias yra jis. Jis nieko baisiai nenukentėjo. Jau antrą dieną jis vaikščiojo ir gerai jautėsi. Jau antrą dieną jį galėjo išleisti namo, nes nebuvo taip baisiai, kaip parašyta išvadoje. Įvykio metu jis buvo visiškai girtas. Ar sugyventinė buvo blaivi, negali pasakyti, nes jis buvo girtas. Konfliktas įvyko 2023-05-01, buvo išeiginė diena, gal apie 20-21 val. vakaro, į laikrodį nežiūrėjo, bet jau buvo vėlu. Sugyventinė iki to įvykio valė žuvį su nedideliu virtuviniu peiliu. Jis priėjo prie jos ir jai kažką pradėjo aiškinti. Dabar tų žodžių neatkartos, bet labai negražiai kalbėjo. Jo sugyventinė su juo ginčijosi ir spontaniškai brūkštelėjo jam į kairę pusę. Jam pradėjo lašėti kraujas. Ji iš karto puolė suteikti jam pirmąją pagalbą, nuvalė žaizdą, su rankšluosčiu bandė parišti. Ji labai išsigando, kad bėgo kraujas. Jis pats išsikvietė medikus, kadangi ji su liečiamu telefonu nemoka elgtis. Medikus kvietė, nes pamatė kraują. Kraujas bėgo nestipriai. Medikai atvyko greitai ir jį išvežė tyrimams, padarė rezonansą, pastatė kateterį, suleido kažkokių vaistų. Jam nieko nesakė, kokius sužalojimus nustatė. Apie juos jis sužinojo tik iš išvados. Iš išvados sužinojo, kad pjautinė žaizda, lūžęs šonkaulis. Jis iš ligoninės norėjo išeiti tą pačią dieną, bet apsauginis neleido. Ligoninėje gulėjo keturias paras. Namie jis nesigydė, nes iš ligoninės parėjo sveikas. Žaizdos jam nesiuvo. Žaizda buvo gal 1 cm dydžio. Yra dirbantis. Po įvykio jis pasiėmė atostogų. Norėjo pabūti namuose. Jau seniai buvo neėmęs atostogų. Atostogavo dvi savaites. Po to grįžo į darbą. Nedarbingumas jam buvo nustatytas šešioms savaitėms. Todėl, kad gautų kažkiek pinigų, vietoj nedarbingumo pasiėmė atostogas. Nedarbingumas jam buvo nustatytas, nes buvo susilaužęs ranką. Ranką buvo susilaužęs dieną prieš įvykį. Davė į kaktą ir ji buvo išnirusi. Į gydymo įstaigą nesikreipė, nes galvojo, kad praeis savaime. Galvojo kreiptis gegužės 2 d. Kaltinamoji S. B. iš karto jo atsiprašė, jis jai visiškai atleido, nes jis pats yra kaltas. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad prieš kelias dienas buvo susilaužęs pirštus, kai griuvo, bet tada jis ne taip pasakė, bandė nuslėpti tą faktą, nes tai irgi nemalonus dalykas. Jis teisme prisiekė sakyti teisybę, tai ir sako. Ikiteisminio tyrimo metu negavo priesaikos teksto, nieko nepasirašė ir nebuvo įspėtas dėl melagingų parodymų davimo. Jis tik pasirašė, kad neturi pretenzijų. Nebuvo pas specialistą dėl tyrimų, kad nustatytų sužalojimus, nes jam to nereikėjo. Jis jaučiasi visiškai sveikas. Jį apžiūrėjo tik medikai, kurie atvyko į įvykio vietą ir gydymo įstaigoje. Daugiau niekur nesikreipė. Šiai dienai jaučiasi labai gerai, jokių pasekmių nejaučia. Jis nuolat patiria šonkaulių sužalojimus, nes mėgsta muštis. Šonkaulių sužalojimą yra patyręs ir prieš porą metų, ir šiais metais. Prieš porą metų, buvo patyręs vasarą, į gydymo įstaigą dėl šonkaulių sužalojimo nesikreipė. Dėl tokių smulkių dalykų nesikreipia, išsigydo pats, apsivynioja elastiniu bintu ir viskas. Šiais metais (duomenys neskelbtini) statybose buvo sužaloti šonkauliai. Praslydo ir trenkėsi į kampą. Buvo pamėlę, bet baisiai neskaudėjo. Tai buvo šių metų kovo mėnesį. Darbe nebuvo užfiksuota, kad patyrė traumą. Tokių dalykų darbe nepasakoja. Į gydymo įstaigą nesikreipė. Buvo apsibintavęs elastiniu bintu. Po šio sužalojimo toliau ėjo į darbą. Nebuvo pasiėmęs atostogų. Viskas buvo normaliai. Kur buvo sunkesni darbai, tai pavaduodavo kolegos. Nelabai atsimena, ką sakė gydymo įstaigoje, bet, kiek save žino, tai neturėjo pasakoti apie kitas traumas, nes jis norėjo greičiau išeiti namo. Jo niekas negydė, jokios priežiūros nebuvo, kitą dieną jį norėjo išleisti namo, vaistų neleido. Tik dvi dienas palaikė, tai koks čia sunkus sužalojimas, jis pats nieko nejuto, jam tik pleistrą užklijavo ir viskas, o čia pasakoja, jog šonkauliai sulaužyti, padurtas jis buvo.

4. Liudytoja L. I. teisiamajame posėdyje parodė, kad apie įvykį gali pasakyti tik pagal turimus dokumentus. Dirba (duomenys neskelbtini) greitosios medicininės pagalbos stotyje, važinėjančioje brigadoje. 2023-05-01 20.37 val. gavo iškvietimą, kurio priežastis buvo dūriai į šoną. Atvykus į įvykio vietą, jau buvo atvažiavusi jos kolegė. Bute rado stovintį nukentėjusįjį, kuriam kolegė ant žaizdos ruošėsi klijuoti tvarstį. Suteikė pagalbą ir nuvežė į ligoninę. Žaizda buvo durta, apytiksliai apie 1 cm pločio. Įvykio vietoje buvo policija. Paklausus, kas nutiko, buvo pasakyta, kad buvo durta į šoną. Daugiau nieko nepaaiškino. Iš dokumentų gali pasakyti, kad žaizda buvo kairėje pusėje. Žaizda kraujavo nedaug. Nukentėjusysis buvo sąmoningas, vaikščiojo. Įvertinus, kad žaizda durtinė ir buvo neaišku, kiek giliai buvo įdurta, vežė į ligoninę detalesnei apžiūrai ir tolimesniam pagalbos suteikimui. Informavo, kad reikės važiuoti į ligoninę, nusivedė nukentėjusįjį į automobilį ir transportavo į ligoninę. Kas minėtam asmeniui buvo nustatyta toliau, nežino. Žaizda buvo kairės pusės nugaros apatinėje dalyje. Ar buvo pažeisti šonkauliai, dabar pasakyti negali, bet kadangi jos dokumentuose nėra pažymėta, tai gal tuo kartu ir nebuvo sužaloti. O kas buvo nustatyta atlikus kitus detalesnius tyrimus, kaip rentgeną, echoskopiją, nežino. Negali pasakyti, ar įvykio vietoje buvę asmenys buvo neblaivūs. Buvo policija, tai gal jie pasakytų tiksliau. Savo dokumentuose to nėra užfiksavusi. Atvykusi matė pacientą, šūkavimo nebuvo, buvo daug policijos pareigūnų, viskas vyko ramiai. Ar namuose buvo konflikto požymių, negali pasakyti. Tuo metu, kai atvyko, nukentėjusysis nesiskundė, kažko ypatingo tikrai nesakė. Apžiūrėjo žaizdą. Yra pasižymėjusi, kad skausmas yra įvertintas 6 balais. Jis atsakinėjo į jos klausimus, kas susiję su sveikata. Kitų sužalojimų ar patinimų, buvusių kitose vietose, nematė. Visada prašo pakelti rūbus, ypač jei yra durtinės žaizdos ar sumušimai, tai pakėlė. Nėra parašiusi, todėl, mano, kad kitų sužalojimų nebuvo. Jei būtų buvę pirštų lūžių ir jie būtų buvę akivaizdūs, tada būtų mačiusi. Jei nėra deformuota, gali ir nesimatyti.

5. Liudytoja V. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad jau vieną kartą buvo apklausiama pas tyrėją, tai dėl to turbūt yra pakviesta į teismą. Jai atrodo, kad iš salėje esančių asmenų atpažįsta tą vyruką (parodo į nukentėjusįjį J. F.). Apie įvykį pamena tiek, kad buvo kvietimas, nes yra perdurtas asmuo. Nuvažiavusi rado jį, lakstantį po kambarį. Jam buvo žaizda. Ant jos uždėjo tvarstį. Atvažiavo kolegė, jos suteikė pagalbą ir vežė į ligoninę, nes buvo neaišku, kokio gylio žaizda. Nepamena, kada tiksliai viskas įvyko, bet buvo pavasaris. Gali būti, kad buvo 2023-05-01. Ant nukentėjusiojo kūno buvo žaizda. Ta žaizda kažkiek kraujavo, bet uždėjo tik pleistrą, tai ta žaizda buvo nedidelė. Kokiomis aplinkybėmis atsirado ta žaizda, niekas neaiškino. Ar įvykio vietoje buvę asmenys buvo blaivūs, negali pasakyti, nes ji nenustato. Ar buvo rasta kitų žaizdų, sužalojimo žymių ant nukentėjusiojo kūno, nepamena. Žaizda buvo šone, bet tiksliai neprisimena. Jai atrodo, kad, duodama parodymus pas pareigūną ikiteisminio tyrimo metu, aplinkybes prisiminė taip pat. Įvykio vietoje nukentėjusysis nesakė, kaip atsirado sužalojimai, važiuojant mašinoje lyg ir pasakė, kad buvo griuvęs, bet tiksliai nepamena. Ji nesižvalgė, kaip atrodė namai, nežino, ar matėsi, kad namai yra po konflikto.

6. Specialistas Henrikas Daujotas teisiamajame posėdyje paaiškino, kad tvirtina pateiktą specialisto išvadą Nr. G 682/2023(04). Išvadoje minėtas sužalojimas, t. y. kiauryminė durtinė-pjautinė kairės krūtinplėvės ertmės žaizda su IX šonkaulio lūžiu ir kraujo susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, negalėtų būti padaryta griūnant ar trenkiantis. Sužalojimas nepanašus, kad būtų įvykęs atsitikus griuviminei traumai. Ligos istorijoje nurodyta, kad žaizda durtinė labiau iš nugaros pusės. Sužalojimas negalėtų būti padarytas trenkiantis į kampą, tada žaizda labiau būtų buvusi muštinė, o dabar ši žaizda durtinė–pjautinė. Jei ir būtų aštresnis kritimo kampas, ši žaizda nebūtų durtinė–pjautinė. Žaizdos kanalas nebūtų toks ilgas. Sužalojimas negalėtų būti padarytas brūkštelint peiliu. Kadangi yra kanalas, tai yra kiauryminė žaizda, kuri pereina per krūtinės ląstos sieną, pakliūva į kairę krūtinplėvės ertmę. Jei žaizda būtų pjautinė, tai būtų tik pjautinė žaizda, o kadangi atsiveria kanalas, todėl tai yra durtinė–pjautinė žaizda. Nuo brūkštelėjimo žaizda būtų tik pjautinė. Įprastai, brūkštelint matmenys yra kitokie, tada žaizda būna apie 1 cm. Brūkštelėjimas nebūtų kiaurai į krūtinplėvės ertmę. Jis papildomai siuntė kompiuterinį tomografijos tyrimą, kad pakonsultuotų gydytoja–radiologė Vilniaus skyriuje, gavo atsakymą, kad šitas 9 šonkaulio lūžis užpakalinėje požaizdinėje linijoje yra padarytas kanalo projekcijoje, tai nėra kaip atskiras lūžis. Jis buvo padarytas kanalo eigoje. Lūžis buvo šviežias. Pagal šiuos duomenis surašė išvadą, kad ši žaizda padaryta su šonkaulio lūžiu. Pasisakant dėl jėgos, be abejonės, turėjo būti smūgis. Tai ne brūkštelėjimas, tai tuo pačiu peiliu ar aštriu daiktu padarytas lūžis. Radiologai, kurie įvertino šį tyrimą, nerašė, kad tai yra senas lūžis, padarytas kovo mėnesį. Jei lūžis būtų kovo mėnesio, tai jis nuo kovo mėnesio jau būtų sugijęs. Tuo pačiu gali pasakyti, kai ligoninėje šis tyrimas buvo aprašytas, yra konstatuojami seni 11 šonkaulio trauminiai pakitimai. Apie 9 šonkaulį nerašoma, kad jis yra senas, o apie 11 aprašyta, kad buvo trauminių pakitimų. Ligos istorijoje rašo, kad išoriškai nugaroje žaizda buvo 1 x 1 cm. Jis pats nematė, tyrimas buvo atliktas tik iš medicininių dokumentų. Apie gylį nieko pasakyti negali, bet jis pereina per visą krūtinės sieną ir patenka į krūtinplėvės ertmę. Pagal turimus duomenis jis negali atsakyti, koks konkrečiai yra kanalo ilgis. Žaizda pjautinė yra išorėje, apie 1 cm dydžio pjovimas, po to vyksta dūrimas, nes yra kanalas, dėl to žaizda yra durtinė. Jei žaizda būtų paviršiuje, tai būtų tik pjautinė. Dėl peilio dydžio jis vertina kritiškai, nes įprastai gydymo įstaigoje niekas nematuojama. Jei viskas vyksta pas juos, tai jie žaizdą matuoja su liniuote, o čia viskas rašoma minint žodį „apie“. Jei žaizda būtų pjautinė, tai konkrečiai jos matmenys būtų didesni.

7. Be kaltinamosios S. B. paaiškinimų, nukentėjusiojo, liudytojų parodymų, specialisto paaiškinimų, S. B. kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

7.1. 2023-05-02 ir 2023-05-25 įvykio vietos apžiūros protokolais, kuriuose užfiksuota nusikaltimo padarymo vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Dėmių, panašių į kraują, neužfiksuota (1 t., b. l. 15-20, 22-32).

7.2. BIRT ataskaitų žiūryklės informacija, kurioje užfiksuota, kad J. F., paskambinęs pagalbos telefonu, pranešė, jog į namus atėjęs nepažįstamas vyras konflikto metu su kažkokiu daiktu dūrė pranešėjui į šoną, vyras kraujuoja, užpuolikas pasišalino. Atvykus į įvykio vietą, S. B. prisistatė kaip pranešėjo kaimynė, jai buvo nustatytas 1,08 promilių girtumas, J. F. nustatytas 2,53 promilių girtumas (1 t., b. l. 33-38).

7.3. 2023-05-30 daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota informacija apie pokalbį telefonu tarp bendrojo pagalbos centro darbuotojos ir asmens, pranešusio apie įvykį. Pokalbio metu asmuo nurodė, kad jam įsmeigė į šoną nepažįstamas asmuo (1 t., b. l. 43-45).

7.4. 2023-05-25 - 2023-05-29 daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota informacija iš vaizdo įrašų, kurią fiksavo policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, Body kameromis (1 t., b. l. 46-48).

7.5. 2023-08-02 daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kaip atrodo nusikaltimo įrankis - peilis, kuriuo buvo sužalotas nukentėjusysis J. F. (1 t., b. l. 49-53).

7.6. 2023-07-20 gauta specialisto išvada Nr. G 682/2023(04), kurioje nurodyta, kad J. F. dėl kiauryminės durtinės-pjautinės kairės krūtinplėvės ertmės žaizdos su IX šonkaulio lūžiu ir kraujo susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Tikėtina, kad kiauryminė durtinė-pjautinė kairės krūtinplėvės ertmės žaizda su IX šonkaulio lūžiu ir kraujo susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje padaryta tiesioginio trauminio poveikio pasekoje, aštriu duriančiu-pjaunančiu daiktu (1 t., b. l. 99-100).

7.7. VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės raštu, iš kurio matyti, kad J. F. VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės Chirurgijos skyriuje buvo gydomas nuo 2023-05-02 iki 2023-05-05 (1 t., b. l. 102).

8. Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą baudžiamoji atsakomybė kyla už sunkų savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sužalojimą ar susargdinimą. Šeimos nario sąvoka pateikta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 38 straipsnyje. Pagal šį straipsnį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai.

11. Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 135 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo sunkus sveikatos sutrikdymas – dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas.

12. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamoji kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad namie buvo atsigėrusi alaus, skuto žuvį, kai parėjo girtas J. F. ir pradėjo kabinėtis, kaip teigė, ji ne smūgiavo, bet per ilgį jam brūkštelėjo peiliu, nesutinka su specialisto išvada, jog dėl jos brūkštelėjimo peiliu atsirado šonkaulio trauma, nes nukentėjęs prieš tai turėjo traumą, buvo užsigavęs statybose. Be to, teigė, jog ji negalėjo sulaužyti šonkaulio, nes ji, kaip moteris, neturi tiek jėgos, kad sulaužyti šonkaulį. Tokie kaltinamosios paaiškinimai rodo, jog S. B. neneigė panaudojusi peilį ir taip sužalojusi J. F., tačiau nesutiko su tuo, kad ji jam peiliu dūrė, kaip ir nesutiko su byloje esančia 2023-07-20 specialisto išvada Nr. G 682/2023(04), kurioje nurodyta, kad J. F. dėl kiauryminės durtinės-pjautinės kairės krūtinplėvės ertmės žaizdos su IX šonkaulio lūžiu ir kraujo susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Tačiau teismas tokiais kaltinamosios paaiškinimais remiasi tik tiek, kiek juos patvirtina kita bylos medžiaga. Nes, kaip matyti, S. B. nebuvo nuoširdi, vengė teismui sakyti tiesą, taip bandydama sušvelninti savo teisinę padėtį ir išvengti gresiančios itin griežtos baudžiamosios atsakomybės.

13. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad nukentėjusysis J. F., teisme duodamas parodymus, tvirtino, jog jis, grįžęs į namus, išprovokavo konfliktą, tuo metu S. B. valė žuvį su nedideliu virtuviniu peiliu, jam priėjus prie jos ir kažką pradėjus aiškinti, jo sugyventinė su juo ginčijosi ir spontaniškai brūkštelėjo jam į kairę pusę, dėl ko jam pradėjo lašėti kraujas, tuomet sugyventinė labai išsigando, iš karto puolė suteikti jam pirmąją pagalbą, nuvalė žaizdą, su rankšluosčiu bandė parišti, pamatęs kraują, jis pats išsikvietė medikus, atvykę medikai jį išvežė tyrimams. Kaip teigė, viso įvykio kaltininkas yra jis pats, moteris tikrai nekalta, geriau kaltintų jį, galėjo ir nekviesti pagalbos, būtų ir taip praėję, nes jokios sunkios traumos jis nebuvo gavęs. Tokie nukentėjusiojo parodymai taip pat rodo, kad nukentėjusysis, duodamas parodymus teismui, taip pat nebuvo atviras ir stengėsi švelninti teisinę padėtį savo sugyventinei, kaltinamai nusikaltimo įvykdymu.

14. Tai, kad tiek kaltinamoji S. B., tiek nukentėjusysis bandė slėpti tikrąsias įvykio aplinkybes, matyti ir iš bylos medžiagos. BIRT ataskaitų žiūryklės informacijoje nurodyta, kad J. F., paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu, pranešė, jog į namus atėjęs nepažįstamas vyras konflikto metu su kažkokiu daiktu dūrė pranešėjui į šoną, vyras kraujuoja, užpuolikas pasišalino, o į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams S. B. prisistatė kaip pranešėjo kaimynė. Iš byloje esančių policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad buvo bandoma nustatyti įvykio aplinkybes ir surasti J. F. sužalojusius asmenis, tyrimą vykdant pagal nukentėjusiojo ir kaltinamosios pasisakymus. 2023-05-30 daiktų apžiūros protokole taip pat užfiksuota, jog pokalbio telefonu metu su bendrojo pagalbos centro darbuotoja asmuo, pranešęs apie įvykį, nurodė, jog jam įsmeigė į šoną nepažįstamas asmuo. Tai, kad nukentėjusįjį tariamai sužalojo svetimas asmuo, užfiksuota ir 2023-05-25 - 2023-05-29 daiktų apžiūros protokole, kuriame aprašyti vaizdo įrašai, fiksuoti policijos pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą, Body kameromis, iš kurių matyti, jog moteris (S. B.) pasakoja, kad kažkas J. F. užpuolė prie parduotuvės, parėjęs į namus pasakė, kad jam skauda, moteris teigė, kad jis pykosi su L., kuris yra problematiškas, visą laiką mušasi, ne sykį yra buvę muštynių; J. F. pareigūnams pasakoja, kaip jis, į rūsį nuvaręs dviratį, ėjo namo ir pajuto smūgį, buvo nusisukęs, į nieką nekreipė dėmesio, jam tik įdūrė ir pabėgo, o kas taip padarė, nematė.

15. Aptarti bylos duomenys neginčijamai patvirtina, jog būtent S. B. 2023-05-01 apie 20 val. 15 min. (duomenys neskelbtini) bute konflikto metu dūrė vieną kartą peiliu savo sugyventiniui J. F. į kairį šoną. Pasisakant dėl to, kokie sužalojimai buvo padaryti nukentėjusiajam dėl kaltinamosios smurtinio veiksmo, svarbi yra ne tik specialisto išvada, bet ir specialisto paaiškinimai, duoti teisiamojo posėdžio metu. Teisme apklaustas specialistas Henrikas Daujotas patvirtino specialisto išvadą Nr. G 682/2023(04), kurioje nurodyta, jog J. F. dėl kiauryminės durtinės-pjautinės kairės krūtinplėvės ertmės žaizdos su IX šonkaulio lūžiu ir kraujo susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas; tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku; tikėtina, kad kiauryminė durtinė-pjautinė kairės krūtinplėvės ertmės žaizda su IX šonkaulio lūžiu ir kraujo susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje padaryta tiesioginio trauminio poveikio pasekoje, aštriu duriančiu-pjaunančiu daiktu. Kaip teismui teigė specialistas, išvadoje minėtas sužalojimas, t. y. kiauryminė durtinė-pjautinė kairės krūtinplėvės ertmės žaizda su IX šonkaulio lūžiu ir kraujo susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, negalėtų būti padarytas griūnant ar trenkiantis, sužalojimas nepanašus į tokį, kuris būtų įvykęs atsitikus griuviminei traumai, be to, sužalojimas negalėtų būti padarytas trenkiantis į kampą, net ir į aštresnį, nes tokiu atveju žaizda labiau būtų buvusi muštinė, o dabar ši žaizda durtinė–pjautinė, be to, žaizdos kanalas nebūtų toks ilgas. Svarbu pažymėti, jog specialistas tvirtino, kad nustatytas sužalojimas negalėtų būti padarytas brūkštelint peiliu, kadangi yra kanalas, tai yra kiauryminė žaizda, kuri pereina per krūtinės ląstos sieną, pakliūva į kairę krūtinplėvės ertmę, jei žaizda būtų pjautinė, tai būtų tik pjautinė žaizda, o kadangi atsiveria kanalas, todėl tai yra durtinė–pjautinė žaizda, nuo brūkštelėjimo žaizda būtų buvusi tik pjautinė, be to, įprastai, brūkštelint matmenys yra kitokie, brūkštelėjimas nebūtų perėjęs kiaurai į krūtinplėvės ertmę.

16. Tokie duomenys paneigia kaltinamosios iškeltą versiją apie tai, kad ji nukentėjusiajam peiliu tik brūkštelėjo, taip pat tai, jog ji peiliu savo sugyventiniui negalėjo padaryti tokio sunkaus sužalojimo, t. y. IX šonkaulio lūžio.

17. Kaip jau minėta, kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu iškėlė versiją, jog nukentėjusysis šonkaulio lūžį patyrė ne dėl jos smurtinio veiksmo, bet dėl to, kad 2023 m. kovo mėnesį jis buvo susižalojęs šonkaulį statybose. Tačiau tokią kaltinamosios versiją taip pat paneigė specialistas, apklaustas teisme, paaiškindamas, kad, jei lūžis būtų kovo mėnesio, tai jis nuo kovo mėnesio jau būtų sugijęs, be to, ligoninėje buvo aprašytas atliktas radiologinis tyrimas, kuriame nurodyta, jog konstatuojami seni XI šonkaulio trauminiai pakitimai, tuo tarpu apie IX šonkaulį nerašoma, kad jis yra senas, o apie XI aprašyta, kad buvo trauminių pakitimų, radiologai, kurie įvertino šį tyrimą, nerašė, kad IX šonkaulio lūžis yra senas, todėl jis negalėtų būti padarytas kovo mėnesį.

24. Kitų S. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamoji savo kaltę pripažino tik iš dalies, kai tuo tarpu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis, pripažįstama tuomet, kai asmuo visiškai pripažįsta nusikaltęs, dėl to išreikšdamas nuoširdų gailėjimąsi. Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Kaip matyti, nagrinėtinu atveju S. B. nors pripažino peiliu smurtavusi nukentėjusiojo atžvilgiu, tačiau neigė sunkiai sužalojusi nukentėjusįjį, tvirtindama, jog specialisto nustatyti sužalojimai atsirado visai kitomis aplinkybėmis. Tokie kaltinamosios paaiškinimai teismui neleidžia daryti išvados apie jos prisipažinimą, kaip ir nesudaro pagrindo nustatyti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės.