- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-04
- Bylos Nr.
- e2A-659-1092/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00493-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Alvydas Žerlauskas, Aurimas Brazdeikis
- Pareiškėjas
- I. Z.
- Suinteresuotas asmuo
- V. Z., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, A. R.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Erinijos Kazlauskienės ir Alvydo Žerlausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. Z. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. Z. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – V. Z., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, A. R..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja I. Z. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, juo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėja nurodė, kad ji yra J. R. nesantuokinė biologinė dukra. Tėvas ją dar kūdikį iš biologinės motinos paėmė į savo ir sutuoktinės B. R. šeimą. R. šeima ją nuo pat kūdikystės augino ir auklėjo kaip savo dukrą. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas J. R., po jo mirties pareiškėja rūpinosi B. R. iki pat jos mirties. 1999 m. spalio 29 d. Tauragės apskrities viršininko sprendimu B. R. po mirties buvo atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkantį buvusio savininko J. R. nuosavybės teisėmis valdytą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nuo tada minėtą žemės sklypą pareiškėja kaip savininkė nepertraukiamai, daugiau nei 10 metų, sąžiningai, teisėtai ir atvirai valdė bei juo naudojosi, tvarkė, rūpinosi jo priežiūra. 2015 m. liepos 17 d. panaudos sutarties pagrindu iki 2020 m. liepos 17 d. ji leido žemės sklypu naudotis A. R..
3. Pareiškėja paaiškino, kad po B. R. mirties per tuo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnyje nustatytą 6 mėnesių terminą, taip pat po nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo 1999 metais, dėl jos palikimo priėmimo į notarą jokie asmenys nesikreipė. Po B. R. mirties praėjus beveik 26 metams, mirusiosios sesuo V. Z., pretenduodama į minėtą žemės sklypą, 2018 m. gegužės 7 d. kreipėsi į Tauragės apylinkės teismą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo.
4. Pareiškėjos teigimu, ji atitinka visas sąlygas, kad būtų galima konstatuoti žemės sklypo nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį įgijimo faktą: pareiškėja nėra žemės sklypo savininkė, žemės sklypas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, ji sąžiningai įgijo žemę, sąžiningai ir teisėtai ją valdo daugiau nei 10 metų, visą laiką žemės sklypą valdė atvirai, nepertraukiamai, kaip savą.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo V. Z. su pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, jog yra biologinė J. R. dukra, nors byloje pateikti įrodymai šių aplinkybių nepatvirtina. 1999 m. spalio 29 d. sprendime dėl nuosavybės teisių atkūrimo nurodyta, kad sprendimas išduodamas paveldėtojams, tačiau pareiškėjos ir B. R. jokie giminystės ryšiai nesiejo, todėl pareiškėja negalėjo būti B. R. paveldėtoja. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja negali būti laikoma sąžininga turto įgijėja ir teisėta jo valdytoja. Be to, pareiškėja negalėjo įgyti žemės sklypo įgyjamosios senaties būdu į kitam asmeniui priklausantį turtą, nes šiuo metu minėtas sklypas yra registruotas B. R. vardu.
6. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog teismui nustačius, kad yra visos sąlygos įgyjamosios senaties faktui patvirtinti, neprieštarautų, kad pareiškimas būtų patenkintas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Tauragės apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimu pareiškimą atmetė, priteisė suinteresuotam asmeniui V. Z. iš pareiškėjos 480 Eur bylinėjimosi išlaidų.
8. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mirė B. R.. Tauragės apskrities viršininko 1999 m. spalio 29 d. sprendimu B. R. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 9,40 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 1999 m. gruodžio 17 d. minėtas žemės sklypas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, jo savininkė yra nurodyta B. R..
9. Teismas atsižvelgė į tai, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys apie B. R. nuosavybės teisę bei jos įgijimo pagrindą, t. y. Tauragės apskrities viršininko 1999 m. spalio 29 d. sprendimas, įstatymo nustatyta tvarka nėra nuginčyti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja žinojo, jog žemės sklypas priklauso B. R. ir turėjo suprasti, kad po savininkės mirties, šis turtas paveldimas įstatymų nustatyta tvarka, tačiau paveldėjimo byla po B. R. mirties nebuvo užvesta. Teismas konstatavo, kad pareiškėja įgyjamosios senaties būdu negalėjo įgyti nuosavybės teisės į kitam asmeniui priklausantį žemės sklypą, nes viešame registre yra įregistruota B. R. nuosavybės teisė į šį sklypą. Teismas pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, jog dėl mirusios B. R. palikimo priėmimo niekas nesikreipė savaime nereiškia, jog šis turtas liko nepaveldėtas.
10. Kadangi byloje nenustatytos visos būtinosios sąlygos įgyjamosios senaties institutui taikyti, t. y. turtas priklauso kitam asmeniui, teismas sprendė, jog pareiškimas yra nepagrįstas ir dėl to atmestinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
11. Pareiškėja I. Z. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas netinkamai taikė įgyjamąją senatį reglamentuojančias teisės normas. Teismas turėjo įvertinti, kad pareiškėja yra faktinė J. R. ir B. R. dukra, kuri po jų mirties perėmė valdyti savo tėvų turtą, todėl jokie kiti asmenys neturi daugiau teisių į ginčo žemės sklypą, nei pareiškėja. Nagrinėdamas pareiškimą, teismas turėjo atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pagal kurią biologinis tėvų ir vaikų ryšys nėra lemiamas ir šiuo pagrindu konstatuoti pareiškėjos ir B. R. tėvystės ryšį bei sąžiningą ir nepertraukiamą jos turto valdymą, taip pat kitų įgyjamosios senaties sąlygų egzistavimą.
11.2. Teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių (toliau – ir Rekomendacijos) 8.16 punktą už atsiliepimo į pareiškimą parengimą maksimalus advokato išlaidų dydis galėjo sudaryti 370,68 Eur, o maksimalus atlyginimas už atstovavimą teismo posėdyje pagal Rekomendacijas galėjo sudaryti 139 Eur. Kadangi nagrinėjama byla nebuvo sudėtinga, nereikalavo daug advokato laiko ir darbo sąnaudų, priteista 480 Eur bylinėjimosi išlaidų suma yra per didelė.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo V. Z. prašo skundą atmesti, Tauragės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Apeliantė šioje byloje neįrodė, jog yra biologinė J. R. dukra, o mirusioji B. R. niekada nelaikė savęs pareiškėjos mama. Kadangi pareiškėjos ir B. R. nesiejo jokie giminystės ryšiai ir paveldėjimo teisiniai santykiai tarp jų neatsirado, pareiškėja neteisėtai valdė žemės sklypą ir nepagrįstai siekia įgyti nuosavybės teisę į jį. Teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja negali įgyjamosios senaties būdu įgyti nuosavybės teisės į kito asmens vardu registruotą žemės sklypą.
12.2. Teismas pagrįstai priteisė iš pareiškėjos suinteresuoto asmens patirtas 480 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurios neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl nėra pagrindo šių išlaidų perskirstyti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisinius argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pareiškėjos apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.
Dėl ginčo esmės
15. Pareiškėja I. Z. siekia įgyjamosios senaties būdu įgyti nuosavybės teisę į žemės sklypą, kuris Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas mirusios B. R. vardu, teisės aktų nustatyta tvarka mirusiai B. R. atkūrus nuosavybės teises į minėtą žemės sklypą. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos pareiškimą atmetė, konstatavęs, kad nuosavybės teisė įgyjamosios senaties būdu į minėtą žemės sklypą negali būti įgyta, nes žemės sklypas yra įregistruotas kito (mirusio) asmens (B. R.) vardu. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėja po ginčo turto savininkės B. R. mirties turėjo suprasti, kad šis turtas paveldimas įstatymų nustatyta tvarka. Vadinasi, pareiškėja negalėjo būti įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau teisių už ją į šį turtą.
16. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Apeliaciniame skunde nurodo, kad pareiškėja buvo faktinė B. R. duktė, todėl turi teisę įgyti ginčo žemės sklypą įgyjamosios senaties būdu.
Dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų
17. Apeliaciniame skunde pareiškėja neginčija fakto, kad ginčo žemės sklypas, kurį ji nori įgyti įgyjamosios senaties būdu, Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas kito asmens – mirusios B. R. vardu.
18. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus ir į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad šiais dviem atvejais CK nustato imperatyvų draudimą įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).
19. Pasisakydamas dėl sąlygos, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus, kasacinis teismas yra nurodęs, kad kito asmens nuosavybės teisės įregistravimas viešame registre, kol nepaneigtas tokios registracijos teisėtumas (teisinio pagrindo registracijai buvimas), pats savaime yra pakankamas teisinis pagrindas pripažinti, kad daikto valdymas nesukuria teisinių padarinių įgyjamosios senaties instituto taikymo prasme, nepaneigiant daikto valdymo teisėtumo kitais teisiniais pagrindais, pvz., panaudos teise (CK 4.22 straipsnio 2 dalis, 6.629 straipsnio 1 dalis). Kito asmens nuosavybės teisė įregistruojama viešame registre esant nuosavybės teisės atsiradimo pagrindui (pagrindams). Kol nepaneigtas tokio asmens nuosavybės teisės registracijos teisėtumas dėl teisinio pagrindo registracijai nebuvimo (tačiau ne dėl procedūrinio registracijos pažeidimo), nėra teisinių prielaidų transformuotis nuosavybės teisiniams santykiams dėl daikto valdymo, kaip jis apibrėžiamas CK 4.22 straipsnio 1 dalyje. Kitaip aiškinant, būtų iškreipta įgyjamosios senaties instituto paskirtis, paneigiama kitų asmenų teisėtais pagrindais įgyta nuosavybės teisė, o tai prieštarautų civilinių teisinių santykių reglamentavimo principams (CK 1.2 straipsnis), tarp jų ir nuosavybės neliečiamumo imperatyvui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016, 17–18 p.).
20. CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Vadinasi, nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57-701/2015). Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-686/2017, 19 p.).
21. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad valstybė negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, valstybei palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57-701/2015).
22. Atsižvelgdama į tai, kas paminėta anksčiau, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad turto įregistravimas viešame registre mirusio asmens vardu nesudaro pagrindo nesilaikyti CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto draudimo. Aplinkybė, kad ginčo turtas buvo įregistruotas mirusios B. R. vardu, reiškia, kad šį turtą turėjo paveldėti ir nuosavybės teises į ginčo turtą įstatymų nustatyta tvarka įgijo arba B. R. įpėdiniai, arba valstybė (CK 5.2 straipsnio 3 dalis, 5.11 straipsnis).
23. Pareiškėja teigia, kad ji yra faktinė B. R. dukra. Byloje iš tiesų yra duomenų, kad tarp pareiškėjos ir J. R. bei B. R. buvo susiklostę šeimos požymius turintys santykiai. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos teisėje paveldėjimas pagal įstatymą paprastai yra grindžiamas tam tikru giminystės ir kraujo ryšiu. Be to, paveldėti gali palikėjo įvaikiai ir įtėviai, palikėjo testamente nurodyti asmenys. Tačiau nė vieno iš anksčiau paminėtų ryšių (santykių) tarp pareiškėjos ir B. R. nėra. B. R. nebuvo pareiškėjos biologinė mama, jų nesiejo kraujo ryšys, pareiškėja nebuvo įvaikinta, testamentu turtas jai nebuvo paliktas. Savo ruožtu vien tik faktinio santykio, kuris primena dukros ir mamos santykius, tarp pareiškėjos ir B. R. nepakanka, kad pripažinti, jog ieškovė turėjo pagrindą laikyti, kad niekas kitas neturi už ją daugiau teisių į ginčo turtą. Byloje nustatyta, kad pareiškėja nesikreipė dėl ginčo turto paveldėjimo. Vadinasi, ji suprato (privalėjo suprasti), kad ginčo turto paveldėti ji negali, kad jis turi atitekti mirusios B. R. įpėdiniams arba valstybei. Dėl šios priežasties šioje byloje nėra išpildyta daikto įgijimui įgyjamosios senaties būdu būtina sąlyga, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-219/2018, 21 p.).
24. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip byloms, kuriose buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2016). Pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodoma kasacinio teismo praktika dėl socialinės tėvystės buvo formuojama ne turto įgijimo įgyjamosios senaties būdu bylose, o šeimos bylose. Vadinasi, pareiškėjos apeliaciniame skunde minima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nagrinėjamai bylai nėra aktuali. Taip pat pažymėtina, kad teismai, priimdami sprendimą šioje byloje, negali kurti naujų teisės normų ir keisti Civiliniame kodekse nustatytų paveldėjimo ir įgyjamosios senaties taisyklių.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. Apeliaciniame skunde pareiškėja prašo perskirstyti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, teigia, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo priteisė suinteresuotam asmeniui V. Z. artimas maksimaliam dydžiui atstovavimo išlaidas.
26. Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
27. Apeliaciniame skunde pareiškėja neginčija, kad pirmosios instancijos teismo priteista suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių. Savo ruožtu Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad bylinėjimosi išlaidos, neviršijančios Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, preziumuojamos esančiomis protingomis ir pagrįstomis, jų nepagrįstumą konkrečiu atveju turi įrodyti šias išlaidas mažinti prašantis asmuo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1716-516/2018, 16 p.).
28. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjama byla skiriasi nuo bylos, kurioje tas pats advokatas atstovauja suinteresuotą asmenį V. Z.. Nagrinėjamoje byloje advokato parengtas atsiliepimas yra 5 puslapių, prie jo pridėti įrodymai. Advokatas atstovavo suinteresuotą asmenį teismo posėdyje. Savo ruožtu vien tik aplinkybė, kad, pasak pareiškėjos, nagrinėjama byla nebuvo labai sudėtinga, nereikalavo kokių nors ypatingų specialių ar naujų žinių, nesudaro pagrindo mažinti priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą, nes pirmosios instancijos teismas šiuo atveju ir priteisė sumą, neviršydamas nustatytų maksimalių dydžių. Be to, asmens teisė turėti byloje profesionalų atstovą yra svarbi teisės į teisminę gynybą dalis. Ši teisė būtų nepagrįstai varžoma, jei teismas be svaraus pagrindo mažintų priteistiną patirtų atstovavimo išlaidų, neviršijančių nustatytų maksimalių dydžių, sumą. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo mažinti priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos.
29. Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo V. Z. prašo priteisti iš pareiškėjos 350 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Ši suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Atmetus pareiškėjos apeliacinį skundą, minėta suma iš pareiškėjos priteisiama suinteresuotam asmeniui V. Z..
Apeliacinės instancijos teismo išvados
30. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti suinteresuotam asmeniui V. Z. iš pareiškėjos I. Z. 350 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.